Byla P-442-118-09
Dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A(525)-1615/2008)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pastoliai“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pastoliai“ skundą atsakovams valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialui ir valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A(525)-1615/2008).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo (toliau - ir Kauno filialas) 2007 m. balandžio 23 d. atsisakymo vykdyti prašymą protokolą Nr.3930167, kuriuo atsisakyta registruoti automobilį Fiat Punto, įpareigoti įregistruoti šį automobilį ir atlyginti 1608 Lt turtinę žalą bei 1 Lt neturtinę žalą.

5Pareiškėjas nurodė, kad Kauno filialas protokolu Nr.3930167 atsisakė įregistruoti automobilį Fiat Punto, turintį vairą dešinėje pusėje. Pareiškėjas nurodė, kad M1 klasės automobilių registraciją reglamentuojančių Kelių transporto priemonių registracijos taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr.1V-268 (toliau - ir Registracijos taisyklės), 14 straipsnis įtvirtina priežastis, dėl kurių automobilis negalėtų būti įregistruojamas, tačiau nenumato, kad automobiliai su dešinėje pusėje esančiu vairo mechanizmu, neregistruojami. Nėra tokio norminio teisės akto, kuris draustų automobilių su dešinėje pusėje esančiu vairo mechanizmu registraciją Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 16 straipsnio nuostatos prieštarauja Direktyvos 70/311/EEB 2 straipsniui, Direktyvos 92/62/EB 2 straipsnio 1 daliai, Direktyvos 1999/7/EB 2 straipsnio 1 daliai. Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi registruoti transporto priemones, kurių vairavimo mechanizmai atitinka Direktyvos 70/311/EEB keliamus reikalavimus, o ne skirstyti vairavimo mechanizmus į kairės ir dešinės pusių bei kelti papildomus reikalavimus.

6II.

7Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8Teismas nurodė, kad Įstatymas nustato su transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, valstybės institucijų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, todėl atsakovas, atsisakydamas įregistruoti ginčo automobilį, pagrįstai rėmėsi Įstatymu. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nurodė, kad automobilio pritaikymas tam tikros kelio pusės eismui apima automobilio valdymo įrangos, priekinio stiklo valytuvų montavimą atitinkamoje pusėje, artimųjų šviesų žibintų atitinkamą reguliavimą, ir pabrėžė, jog Lietuvos Respublikoje eisme be apribojimų turėtų būti leidžiama dalyvauti tik tiems automobiliams, kurių visa įranga pritaikyta eismui dešiniąja kelio puse, o vairo buvimas dešinėje pusėje reiškia, kad automobilis pritaikytas eismui kairiąja kelio puse. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė registruoti ginčo automobilį. Teismas nurodė, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2006 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.2B-152 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairavimo mechanizmų tipo patvirtinimo taisyklės nustato M, N ir O kategorijų transporto priemonių vairavimo mechanizmų reikalavimus Europos Bendrijos tipo patvirtinimui gauti ir šis teisės netaikytinas sprendžiant su transporto priemonių registravimu susijusius klausimus, nes jis nustato reikalavimus tik motorinių transporto priemonių vairavimo mechanizmų konstrukcijai ir nereglamentuoja eismo saugumo, transporto priemonių priskyrimo eismui dešine ar kaire puse. Teismas taip pat nurodė, jog nenustatyta, kad atsakovas veikė neteisėtai, nepateikta įrodymų, patvirtinančių išlaidų turėjimą, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

9III.

10Pareiškėjas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.

11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija Kauno filialo atsisakymą registruoti pareiškėjui priklausantį automobilį su dešinėje pusėje esančiu vairu. Teismas nurodė, kad Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje automobilis apibrėžiamas kaip bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 105 punktas numato, jog eismas keliais Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Remiantis Įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi bei KET 238 punktu, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kitaip tariant, nustatoma privaloma motorinių transporto priemonių, t. y. ir automobilių, registracija. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimus iš dalies grindžia Europos Sąjungos teisės aktais: Tarybos direktyva 70/311/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų vairavimo mechanizmu, suderinimo; Komisijos direktyva 92/62/EEB, derinančia su technikos pažanga Tarybos direktyvą 70/311/EEB; Komisijos direktyva 1999/7/EB, derinančia su technikos pažanga Tarybos direktyvą 70/311/EEB; Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų. Išnagrinėjus nurodytus teisės aktus, pažymėtina, jog Tarybos direktyva 70/311/EEB ir ją keičiančios Komisijos direktyvos 92/62/EEB bei 1999/7/EB iš esmės reglamentuoja valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių vairavimo mechanizmų techniniais reikalavimais, suderinimo klausimą. Minėtuose teisės aktuose vairavimo mechanizmo tipai skirstomi į tokius kaip rankinis vairavimo mechanizmas, vairavimo mechanizmas su papildomu energijos šaltiniu, vairavimo mechanizmas su stiprintuvu ir kitus. Šiuose teisės aktuose keliami reikalavimai minėtų vairavimo mechanizmų konstrukcijai, sumontavimui, atsparumui, tikrinimui ir pan., tačiau direktyvos nereglamentuoja klausimų, susijusių su vairo padėtimi transporto priemonėje (dešinėje ar kairėje pusėje) ir tokių transporto priemonių registravimu valstybėje narėje. Pabrėžtina, jog minėtų direktyvų įgyvendinimui yra priimtos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2006 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.2B-152 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairavimo mechanizmų tipo patvirtinimo taisyklės, kuriose klausimai, susiję su vairo padėtimi transporto priemonėje ir atitinkamai transporto priemonės su vairu dešinėje pusėje registravimu, nėra aptarti kaip ir šiomis Taisyklėmis įgyvendinamuose teisės aktuose. Todėl darytina išvada, jog Tarybos direktyva 70/311/EB ir ją keičiančios Komisijos direktyvos su ginčo dalyku susijusių teisinių santykių nereglamentuoja, nenustato pareigos registruoti transporto priemones su vairu dešinėje arba kairėje pusėje ir nagrinėjamu atveju netaikytinos. Teismas nurodė, kad Tarybos direktyva 1999/37/EB (iš dalies pakeista Komisijos direktyva 2003/127/EB) yra taikoma dokumentams, kuriuos valstybė narė išduoda registruojant transporto priemones. Kitaip tariant, minėta direktyva skirta suvienodinti reikalavimus registravimo dokumentų turiniui ir formai, tačiau ji nereglamentuoja kitų klausimų, susijusių su valstybės narės institucijų atliekama transporto priemonių registracija, įskaitant ir klausimų dėl atsisakymo registruoti pagrindų. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo nurodyti teisės aktai nereglamentuoja su ginčo dalyku susijusių aspektų ir nagrinėjant ginčą netaikytini. Teismas nurodė, kad ginčo santykių atsiradimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje (2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.VIII-2043 redakcija) buvo numatyta, jog draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti. Tarybos direktyvos 1999/37/EB 2 straipsnio „b“ punktas numato, kad transporto priemonės registracija - tai administracinis leidimas transporto priemonei patekti į kelių transporto eismą. Kadangi Įstatymu būtent atsakovas įpareigotas vykdyti motorinių transporto priemonių registraciją, todėl atsakovui tenka kompetencija leisti ar drausti dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, o tuo pačiu ir pareiga vykdyti Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą. Todėl pareiškėjo argumentas, kad automobilių, kurių vairavimo mechanizmas yra dešinėje transporto priemonės pusėje, neregistravimas yra nepagrįstas materialinės teisės normomis, atmestinas. Be to, pažymėtina, kad galiojančios redakcijos Įstatymo 27 straipsnio 2 dalis (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr.X-1337 redakcija) nustato, kad motorinės transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja puse ir (ar) turinčios vairą dešinėje pusėje, išskyrus antikvarines ir skirtas specialioms darbo funkcijoms atlikti motorines transporto priemones, Lietuvos Respublikoje neregistruojamos. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno filialo atsisakymo vykdyti prašymą protokolą Nr.3930167. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas šiuo atveju neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

13IV.

14Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje byloje.

15Pareiškėjas nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose numatytais pagrindais. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje padarė akivaizdžius materialinės teisės normų pažeidimus. Teismas rėmėsi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei Kelių eismo taisyklių nuostatomis, tačiau savo nutartyje nurodė kai kurias minėtų teisės aktų nuostatas, kurios ginčo santykių nereglamentuoja, o byloje taikytinas šių teisės aktų nuostatas pacitavo nukrypdamas nuo jų autentiško teksto ir tokio nukrypimo konkrečiai nepaaiškino. Teismas neatsižvelgė į Komisijos direktyvos 1999/7/EB 2 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad nuo 1999 m. sausio 1 d. valstybės narės negali dėl su vairavimo mechanizmu susijusių priežasčių uždrausti parduoti, registruoti, pradėti eksploatuoti transporto priemones, jei tos transporto priemonės atitinka direktyvos 70/311/EEB (su pakeitimais) reikalavimus. Teismas taip pat nepagrįstai taikė nutarties priėmimo metu, o ne ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas ir tokio teisės normų taikymo nepaaiškino. Pareiškėjas nurodo, kad jis teismui buvo išdėstęs argumentus dėl byloje taikytinų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims bei Europos Bendrijos teisei, tačiau teismas šiuos argumentus ignoravo ir dėl jų nepasisakė. Be to, dėl byloje iškilusių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ir galiojimo klausimų turėjo būti kreiptasi į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo, nes šiuos klausimus gali spręsti tik Europos Teisingumo Teismas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į Europos Teisingumo Teismą nesikreipė ir tuo pažeidė Teismų įstatymo 40-1 straipsnį.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17V.

18Procesą atnaujinti atsisakytina.

19Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo

20159 straipsnio 1 dalis).

21Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu, numatančiu proceso atnaujinimo galimybę tuo atveju, kai byloje priimtas teismo sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Tačiau šioje administracinėje byloje nėra jokio pagrindo teigti, jog bylą nagrinėjusių teismų priimti procesiniai sprendimai yra be motyvų. Šioje byloje teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose yra pateikti argumentai dėl bylos esmės ir paaiškinta, kodėl pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas buvo atmesti. Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės yra išdėstyta tik pareiškėjo nuomonė, jog bylą nagrinėjusių teismų motyvai nėra pakankami ir turėjo būti išsamesni. Tačiau tokia nuomonė negali būti pagrindas teigti, jog teismų procesiniai sprendimai yra iš viso be motyvų, ir ji negali būti pagrindas atnaujinti procesą.

22Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Tačiau pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra akivaizdžių argumentų, kurie patvirtintų šią administracinę bylą nagrinėjusių teismų padarytus esminius materialinės teisės normų pažeidimus. Pareiškėjas savo prašyme nurodo bei cituoja teiginius iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, tačiau konkrečių, išsamių ir esminių argumentų, pagrindžiančių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadų neteisingumą, nepateikia.

23Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neatsižvelgė į Komisijos direktyvos 1999/7/EB 2 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad nuo 1999 m. sausio 1 d. valstybės narės negali dėl su vairavimo mechanizmu susijusių priežasčių uždrausti parduoti, registruoti, pradėti eksploatuoti transporto priemones, jei tos transporto priemonės atitinka direktyvos 70/311/EEB (su pakeitimais) reikalavimus, tačiau išsamiau šios nuostatos taikymo pareiškėjas nepagrindė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje nurodė, kad Komisijos direktyva 1999/7/EB iš esmės yra skirta reglamentuoti motorinių transporto priemonių techninius reikalavimus, bet ne klausimus, susijusius su vairo padėtimi (dešinėje ar kairėje transporto priemonės pusėje) ir transporto priemonės registravimu. Kitaip tariant, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad minėta direktyva reglamentuoja tik vairo mechanizmo atitikimą tam tikram techniniam lygiui, bet ne automobilio pritaikomumą valstybėje egzistuojančiai eismo tvarkai (dešinės ar kairės pusės eismui) (vairavimo mechanizmas gali būti įrengtas pagal visus techninius reikalavimus, tačiau jis gali būti padėtyje, kuri nepritaikyta eismui atitinkama kelio puse). Tuo tarpu vien tik Komisijos direktyvos 1999/7/EB 2 straipsnio 1 dalies nurodymas pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo negali paneigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados dėl Komisijos direktyvos 1999/7/EB (kartu ir dėl šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies) taikymo srities, t. y. išvados, jog Komisijos direktyvos 1999/7/EB 2 straipsnio 1 dalis yra susijusi tik su vairavimo mechanizmų grynai techniniais reikalavimais, bet ne su šių mechanizmų pritaikomumu valstybėje galiojančiai eismo tvarkai (dešinės ar kairės pusės eismui).

24Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, teismas iš esmės taikė ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusias teisės normas, o teismo nuoroda ir į nutarties priėmimo metu galiojusią įstatymo redakciją yra tik papildomas motyvas, nekeičiantis teismo pateiktos argumentacijos esmės. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl teismo nutarties priėmimo metu galiojusios įstatymo redakcijos paminėjimo taip pat nėra akivaizdus įrodymas, patvirtinantis teismo padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą.

25Pareiškėjo teiginiai dėl Teismų įstatymo 40-1 straipsnio pažeidimo nėra susiję su Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Teismų įstatymo 40-1 straipsnyje yra įtvirtintos ne materialinės, bet procesinės teisės normos, nes jos reglamentuoja ne tarp pareiškėjo ir atsakovo atsiradusius materialinius teisinius santykius dėl automobilio registravimo, o teismo veiksmus bylos proceso metu (teismo kreipimąsi į Europos Sąjungos teismines institucijas). Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalis (kartu ir šios dalies 10 punktas) nenumato galimybės atnaujinti procesą tai argumentuojant procesinių teisės normų pažeidimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Teismų įstatymo 40-1 straipsnio nuostatos nereiškia, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Europos Sąjungos teismines institucijas dėl preliminaraus nutarimo visais atvejais, kai tik byloje yra pasisakoma dėl Europos Sąjungos teisės aktų. Bylą nagrinėjantis teismas neturi kreiptis į Europos Sąjungos teismines institucijas, jeigu atitinkamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos yra aiškios ir nekyla abejonių dėl jų galiojimo.

26Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas šiuo atveju nepateikė pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl procesas pagal jo prašymą negali būti atnaujintas.

27Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

28Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pastoliai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pastoliai“ skundą atsakovams valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialui ir valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A(525)-1615/2008).

29Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno filialas protokolu Nr.3930167 atsisakė... 6. II.... 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu... 8. Teismas nurodė, kad Įstatymas nustato su transporto priemonių registravimu... 9. III.... 10. Pareiškėjas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7... 11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi... 12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija Kauno filialo atsisakymą... 13. IV.... 14. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje byloje.... 15. Pareiškėjas nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas Administracinių... 16. Teisėjų kolegija... 17. V.... 18. Procesą atnaujinti atsisakytina.... 19. Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą,... 20. 159 straipsnio 1 dalis).... 21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo... 22. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą Administracinių bylų... 23. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 24. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, teismas... 25. Pareiškėjo teiginiai dėl Teismų įstatymo 40-1 straipsnio pažeidimo nėra... 26. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas šiuo atveju nepateikė pakankamų... 27. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 28. Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės... 29. Nutartis neskundžiama....