Byla 2S-1681-613/2017
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. B., gim. ( - ), dydžio pakeitimo. Prašoma pakeisti 2015 m. vasario 4 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. L2-695-385/2015 nepilnamečiam sūnui M. B., gim. ( - ), priteistą išlaikymą mokant po 300,00 Eur kas mėnesį iki vaikui sukaks pilnametystė, priteisiant išlaikymą po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną D. B. ir priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovė D. B. atsiliepime nurodė, kad jos ir šalių nepilnamečio vaiko M. B., gim. ( - ), gyvenamoji vieta yra adresu ( - ). Atsakovė D. B. pateikė duomenis apie tai, kad D. B. gyvena adresu ( - ) nuo 2017 m. balandžio 26 d. Šalių sūnui M. B. buvo paskirta vieta darželyje The Wendy House Nursery Ltd, ir jis gali pradėti lankyti šį vaikų darželį nedelsiant, taip pat duomenis apie apsilankymus atsakovės bei šalių sūnaus ligoninėje Didžiojoje Britanijoje.
  1. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovo P. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, paliko nenagrinėtu.
  2. Teismas pažymėjo, kad 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 yra įtvirtintos jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobūdžio civilinėse bylose, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu (1 straipsnio 1 dalies b punktas), konkrečiai susijusioms su globos ir bendravimo teisėmis (1 straipsnio 2 dalies a punktas). Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti šiame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (Reglamento preambulės 12 punktas, 8 straipsnis). Taigi pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Reglamentas neapibrėžia, kas turėtų būti pripažįstama nuolatine gyvenamąja vieta. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2007).
  3. Teismas konstatavo, kad nuolatinė nepilnamečio M. B. gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje, todėl byla dėl ieškovo pareikštų reikalavimų yra teisminga Didžiosios Britanijos teismams.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
  1. Apeliantas (ieškovas) P. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1822-750/2017 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus dėl atsakovės neteisėto išvykimo iš Lietuvos, nurodė, kad jam buvo užkirsta teisė pateikti papildomus įrodymus, kadangi teismas skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad teismo nutartis, kuria ieškovo P. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo paliko nenagrinėtu, neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovės pateikti duomenys, kad ji yra deklaravusi gyvenamąją vietą Didžiojoje Britanijoje, kad vaikui šioje valstybėje yra suteikta galimybė lankyti darželį ir tai, kad atsakovė su nepilnamečiu sūnumi naudojosi medikų paslaugomis užsienio valstybėje, nėra neginčijami faktai, kurių pagrindu galima konstatuoti teisėtą ir pagrįstą atsakovės gyvenamosios vietos Didžiojoje Britanijoje nustatymo faktą. Pažymėjo, kad tiek išlaikymo priteisimo, tiek santuokos nutraukimo klausimai buvo sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą (prašyme) atsakovė D. B. netenkinti apelianto atskirojo skundo ir 2017 m. liepos 27 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1822-750/2017 palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, žinojo ir nurodė teismui, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra adresu ( - ). Taip pat nurodė aplinkybes, susijusias su išnagrinėta santuokos nutraukimo byla bei Didžiojoje Britanijoje tarp šalių nagrinėjamu klausimu dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą.
  1. Apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
  1. Atskirasis skundas atmestinas.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  3. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
  5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovo ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo paliko
  6. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Kad bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi būti taikoma.
  7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas į teismą kreipėsi dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Atsakovė pateikė duomenis, kad gyvena Didžiojoje Britanijoje nuo 2017 m. balandžio 26 d. Nurodyta aplinkybė leidžia spręsti, kad su šeimos teisiniais santykiais susijusi byla turi tarptautinį elementą, todėl klausimas spręstinas pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles.
  8. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo 8 straipsnio nuostata.
  9. Nurodyto Reglamento 1 straipsnio 1 dalyje numatyta jo taikymo apimtis, t. y. a) su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia; b) tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo pilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, kas reiškia, kad ginčas susijęs su tėvų pareigomis.
  10. Sąvoka ,,tėvų pareigos“ apibrėžiama plačiai ir apima visas tėvų pareigų turėtojo teises ir pareigas, susijusias su vaiko asmeniu arba turtu. Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokios konkrečiai bylos gali būti susijusios su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, t. y. aprėpia ne tik globos teises ir bendravimo teises, bet ir tokius klausimus, kaip globėjo skyrimas ir vaiko paskyrimas į šeimą (šeimyną) ar globos instituciją. Tėvų pareigų turėtojas gali būti fizinis ar juridinis asmuo. Sąrašas bylų, laikomų susijusiomis su „tėvų pareigomis“ pagal Reglamento 1 straipsnio 2 dalį, nėra baigtinis, o tik iliustracinio pobūdžio. Pažymėtina, kad Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 1 straipsnio 3 dalyje išvardijamos tos bylos, kurios nepatenka į Reglamento taikymo sritį, nors jos ir gali būti glaudžiai susijusios su bylomis dėl tėvų pareigų (pvz., įvaikinimo, nepilnamečio emancipacijos, vardo ir pavardės vaikui suteikimo), nurodyto straipsnio e punkte numatyta, kad šis Reglamentas netaikomas išlaikymo pareigoms, kas reiškia, kad Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 numato su tėvų pareigomis susijusią Reglamento taikymo išimtį, nepatenkančią į Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 taikymo apimtį.
  11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaikymo bylose, turinčiose tarptautinį elementą, taikytinas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas). Reglamento (EB) Nr. 4/2009 1 straipsnyje nustatyta, kad šis Reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės. Reglamento preambulėje (11 punkte) taip pat nurodyta, kad šio Reglamento taikymo sritis turėtų apimti visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, kad visiems išlaikymo kreditoriams būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Šiame reglamente terminas „išlaikymo prievolės“ turėtų būti aiškinamas autonomiškai. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 3 straipsnyje įtvirtinta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.
  12. Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo teismingumas Lietuvos Respublikos teismams negali būti grindžiamas Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktu, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl asmens statuso; taip pat negalima remtis Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktu, nes byloje nėra reiškiami kiti su tėvų pareigomis susiję reikalavimai, dėl kurių jurisdikcijos atitinkamos valstybės teismams klausimą reiktų spręsti.
  13. Bendroji jurisdikcija nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą. Tarp šių dviejų jurisdikcijos pagrindų nėra jokios hierarchijos, todėl jie konkuruoja tarpusavyje. Pažymėtina, kad Išlaikymo reglamentas nepateikia įprastinės gyvenamosios vietos sąvokos, tačiau ji turi būti aiškinama autonomiškai, atsižvelgiant į Išlaikymo reglamento tikslus ir keliamus uždavinius. Visų pirma siekiama užtikrinti silpnesniosios šalies interesus, garantuojant jai teisę į tinkamą procesą ir teisę būti išklausytai. Paprastai jurisdikciją dėl išlaikymo priteisimo turi kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t. y. asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos. Tačiau reikalavimas dėl išlaikymo gali būti keliamas ir skolininko gyvenamosios vietos valstybėje, jei taip pasirenka kreditorius, taip pat ir skolininkas gali kreiptis dėl sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, modifikavimo jo įprastinės gyvenamosios vietos valstybėje, išskyrus tam tikrus apribojimus, t. y. jei teismo sprendimas buvo priimtas ES valstybėje narėje arba 2007 m. Hagos konvencijos susitariančiojoje valstybėje, kurioje kreditorius vis dar turi įprastinę gyvenamąją vietą, tai skolininkas negali pradėti proceso dėl teismo sprendimo keitimo ar naujo priėmimo kitoje valstybėje (Išlaikymo reglamento 8 straipsnio 1 dalis). Šio apribojimo išimtys nustatytos Išlaikymo reglamento 8 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. Tarptautinės ir Europos Sajungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga Nr. AC-43-1. Teismų praktika. 2015, 43, p. 632-713, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių taikytinos teisės nustatymo taisykles šeimos bylose, apžvalga Nr. AC-44-1. Teismų praktika. 2016, 44, p. 515-569).
  14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs reiškiamo reikalavimo pobūdį (dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo) ir atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad byla teisminga tam valstybės narės teismui, kurioje yra kreditoriaus (fizinis asmuo, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas arba kuris reikalauja, kad jos būtų jam mokamos) įprastinė nuolatinė gyvenamoji vieta, kas reiškia, kad šioje byloje nustačius vaiko (ų) gyvenamosios vietos aspektą, bus nustatytas nagrinėjamos civilinės bylos teismingumas.
  15. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad nepilnametis M. B. su mama D. B. gyvena Didžiojoje Britanijoje. Atsakovė deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Vaikui šioje šalyje suteikta galimybė lankyti vaikų darželį, tiek atsakovė, tiek šalių nepilnametis sūnus naudojasi medikų paslaugomis minėtoje užsienio valstybėje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vaiko buvimas Didžiojoje Britanijoje nėra laikino pobūdžio. Nors vaikas šiuo metu ugdymo įstaigos nelanko, tačiau tokia galimybė yra sudaryta, jam paskirta vieta vaikų darželyje The Wendy House Nursery Ltd ir jis gali nedelsiant pradėti jį lankyti. Kiti šalių pateikti įrodymai nevertintini kaip nesusiję su nagrinėjamu klausimu. Pateikti byloje duomenys leidžia daryti išvadą, kad vaikas Didžiojoje Britanijoje tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką ir šiai dienai ši valstybė laikytina vaiko nuolatine gyvenamąja vieta. Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui jurisdikcijos klausimu ir nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent Didžiosios Britanijos teismų jurisdikcijai priskirtinas ieškovo P. B. ieškinio dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo nagrinėjimas. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybės dėl jurisdikcijos nustatymo pagal pareikštą ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vadovavosi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, tai nelaikytina esminiu pažeidimu dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręstas jurisdikcijai priskyrimo klausimas.
  16. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad civilinė byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismas, ir tai konstatavęs po bylos iškėlimo, pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, todėl pirmos instancijos nutartis paliktina nepakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
  17. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

4Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

5Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

6Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai