Byla 2-600-235/2018
Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą (2011-03-24 registracija, Nr. 1D-5618) dalies panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo atsakovui V. N., tretieji asmenys – VĮ „Registrų centras“, I. M., A. M., T. S

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

2sekretoriaujant D. Č.,

3dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms K. Š. ir I. J.,

4atsakovo V. N. ir trečiojo asmens T. S. atstovui adv. pad. R. J.,

5tretiesiems asmenims I. M. ir A. M., jų atstovui adv. pad. A. R.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą (2011-03-24 registracija, Nr. 1D-5618) dalies panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo atsakovui V. N., tretieji asmenys – VĮ „Registrų centras“, I. M., A. M., T. S..

7Teismas

Nustatė

8ieškovas prašė panaikinti V. N. neteisėtos 2010-03-21 deklaracijos apie statybos užbaigimą (įregistruota 2011-03-24, registracijos Nr. 1D-5618) dalies dėl pastato-ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. ( - ), esančio žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), rekonstrukcijos užbaigimo galiojimą; . įpareigoti atsakovą V. N. išardyti pastato-ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. ( - ), esančio žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), dalį, kuri po rekonstrukcijos pastatyta arčiau kaip 3 m atstumu iki sklypo ribos ir įpareigoti sutvarkyti statybvietę; . panaikinti neteisėtos deklaracijos pagrindu atliktą pastato-ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. ( - ), esančio žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), , ( - ) Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimą.

9Nurodė, kad I. T. teikia patikslintą ieškinį, kadangi pasikeitė teisinis reguliavimas, susijęs su savavališkos statybos darbų traktavimu.

102011 m. ieškinyje nurodyta, jog Inspekcija 2011-01-04 patikrino sodo pastatą, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ) žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), esančiame sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, vietoje ir surašė 2011-01-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-7-(7.9), jame buvo nustatyta, kad Ginčo sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, jis suformuotas pagal preliminarius matavimus, taip pat užfiksuoti Ginčo sklype esančių pastatų duomenys.

11Nustatyta, kad Statytojas jam priklausančiame Ginčo sklype virš ūkinio pastato Nr. ( - ), plane žymimo indeksu 2I1p, stovinčio arčiau negu 3 m iki gretimo sklypo ribos pastatė antrą aukštą, įrengdamas medinį karkasą, kuris iš lauko pusės apkaltas dailylentėmis, ir uždengė stogą, t. y. rekonstravo ūkinį pastatą (tiek 2011 m., tiek šiuo metu galiojančiame Statybos įstatyme nustatyta, kad rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Po šių veiksmų padidėjo minėto statinio gabaritiniai matmenys ir tūris. Ūkinio pastato aukštis nuo 2,8 m buvo pakeltas iki 6,23 m.

12Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šalia Ginčo sklypo esantis žemės sklypas ( - ) suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.

132011-02-07 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110207-00016 ir 2011-02-07 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos pasekmes Nr. REI-00-110207-00018.

14Įvertinusi Statytojo atliktus darbus, Inspekcija nustatė, kad minėto ūkinio pastato rekonstrukcijos darbai buvo atlikti pažeidžiant tuo metu galiojusių Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį, kurioje nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama.

15Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo

16Darytina išvada, kad 2011-02-07 savavališkos statybos akto ir 2011-02-07 reikalavimo surašymo metu tam, kad statyba būtų buvusi ne savavališka, Statytojas privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, tai yra Gretimo žemės sklypo , ( - ) savininkų I. M. ir A. M. rašytinį sutikimą atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją arčiau nei 3 metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos.

17Inspekcija 2018-05-31 patikrino faktines aplinkybes vietoje. 2018-05-31 surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1315. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėto ūkinio pastato atlikti rekonstrukcijos darbai, kurie buvo konstatuoti Inspekcijos 2011-01-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-7-(7.9), faktiškai nėra pakitę.

18Gretimo sklypo ribos buvo nustatytos pagal UAB „Kagema“ 2005-04-06 atliktus kadastrinius matavimus ir 2005-12-07 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu minėti duomenys nėra pasikeitę.

19Ginčo sklypo ribos buvo nustatytos pagal UAB „Orkanas“ 2011-05-13 atliktus kadastrinius matavimus ir parengtą Ginčo sklypo planą. Pagal UAB „Kagema“ ir UAB „Orkanas“ atliktus matavimus nurodytų žemės sklypų skirianti riba nesutampa, Ginčo sklypo riba patenka į Gretimo sklypo teritoriją, tai atsispindi pridedamame brėžinyje.

20VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atsižvelgiant į Statytojo pateiktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-12-28 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502 „D. V. N. žemės sklypo Nr. 22, ( - ), sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ Ginčo sklypo ribos buvo užregistruotos pagal UAB „Orkanas“ 2011-05-13 parengtą Ginčo sklypo planą.

21Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-22 sprendimu, priimtu byloje Nr. I-2257-580/2012, paliktu nepakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-29 nutartimi, buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2011-12-28 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502, taigi nebeliko juridinio pagrindo Ginčo sklypo kadastro duomenų registracijai.

22Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla pagal V. N. ieškinį atsakovams A. M. ir I. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

23Teismas nustatė, kad ieškovas siekė patikslinti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Orkanas“ atliktus matavimus ir jo prašymas nebuvo patenkintas, nes ieškovui ir atsakovams nuosavybės teise priklausančių sklypų ribos, nustatytos pagal 2005 m. parengtą UAB „Kagema“ planą, 2005 metais gretimų sklypų savininkams sutikus su paženklintomis sklypų ribomis. Ieškovas nesutiko su VĮ „Registrų centras“ sprendimais, kuriais buvo atsisakoma patikslinti kadastro duomenis ir dėjo pastangas tam, kad UAB „Orkanas“ 2011 metų gegužės mėnesį atliktų matavimų pagrindu parengti duomenys būtų įregistruoti.

24Vilniaus apygardos teismas 2018-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-41-614/218 palikdamas pirmosios instancijos teismo spendimą nepakeistą, sprendė, kad esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-22 sprendimui, priimtam administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012, kur konstatuota, kad UAB „Orkanas“ parengtame plane yra neteisingai nustatytos žemės sklypo 21 A ribos <...> nėra pagrindo tenkinti ieškovo V. N. reikalavimo, kuriuo prašoma nustatyti ribą tarp ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) esančio ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio pagal UAB „Orkanas” 2011 metų gegužės mėnesį parengtą žemės sklypo planą.

25Įvertinus minėtas išnagrinėtas bylas, panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-12-28 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-6502, kurio pagrindu buvo patikslintas Statytojo žemės sklypas, teismams atsisakius pakeisti tarp sklypų esančią ribą, rekonstruoto ūkinio pastato atstumas iki Gretimo žemės sklypo ribos sudaro 0,9 m nuo priekinio fasado ir 0,4 m nuo galinio fasado, kaip ir pažeidimo nustatymo metu, bei ieškinio teikimo metu. Taigi spręstina, kad nurodytų žemės sklypų ribos yra tapačios ir nepakitusios, kaip ir 2011 m. ieškinio teikimo metu nustatytos žemės sklypų ribos.

26Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 p. imperatyviai nurodyta: kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios būtina gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

27Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 p. prie statybą leidžiančio dokumento gavimo privalomų dokumentų taip pat numatyta, jog jei žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – būtina sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).

28Šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017), 7 priede nustatyti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai. Minėto priedo 8 punkte nustatyta, kad „Statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

29Galiojančio Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad Sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą (pastaba – teisės norma nuo 2011 m. – nepakitusi).

30Statytojas privalėjo gauti gretimo žemės sklypo ( - ), savininkų I. M. ir A. M. rašytinį sutikimą atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją arčiau nei 3 metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos. Šiuo metu toks sutikimas pagal galiojančius teisės aktus taip pat yra būtinas (tik jis nėra priskiriamas statybą leidžiančiam dokumentui, todėl atlikti statybos darbai kvalifikuotini kaip neteisėti, o ne savavališki). Tokiu būdu pažeidimas, negavus Gretimo sklypo savininko sutikimo, egzistavo tiek statybos, tiek ir šiuo metu. Tik šiuo metu, atsižvelgus į teisinio reguliavimo pokyčius, pažeidimas perkvalifikuotinas, įvertinus tai, kad nuo 2017-01-01 įsigalioję teisės aktai gretimų sklypų savininkų sutikimų nebenurodo kaip statybą leidžiančių dokumentų.

31Pažymėtina, kad Inspekcija prašo neteisėtų statybos darbų pašalinimo jų likvidavimo būdu, manome, kad nustatyti papildomą laikotarpį statinio įteisinimui netikslinga, nes byla tęsiasi nuo 2011 m. ir tai iki šiol nebuvo padaryta.

32Po bylos atnaujinimo patikrinus faktines aplinkybes, buvo nustatyta, kad Gretimo sklypo savininkai reikiamo sutikimo nedavė.

33Šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 10.3. p nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau – statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai <...> užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.

34Taigi, tiek 2010-2011 m. galiojusiuose teisės aktuose, tiek šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose deklaracija apibrėžiama kaip dokumentas, konstatuojantis apie statinio (statinio dalies) statybos užbaigimą, kuris turi būti įvykdytas teisės aktų nustatyta tvarka.

35Veiksmų eiga, kurią atliko Statytojas siekdamas užregistruoti ginčo pastato duomenų pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre, prieštaravo teisės aktų reikalavimams, V. N., žinodamas, kad dalis rekonstrukcijos darbų yra savavališki, pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą Inspekcijai (kuri vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais tik užregistravo šią deklaraciją – atliko formalų veiksmą, netikrindama šios deklaracijos turinio), vėliau šios iš dalies neteisėtos deklaracijos pagrindu neteisėtai įregistravo ginčo pastato duomenų pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre.

36Taigi atsakovo veiksmų neteisėtumas lėmė tai, kad viešame registre buvo įregistruoti neteisėti duomenys.

37Atsižvelgiant į tai, kad statinio statyba ir jos atlikimo metu, ir šiuo metu yra neteisėta, darytina išvada, kad deklaracijos dalis, kuria užbaigta ūkinio pastato, unikalus Nr. 1397-2004-4026, (žymimo indeksu 2I1p) statinio statyba, yra neteisėta, jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo, užregistruota neteisėta statyba, taigi surašyta deklaracijos dalis turi būti panaikinta, o statytojas įpareigotas pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

38A. V. N., neteisėtai atliko ūkinio pastato rekonstrukciją, surašė ir pateikė iš dalies neteisėtą deklaraciją Inspekcijai, valstybės įmonei Registrų centras, neteisėtos deklaracijos pagrindu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, neteisėtai surašyta deklaracijos dalis turi būti panaikinta, o statytojas V. N. įpareigotas pašalinti neteisėtos statybos padarinius (t.3.b.l.12-20).

39Šiuo metu yra praleisti terminai ginčyti tiek 2011-02-07 savališkos statybos aktą, tiek 2011-02-07 reikalavimą. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. skundas paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

40Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo reikalavimai panaikinti tiek 2011-02-07 savavališkos statybos aktą, tiek 2011-02-07 reikalavimą yra nepagrįsti. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovas atsiliepime į Inspekcijos ieškinį savarankiškų reikalavimų kelti negali.

412011-02-07 savavališkos statybos akte nėra atsakovo parašo, tačiau akto trūkumai nepaneigia savavališkos statybos fakto ir asmens pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinius. Su šiuo aktu atsakovas yra susipažinęs, jo per teisės aktuose nustatytą terminą jų neginčijo.

42Pagal Inspekcijos pateiktus duomenis nėra ginčo dėl sklypų ribos. Atsakovas atsiliepime nurodo teiginį apie ginčą dėl žemės sklypų ribos, tačiau jo negrindžia jokiais pridedamais įrodymais, iš kurių būtų galima spręsti apie vykstantį ginčą. Nesant tokių įrodymų atsakovo teiginys netenka reikšmės.

43Taigi ginčo atveju yra visos būtinos sąlygos, kurios lemia atsakovui pareigą turėti statybą leidžiantį dokumentą – besiribojančio sklypo savininkų ar valdytojų rašytinį sutikimą: teisės aktuose numatytas 3 m atstumas, kuris turi būti išlaikomas statant pastatus sodininkų bendrijose, Sodininkų bendrijų įstatymas numato pareigą gauti besiribojančio sklypo savininko rašytinį sutikimą, rekonstrukcija atlikta įrengiant naujas pastato konstrukcijas (t. y. papildomą aukštą, atkreipiame dėmesį, kad nėra skirtumo tarp sąvokų naujo ir antro aukštų įrengimas, kadangi šiomis sąvokomis apibūdinami tie patys statybos darbai) neišlaikant teisės aktuose numatytų atstumų (3 m) iki besiribojančių žemės sklypų.

44Atsakovas nepaaiškina, kodėl jis nesikreipė į šiuos asmenis ir negavo statybą leidžiančio dokumento. Inspekcijos dokumentais įrodinėjamas aplinkybes atsakovas gali paneigti tik pateikdamas įrodymus.

45Veiksmų eiga, kurią atliko atsakovas siekdamas užregistruoti ginčo pastato duomenų pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre, prieštaravo teisės aktų reikalavimams, atsakovas, žinodamas, kad dalis rekonstrukcijos darbų yra savavališki, pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą Inspekcijai (kuri vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais tik užregistravo šią deklaraciją – atliko formalų veiksmą, netikrindama šios deklaracijos turinio), vėliau šios iš dalies neteisėtos deklaracijos pagrindu įregistravo ginčo pastato duomenų pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre.

46Atsakovo veiksmų neteisėtumas lėmė tai, kad viešame registre buvo įregistruoti neteisėti duomenys. Valstybės įmonė Registrų centras nurodė, kad panaikinus dalį atsakovo deklaracijos (kuri ginčijama Inspekcijos 2011-11-03 ieškiniu) naikintini ir jos pagrindu į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys.

47Taigi atsakovas netinkamai traktuoja teisės aktų nuostatas, susijusias su Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nuginčijimu. Ta aplinkybė, kad tam tikri duomenys įrašyti į minėtą registrą, savaime nereiškia, kad jie negali būti nuginčyti kaip neteisėti. (t.1.b.l.116-121).

48Tretieji asmenys A. M. ir I. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo reikalavimais sutinka

49Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad suinteresuotumo šioje byloje jie neturi. Padaryti pakeitimai buvo pagal atsakovo pateiktus dokumentus kiurių išdavimo pagrįstumo jie netikrina. Nurodė, kad panaikinus dalį atsakovo deklaracijos (kuri ginčijama Inspekcijos 2011-11-03 ieškiniu) bus naikintini ir jos pagrindu į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys. (t.1.b.l.100-101).

50Atsakovas nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu sutikti negalima iš esmės, kadangi jame pateikti reikalavimai neturi teisinio pagrindo, ieškinio dalykas suformuotas neteisingai vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, ieškinys pareikštas paminant civilinio proceso tikslus, be to, jis ypatingai yra ydingas formuojamos teismų praktikos atžvilgiu, pažeidžiamas lex retro non agit konstitucinis principas, be kita ko, dėl patikslinto ieškinio pateikimo įžvelgtini galimi piktnaudžiavimo procesu pažeidimai bei galimi korupciniai nusikaltimai. Be to, tiek pirminiame, tiek ir patikslintame ieškiniuose pareikštų reikalavimų vykdymas sukeltų didelę turtinę bei moralinę žalą nekaltiems asmenims. Be kita ko, patikslinto ieškinio pareiškimas užkirto kelią 2018 m. birželio 7 d. bylą išnagrinėti iš esmės, o pats patikslintas ieškinys pareikštas tik bylos nagrinėjimo metu, neinformavus priešingos šalies apie ketinamus atlikti procesinius veiksmus. Taigi, kartu yra pažeidžiami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Todėl būtina toliau pateikti konkrečius motyvus, kurie parodo, jog pareikštas patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

51Pagrindinis ieškovo motyvas, kurį jis nurodo, kaip patikslinto ieškinio pateikimo pagrindą, yra atsiradę teisinio reguliavimo pokyčiai. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kokią įtaką turi teisinio reguliavimo pokyčiai pirminio ieškinio išsprendimui.

52Svarbus reikalavimas, keliamas įstatymams bei poįstatyminiams aktams, – tai teisės normų prieinamumas, galėjimas jas žinoti ir normų išankstinis pobūdis, t. y. lex retro non agit principas, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, o teisės aktų galiojimas atgaline tvarka galimas tik jeigu būtų palengvinama teisės subjektų padėtis nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Paprastai teisės aktai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar administracinę atsakomybę arba švelninantys sankciją, veikia atgaline data. Vis dėlto Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau ir Konstitucinis Teismas) dar 1998 m. kovo 25 d. nutarime pateikė tam tikrą išimtį, kad ir kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas nepablogintų teisinės teisės subjektų padėties.

53Minėtame nutarime taip pat konstatuota, kad lex retro non agit svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Teisinis reguliavimas turi būti pakankamai stabilus, įstatymai gali būti keičiami tik laikantis Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytos tvarkos. Ir tai, rodos, suprantama, nes jeigu teisiniu reguliavimu būtų galima įsiterpti į jau pasibaigusius teisinius santykius, tai sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą. Ilgus metus teisės moksle yra laikomasi nuostatos, jog įstatymo nepastovumas, teisės normos normatyvinės galios atsitiktinumas nėra sveikas ir gali kenkti teisinei tvarkai.

54Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (inter alia 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimai).

55Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimai); priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (2001 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

56Sutinkamai su aukščiau išdėstytu dėl įstatymo negaliojimo atgaline tvarka pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo kasacinėje jurisprudencijoje, nurodant, jog minėto principo praktinė reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo. Taigi, esant neaiškumui dėl tam tikro įstatymo ar jo atskirų normų galiojimo laiko atžvilgiu, būtina nustatyti to įstatymo ar jo atskirų normų įsigaliojimo laiką, taip pat byloje aktualių faktų ir padarinių atsiradimo laiką ir klausimą spręsti vadovaujantis tuo, kad įstatymas galioja į ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006).

57Taigi ieškovo patikslinto ieškinio pareiškimas remiantis tuo, jog yra pasikeitęs teisinis reguliavimas galimas tik tuomet, jei tai iš esmės susiję su ieškinio reikalavimų mažinimu ir atsakovo teisinės padėties procese švelninimu. Kitais atvejais remtis naujais teisiniais aktais yra neteisėta ir nepagrįsta. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio dalyko, jis yra identiškas pirminiam ieškiniui, t. y. reikalaujama to paties. Vadinasi toks patikslinto ieškinio pareiškimas yra pažeidžiantis ne tik civilinio proceso normatyvus, tačiau ir Pagrindinio įstatymo bei Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją. Taigi patikslinto ieškinio pareiškimą procese galima pagrįstai vertinti, kaip piktnaudžiavimą teise, ieškovo atstovų nekompetenciją vykdant valstybės jiems deleguotas pareigas, taip pat kaip galimą korupcinį elementą, sąlygotą trečiųjų asmenų privačių interesų.

58Lygiagrečiai pasisakant dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 141 str. 1 d. aiškinimo, pažymėtina, kad šia norma nustatoma, jog iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008, išaiškino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus, nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio tinkamą taikymą vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.) bei asmens teisės realizavimą, kad bylą, kurioje sprendžiamas jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). Šiai dienai bylos nagrinėjimas nepagrįstai yra vilkinamas dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise ir jo nekorektiško procesinio elgesio tiek teismo, tiek ir kitų proceso šalių atžvilgiu.

60Be kita ko, su patikslintu ieškiniu yra teikiamas 2018 m. gegužės 31 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1315 su fotofiksacijomis. Šis patikrinimas atliktas nesuderinus nei su mumis, V. N. ir T. S.. Toks ieškovo elgesys nesuderinamas su teisės aktų reikalavimais. Manytina, jog bandomos inicijuoti procedūros, kuriomis siekiama apeiti ieškinio senaties instituto reikalavimus. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pirminis ieškinys pareikštas pažeidžiant ieškinio senaties terminą. Taigi ir paskesnis patikslintas ieškinys laikytinas įstatymams neatitinkančiu procesiniu dokumentu. Šiuo atžvilgiu pakartotinai prašytina taikyti ieškinio senatį ir tiek ieškinį, tiek ir patikslintą ieškinį atmesti. Taip pat prašytina neprijungti su patikslintu ieškiniu prašomų prie bylos prijungti dokumentų. Be to, jie yra pertekliniai ir sąlygojantys bylos vilkinimą.

61Kartu pasisakytina ir apie 2010-03-21 deklaracijos apie rekonstrukcijos užbaigimą (įregistruota 2011-03-24, registracijos Nr. 1D-5618) dalies dėl pastato 2I1p., unikalus Nr. 1397-2004-4026, esančio žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), rekonstrukcijos užbaigimo galiojimą ir šios deklaracijos pagrindu atliktą minėto pastato Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimą. Ieškovas kvestionuoja šios deklaracijos teisėtumą, tačiau vėlgi neįvertina, kad šis dokumentas, kaip ir pats registracijos faktas visiškai suderinami su teisės norminių aktų reikalavimais, o galimybė minėtą deklaraciją apskųsti, kaip ir apskųsti patį įregistravimo faktą yra praleisti.

62Ieškovui, kaip valstybinei institucijai, keliami griežti reikalavimai vadovautis teisės aktais bei teismų praktika. Ieškovas tokiu būdu neatsižvelgia į tai, kad tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyti mažinti esamo atstumo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininkų teisių. Priešingas šios nuostatos vertinimas paneigtų tokio statinio savininko galimybę tinkamai prižiūrėti teisėtai pastatą statinį ir disponuoti nuosavybe. Dėl to minėta STR 1.07.01:2010 nuostata teisėtai pastatytam arčiau teisės aktais nustatytos ribos statiniui neturi būti taikoma tokia pačia apimtimi kaip statomiems naujiems statiniams – ši norma taikytina siekiant užtikrinti abiejų sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, o ne išimtinai apsaugoti gretimo sklypo savininko interesus (b.l.116-121).

63Trečiasis asmuo T. S. su ieškovo reikalavimais nesutiko tokiais pat motyvais kaip ir atsakovas (t. 2. b. l. 36-37)

64Tretieji asmenys A. M. ir I. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo reikalavimais sutinka

65Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad jie neturi materialinio intereso bylos baigtimi ir prašė ieškinio reikalavimą dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimo deklaracijos pagrindu panaikinimo spręsti kaip išvestinio pobūdžio reikalavimą, o kitus ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Valstybės įmonė Registrų centras panaikinus dalį atsakovo deklaracijos naikintinas ir jos pagrindu į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenis. Atsakovo V. N. įgaliotas asmuo Teritoriniam registratoriui pateikė 2011-03-25 prašymą įregistruoti rekonstruotų pastatų kadastro duomenų pakeitimus, bei nuosavybės teises į juos. Kartu su prašymu buvo pateiktas 20111-03-02 kadastrinių matavimų byla ir 2011-03-21 deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri įregistruota Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje. Teritorinis administratorius nenustatęs aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14str. bei LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo29str., tenkino prašymą ir 2011-03-30 įregistravo V. N. nuosavybės teise į rekonstruotus pastatus.. (t.1.b.l.100-101).

66Atsakovas ir trečiasis asmuo T. S. nurodė, kad Su pareikštu patikslintu ieškiniu sutikti negalima iš esmės, kadangi jame pateikti reikalavimai neturi teisinio pagrindo, ieškinio dalykas suformuotas neteisingai vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, ieškinys pareikštas paminant civilinio proceso tikslus, be to, jis ypatingai yra ydingas formuojamos teismų praktikos atžvilgiu, pažeidžiamas lex retro non agit konstitucinis principas, be kita ko, dėl patikslinto ieškinio pateikimo įžvelgtini galimi piktnaudžiavimo procesu pažeidimai bei galimi korupciniai nusikaltimai. Be to, tiek pirminiame, tiek ir patikslintame ieškiniuose pareikštų reikalavimų vykdymas sukeltų didelę turtinę bei moralinę žalą nekaltiems asmenims. Be kita ko, patikslinto ieškinio pareiškimas užkirto kelią 2018 m. birželio 7 d. bylą išnagrinėti iš esmės, o pats patikslintas ieškinys pareikštas tik bylos nagrinėjimo metu, neinformavus priešingos šalies apie ketinamus atlikti procesinius veiksmus. Taigi, kartu yra pažeidžiami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Todėl būtina toliau pateikti konkrečius motyvus, kurie parodo, jog pareikštas patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

67Pagrindinis ieškovo motyvas, kurį jis nurodo, kaip patikslinto ieškinio pateikimo pagrindą, yra atsiradę teisinio reguliavimo pokyčiai. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kokią įtaką turi teisinio reguliavimo pokyčiai pirminio ieškinio išsprendimui.

68Svarbus reikalavimas, keliamas įstatymams bei poįstatyminiams aktams, – tai teisės normų prieinamumas, galėjimas jas žinoti ir normų išankstinis pobūdis, t. y. lex retro non agit principas, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, o teisės aktų galiojimas atgaline tvarka galimas tik jeigu būtų palengvinama teisės subjektų padėtis nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Paprastai teisės aktai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar administracinę atsakomybę arba švelninantys sankciją, veikia atgaline data. Vis dėlto Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau ir Konstitucinis Teismas) dar 1998 m. kovo 25 d. nutarime pateikė tam tikrą išimtį, kad ir kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas nepablogintų teisinės teisės subjektų padėties.

69Minėtame nutarime taip pat konstatuota, kad lex retro non agit svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Teisinis reguliavimas turi būti pakankamai stabilus, įstatymai gali būti keičiami tik laikantis Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytos tvarkos. Ir tai, rodos, suprantama, nes jeigu teisiniu reguliavimu būtų galima įsiterpti į jau pasibaigusius teisinius santykius, tai sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą. Ilgus metus teisės moksle yra laikomasi nuostatos, jog įstatymo nepastovumas, teisės normos normatyvinės galios atsitiktinumas nėra sveikas ir gali kenkti teisinei tvarkai.

70Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (inter alia 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimai).

71Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimai); priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (2001 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

72Sutinkamai su aukščiau išdėstytu dėl įstatymo negaliojimo atgaline tvarka pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo kasacinėje jurisprudencijoje, nurodant, jog minėto principo praktinė reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo. Taigi, esant neaiškumui dėl tam tikro įstatymo ar jo atskirų normų galiojimo laiko atžvilgiu, būtina nustatyti to įstatymo ar jo atskirų normų įsigaliojimo laiką, taip pat byloje aktualių faktų ir padarinių atsiradimo laiką ir klausimą spręsti vadovaujantis tuo, kad įstatymas galioja į ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006).

73Taigi ieškovo patikslinto ieškinio pareiškimas remiantis tuo, jog yra pasikeitęs teisinis reguliavimas galimas tik tuomet, jei tai iš esmės susiję su ieškinio reikalavimų mažinimu ir atsakovo teisinės padėties procese švelninimu. Kitais atvejais remtis naujais teisiniais aktais yra neteisėta ir nepagrįsta. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio dalyko, jis yra identiškas pirminiam ieškiniui, t. y. reikalaujama to paties. Vadinasi toks patikslinto ieškinio pareiškimas yra pažeidžiantis ne tik civilinio proceso normatyvus, tačiau ir Pagrindinio įstatymo bei Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją. Taigi patikslinto ieškinio pareiškimą procese galima pagrįstai vertinti, kaip piktnaudžiavimą teise, ieškovo atstovų nekompetenciją vykdant valstybės jiems deleguotas pareigas, taip pat kaip galimą korupcinį elementą, sąlygotą trečiųjų asmenų privačių interesų.

74Lygiagrečiai pasisakant dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 141 str. 1 d. aiškinimo, pažymėtina, kad šia norma nustatoma, jog iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

75Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008, išaiškino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus, nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio tinkamą taikymą vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.) bei asmens teisės realizavimą, kad bylą, kurioje sprendžiamas jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.).

76Be kita ko, su patikslintu ieškiniu yra teikiamas 2018 m. gegužės 31 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1315 su fotofiksacijomis. Šis patikrinimas atliktas nesuderinus nei su mumis, V. N. ir T. S.. Toks ieškovo elgesys nesuderinamas su teisės aktų reikalavimais. Manytina, jog bandomos inicijuoti procedūros, kuriomis siekiama apeiti ieškinio senaties instituto reikalavimus. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pirminis ieškinys pareikštas pažeidžiant ieškinio senaties terminą. Taigi ir paskesnis patikslintas ieškinys laikytinas įstatymams neatitinkančiu procesiniu dokumentu. Šiuo atžvilgiu pakartotinai prašytina taikyti ieškinio senatį ir tiek ieškinį, tiek ir patikslintą ieškinį atmesti. Taip pat prašytina neprijungti su patikslintu ieškiniu prašomų prie bylos prijungti dokumentų. Be to, jie yra pertekliniai ir sąlygojantys bylos vilkinimą.

77Kartu pasisakytina ir apie 2010-03-21 deklaracijos apie rekonstrukcijos užbaigimą (įregistruota 2011-03-24, registracijos Nr. 1D-5618) dalies dėl pastato 2I1p., unikalus Nr. 1397-2004-4026, esančio žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), rekonstrukcijos užbaigimo galiojimą ir šios deklaracijos pagrindu atliktą minėto pastato Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimą. Ieškovas kvestionuoja šios deklaracijos teisėtumą, tačiau vėlgi neįvertina, kad šis dokumentas, kaip ir pats registracijos faktas visiškai suderinami su teisės norminių aktų reikalavimais, o galimybė minėtą deklaraciją apskųsti, kaip ir apskųsti patį įregistravimo faktą yra praleisti.

78Ieškovui, kaip valstybinei institucijai, keliami griežti reikalavimai vadovautis teisės aktais bei teismų praktika. Ieškovas tokiu būdu neatsižvelgia į tai, kad tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyti mažinti esamo atstumo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininkų teisių. Priešingas šios nuostatos vertinimas paneigtų tokio statinio savininko galimybę tinkamai prižiūrėti teisėtai pastatą statinį ir disponuoti nuosavybe. Dėl to minėta STR 1.07.01:2010 nuostata teisėtai pastatytam arčiau teisės aktais nustatytos ribos statiniui neturi būti taikoma tokia pačia apimtimi kaip statomiems naujiems statiniams – ši norma taikytina siekiant užtikrinti abiejų sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, o ne išimtinai apsaugoti gretimo sklypo savininko interesus (t.1.b.l.96-99; t.3.b.l.74-78).

79Ieškinys tenkintinas.

80Faktinės bylos aplinkybės, motyvai ir teisiniai argumentai

  1. 2010-07-10 ieškovui buvo pateiktas trečiojo asmens I. M. prašymas dėl atsakovo V. N. vykdomos savavališkos statybos (t. 1. b. l. 8).
  2. To pagrindu Ieškovas 2011-01-04 patikrino sodo pastatą, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ) žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), esančiame sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, vietoje ir surašė 2011-01-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-7-(7.9).
  3. Akte buvo nurodyta, kad Ginčo sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, jis suformuotas pagal preliminarius matavimus, taip pat užfiksuoti Ginčo sklype esančių pastatų duomenys (b. l. 23-25).
  4. Buvo nustatyta, kad atsakovas jam priklausančiame Ginčo sklype virš ūkinio pastato Nr. ( - ), plane žymimo indeksu 2I1p, stovinčio arčiau negu 3 m iki gretimo sklypo ribos pastatė antrą aukštą, įrengdamas medinį karkasą, kuris iš lauko pusės apkaltas dailylentėmis, ir uždengė stogą, t. y. rekonstravo ūkinį pastatą.
  5. Inspekcija 2018-05-31 patikrino faktines aplinkybes vietoje. 2018-05-31 surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1315.
  6. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėto ūkinio pastato atlikti rekonstrukcijos darbai, kurie buvo konstatuoti Inspekcijos 2011-01-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-7-(7.9), faktiškai nėra pakitę.
  7. 2011-02-07 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110207-00016 ir 2011-02-07 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos pasekmes Nr. REI-00-110207-00018 (b. l. 53-56).
  8. Pirminio, 2011-11-03, ir dabar galiojančiame Statybos įstatyme nustatyta, kad rekonstravimas yra statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
  9. Nustatyta kad po šių atsakovo atliktų statybos (rekonstravimo) darbų padidėjo jam priklausančio statinio matmenys ir tūris. Ūkinio pastato aukštis nuo 2,8 m buvo pakeltas iki 6,23 m. Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad ieškovo (Inspekcijos) kreipimasis 2011-11-03 ieškiniu į Teismą prieštarauja civilinio proceso tikslams, kadangi nėra aišku kieno teisės ar interesai ginami, buvo nustatytas tariamas pažeidimas.
  10. Šis atsakovo argumentas nepagrįstas, nes šiuo atveju ieškovas, turėjo teisę pareikšti ieškinį teisme, nes tai numatyta LR Statybos įstatymo 28str.
  11. Statybos įstatymo (1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 27 str., ieškovas atlieka statybos valstybinę priežiūrą, vykdo jai pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją priskirtas funkcijas, tai Statybos įstatymo 27 str. 3 d. 4 p. – savavališkos statybos prevencija ir padarinių šalinimas, kurio įgyvendinamas detalizuojamas Statybos įstatymo 28 str., statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 (Žin., 2010, Nr. 116-5946), (toliau – STR 1.09.06:2010).
  12. Statybos įstatymo 28 str. 6 d., STR 1.09.06:2010 39.2 p. Inspekcijai nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl reikalavimo vykdymo, jeigu statytojas neįvykdė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius arba negavo statybą leidžiančio dokumento.
  13. Dėl atsakovo reikalavimo taikyti senaties terminą dėl ieškovo reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius.
  14. Atsakovas jo pateiktame dublike prašė ieškovo reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo atmesti, nes ieškovas praleido LR Statybos įstatymo 28str.6d. nustatytą terminą kreiptis į teismą „ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos“
  15. Toks atsakovo reikalavimas atmesti ieškinį taikant senaties terminą yra nepagrįstas, nes . Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad „minėtas Statybos įstatymo 28 straipsnio 6dalyje nustatytas terminas yra procedūrinio pobūdžio įsakmus nurodymas institucijai, kaip veikti veiksmingai vykdant savo funkcijas. Jei institucija šį terminą praleidžia, ji nepraranda teisės kreiptis į teismą, nes tokios pasekmės nenurodo įstatymas. Terminas, per kurį šiai institucijai nustatyta kreiptis į teismą, skirtas ne asmens pažeistai teisei ginti, o institucijos funkcijoms įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015; 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-611/2015).
  16. Inspekcija vadovaujantis Statybos įstatymo 24 str. 4 ir 6 d. ir statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 (Žin., 2010, Nr. 116-5947), 49 p. taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą neteisėtus atsakovo veiksmus.
  17. Atsakovas atsiliepime teigia, kad kaimyninio sklypo savininkė I. M. Inspekcijai pateikė ne skundą, o prašymą. Tačiau iš prašymo turinio matyti kad atsakovas, atlieka statybos darbus be statybą leidžiančių dokumentų, nurodoma prieš tai atlikta veiksmų eiga – kreipimaisi į sodininkų bendrijos pirmininką, taip pat patį atsakovą reikalaujant statybą leidžiančių dokumentų. o šiuo atveju pagrindas statybą leidžiančio dokumento išdavimui yra trečiųjų asmenų I. M. (ir A. M.) rašytinis sutikimas.
  18. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad šių aplinkybių visuma rodo, kad I. M. savo kreipimusi į Inspekcija siekė apginti savo teises, nes būtent be jos sutikimo atsakovas vykdė ginčo pastato rekonstrukciją.
  19. Akivaizdu kad atsakovas savavališkai atliko statybos darbus, per reikalavimo juos pašalinti laikotarpį nepašalino savavališkos statybos padarinių bei negavo statybą leidžiančio dokumento, įregistravo ginčo pastato duomenų pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre neteisėtos deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, ir todėl Inspekcija pateikė 2011-11-03 ieškinį, kurio surašymo pagrįstumą patvirtina rašytiniai įrodymai.
  20. Atsakovui terminai ginčyti tiek 2011-02-07 savavališkos statybos aktą, tiek 2011-02-07 reikalavimą praleisti. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. toks skundas turėjo būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
  21. Atsakovo 2011-04-08 prašyme Inspekcijai esanti informacija patvirtina, kad atsakovas buvo susipažinęs su šiais administraciniais aktais. Be to ieškovas (Inspekcija) 2011-06-13 raštu Nr. (7.9)-2D-7405 informavo atsakovą dėl minėtų aktų teisėtumo.
  22. Atsakovo reikalavimai panaikinti tiek 2011-02-07 savavališkos statybos aktą, tiek 2011-02-07 reikalavimą yra nepagrįsti. Be to kaip teisingai nurodo ieškovas atsakovas savo atsiliepime į Inspekcijos ieškinį savarankiškų reikalavimų kelti negali, tai gali būti padaryta pareiškiant priešieškinį.
  23. Atsakovas teigia, kad 2011-02-07 savavališkos statybos akto ir 2011-02-07 reikalavimo neteisėtumą lemia tai, kad jo žemės sklypas nėra išmatuotas ir vyksta ginčai dėl gretimų sklypų ribų.
  24. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad Gretimo sklypo ribos buvo nustatytos pagal UAB „Kagema“ 2005-04-06 atliktus kadastrinius matavimus ir 2005-12-07 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
  25. Atsakovui priklausančio sklypo ribos buvo nustatytos pagal UAB „Orkanas“ 2011-05-13 atliktus kadastrinius matavimus. Pagal UAB „Kagema“ ir UAB „Orkanas“ atliktus matavimus nurodytų žemės sklypų skirianti riba nesutampa, atsakovui priklausančio sklypo riba patenka į Gretimo sklypo teritoriją, tai atsispindi pridedamame brėžinyje, dėl ko VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2012-01-10 sprendimu Nr. KS-225 atmetė atsakovo prašymą patikslinti Gretimo sklypo ribą, pagal UAB „Orkanas“ atliktus matavimus.
  26. Pagal atsakovo pateiktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-12-28 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502 „D. V. N. žemės sklypo Nr. 22, ( - ), sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ Ginčo sklypo ribos buvo užregistruotos pagal UAB „Orkanas“ 2011-05-13 parengtą Ginčo sklypo planą.
  27. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-22 sprendimu byloje Nr. I-2257-580/2012, (sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-29 nutartimi, paliktas nepakeistu) buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2011-12-28 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502.
  28. Tuo pagrindu duomenys buvo atstatyti į padėtį, buvusią prieš atsakovo sklypo ribas užregistruojant pagal UAB „Orkanas“ 2011-05-13 parengtą Ginčo sklypo planą, nurodant kad sklypas išmatuotas pagal visus reikalavimus. Kadastro žemėlapyje atsakovui priklausantis sklypas pažymėtas nurodant, kad jo ribos koreguotinos.
  29. V. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti ribą tarp jam nuosavybės teise priklausančio 0,1197 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio 0,0419 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), pagal UAB „Orkanas“ parengtą žemės sklypo planą M 1:500, kuri pažymėta linijomis ir skaičiais 2,3,4.
  30. Teismas nustatė, kad ieškovas siekė patikslinti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Orkanas“ atliktus matavimus ir jo prašymas nebuvo patenkintas, nes ieškovui ir atsakovams nuosavybės teise priklausančių sklypų ribos, nustatytos pagal 2005 m. parengtą UAB „Kagema“ planą, 2005 metais gretimų sklypų savininkams sutikus su paženklintomis sklypų ribomis.
  31. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-41-614/218 palikdamas pirmosios instancijos teismo spendimą nepakeistą, sprendė, kad „esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-22 sprendimui, priimtam administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012, kur konstatuota, kad UAB „Orkanas“ parengtame plane yra neteisingai nustatytos žemės sklypo 21 A ribos <...> nėra pagrindo tenkinti ieškovo V. N. reikalavimo, kuriuo prašoma nustatyti ribą tarp ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0007-0048) esančio ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0007-0055), esančio pagal UAB „Orkanas” 2011 metų gegužės mėnesį parengtą žemės sklypo planą“ .
  32. Įvertinus tokius teismų priimtus sprendimus šioje byloje, sprendžiant dėl ginčo ūkinio pastato atstumo iki gretimo sklypo ribos, pagrįstai ieškovas vadovaujasi UAB „Kagema“ 2005-04-06 atliktais kadastriniais matavimais.
  33. Juose matyti, kad gretimas žemės sklypas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas I. M. ir A. M., suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. „visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“.
  34. Atsakovo ir I. M. bei trečiųjų asmenų A. M. žemės sklypai turi bendrą ribą. Remiantis prieš tai išdėstytu laikytina kad riba tarp sklypų aiški, ieškovas pagal tai nustatė faktines aplinkybes (atstumus)pagal ribą, kuri skiria sklypus, ši riba yra nustatyta, užregistruota Nekilnojamojo turto registre, į bylą pateiktuose dokumentuose.
  35. Atsakovas atsiliepime nepagrįstai nurodo, kad „šiuo metu pasikeitęs teisinis reguliavimas įtvirtina tokias nuostatas, pagal kurias jo atliktai ginčo pastato rekonstrukcijai nebereikalingas kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimas“.
  36. Pagal 2011-02-07 savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 atsakovui priklausantis ginčo pastatas priskiriamas II grupės nesudėtingam statiniui, kadangi jis yra pagalbinio ūkio paskirties pastatas, užstatymo plotas 23 kv. m, aukštis apie 6 m. STR „Nesudėtingi statiniai“ nurodyta, kad “mėgėjiško sodo teritorijoje I ir II grupės nesudėtingiems pastatams (išskyrus gyvenamuosius (vieno, dviejų butų) namus) taikomi I grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai“.
  37. STR „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 1 lentelės pastaboje nurodyta, kad „minimalūs atstumai nuo nesudėtingų pastatų iki žemės sklypo ribos turi būti 3 m, o mažinant pastatų atstumą iki žemės sklypo ribos turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu“, tokio sutikimo atsakovas iš gretimo sklypo savininko nėra gavęs.
  38. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. nurodyta, kad „pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą“.
  39. Šiuo metu minėta STR „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 1 lentelės pastaba nebegalioja, tačiau vadovaujantis kitais teisės aktais atsakovui išliko pareiga ir šiuo metu turėti statybą leidžiantį dokumentą atliktai ginčo pastato rekonstrukcijai – besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą (susitarimą).
  40. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-29 įsakymu Nr. 116-5944 (Žin., 116-5944), (toliau - STR 1.07.01:2010 ) 33.2 p. įtvirtinta, kad „naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus): besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų, arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų“.
  41. Sodininkų bendrijų įstatyme įtvirtinta, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. Šio įstatymo nuotata nėra pakeista, taigi galiojanti.
  42. Taigi ginčo pastato (kaip nesudėtingo statinio) rekonstrukcijai buvo ir yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas – besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas, kurio atsakovas neturi.
  43. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad vykdant statybą sodininkų bendrijose kaip teisėtos statybos požymis išskirtinas žalos kaimyniniam sklypui prevencija, tačiau Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. įtvirtinta nuostata, „kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui“.
  44. Atsakovas teigia, kad kaimyninio sklypo savininkai jam niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl ginčo pastato rekonstrukcijos. Šis atsakovo teiginys neatitinka tikrovės, nes būtent tretieji asmenys kreipėsi į ieškovą dėl jų pažeistų teisių- atsakovo statybos. Apie jų pažeistas teises tretieji asmenys nurodė teismo posėdžio metu.
  45. Atsakovas nurodo, jog jo atlikta ginčo pastato rekonstrukcija yra teisėta ir dėl to, kad šį faktą liudija rekonstrukcijos registracija viešame registre (t. y. Nekilnojamojo turto registre).
  46. Nagrinėjant šią bylą nustatyta, kad atsakovas, žinodamas, kad dalis rekonstrukcijos darbų yra savavališki, pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, netikrinant šios deklaracijos turinio įregistravo ginčo pastato duomenų pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre.
  47. Nekilnojamojo turto registro įstatyme įtvirtinta nuostata dėl galimybės tokius duomenis nuginčyti, ko ir siekia ieškovas. Valstybės įmonė Registrų centras savo 2011-11-29 atsiliepime nurodė, kad panaikinus dalį atsakovo deklaracijos naikintini ir jos pagrindu į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys.
  48. Teismas daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas, nes atsakovas neteisėtai atliko pastato rekonstrukciją, neatliko 2011-02-07 reikalavime nurodytų veiksmų, negavo statybą leidžiančio dokumento, surašė ir pateikė iš dalies neteisėtą Deklaraciją Inspekcijai, valstybės įmonei Registrų centras, neteisėtos Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo atliktas Ginčo pastato duomenų tikslinimas.

81Dėl bylinėjimosi išlaidų.

82Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, tenkinant ieškinį iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu Tenkinant ieškinį iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos į Valstybės biudžetą, Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.), šios išlaidos sudaro 131,17 Eur.

83Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas,

Nutarė

84ieškinį tenkinti.

85Panaikinti V. N., a. k. ( - ) neteisėtos 2010-03-21 deklaracijos apie statybos užbaigimą (įregistruota 2011-03-24, registracijos Nr. 1D-5618) dalies dėl pastato-ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. ( - ), esančio žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), rekonstrukcijos užbaigimo galiojimą.

86Įpareigoti atsakovą V. N., a. k. ( - ), išardyti pastato-ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. ( - ), esančio žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), dalį, kuri po rekonstrukcijos pastatyta arčiau kaip 3 m atstumu iki sklypo ribos ir įpareigoti sutvarkyti statybvietę.

87Panaikinti neteisėtos deklaracijos pagrindu atliktą pastato-ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. 1397-2004-4026, esančio žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), Nekilnojamojo turto registro duomenų tikslinimą.

88Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. ( - ), į Valstybės biudžetą 300 Eur (tris šimtus eurų) žyminio mokesčio ir 131,17 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įmokos kodas - 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

89Sprendimas per 30 dienų galio būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,... 2. sekretoriaujant D. Č.,... 3. dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 4. atsakovo V. N. ir trečiojo asmens T. S. atstovui adv. pad. R. J.,... 5. tretiesiems asmenims I. M. ir A. M., jų atstovui adv. pad. A. R.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas... 8. ieškovas prašė panaikinti V. N. neteisėtos 2010-03-21 deklaracijos apie... 9. Nurodė, kad I. T. teikia patikslintą ieškinį, kadangi pasikeitė teisinis... 10. 2011 m. ieškinyje nurodyta, jog Inspekcija 2011-01-04 patikrino sodo pastatą,... 11. Nustatyta, kad Statytojas jam priklausančiame Ginčo sklype virš ūkinio... 12. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šalia Ginčo sklypo esantis... 13. 2011-02-07 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110207-00016 ir... 14. Įvertinusi Statytojo atliktus darbus, Inspekcija nustatė, kad minėto ūkinio... 15. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad... 16. Darytina išvada, kad 2011-02-07 savavališkos statybos akto ir 2011-02-07... 17. Inspekcija 2018-05-31 patikrino faktines aplinkybes vietoje. 2018-05-31... 18. Gretimo sklypo ribos buvo nustatytos pagal UAB „Kagema“ 2005-04-06 atliktus... 19. Ginčo sklypo ribos buvo nustatytos pagal UAB „Orkanas“ 2011-05-13 atliktus... 20. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atsižvelgiant į Statytojo pateiktą... 21. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-22 sprendimu, priimtu byloje... 22. Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla... 23. Teismas nustatė, kad ieškovas siekė patikslinti jam nuosavybės teise... 24. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 25. Įvertinus minėtas išnagrinėtas bylas, panaikinus Nacionalinės žemės... 26. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 p.... 27. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 p. prie... 28. Šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017... 29. Galiojančio Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte... 30. Statytojas privalėjo gauti gretimo žemės sklypo ( - ), savininkų I. M. ir... 31. Pažymėtina, kad Inspekcija prašo neteisėtų statybos darbų pašalinimo jų... 32. Po bylos atnaujinimo patikrinus faktines aplinkybes, buvo nustatyta, kad... 33. Šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 10.3. p... 34. Taigi, tiek 2010-2011 m. galiojusiuose teisės aktuose, tiek šiuo metu... 35. Veiksmų eiga, kurią atliko Statytojas siekdamas užregistruoti ginčo pastato... 36. Taigi atsakovo veiksmų neteisėtumas lėmė tai, kad viešame registre buvo... 37. Atsižvelgiant į tai, kad statinio statyba ir jos atlikimo metu, ir šiuo metu... 38. A. V. N., neteisėtai atliko ūkinio pastato rekonstrukciją, surašė ir... 39. Šiuo metu yra praleisti terminai ginčyti tiek 2011-02-07 savališkos statybos... 40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo reikalavimai panaikinti tiek... 41. 2011-02-07 savavališkos statybos akte nėra atsakovo parašo, tačiau akto... 42. Pagal Inspekcijos pateiktus duomenis nėra ginčo dėl sklypų ribos. Atsakovas... 43. Taigi ginčo atveju yra visos būtinos sąlygos, kurios lemia atsakovui... 44. Atsakovas nepaaiškina, kodėl jis nesikreipė į šiuos asmenis ir negavo... 45. Veiksmų eiga, kurią atliko atsakovas siekdamas užregistruoti ginčo pastato... 46. Atsakovo veiksmų neteisėtumas lėmė tai, kad viešame registre buvo... 47. Taigi atsakovas netinkamai traktuoja teisės aktų nuostatas, susijusias su... 48. Tretieji asmenys A. M. ir I. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo... 49. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad suinteresuotumo šioje... 50. Atsakovas nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu sutikti negalima iš... 51. Pagrindinis ieškovo motyvas, kurį jis nurodo, kaip patikslinto ieškinio... 52. Svarbus reikalavimas, keliamas įstatymams bei poįstatyminiams aktams, – tai... 53. Minėtame nutarime taip pat konstatuota, kad lex retro non agit svarbus ir... 54. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja... 55. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis... 56. Sutinkamai su aukščiau išdėstytu dėl įstatymo negaliojimo atgaline tvarka... 57. Taigi ieškovo patikslinto ieškinio pareiškimas remiantis tuo, jog yra... 58. Lygiagrečiai pasisakant dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 60. Be kita ko, su patikslintu ieškiniu yra teikiamas 2018 m. gegužės 31 d.... 61. Kartu pasisakytina ir apie 2010-03-21 deklaracijos apie rekonstrukcijos... 62. Ieškovui, kaip valstybinei institucijai, keliami griežti reikalavimai... 63. Trečiasis asmuo T. S. su ieškovo reikalavimais nesutiko tokiais pat motyvais... 64. Tretieji asmenys A. M. ir I. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo... 65. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad jie neturi... 66. Atsakovas ir trečiasis asmuo T. S. nurodė, kad Su pareikštu patikslintu... 67. Pagrindinis ieškovo motyvas, kurį jis nurodo, kaip patikslinto ieškinio... 68. Svarbus reikalavimas, keliamas įstatymams bei poįstatyminiams aktams, – tai... 69. Minėtame nutarime taip pat konstatuota, kad lex retro non agit svarbus ir... 70. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja... 71. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis... 72. Sutinkamai su aukščiau išdėstytu dėl įstatymo negaliojimo atgaline tvarka... 73. Taigi ieškovo patikslinto ieškinio pareiškimas remiantis tuo, jog yra... 74. Lygiagrečiai pasisakant dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 76. Be kita ko, su patikslintu ieškiniu yra teikiamas 2018 m. gegužės 31 d.... 77. Kartu pasisakytina ir apie 2010-03-21 deklaracijos apie rekonstrukcijos... 78. Ieškovui, kaip valstybinei institucijai, keliami griežti reikalavimai... 79. Ieškinys tenkintinas.... 80. Faktinės bylos aplinkybės, motyvai ir teisiniai argumentai
    81. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 82. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, tenkinant... 83. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 84. ieškinį tenkinti.... 85. Panaikinti V. N., a. k. ( - ) neteisėtos 2010-03-21 deklaracijos apie statybos... 86. Įpareigoti atsakovą V. N., a. k. ( - ), išardyti pastato-ūkinio pastato... 87. Panaikinti neteisėtos deklaracijos pagrindu atliktą pastato-ūkinio pastato... 88. Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. ( - ), į Valstybės biudžetą 300 Eur... 89. Sprendimas per 30 dienų galio būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui...