Byla AS-146-531-12
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Meyer & John“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Meyer & John“ skundą atsakovams viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
2Teisėjų kolegija
Nustatė
3I.
4pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Meyer & John“ (toliau – ir UAB „Meyer & John“, Bendrovė, pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2012 m. birželio 11 d. patikslintą skundą (III t., b. l. 90-117), kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2012 m. vasario 6 d. rašte Nr. R4-1639(13.2.3-2821) „Dėl paraiškos Nr. VP2-1.3-ŪM-03-K-02-064 atmetimo“ pateiktą sprendimą; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija) 2012 m. kovo 19 d. rašte Nr. (31.1-12)-3-1479 „Dėl UAB „Meyer & John“ skundo“ pateiktą sprendimą; 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2012 m. gegužės 3 d. rašte Nr. (24.16-02)-5K-1203884-6K-6K-1204088 „Dėl UAB „Meyer & John“ skundo“ pateiktą sprendimą; 4) įpareigoti Ūkio ministeriją nustatyti papildomą terminą Agentūrai pakartotinai įvertinti UAB „Meyer & John“ paraišką Nr. VP2-1.3-ŪM-03-K-02-064 dėl projekto „Specializuotų betranšėjų technologijų tyrimų ir tobulinimo MTTP infrastruktūros sukūrimas UAB „Meyer & John“ finansavimo“; 5) įpareigoti Finansų ministeriją nustatyti papildomą terminą Agentūrai pakartotinai įvertinti UAB „Meyer & John“ paraišką Nr. VP2-1.3-ŪM-03-K-02-064 dėl projekto „Specializuotų betranšėjų technologijų tyrimų ir tobulinimo MTTP infrastruktūros sukūrimas UAB „Meyer & John“ finansavimo“ (toliau – ir Paraiška).
5Pareiškėjas kartu su patikslintu skundu pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apskųsti Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 3 d. rašte Nr. (24.16-02)-5K-1203884-6K-6K-1204088 „Dėl UAB „Meyer & John“ skundo“ išdėstytą sprendimą (toliau – ir Finansų ministerijos sprendimas). Prašymą motyvavo tuo, jog padavęs pradinį skundą, neturėjo galimybės kartu apskųsti ir Finansų ministerijos sprendimą, kadangi jis dar nebuvo gautas. Mano, jog, atnaujinus praleistą terminą minėtam sprendimui apskųsti, bus sudaryta galimybė išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti administracinę bylą, be to, Finansų ministerija jau yra įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, taigi, skundo patikslinimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Pažymi, kad patikslintą skundą pareiškėjo vardu turėjo teisę pasirašyti Bendrovės vadovas – direktorius U. L., kuris buvo komandiruotas 2012 m. gegužės 27–31 d. d. dalyvauti dalykiniuose susitikimuose Lenkijoje. 2012 m. birželio 1–6 d. d. direktorius U. L. išvyko į iš anksto suplanuotą kelionę, o grįžęs į Vilnių iš karto pavedė parengti patikslintą skundą. Pareiškėjas pažymi, kad Agentūra, turėjusi išnagrinėti Paraišką per 3 mėnesius, nagrinėjo ją net 13 mėnesių. Todėl, nepatenkinus pareiškėjo prašymo dėl palyginti labai mažai praleisto termino atnaujinimo, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas ir apribota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Mano, kad labai svarbi aplinkybė, dėl kurios turi būti atnaujintas praleistas terminas, yra ta, jog patikslintame skunde išdėstytas išsamus argumentavimas dėl klaidingai įvertintos neatitikties žemesniojo rango kriterijams panaikina išvadas dėl neatitikties aukštesniojo rango kriterijams, priskirtiems Finansų ministerijos kompetencijai.
6II.
7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi (III t., b. l. 126-128) atmetė pareiškėjo UAB „Meyer & John“ prašymą atnaujinti praleistą skundo dėl Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 3 d. rašto Nr. (24.16-02)-5K-1203884-6K-1204088 „Dėl UAB „Meyer & John“ skundo“ panaikinimo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
8Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo patikslintame skunde nurodyti pirmas, antras ir ketvirtas reikalavimai buvo priimti 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi (I t., b. l. 90-91), todėl teismas antrą kartą minėtų reikalavimų priėmimo klausimo nesprendė, o nagrinėjo tik trečio patikslintame skunde nurodyto reikalavimo (pripažinti neteisėtu ir panaikinti Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (24.16-02)-5K-1203884-6K-1204088 „Dėl UAB „Meyer & John“ skundo“) priėmimo klausimą.
9Nustatė, kad, pareiškėjas ginčijamą Finansų ministerijos sprendimą gavo 2012 m. gegužės 7 d. (šį faktą patvirtina ant šio sprendimo esantis antspaudas), todėl skundas dėl Finansų ministerijos sprendimo panaikinimo galėjo būti paduotas iki 2012 m. gegužės 28 d. Pareiškėjas patikslintą skundą teismui išsiuntė paštu 2012 m. birželio 11 d., t. y. praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą dvidešimties dienų nuo sprendimo gavimo dienos terminą.
10Teismas vadovavosi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
11Iš pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nurodo iš esmės tik vieną priežastį, kodėl buvo praleistas Finansų ministerijos sprendimo apskundimo terminas, t. y. kad patikslintą skundą pareiškėjo vardu turėjo teisę pasirašyti Bendrovės direktorius U. L., kuris buvo komandiruotas 2012 m. gegužės 27–31 dienomis dalyvauti dalykiniuose susitikimuose, o 2012 m. birželio 1–6 dienomis išvyko į iš anksto suplanuotą kelionę.
12Remdamasis prie pareiškėjo prašymo pateiktu 2012 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 303, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad U. L. buvo komandiruotas 2012 m. gegužės 27–31 dienomis dalyvauti dalykiniuose susitikimuose Lenkijoje. Ginčijamą Finansų ministerijos sprendimą pareiškėjas gavo 2012 m. gegužės 7 d., o direktorius į komandiruotę išvyko tik priešpaskutinę skundo teismui pateikimo dieną. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl direktorius negalėjo pavesti parengti patikslintą skundą ir jį pasirašyti iki išvykimo į komandiruotę 2012 m. gegužės 27 d. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad pirminį skundą teismui pasirašė advokatė Sonata Krasauskienė, veikianti pagal 2012 m. balandžio 10 d. pasirašytą atstovavimo sutartį (I t., b. l. 87), kurioje nustatytas įgaliojimas advokatei parengti, pasirašyti ir pateikti visus procesinius dokumentus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino pareiškėjo argumentą, kad patikslintą skundą pareiškėjo vardu turėjo teisę pasirašyti tik Bendrovės direktorius U. L., kaip nepagrįstą.
13Įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus ir pridėtus rašytinius įrodymus, teismas priėjo išvados, kad jie nepatvirtina, kad terminas skundui dėl 2012 m. gegužės 3 d. Finansų ministerijos sprendimo Nr. (24.16-02)-5K-1203884-6K-1204088 pateikti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su jo paties pasirinktu elgesio variantu. Pareiškėjas nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su Finansų ministerijos sprendimo apskundimu, tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėjo, kad, pareiškėjui esant aktyviam ir rūpestingam, 2012 m. gegužės 7 d. gavus skundžiamą Finansų ministerijos sprendimą, buvo pakankamas terminas skundui paruošti, jį pasirašyti ir pateikti teismui.
14Administracinių bylų teisenos įstatymas įtvirtina aiškius skundo padavimo teismui terminus, tokių terminų atnaujinimą iš esmės siedamas su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad kiti pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo nurodyti argumentai (atnaujinus terminą, būtų sudaryta galimybė išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti administracinę bylą, būtų įvertinti patikslintame skunde išdėstyti išsamūs argumentai dėl klaidingai įvertintos paraiškos neatitikties kriterijams, o neatnaujinus termino, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas ir apribota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą) nelaikytini termino praleidimo priežastimi, kaip tai suprantama pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Paminėti pareiškėjo argumentai yra susiję ne su termino praleidimu, o su pasekmėmis, kurios, pareiškėjo manymu, kiltų neatnaujinus praleisto termino. Pažymėjo, kad ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs (žr., pavyzdžiui, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-70/2012, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-89/2012, 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-329/2012 ir kt.), kad trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą, kitos teisinio santykio šalies teisinės padėties apibrėžtumą, todėl asmeniui, praleidusiam įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, paprastai turi kilti neigiama pasekmė – jo skundą turi būti atsisakyta priimti.
15Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos svarbia priežastimi, dėl kurios terminas skundui paduoti buvo praleistas, todėl pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė ir atsisakė priimti patikslintą skundą.
16III.
17Pareiškėjas UAB „Meyer & John“ atskiruoju skundu (III t., b. l. 131-134) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą apskųsti 2012 m. gegužės 3 d. Finansų ministerijos rašte Nr. (24.16-02)-5K-1203884-6K-6K-1204088 „Dėl UAB „Meyer & John“ skundo“ išdėstytą sprendimą.
18Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad dėl objektyvių priežasčių nei advokatė S. Krasauskienė, nei p. U. L. iki apskundimo termino neturėjo galimybės pasirašyti patikslinto skundo. Lietuvos advokatūros protokolo išrašas patvirtina, kad advokatė S. Krasauskienė nuo 2012 m. gegužės 21 d. yra nėštumo ir gimdymo atostogose (paskutinė darbo diena – 2012 m. gegužės 18 d.), todėl jos veikla yra sustabdyta. Kiti profesinės bendrijos advokatai su šia byla nedirbo. Be to, 2012 m. gegužės 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl skundo atsisakymo, todėl patikslinto skundo pateikimo klausimas iki advokatės išėjimo atostogų nebuvo keliamas ir nebuvo planuojama pateikti patikslintą skundą. Pareiškėjas nurodo, kad patikslintas skundas negalėjo būti pateiktas iki 2012 m. gegužės 27 d. Bendrovėje nėra teisininko ar direktoriaus pavaduotojo, kuris galėtų Bendrovės vardu pasirašyti procesinius dokumentus. Svarbu ir tai, kad šioje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl ypač didelės vertės projekto, todėl sprendimą dėl teisminio proceso tęsimo (po to, kai 2012 m. gegužės 14 d. teismui buvo pateiktas pareiškėjo prašymas atsisakyti skundo) tokio pobūdžio byloje galėjo priimti tik Bendrovės vadovas p. U. L. Po komandiruočių į Lenkiją (2012 m. gegužės 27–31 dienomis) ir Vokietiją (2012 m. birželio 1–6 dienomis) grįžęs į darbą 2012 m. birželio 8 d. (penktadienį) ir įvertinęs specialisto išvadą, kad byloje tikslinga būtų tęsti procesą ir apskųsti Finansų ministerijos sprendimą, Bendrovės vadovas nurodė parengti patikslintą skundą. Patikslintas skundas pateiktas teismui jau kitą darbo dieną – 2012 m. birželio 11 d. (pirmadienį). Pareiškėjo manymu, paminėtos aplinkybės rodo, kad patikslintas skundas buvo parengtas ir pateiktas teismui per įmanomai protingą terminą. Į bylą pateikti įrodymai, kad terminas buvo praleistas 10 darbo dienų, iš kurių p. U. L., būdamas vienintelis asmuo, kuris galėjo pasirašyti skundą, 8 dienas buvo užsienio komandiruotėse. Taip pat turėtų būti įvertintas faktas, kad patikslintą skundą rengė asmuo, kuris, buvusiai pareiškėjo atstovei išėjus į nėštumo ir motinystės atostogas, turėjo iš naujo įsigilinti į bylos esmę. Mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino kitų prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytų aplinkybių, t. y. kad: Finansų ministerijos sprendimas buvo gautas praleidus įstatymo nustatytą terminą, ir tai sukėlė pareiškėjui papildomų kliūčių tinkamai ginti jo interesus teisme; neatnaujinus parleisto termino, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, suteikiant valstybės institucijai pranašumą prieš pareiškėją; prašymo atnaujinti terminą patenkinimas šios bylos nepagrįstai neužvilkintų, nepažeistų proceso koncentracijos principo, leistų tinkamai nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir priimti teisingą teismo sprendimą.
19Atsakovas viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl skundą teismui dėl Finansų ministerijos sprendimo privalėjo pateikti per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo (ABTĮ 32 str. 1 d.). Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Meyer & John“ sudarė 2012 m. balandžio 10 d. atstovavimo sutartį ne tik su advokate Sonata Krasauskiene, bet ir su advokate Justina Stucka. Be to, 2011 m. lapkričio 4 d. įgaliojimu pareiškėjas įgaliojo D. G. vienasmeniškai atstovauti Bendrovei teismuose.
20Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą. Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios kliudė jam laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises (apskųsti Finansų ministerijos sprendimą) ir kurios nepriklausė nuo jo valios, todėl terminas skundui paduoti iš esmės praleistas dėl pareiškėjo nepakankamo rūpestingumo, t. y. subjektyvios, nuo pareiškėjo valios priklausiusios aplinkybės. Pažymi, kad pareiškėjas akivaizdžiai klaidina teismą, nes 2011 m. balandžio 10 d. atstovavimo sutartis patvirtina, jog pareiškėjo patikslintą skundą galėjo pasirašyti ir kita advokatė Justina Stucka. Be to, 2011 m. lapkričio 4 d. įgaliojimu pareiškėjas įgaliojo vienasmeniškai atstovauti jam teismuose D. G. Ūkio ministerijos nuomone, komandiruotas vadovas taip pat galėjo savo įgaliojimus atsiųsti faksu ar paštu.
21Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą pažymi, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog Bendrovėje nėra teisininko ar direktoriaus pavaduotojo, kurie galėtų pasirašyti procesinius dokumentus teismui nesant Bendrovės vadovo, iš esmės yra subjektyvi ir susijusi su pareiškėjo nepakankamu rūpestingumu siekiant įgyvendinti savo teises. Kadangi teisininko ar vadovo pavaduotojo skyrimas ir įgaliojimų pasirašyti dokumentus suteikimas priklauso tik nuo pareiškėjo valios, darytina išvada, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl nurodyta priežastis nelaikytina objektyvia ir svarbia. Atkreipia dėmesį į tai, kad Finansų ministerija 2012 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą Nr. (24.16-02)-5K-1203884-6K-6K-1204088 „Dėl UAB „Meyer&John“ skundo“, kurį pateikė pareiškėjui. Bendrovės vadovas į komandiruotę išvyko tik 2012 m. gegužės 27 d., todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko įvertinti Finansų ministerijos sprendimą ir kreiptis į administracinį teismą su skundu dėl šio sprendimo panaikinimo ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjas, gavęs Finansų ministerijos sprendimą, jį įvertino ir priėmė sprendimą jo neskųsti bei nusprendė atsisakyti teismui pareikšto skundo. Mano, jog tai, kad pareiškėjas iš pradžių priėmė sprendimą neskųsti Finansų ministerijos sprendimo, o po to dar ilgai delsė apsispręsti dėl jo apskundimo, rodo pareiškėjo atsainų požiūrį į savo teisių gynybą. Mano, kad pareiškėjo argumentai, jog Finansų ministerija praleido terminą atsakyti į pareiškėjo skundą nesusiję su šios administracinės bylos dalyku.
22Teisėjų kolegija
konstatuoja:
23IV.
24Atskirasis skundas atmestinas.
25Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą atskirajame skunde iškeltų klausimų ribose, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės normų taikymu.
26Pareiškėjas atskiruoju prašo panaikinti 2012 m. birželio 18 d. nutartį, kuria Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo UAB „Meyer & John“ prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. (24.16-02)-5K-1203884-6K-1204088 „Dėl UAB „Meyer & John“ skundo“ panaikinimo paduoti ir šiuo pagrindu bei vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą.
27Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo 2012 m. birželio 11 d. patikslintame skunde (III t., b. l. 90-117) nurodytų pirmo, antro ir ketvirto reikalavimų priėmimo klausimo, nes šie reikalavimai buvo išdėstyti pareiškėjo 2012 m. balandžio 11 d. pirminiame skunde (I t., b. l. 2-30) ir priimti nagrinėjimui teisme 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi (I t., b. l. 90-91).
282012 m. birželio 11 d. patikslintame skunde pareiškėjas pareiškė du naujus reikalavimus: pripažinti neteisėtu ir panaikinti Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (24.16-02)-5K-1203884-6K-6K-1204088 „Dėl UAB „Meyer & John“ skundo“ (trečias patikslinto skundo reikalavimas) bei įpareigoti Finansų ministeriją nustatyti papildomą terminą Agentūrai pakartotinai įvertinti UAB „Meyer & John“ paraišką Nr. VP2-1.3-ŪM-03-K-02-064 dėl projekto „Specializuotų betranšėjų technologijų tyrimų ir tobulinimo MTTP infrastruktūros sukūrimas UAB „Meyer & John“ finansavimo“ (penktas patikslinto skundo reikalavimas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl trečio UAB „Meyer & John“ patikslinto skundo reikalavimo, tačiau, atsižvelgus į tai, kad anksčiau paminėtas penktas patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti Finansų ministeriją atlikti nurodytus veiksmus yra išvestinio pobūdžio iš trečio reikalavimo panaikinti Finansų ministerijos sprendimą, todėl išvestinio penkto reikalavimo priėmimo teisminiam nagrinėjimui klausimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar bus priimtas nagrinėti pagrindinis patikslinto skundo reikalavimas dėl Finansų ministerijos sprendimo panaikinimo.
29ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
30Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą apskųsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtą Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (24.16-02)-5K-1203884-6K-6K-1204088. Bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas gavo skundžiamą Finansų ministerijos sprendimą 2012 m. gegužės 7 d. (III t., b. l. 118), taigi, paskutinė šio sprendimo apskundimo termino diena buvo 2012 m. gegužės 28 d. (ABTĮ 66 str. 4 d.). Pareiškėjo patikslintas skundas išsiųstas teismui 2012 m. birželio 11 d. (III t., b. l. 121).
31ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles bei laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Svarbiomis priežastimis teismų praktikoje pripažįstamos nuo asmens valios nepriklausiusios priežastys, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise.
32Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios sutrukdė jam laiku realizuoti savo teisę į teisminę gynybą dėl Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. (24.16-02)-5K-1203884-6K-1204088 ir kurios gali būti vertinamos kaip svarbios ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo kontekste.
33Minėta, kad pareiškėjas gavo skundžiamą Finansų ministerijos sprendimą 2012 m. gegužės 7 d., todėl iki visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių atsiradimo (Bendrovės vadovo iš anksto numatyto išvykimo į užsienio komandiruotę 2012 m. gegužės 27 d.; advokatės S. Krasauskienės nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios 2012 m. gegužės 21 d.), būdamas atidus ir rūpestingas, pareiškėjas turėjo pakankamai daug laiko priimti sprendimą ginčyti Finansų ministerijos sprendimą ir pateikti teismui patikslintą skundą. Administracinės bylos dokumentai rodo, kad pareiškėjas pasirinko kitą veikimo variantą, kadangi 2012 m. gegužės 14 d. pateikė teismui prašymą, kuriame pareiškė, jog atsisako paduoto teismui 2012 m. balandžio 11 d. skundo (III t., b. l. 78). Pareiškėjas apsisprendė skųsti aptariamą Finansų ministerijos sprendimą tik 2012 m. birželio 13 d., paduodamas teismui patikslintą skundą. Tokiu būdu, pareiškėjas neatsakingai ilgai delsė įgyvendinti savo procesines teises, todėl jis turi prisiimti atsakomybę dėl jam kilusių neigiamų pasekmių – teismo atsisakymo priimti patikslintą skundą dėl to, kad skundas paduotas praleidus terminą be svarbių priežasčių.
34Pareiškėjo argumentus dėl asmens, turinčio teisę pasirašyti Bendrovės vardu procesinį dokumentą teismui, išvykimo atitinkam laikui, teisėjų kolegija vertina kaip nesuteikiančius pagrindo pripažinti, jog terminas paduoti skundą praleistas dėl svarbių priežasčių. Iš pareiškėjo į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pagal 2012 m. balandžio 10 d. atstovavimo sutartį (I t., b. l. 87) pareiškėjas suteikė teisę atstovauti jo interesams visose administracinėse bylose dėl ginčo pagal Paraišką ne tik advokatei Sonatai Krasauskienei, bet ir kitai advokatei Justinai Stuckai, su teise „parengti, pasirašyti ir pateikti visus procesinius dokumentus“; be to, 2011 m. lapkričio 4 d. suteikė įgaliojimą D. G. „vienasmeniškai atstovauti Įgaliotojui teisme, <...> pasirašyti bet kokius dokumentus, nors ir aiškiai neįvardytus šiame įgaliojime, tačiau susijusius su šiuo pavedimu, <...> atlikti visus kitus teisinius ar neteisinius veiksmus, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Įgaliotojo įstatus yra priskirti bendrovės vadovo kompetencijai“ (I t., b. l. 85-86). Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas, iš anksto planuodamas Bendrovės vadovo komandiruotes į užsienį, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo įgalioti ir kitą asmenį, kuris, nesant Bendrovės vadovo, turėtų teisę Bendrovės vardu atlikti atitinkamus veiksmus, susijusius su Bendrovės interesų atstovavimu teisme.
35Pareiškėjo argumentai, kurie nėra susiję su Bendrovės elgesiu gavus Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (24.16-02)-5K-1203884-6K-1204088, t.y. kurie nėra susiję su termino paduoti skundą praleidimo priežastimis, nagrinėjant atskirąjį skundą nėra aktualūs, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
36Iš to, kad išdėstyta, akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo galimybę per įstatymo nustatytą terminą pats arba veikdamas per įgaliotą atstovą paduoti teismui skundą dėl Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. (24.16-02)-5K-1203884-6K-1204088 panaikinimo, tačiau išimtinai dėl subjektyvių, pačios Bendrovės veiksmų (neveikimo) sąlygotų priežasčių to nepadarė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos svarbia termino praleidimo priežastimi, todėl pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą dėl patikslintame skunde pareikšto trečio reikalavimo panaikinti Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (24.16-02)-5K-1203884-6K-6K-1204088 atmetė teisėtai ir pagrįstai. Minėta, kad penktas patikslinto skundo reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl Finansų ministerijos sprendimo panaikinimo. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti visą pareiškėjo 2012 m. birželio 11 d. patikslintą skundą, nepaisant to, kad skundžiamoje nutartyje atskirai dėl to motyvų nepateikė.
37Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį palieka nepakeistą.
38Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Nutarė
39pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Meyer & John“ atskirąjį skundą atmesti.
40Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
41Nutartis neskundžiama.