Byla A-438-464-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui D.P., atsakovo atstovei D.B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I.P. (Z. – S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I.P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir įsakymo dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo V.B. sprendimo dalį dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2008-01-22 išvados Nr. 6.15 ir šio sprendimo pagrindu priimto 2008-01-31 įsakymo Nr. P-150 „Dėl LR prokuratūros valstybės tarnautojų vertinimo komisijos siūlymų neįgyvendinimo“, kuriais I.P. nesuteikta pirma kvalifikacinė klasė bei įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vadovybę atkurti I.P. pažeistas teises, suteikiant jai pirmą kvalifikacinę klasę nuo 2008-01-29.

5Pareiškėja nurodė, kad jos, kaip Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjos, tarnybinę veiklą 2008-01-22 valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė suteikti I kvalifikacinę klasę. Su tokia vertinimo komisijos išvada ji buvo supažindinta pasirašytinai tuoj pat po įvertinimo. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas V.B., laikinai ėjęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, 2008-01-29 šiam vertinimo komisijos siūlymui nepritarė motyvuodamas tuo, kad „dėl riboto darbo užmokesčio fondo ir nepraėjus 3 m. nuo tarnybos pradžios, 1 kvalifikacinė klasė nesuteiktina“. Su tokia žyma valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada buvo atsiųsta faksu ir 2008-01-31 įteikta susipažinti. Vadovaudamasis šiuo sprendimu, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas V.B., laikinai ėjęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, 2008-01-31 priėmė įsakymą Nr. P-150 „Dėl LR prokuratūros valstybės tarnautojų vertinimo komisijos siūlymų neįgyvendinimo“, kuriuo I. P. paliko jos turėtą antrą kvalifikacinę klasę. Šis įsakymas buvo pateiktas susipažinti 2008-02-07.

6Pareiškėja paaiškino, jog Prokuratūros profesinė sąjunga, gindama savo narės pažeistus interesus, 2008-01-31 kreipėsi raštu į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, prašydama šį Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo V.B. sprendimą panaikinti ir I.P. suteikti I kvalifikacinę klasę. 2008-02-12 buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Algimanto Valantino atsakymas, kad „Generalinio prokuroro pavaduotojas V.B. sprendimą neskirti I.P. pirmos kvalifikacinės klasės priėmė veikdamas pagal generalinio prokuroro 2006 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 1-189 „Dėl kompetencijos pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos sritis nustatymo“ 1.1.5 punktą. Minėtame punkte nurodyta, kad nesant generalinio prokuroro, Lietuvos Respublikos prokuratūrai vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas V.B. Kadangi generalinio prokuroro pavaduotojas V.B. veikė turėdamas visus generalinio prokuroro įgaliojimus, generalinis prokuroras jo sprendimo panaikinti negali.“ Pareiškėjos manymu, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas V.B., priimdamas sprendimą ignoruoti vertinimo komisijos siūlymą ir nesuteikti jai I kvalifikacinės klasės, grubiai ir nemotyvuotai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu patvirtintą tvarką „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veikos vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia. Pareiškėjos nuomone, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas V.B. savo sprendimą nepritarti vertinimo komisijos siūlymui privalėjo motyvuoti teisės aktais pagrįstais argumentais. Šiuo atveju V.B. sprendimą priėmė vadovaudamasis subjektyviais vertinimo kriterijais, kurie nėra apibrėžti jokiame norminiame akte.

7Anot pareiškėjos, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo V.B. motyvas, kad „yra ribotas darbo užmokesčio fondas“, visiškai neatitinka teisinės valstybės įvaizdžio, kadangi vertinimo komisijai I.P. įvertinus „labai gerai“ ir nustačius, kad jos žinios, patirtis ir kvalifikacija atitinka valstybės tarnautojo I kvalifikacinę klasę, buvo priimtas toks komisijos siūlymas. Tačiau V.B. atsisakius ją suteikti „dėl riboto darbo užmokesčio fondo“, buvo pažeista pareiškėjos konstitucinė teisė gauti jos profesinius bei dalykinius sugebėjimus atitinkantį darbo užmokestį. Be to, V.B., kaip Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vieno iš vadovų, pareiga imtis priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas lėšų darbo užmokesčiui Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gavimas bei disponavimas jomis. Tačiau nežiūrint į tai, pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vadovybė darbo užmokesčio fondo strategiškai neplanuoja, taip pat netinkamai jį naudoja, nes visiškai ignoruoja Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2005-11-30 atlikto valstybės audito Nr. 2040-19-118 metu išaiškintus trūkumus ir pateiktas išvadas „nustatyti papildomas vidaus kontrolės procedūras, kurios užtikrintų ekonomišką bei rezultatyvų išteklių naudojimą prokuratūroje, spręsti prokuratūros sistemos prokurorų pareigybių, kurioms priskirtos funkcijos, tiesiogiai nesusijusios su ikiteisminiu tyrimu, valstybinio kaltinimo palaikymu ir nuosprendžių vykdymo kontrole, pakeitimo valstybės tarnautojų pareigybėmis klausimą ir t.t.“ Pareiškėjos vertinimu, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vadovybė toliau pažeidinėja darbuotojų konstitucinę teisę į tinkamą darbo užmokestį, motyvuodama, kad yra ribotas darbo užmokesčio fondas, šio fondo netvarkydama. Pareiškėja akcentuoja, kad Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje, kuri jai siūlė suteikti I kvalifikacinę klasę, dalyvavo ir jos pirmininkė buvo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kanclerė ir komisijos narė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja, vyriausioji buhalterė, kurios puikiai žinojo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros finansines galimybes ir pritarė siūlymui suteikti pareiškėjai I kvalifikacinę klasę.

8Pareiškėja pabrėžė ir tai, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo V.B. motyvas „nesuteikti 1 kvalifikacinės klasės, nes nėra praėję 3 metai nuo tarnybos pradžios“ taip pat yra neteisėtas, nes kvalifikacinė klasė valstybės tarnautojui yra suteikiama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veikos vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“. Šiuo nutarimu nustatytose taisyklėse nenurodyta, kad norint valstybės tarnautojui suteikti I kvalifikacinę klasę, pastarajam privaloma būti išdirbus ne mažiau kaip 3 metus valstybės tarnautoju. Priešingai, teisės normose, reglamentuojančios valstybės tarnautojų vertinimą, o, nagrinėjamu atveju, valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kasmet, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla“. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimo „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“ 42 punkte nurodyta, kad „vertinimo komisija, siūlydama į pareigas priimančiam asmeniui suteikti valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę, turi nurodyti, kuri kvalifikacinė klasė siūloma: trečia, antra ar pirma.“ Taigi, vertinimo komisija, surašydama vertinimo išvadą ir siūlydama pareiškėjai suteikti I kvalifikacinę klasę, įvertino jos puikius profesinius įgūdžius, aukštą kvalifikaciją, laiku įvykdomas užduotis bei nepriekaištingai atliekamas funkcijas. Pareiškėja nurodė, kad 2007 m. jau buvo vertinta vertinimo komisijoje. Ji buvo įvertinta „labai gerai“ ir buvo suteikta II kvalifikacinė klasė. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad ji 2007 m. balandžio mėnesį išlaikė kvalifikacinį prokurorų egzaminą ir praėjo atrankos komisiją į prokurorų pareigas.

9Be to, kaip akcentavo pareiškėja, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas V.B. Lietuvos Respublikos Prezidento 2001-01-17 dekretu buvo paskirtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju. Vadovaujantis LR prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Generalinio prokuroro pavaduotojus septyneriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu“, galima daryti išvadą, kad V.B., kaip generalinio prokuroro pavaduotojo, 7 metų įgaliojimai baigėsi 2008-01-17, t. y. 12 dienų iki nesuteikiant I.P. I kvalifikacinės klasės. Taigi, anot pareiškėjos, priimdamas šį sprendimą, jis neturėjo teisės pavaduoti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir priiminėti sprendimus, priskirtus generalinio prokuroro kompetencijai.

10Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

11Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjos skunde nurodytas teiginys, jog V.B. savo sprendimą nepritarti vertinimo komisijos siūlymui suteikti I.P. I klasę privalėjo motyvuoti teisės aktais pagrįstais motyvais, o jis tokį sprendimą priėmė vadovaudamasis subjektyviais kriterijais, klaidinantis. Kaip pažymėjo atsakovė, V.B., veikdamas pagal 2006 m. spalio 17 d. generalinio prokuroro įsakymo Nr. I-189 „Dėl kompetencijos pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos sritis nustatymo“ 1.1.5 punktą, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2008-01-22 išvadoje Nr. 6.15-179 nurodė, kad „esant ribotam darbo užmokesčio fondui ir nepraėjus 3 metams nuo tarnybos pradžios I kvalifikacinė klasė nesuteiktina“. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalyje numatyta, kad „valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia“. Įstatyme nėra nurodyta, kokiais motyvais turėtų remtis asmuo, vertinantis komisijos išvadą, nėra nustatytas sąrašas priežasčių, dėl kurių galima nepritarti komisijos išvadai. Tai yra priimančio į pareigas asmens prerogatyva remtis vienokiais ar kitokiais protingumo principą atitinkančiais motyvais.

12Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos skunde nurodoma, jog V.B. kaip vieną iš motyvų nurodydamas ribotą darbo užmokesčio fondą, pažeidė I.P. teisę gauti jos asmeninius sugebėjimus atitinkantį darbo užmokestį, be to, tai prieštarauja teisinės valstybės principui. Atsakovės nuomone, ištekliai yra lemiamas veiksnys suteikiant kvalifikacines klases valstybės tarnautojams. Vadovas, priimdamas galutinį sprendimą dėl klasės suteikimo, privalo įvertinti darbo užmokesčio fondą, kadangi prokuratūros personalą sudaro ne tik valstybės tarnautojai, bet ir prokurorai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

13Atsakovė nesutiko ir su pareiškėjos skundo argumentu, jog V.B. motyvas „nesuteikti 1 kvalifikacinės klasės, nes nėra praėję 3 metai nuo tarnybos pradžios“, yra visiškai neteisėtas. Atsakovės teigimu, V.B. šiuo atveju galėjo vadovautis tokiu protingumo principą atitinkančiu motyvu. Kadangi lemiamas veiksnys, kodėl nemažai daliai įvertintų darbuotojų nebuvo suteiktos aukštesnės klasės, buvo ribotas darbo užmokesčio fondas, generalinio prokuroro pavaduotojas pasirinko papildomą visiems bendrą kriterijų, t. y. iš visų, kurių tarnyba buvo įvertinta labai gerai, buvo išrinkti asmenys, ilgiausiai tarnaujantys prokuratūroje, ir šiems tarnautojams buvo suteiktos aukštesnės klasės. Jeigu V.B. būtų vadovavęsis tik argumentu, kad užmokesčio fondas ribotas, aukštesnė klasė nebūtų suteikta nė vienam. V.B. nustatytas trejų metų terminas nėra per ilgas, nes pavyzdžiui, prokurorams aukštesni kvalifikaciniai rangai paprastai suteikiami tik per atestaciją kas penkerius metus. V.B. savo sprendimu nesuteikti I.P. aukštesnės klasės nepanaikino vertinimo komisijos sprendimo įvertinti šią valstybės tarnautoją labai gerai. Komisija vertina tarnautojo kvalifikaciją, darbo kokybę, veiklos krūvį, o vadovas sprendžia dėl komisijos sprendimo įgyvendinimo. Atsakovė paaiškino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog „valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kasmet, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla“. Tačiau įstatyme nėra numatyta, kas kiek laiko valstybės tarnautojui gali būti suteikta aukštesnės klasė. I.P. veikla buvo įvertinta įstatymo nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju V.B. nepažeidė minėto įstatymo straipsnio.

14Atsakovė prašė atmesti pareiškėjos argumentą, kad ji yra diskriminuojama, kadangi V.B. neteisėtai atsisakė jai suteikti I kvalifikacinę klasę. Atsakovė akcentavo tai, kad 2008-01-22 vertinimo komisijoje buvo įvertinti 27 valstybės tarnautojai, 11 iš jų buvo pasiūlyta suteikti I kvalifikacinę klasę. V.B. visiškai pritarė (vertinti labai gerai ir suteikti 1 kvalifikacinę) komisijos sprendimui tik dėl trijų valstybės tarnautojų. Minėti valstybės tarnautojai valstybės tarnyboje yra išdirbę ilgiau negu 3 metus (V.Ž. priimta į tarnybą prokuratūroje 2004-06-03, U.P. – 2004-08-04, o D.T. – 2004-11-12). Tuo tarpu I.P. tarnybą prokuratūroje pradėjo tik 2005-11-17.

15Atsakovė ginčijo pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog V.B. kadencija baigėsi 2008-01-17, todėl jis neturėjo teisės pavaduoti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro bei priiminėti sprendimus, priskirtus generalinio prokuroro kompetencijai. Atsakovės teigimu, V.B., kaip generalinio prokuroro pavaduotojo, įgaliojimai nėra pasibaigę. Septynerių metų kadencija generalinio prokuroro pavaduotojams buvo nustatyta naujoje Prokuratūros įstatymo redakcijoje, kuri įsigaliojo 2003-05-01. Nuo šios datos ir yra skaičiuojama V.B. kadencija, kadangi Lietuvoje pripažįstamas principas lex retro non agit – teisės norminiuose aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Lex retro non agit principas yra išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad „galioja tik paskelbti įstatymai“. Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, jį sudarančiu elementu – teisinio saugumo reikalavimu. Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstituciškas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-01-11 nutarimas).

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-05-26 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

18Teismas konstatavo, jog Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalis numato, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia. Aiškindamas šią nuostatą, teismas padarė išvadą, kad valstybės tarnautojų vertinimo komisijos išvada dėl kvalifikacinės klasės suteikimo yra tik rekomendacija valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui suteikti valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę. 2008-01-29 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas V.B. 2008-01-22 valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadoje nurodė, kad ji nebus įgyvendinama dėl riboto darbo užmokesčio fondo ir dėl to, kad nuo pareiškėjos tarnybos pradžios nepraėjo 3 metai. Teismo manymu, tokiu būdu yra įvykdytas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad sprendimas neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo turi būti motyvuotas.

19Teismas pabrėžė, jog Valstybės tarnybos įstatyme nėra nurodyta, kokiais motyvais turėtų remtis asmuo, vertinantis komisijos išvadą, nėra nustatytas sąrašas priežasčių, dėl kurių galima nepritarti komisijos išvadai. Tai yra priimančio į pareigas asmens diskrecijos teisė, priimant sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo neįgyvendinimo, jį grįsti vienokiais ar kitokiais motyvais. Teismo nuomone, V.B. motyvas „nesuteikti 1 kvalifikacinės klasės, nes nėra praėję 3 metai nuo tarnybos pradžios“, yra pakankamas, nes, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, lemiamas veiksnys, kodėl daugumai įvertintų darbuotojų nebuvo suteiktos aukštesnės klasės, buvo ne tik ribotas darbo užmokesčio fondas. Generalinio prokuroro pavaduotojas pasirinko papildomą visiems bendrą kriterijų ir iš 2008-01-22 vertinimo komisijoje įvertintų 27 valstybės tarnautojų tik 11 buvo pasiūlyta suteikti I kvalifikacinę klasę. V.B. visiškai pritarė (vertinti „labai gerai“ ir suteikti I kvalifikacinę) komisijos sprendimui tik dėl trijų valstybės tarnautojų. Minėti valstybės tarnautojai valstybės tarnyboje yra išdirbę ilgiau negu 3 metus (V.Ž. priimta į tarnybą prokuratūroje 2004-06-03, U.P. – 2004-08-04, o D.T. – 2004-11-12). Tuo tarpu I.P. tarnybą prokuratūroje pradėjo tik 2005-11-17.

20Teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentą, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas V.B. 2001-01-17 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo paskirtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju. Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Generalinio prokuroro pavaduotojus septyneriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu“. Pareiškėjos nuomone, V.B. kadencija baigėsi 2008-01-17, todėl jis neturėjo teisės pavaduoti LR generalinio prokuroro bei priiminėti sprendimus, priskirtus generalinio prokuroro kompetencijai. Teismas šiuo klausimu sutiko su atsakovo pozicija, kad V.B., kaip generalinio prokuroro pavaduotojo, įgaliojimai nebuvo ir nėra pasibaigę. Septynerių metų kadencija generalinio prokuroro pavaduotojams buvo nustatyta naujoje Prokuratūros įstatymo redakcijoje (22 straipsnio 3 dalis), kuri įsigaliojo 2003-05-01 (Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)). Nuo šios datos ir yra skaičiuojama V.B. kadencija. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21III.

22Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra prašo ją laikyti netinkamai patraukta bylos šalimi.

25Atsiliepime nurodo, kad teritorinė prokuratūra, t. y. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra, remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 9 straipsniu, juridinio asmens statuso neturi, kadangi teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas, atsižvelgiant į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijas, nustato Generalinis prokuroras. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra negali būti byloje trečiuoju asmeniu, kadangi priimtas sprendimas administracinėje byloje jai nesukels jokių teisių ir pareigų.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Byloje kilęs ginčas dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimo neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, suteikti pareiškėjai pirmą kvalifikacinę klasę, pareiškėjai paliekant iki vertinimo turėtą kvalifikacinę klasę.

29Byloje nustatyta, kad pareiškėja ginčo atsiradimo metu dirbo Šiaulių miesto prokuratūros prokuroro padėjėja. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 2 ir 3 dalis prokuroro padėjėjai yra prokuratūros valstybės tarnautojai, kurių tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas.

30Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnis, kurio 14 ir 26 dalyse nustatyta, kad „Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo suteikti įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę...“, o „Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia“.

31Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad vertinimo komisijos sprendimas suteikti karjeros valstybės tarnautojui atitinkamą kvalifikacinę klasę, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, yra rekomendacinio pobūdžio ir neprivalomas, o valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi diskrecijos teisę motyvuotai nuspręsti dėl aukštesnės kvalifikacinės klasės valstybės tarnautojui nesuteikimo, paliekant jam turėtą kvalifikacinę klasę.

32Tačiau reikalavimas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui priimti šiuo klausimu „motyvuotą sprendimą“, reiškia, kad ši valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens teisė nėra absoliuti. Jo atstovaujamos valstybės institucijos interesai tokiais atvejais turi būti grindžiami ne vien abstrakčiais argumentais, bet visų pirma jie turi būti pagrįsti valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės normų nuostatomis, tame tarpe ir valstybės tarnybos veiklos principais.

33Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį „Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais“.

34Reikalavimas valstybės tarnybos veikloje vadovautis lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitais principais, lemia, kad šių principų reikalavimai taikomi ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens priimamų sprendimų dėl vertinimo komisijos rekomendacijų atžvilgiu.

35Todėl, tais atvejais kai nustatoma, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimas - nesuteikti aukštesnės kvalifikacinės klasės konkrečiam valstybės tarnautojui, paliekant jam turėtą kvalifikacinę klasę, neatitinka lygiateisiškumo, skaidrumo ar kitų principų, lyginant šį sprendimą su analogiškais sprendimais kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu, tai gali sudaryti teisinį pagrindą, tokį valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimą pripažinti neteisėtu.

36Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad atsakovas neužilgo po byloje nagrinėjamo sprendimo priėmimo, kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu, kurių teisinė padėtis užimamų pareigų ir darbo stažo aspektais buvo analogiška pareiškėjos teisinei padėčiai, priėmė palankius sprendimus šiems valstybės tarnautojams suteikti aukštesnę - pirmą kvalifikacinę klasę, jau netaikant kriterijaus - „dėl riboto darbo užmokesčio fondo ir nepraėjus 3 m. nuo tarnybos pradžios, 1 kvalifikacinė klasė nesuteiktina“. Šių aplinkybių iš esmės neginčija ir atsakovo atstovė, nors ir pateikia kitokią šių aplinkybių teisinę interpretaciją.

37Kolegijos nuomone, paminėtų aplinkybių buvimas ar nebuvimas galėtų turėti įtakos teisingo byloje sprendimo priėmimui.

38Todėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jos turėjo būti ištirtos, o kadangi tai nebuvo padaryta - pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisingu, nes galėjo būti pažeisti reikalavimai dėl visapusiško ir objektyvaus visų bylos aplinkybių ištyrimo (ABTĮ 81 str.).

39Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, bylą perduodant šiam teismui nagrinėti iš naujo, tikslu išaiškinti ir įvertinti paminėtas aplinkybes (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.).

40Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

41Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos... 5. Pareiškėja nurodė, kad jos, kaip Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros... 6. Pareiškėja paaiškino, jog Prokuratūros profesinė sąjunga, gindama savo... 7. Anot pareiškėjos, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo V.B.... 8. Pareiškėja pabrėžė ir tai, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro... 9. Be to, kaip akcentavo pareiškėja, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro... 10. Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 11. Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjos skunde nurodytas teiginys, jog V.B.... 12. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos skunde nurodoma, jog V.B. kaip... 13. Atsakovė nesutiko ir su pareiškėjos skundo argumentu, jog V.B. motyvas... 14. Atsakovė prašė atmesti pareiškėjos argumentą, kad ji yra diskriminuojama,... 15. Atsakovė ginčijo pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog V.B. kadencija... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-05-26 sprendimu pareiškėjos... 18. Teismas konstatavo, jog Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalis... 19. Teismas pabrėžė, jog Valstybės tarnybos įstatyme nėra nurodyta, kokiais... 20. Teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentą, jog Lietuvos Respublikos... 21. III.... 22. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, atsiliepimą... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Šiaulių... 25. Atsiliepime nurodo, kad teritorinė prokuratūra, t. y. Šiaulių miesto... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Byloje kilęs ginčas dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančio... 29. Byloje nustatyta, kad pareiškėja ginčo atsiradimo metu dirbo Šiaulių... 30. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo klausimus reglamentuoja... 31. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad vertinimo komisijos sprendimas... 32. Tačiau reikalavimas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui... 33. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį... 34. Reikalavimas valstybės tarnybos veikloje vadovautis lygiateisiškumo,... 35. Todėl, tais atvejais kai nustatoma, kad valstybės tarnautoją į pareigas... 36. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad... 37. Kolegijos nuomone, paminėtų aplinkybių buvimas ar nebuvimas galėtų turėti... 38. Todėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jos turėjo būti... 39. Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 40. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 41. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d.... 42. Nutartis neskundžiama....