Byla 2S-2425-577/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gromus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gromus“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nord Service“ ir kredito unijai „Vilniaus kreditas“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana).

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Gromus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ab initio tarp atsakovų UAB „Nord Service“ ir Kredito unijos „Vilniaus kreditas“ sudarytą 2016 m. kovo 30 d. susitarimą dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo Nr. 1281 bei iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog yra UAB „Nord Service“ kreditorius, kurio reikalavimo teisė į atsakovą UAB „Nord Service“ kyla iš 2014 m. gegužės 6 d. tarpininkavimo sutarties. Teigia, jog susitarimu buvo pažeistos ieškovės teisės, kadangi nebuvo įvykdyta pirkimo-pardavimo sutartis, dėl ko nebuvo atsiskaityta su ieškove, taip pat sumažėjo galimybės ieškovei patenkinti savo reikalavimą iš atsakovės.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Gromus“ ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir išaiškino ieškovei, kad ji turi kreiptis su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą. Teismas įvertino tai, kad ieškovė reikalavimą kildina iš Susitarimo, kurio pagrindu perleistas nekilnojamas turtas šalių susitarimu yra 1 288 650 Eur. Pažymėjo, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę - 1 288 650 Eur, todėl remdamasis CPK 27 straipsnio 1 dalimi, ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovė UAB „Gromus“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir išspręsti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, t.y. ieškinį priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Nutartimi pažeidžiamas CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, kadangi pripažinus susitarimą, kuriuo nutraukta atsakovų 2015 m. rugsėjo 23 sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, negaliojančiu nebūtų taikoma jokia restitucija, dėl ko ieškinys negali būti įkainotas kaip turtinis. Pasak apeliantės, susitarimo pripažinimas negaliojančiu reikštų, kad Pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovų nebuvo nutraukta ir galiotų; atsakovui nebūtų grąžintas joks turtas.
    2. Nutartis grindžiama klaidingu teiginiu, kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš ginčijamo susitarimo, kurio pagrindu perleistas nekilnojamasis turtas už 1 288 650 Eur, kadangi nei susitarimo, nei 2015 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nebuvo perleistas nekilnojamasis turtas. Aplinkybė, kad ieškinys reiškiamas actio pauliana pagrindu, nesudaro pagrindo, neatsižvelgiant į ginčijamo sandorio pobūdį, vertinti tokio reikalavimo kaip turtinio.
    3. Priimant nutartį nebuvo atsižvelgta į ieškovės ieškinyje pateiktus argumentus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimų neturtinį pobūdį. Pasak apeliantės, ieškinio reikalavimas neatitinka teismų praktikoje įtvirtinto turtinio ginčo sampratos.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui.
  3. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu teismas, spręsdamas civilinės bylos iškėlimo klausimą, nustato vieną iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį, civilinė byla negali būti iškelta.
  4. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai. Teismas laikė, jog ieškovės pareikštas actio Pauliana reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kurio suma lygi perleisto turto vertei, t.y. 1 288 650 Eur.
  5. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, jog vien ta aplinkybė, kad ieškinys reiškiamas actio Pauliana pagrindu, nesudaro pagrindo ieškovės reikalavimo vertinti kaip turtinio. Kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į ginčijamo sandorio pobūdį.
  6. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinis, atsižvelgiama ir į tai, ar kartu prašoma taikyti restituciją, nes tik tokiu atveju galima įvertinti priteistiną turtinę naudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 vienodindama praktiką ir pasisakydama dėl actio Pauliana pagrindu reiškiamo reikalavimo kvalifikavimo turtiniu ar neturtiniu, atkreipė dėmesį į tai, kad tokiu ieškiniu kreditorius iš esmės siekia pripažinti negaliojančiu tam tikro turto perleidimo sandorį ir taikyti restituciją, t. y. ginčijama sutartimi perleistą turtą grąžinti skolininko nuosavybėn, kad kreditorius galėtų iš šio turto patenkinti savo reikalavimą. (...) Plenarinė sesija konstatavo, jog actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  7. Taigi, minėtoje kasacinio teismo nutartyje pasisakyta dėl reikalavimo, kuriuo siekiama pripažinti negaliojančiu tam tikro turto perleidimo sandorį ir taikyti restituciją. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu tarp atsakovų sudarytą susitarimą, kuriuo UAB „Nord Service“ ir kredito unija „Vilniaus kreditas“ susitarė nutraukti 2015-09-23 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas (Kredito unija „Vilniaus kreditas“) pardavė, o pirkėjas (UAB „Nord Service“) nuosavybės teise už bendrą 1 288 650 Eur sumą nupirko nekilnojamąjį turtą. Susitarime nurodyta, jog pagal Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.2 p., pirkėjas pardavėjui neatliko jokių kitų mokėjimų. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 p. numato, jog nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus pereina pirkėjui perdavus daiktus ir surašius Daiktų priėmimo – perdavimo aktą, o 5.2 p., kad toks aktas pasirašomas ir daiktai pirkėjo nuosavybėn perduodami per 5 dienas nuo to momento, kai bus įvykdyti sutarties 4.1.1. p. ir 4.1.2 punktuose numatyti įsipareigojimai, t.y. sumokėta daiktų pirkimo-pardavimo kaina pardavėjui.
  8. Įvertinus prie ieškinio pateiktų dokumentų turinį galima daryti išvadą, jog, kaip ir nurodyta atskirajame skunde, nekilnojamojo turto objektas atsakovei UAB „Nord Service“ ir nuosavybės teisė į jį, nebuvo perduota, o ieškovas, ginčydamas susitarimą, siekia, kad tarp atsakovų sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis galiotų.
  9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo nutraukta ginčijamu susitarimu, nebuvo įvykdyta (nuosavybės teisė atsakovui UAB „Nord Service“ nebuvo perduota), konstatuoja, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra kilęs ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, nėra tiesiogiai susijęs su turtu, todėl toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ieškinio sumą (1 288 650 Eur) pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę, kadangi, kaip paminėta, ginčijamu susitarimu nebuvo susitarta dėl nurodytos vertės turto perleidimo.
  10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartyje padaryta išvada, kad ieškovės reikalavimas actio pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu susitarimą dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo laikytinas turtiniu ir teismingas Vilniaus apygardos teismui, pripažintina nepagrįsta, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

4Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

Nutarė

5Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai