Byla e2-1132-186/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Green Hotel“ dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB Legal Balance pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Green Hotel“ dėl skolos priteisimo. Ieškinio suma – 97 521,18 Eur. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, o šių nesant ar esant nepakankamai – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises. Prašymą grindė tuo, kad atsižvelgiant į turimus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, ieškinio suma yra didelė. Atsakovė daugiau kaip pusę metų delsia atsiskaityti, su ieškove nebendradarbiauja. Ieškovės reikalavimo teisė nėra užtikrinta, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
  2. Preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
  3. Iš ieškovės pateiktos UAB „CreditInfo“ 2017 m. balandžio 12 d. ataskaitos teismas nustatė, kokiu konkrečiu nekilnojamuoju turtu disponuoja atsakovė, ir kad šiam atsakovės turtui taikomi areštai bei yra įregistruoti įkeitimai. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kokio masto areštai yra taikomi, koks konkretus nekilnojamas turtas yra įkeistas. Dėl šios priežasties teismas negalėjo nustatyti, kiek ir kokiu mastu buvo pritaikyti areštai nekilnojamam turtui. Teismas nustatė, kad atsakovės įstatinis kapitalas – 6 622 138,40 Eur, atsakovė turi vieną turto areštą, kurio mastas – 217 486,55 Eur. Ataskaitoje nurodytas ir pradelstas 14 051,33 Eur įsiskolinimas kredito unijai „Mano unija“. Ataskaitos duomenimis, pas atsakovę nuo 2017 m. balandžio 12 d. dirba 50 darbuotojų (darbuotojų skaičius auga), atsakovės pajamos už 2015 m. – 1 148 223 Eur. Iš pateiktų duomenų teismas negalėjo nustatyti, kokie reikalavimai atsakovei buvo pareikšti kitose bylose. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovei ieškinio suma nėra didelė. Atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove (nereagavimas į pretenzijas, skambučius ir raginimus) yra pagrindas kreiptis į teismą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie atsakovės slapstymąsi, buveinės vietos pakeitimą ir (ar) panašius veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovė siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar jo įvykdymas pasidaryti neįmanomas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė UAB Legal Balance prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Atsakovei priklausančio ir neįkeisto turto vidutinė rinkos vertė yra gerokai mažesnė už ieškinio reikalavimą. Visas atsakovės nekilnojamais yra areštuotas.
    2. Teismas neįvertino, kad atsakovė turi ne mažiau kaip 229 051,33 Eur pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Be to, atsakovė turi skolą Valstybinio socialinio fondo draudimo biudžetui. Tai padidina būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
    3. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gruodžio 27 d. pažyma patvirtina, kad atsakovė negali perimti 26 250 Eur dydžio mokestinės nepriemokos pagal 2016 m. lapkričio 2 d. ieškovės atsakovei išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą, nes atsakovė turi mokestinę nepriemoką ir mokestinių prievolių valstybės (savivaldybės) biudžetui bei fondams tinkamai nevykdo.
    4. Įmonės įstatinis kapitalas neužtikrina įsipareigojimų vykdymo, nes kapitalas gali būti investuotas ne tik į turtą, bet ir į prekes ar kitus daiktus, kurie gali net neegzistuoti, todėl tikėtina, kad šių lėšų įmonėje nėra. Darbuotojų skaičius negali parodyti realios atsakovės finansinės būklės. Atsakovės darbuotojų skaičius ne didėja, o šiuo metu yra sumažėjęs. Atsakovė deklaravo per 2015 metus gavusi virš 1 mln. Eur pajamų, o ne pelno. Šie duomenys yra pusantrų metų senumo, todėl neatspindi realios atsakovės finansinės būklės ieškinio pateikimo teismui metu. Nėra aišku, kokios buvo 2015 metų atsakovės išlaidos.
    5. Būtinybę areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir turtą pagrindžia tai, kad atsakovei nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti pinigines lėšas. Pirmiausia areštuotinos atsakovės lėšos, nes visas atsakovės nekilnojamasis turtas jau yra areštuotas ir beveik visas šis turtas yra įkeistas.
  2. Atsakovė UAB „Green Hotel“ prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
    1. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2017 panaikinus žemesnių instancijų teismų sprendimus priteisti iš atsakovės 215 000 Eur kompensaciją, panaikintas ir atitinkamo dydžio atsakovės turto areštas.
    2. Atsakovė teikia viešbučių paslaugas. Atsakovės klientai atsiskaitymą už suteiktas paslaugas atlieka po paslaugų suteikimo momento, todėl, kol per bankines operacijas įskaitomi jų mokėjimai, retkarčiais susiformuoja trumpalaikiai įsiskolinimai teikėjams.
    3. Atsakovė neturi jokių įsiskolinimų Valstybinio socialinio fondo draudimo biudžetui. Atsakovė nuolat yra įdarbinusi 42–46 darbuotojus, nei vienam iš jų nėra skolinga.
    4. Atsakovės 2017 m. I ketvirčio balansas patvirtina, kad atsakovės finansinė būklė yra gera, veikla – pelninga. Todėl nėra pagrindo prielaidai, kad teismui patenkinus ieškinį, teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.

10Teismas konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

13Dėl naujų įrodymų ir papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo

  1. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia paneigti teismo išvadą, kad atsakovei ieškinio suma nėra didelė (Išrašus iš Nekilnojamojo turto registro ir Valstybinio socialinio fondo draudimo valdybos pažymos, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gruodžio 27 d. raštą, duomenis apie atsakovės darbuotojų skaičiaus kitimą). Atsakovė kartu su atsiliepimu taip pat pateikė naujus įrodymus – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, antstolio patvirtinimą dėl areštų panaikinimo, VSDFV pažymą, 2017 m. kovo 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. 2017 m. rugsėjo 13 d. atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė aktualią informaciją apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. 2017 m. birželio 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, VSDFV pažymą. Kadangi apeliantei būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado įvertinus skundžiamos nutarties argumentaciją bei siekiant pašalinti abejones dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovei – siekiant atsikirsti į atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas minėtus naujus įrodymus priima (CPK 314 str.).
  2. Apeliacinės instancijos teisme gauti ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose išdėstomi nesutikimo su atsakovės atsiliepimu į atskirąjį skundą argumentai, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo įstatymo leidėjas nenumato (CPK 318 str.). Kita vertus, pasibaigus apeliacinio (atitinkamai, ir atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 str., 338 str.), o šiuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, apeliantės 2017 m. birželio 13 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir jų priedus atsisakytina priimti. Dėl tos pačios priežasties atsisakytina priimti ir po to, t. y. 2017 m. liepos 5 d. bei 2017 m. rugpjūčio 23 d. apeliantės pateiktus naujus įrodymus.

14Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik kai yra šios dvi sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  2. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 178 str.). Priešinga šalis, kuri suinteresuota, kad tokios priemonės nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtų sąlygų buvimą.
  3. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, nes ieškovė neįrodė antrosios iš minėtų sąlygų – grėsmės, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.
  4. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, remiasi teismų praktikos suformuota prezumpcija, kad turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tai yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės, jog sprendimas gali būti neįvykdytas. Kiekvienu atveju sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes.
  5. Apeliantė įrodinėja, kad atsakovės turimo nekilnojamojo turto, kuris nėra įkeistas hipotekos kreditoriams, vertės nepakanka pareikštam reikalavimui įvykdyti, be to, visas šis turtas jau yra areštuotas; kad atsakovė yra skolinga ir kitiems kreditoriams, turi mokestinių įsiskolinimų tiek Valstybinio socialinio fondo draudimo, tiek ir valstybės (savivaldybės) biudžetams. Atsakovė pateikė duomenis, kurie iš dalies paneigia apeliantės nurodytas aplinkybes, t. y. kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 panaikino žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais Swedbank, AB iš atsakovės buvo priteista 215 000 Eur vienkartinė kompensacija už servitutą; kad antstolis informavo, jog areštai minėtoje byloje bus panaikinti; kad įsiskolinimo VSDF biudžetui 2017 m. gegužės 10 d., 2017 m. rugsėjo 12 d. atsakovė neturėjo.
  6. Be to, atsakovės pateiktame 2017 m. birželio 30 d. balanse nurodyta viso atsakovės turto vertė – 12 897 814 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – tik 4 403 973 Eur; iš 2017 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė tiek praėjusiais finansiniais metais, tiek šių metų pirmąjį pusmetį veikė pelningai. Šie duomenys taip pat paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovės finansinė padėtis blogėja.
  7. Apeliantė akcentuoja būtinybę pirmiausia areštuoti atsakovės lėšas, nes visas nekilnojamasis turtas jau yra areštuotas, o turto arešto mastas kelis kartus viršija neįkeisto turto vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovė teikia viešbučių paslaugas. Akivaizdu, kad apyvartinių lėšų, reikalingų atsiskaityti su tiekėjais, areštas gali sutrikdyti įmonės veiklą, taigi, tokiu atveju atsakovės finansinė padėtis tik pablogėtų, o tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties.
  8. Apeliantei nepateikus jokių svarių argumentų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu gali slėpti ar perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, suvaržyti atsakovės teises vadovaujantis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi šiuo atveju nebūtų teisinga ir proporcinga. Apeliantės teiginiai, kad atsakovė delsia atsiskaityti ir nebendradarbiauja, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, nes iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė nesutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais, ginčija prašomą priteisti skolą tuo pagrindu, kad paslaugos, už kurias reikalaujama atsiskaityti, atsakovei faktiškai nebuvo suteiktos.
  9. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiai neįrodžius egzistuojančios grėsmės, kad nepritaikius atsakovės turto arešto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 185 str.). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

15Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai