Byla eI-27-858/2016
Dėl krepšininkų, neturinčių Lietuvos Respublikos pilietybės, limito registruojant juos Lietuvos krepšinio lygų 2016/2017 m. sezono čempionatų rungtynėse ir trenerio, neturinčio Lietuvos Respublikos pilietybės, registravimo Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio lygų varžybose mokesčio“ 1 punkto atitiktį aukštesnės galios aktams, priėmimo klausimą

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ prašymo ištirti asociacijos „Lietuvos krepšinio federacija“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 2016/06-05 „Dėl krepšininkų, neturinčių Lietuvos Respublikos pilietybės, limito registruojant juos Lietuvos krepšinio lygų 2016/2017 m. sezono čempionatų rungtynėse ir trenerio, neturinčio Lietuvos Respublikos pilietybės, registravimo Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio lygų varžybose mokesčio“ 1 punkto atitiktį aukštesnės galios aktams, priėmimo klausimą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ prašymas ištirti asociacijos „Lietuvos krepšinio federacija“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 2016/06-05 „Dėl krepšininkų, neturinčių Lietuvos Respublikos pilietybės, limito registruojant juos Lietuvos krepšinio lygų 2016/2017 m. sezono čempionatų rungtynėse ir trenerio, neturinčio Lietuvos Respublikos pilietybės, registravimo Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio lygų varžybose mokesčio“ 1 punkto atitiktį aukštesnės galios aktams. Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki galutinio sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje priėmimo bei įsiteisėjimo, sustabdyti prašomų ištirti nuostatų galiojimą. Prašyme nurodo, kad asociacijos „Lietuvos krepšinio federacija“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 2016/06-05 dalyje, kurioje šeštasis žaidėjas – ne Lietuvos Respublikos pilietis, gali būti registruojamas Lietuvos krepšinio lygos 2016/2017 m. sezono čempionato rungtynėse tik tuomet, kai klubas sumoka 14 500 eurų mokestį Lietuvos krepšinio federacijai ir ji patvirtina apie mokesčio sumokėjimą, yra naikintinas kaip neteisėtas nuo jo priėmimo dienos. Prašoma ištirti sprendimo dalis prieštarauja ES teisėje garantuojamai darbuotojų judėjimo laisvei ir buvo priimta viršijant atsakovo kolegialaus valdymo organo įstatuose įtvirtintas kompetencijos ribas.

5Pareiškėjas prašyme taip pat paaiškino, kad atsakovas asociacija „Lietuvos krepšinio federacija“ yra organizacija, veikianti Lietuvos Respublikoje, turinti teisę ir pareigą plėtoti ir koordinuoti atsakovo asociacijos narių (krepšinio lygų, klubų, sporto mokyklų, fondų ir kitų juridinių asmenų, propaguojančių, vystančių, remiančių krepšinio sportą) veiklą. Pareiškėjas valdo ir koordinuoja klubinio krepšinio komandą KK „Lietuvos rytas“, kuri yra atsakovo asociacijos narys. Atsakovas yra nevyriausybinė sporto organizacija (asociacija), išimtinai nustatanti taisykles, susijusias su krepšinio sporto veikla Lietuvoje. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 30 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuris yra bendro pobūdžio ir taikomas pareiškėjo bei visų kitų krepšinio klubų atžvilgiu, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, pareiškėjas prašo ištirti atsakovo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 2016/06-05 dalies teisėtumą.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

7II.

8Pareiškėjo prašomu ištirti asociacijos „Lietuvos krepšinio federacija“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 2016/06-05 1 punktu yra nustatytas žaidėjų, neturinčių Lietuvos Respublikos pilietybės, limitas registruojant juos Lietuvos krepšinio lygos 2016/2017 m. sezono čempionato rungtynėse: pagal jį kiekvienose Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynėse komanda negali registruoti daugiau nei šešių žaidėjų – ne Lietuvos Respublikos piliečių. Šeštasis žaidėjas ne Lietuvos Respublikos pilietis gali būti registruojamas rungtynėse tik tuomet, kai klubas sumoka 14 500 eurų mokestį asociacijai „Lietuvos krepšinio federacija“ ir ji patvirtina apie mokesčio sumokėjimą. Iš atsakovo 2013 m. liepos 16 d. redakcijos atsakovo įstatų matyti, kad asociacija „Lietuvos krepšinio federacija“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, todėl, atsižvelgiant į prašomos ištirti nuostatos pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas prašymu ginčija asociacijos priimto akto nuostatos teisėtumą.

9Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad ginčijamas aktas ABTĮ prasme yra bendro pobūdžio teisės aktas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog ABTĮ yra numatyta speciali norminių administracinių teisės aktų ir bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo patikrinimo tvarka. Vadovaujantis ABTĮ II skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis, byla dėl norminio administracinio akto ar bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumo patikros gali būti inicijuojama abstrakčiu pareiškimu arba prašymu ištirti akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia ginčo byla.

10ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Nurodyti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą.

11Kiti subjektai turi teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kada teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Vadovaujantis ABTĮ 113 straipsnio 1 dalimi, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl teisę paduoti skundą teismui turinčio asmens teisių pažeidimo, jis turi teisę prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą. Jeigu norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas nėra priskirtas to teismo kompetencijai, jis turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (ABTĮ 114 str.). Taigi, asmeniui neturint teisės tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, savo iniciatyva arba šalies prašymu tai gali padaryti teismas, kuris nagrinėja konkrečią bylą dėl šio asmens teisių pažeidimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I525-22/2014; 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I438-18/2014; 2014 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I525-6/2014).

12Pareiškėjas į teismą kreipėsi su abstrakčiu pareiškimu, prašydamas ištirti asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. Kaip buvo minėta, viena iš sąlygų tokio prašymo nagrinėjimui yra tai, kad jį pateikė pagal ABTĮ 112 straipsnį tokią teisę turintis subjektas. Teismų praktikoje ne kartą pripažinta, kad ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nenurodyti viešieji juridiniai asmenys neturi teisės abstrakčiu pareiškimu inicijuoti bylos dėl norminio administracinio akto arba bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumo ištyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-19-525/2015; 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-552/2015; 2014 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I438-11/2014; 2013 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I525-12/2013). Su prašymu teismui pateiktuose VšĮ „Krepšinio rytas“ įstatuose nurodyta, kad VšĮ „Krepšinio rytas“ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – viešoji įstaiga. Pareiškėjas nėra nei vienas iš ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, todėl jis neturi teisės abstrakčiu pareiškimu inicijuoti bylos dėl asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Manydamas, kad dėl neteisėtų bendro pobūdžio teisės akto nuostatų buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, pareiškėjas turi teisę nustatyta tvarka kreiptis su skundu į pirmosios instancijos teismą ir individualioje byloje prašyti teismo inicijuoti su byla susijusio asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumo patikrą. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl asociacijos „Lietuvos krepšinio federacija“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 2016/06-05 teisėtumo ištyrimo yra paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto, todėl nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams ir jį atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

13Pareiškėjas, be kita ko, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymą atsisakytina priimti, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nenagrinėtinas (ABTĮ 70 str. 4 d.).

14Pareiškėjas teismui pateikė 2016 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad jis sumokėjo už prašymą 22,50 Eur žyminio mokesčio. Atsisakius priimti prašymą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p., 116 str. 1 d.).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

16Atsisakyti priimti pareiškėjo viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ prašymą ištirti asociacijos „Lietuvos krepšinio federacija“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 2016/06-05 „Dėl krepšininkų, neturinčių Lietuvos Respublikos pilietybės, limito registruojant juos Lietuvos krepšinio lygų 2016/2017 m. sezono čempionatų rungtynėse ir trenerio, neturinčio Lietuvos Respublikos pilietybės, registravimo Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio lygų varžybose mokesčio“ 1 punkto atitiktį aukštesnės galios aktams.

17Prašymą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

18Grąžinti pareiškėjui viešajai įstaigai „Krepšinio rytas“ 22,50 Eur (dvidešimt du eurus, penkiasdešimt centų) sumokėto žyminio mokesčio.

19Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai