Byla 2A-544-186/2017
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Palangos kredito unijos ieškinį atsakovams E. P., A. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė Palangos kredito unija 2016 m. kovo 17 d. Klaipėdos apygardos teisme pareiškė ieškinį solidariems atsakovams E. P. ir E. P.. 2016 m. gegužės 4 d. ieškovė ieškinį patikslino – atsakovą E. P. pakeitė atsakove A. P.. 2016 m. lapkričio 11 d. ieškovė pateikė ieškinio atsisakymą atsakovės A. P. atžvilgiu.
  2. Ieškovė prašė priteisti 113 410 JAV dolerių sumą, kurią sudaro 110 983,77 JAV dolerio paskola ir 2 426,45 JAV dolerio palūkanos, priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Palangos kredito unija 2011 m. gegužės 3 d. sutartimi atsakovui E. P. suteikė 111 000 JAV dolerių paskolą. Prievolių pagal sutartį įvykdymas buvo užtikrintas A. P. laidavimu, kuri vėliau buvo pakeista kitu laiduotoju – E. P.. Kadangi E. P. netinkamai vykdė įsipareigojimus, 2016 m. sausio 8 d. ieškovė sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti visas priklausančias sumas, tačiau prisiimtų įsipareigojimų atsakovas gera valia neįvykdė.
  3. Atsakovas sutiko dalį reikalaujamos sumos - 90 983,77 JAV dolerio kredito ir 2 426,45 JAV dolerio palūkanų (iš viso 93 410,22 JAV dolerio) grąžinti ieškovei per 19 mėnesių. Dėl likusios ieškinio dalies nurodė, kad, gaunant paskolą, 20 proc. paskolos sumos (16 610,53 Eur arba 20 000 JAV dolerių) iš karto buvo pervesta ieškovei kaip pajinis įnašas, kuris yra unijos nuosavybė. Kadangi 16 610,53 Eur (20 000 JAV dolerių) negavo, teigė, kad ši ieškovės reikalavimo dalis yra neteisėta.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo E. P. ieškovei Palangos kredito unijai 113 410 JAV dolerių sumą, kurią sudaro 110 983,77 JAV dolerio negrąžinta paskola ir 2 426,45 JAV dolerio palūkanos, priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos (113 410 JAV dolerių) nuo bylos iškėlimo teisme ir 2 808,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovo E. P. 8,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Bylos dalį dėl reikalavimo A. P. nutraukė. Priteisė atsakovei A. P. iš ieškovės 1 300,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkino E. P. prašymų dėl mokėjimo išdėstymo ir dėl 143,78 GBP (Didžiosios Britanijos svaras sterlingų) priteisimo A. P.. Byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Pirmosios instancijos teismas:
    1. nurodė, kad pagal byloje esančius įrodymus visa paskolos suma (111 000 JAV dolerių) buvo išmokėta atsakovui. Pagal Kredito unijų įstatymą (toliau – KUĮ) pajinis įnašas – tai į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti, kredito unijai priklauso nuosavybės teise ir sudaro jos nuosavo kapitalo dalį. Kredito unijos nariai turi teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jų pajinius įnašus ar pajinių įnašų dalį, tačiau jie grąžinami paskolos gavėjui tada, kai jis visiškai įvykdo prievoles pagal sutartį. Paskolos grąžinimas ir pajinių įnašų išmokėjimas yra viena paskui kitą einanti sąlyga, todėl neįvykdęs pirmiau einančios sąlygos (negrąžinęs paskolos), atsakovas neturi teisės iš ieškovės reikalauti įvykdyti paskiau einančios sąlygos, t. y. grąžinti pajinį įnašą.

      5Taip pat negalima ir prievolės pabaiga įskaitymu, kadangi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Šiuo atveju atsakovas neturi priešpriešinio reikalavimo, nes pagal įstatymą pajiniai įnašai yra kredito unijos, o ne atsakovo nuosavybė.

    2. Reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkino vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi.
    3. Atsakovo prašymą išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą atmetė nesant byloje įrodymų dėl sunkios atsakovo turtinės padėties ir siekiat nepažeisti šalių lygiateisiškumo bei proporcingumo principų.
    4. Bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal į bylą pateiktus dokumentus proporcingai patenkintiems reikalavimams. Atsakovo E. P. prašymo priteisti atsakovei A. P., atvykimo į teismo posėdį išlaidas – 143,78 GBP netenkino, nes prašymas pateiktas asmens, negalinčio būti atstovu teisme (CPK 56 str.), o atstovas, atitinkantis CPK 56 straipsnio reikalavimus, tokio prašymo teismui neteikė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo:
    1. Sumažinti priteistos skolos dydį 20 000 JAV dolerių (16 610,53 Eur) suma, esančia unijos pajuose, paliekant 90 983,77 JAV dolerių gautos paskolos ir 24 26,45 JAV dolerių palūkanų (iš viso 93 410 JAV dolerių) ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas priteisti nuo 93 410 JAV dolerių sumos, jas skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
    2. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, žyminį mokestį sumažinant iki 498,31 Eur (3 procentai nuo 16 610,53 Eur), o perteklinį 1 680,69 Eur žyminį mokestį gražinti ieškovei.
    3. Priteistinos 93 410 JAV dolerių skolos grąžinimą išdėstyti 24 mėnesiams, atsakovui mokant ieškovei po 3 000 JAV dolerių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
    4. Sumažinti advokato pagalbos išlaidas nuo 629,20 Eur iki 129,20 Eur.
    5. Priteisti A. P. atvykimo į teismo posėdį išlaidas – 173,78 GBP.
    6. Teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (113 410 JAV dolerių) sumažinti priteistinai paskolos dydžio sumai iki 93 410 JAV dolerių.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Atsakovas neginčijo gauto kredito dalies – 90 983,77 JAV dolerių ir 2 426, 45 JAV dolerių palūkanų kas sudaro 93 410 JAV dolerių. Ginčas vyko dėl 16 610,53 Eur (kredito išmokėjimo metu tai sudarė 20 procentų nuo suforminto kredito, t.y., 20 000 JAV dolerių), kurie iš suforminto kredito buvo pervesti į unijos pajinį kapitalą į atsakovo pajinę sąskaitą unijoje. Ieškovė to neginčijo, tik nesutiko, kad pajuose esantys 16 610,53 Eur (20 000 JAV dolerių) būtų dabar užskaityti kaip skolos dalis. Teismas neteisingai konstatavo, kad „paskolos gražinimas ir pajinių įnašų išmokėjimas yra viena paskui kitą einanti sąlyga", nes tai nėra numatyta nei KUĮ, nei unijos įstatuose. Nutrūkus kredito sutarčiai, negalima pajinį įnašą (16 610, 53 Eur) vertinti kaip skolą. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad ši suma realiai atsakovui neišmokėta, o tiesiogiai pervesta į unijos pajinį kapitalą į paskolos gavėjo E. P. pajinę sąskaitą.
    2. Ieškovė, elgdamasi nesąžiningai suklaidino teismą sumokėdama 2 179 Eur žyminį mokestį nuo viso ieškinio (113 410 JAV dolerių) nors ginčas tarp šalių vyko tik dėl 16 610,53 Eur (20 000 JAV dolerių), nes atsakovas neprieštarauja dėl 93 410 JAV dolerių gauto kredito su palūkanomis. Ieškovė galėjo mokėti tik 498,31 Eur žyminio mokesčio. Teismas netinkamai vertino ginčą dėl ieškinio ir sumokėto žyminio mokesčio dydžio.
    3. Kadangi ieškovė tyčia klaidino teismą į procesą įtraukdama netinkamus dalyvius ir taip vilkino bylą, 5 procentų procesinės palūkanos turėtų būti priteistos nuo sprendimo įsiteisėjimo.
    4. Teismas neteisingai išsprendė prašymą dėl priteistos sumos išdėstymo, nes į bylą pateikta, jog atsakovas nuo 2013 m. yra darbo biržoje registruotas bedarbis, o jo visas turtas ir pajamos yra areštuotos.
    5. Teismas turėjo nepriteisti arba sumažinti ieškovės atstovavimo išlaidas, nes ieškovė kartu su savo atstovu vilkino procesą įtraukdama netinkamus atsakovus, buvo užsakyta net ekspertizė, kuri patvirtino, kad ieškovės atstovas tyčia klaidino teismą ir proceso šalis.
    6. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovei A. P. atvykimo į teismo posėdį išlaidas, nors jos atstovas to prašė, ką gali patvirtinti teisme darytas garso įrašas. Teismas klaidingai atsakovo nepripažino tinkamu A. P. atstovu, nes jis yra kredito unijų narių asociacijos pirmininkas, todėl gali atstovauti ir teismuose teikiant prašymus.
  3. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė ir prašo prijungti Klaipėdos teritorinės darbo biržos Kretingos skyriaus pažymą dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose bei Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo.
  4. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Palangos kredito unija prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Lietuvos teismų praktikoje teigiama, kad papildomi pajai gali būti grąžinami paskolos gavėjui tik tokiu atveju, kada jis pilnai įvykdo prievoles pagal sutartis, todėl paskolos grąžinimas ir pajinių įnašų išmokėjimas yra viena paskui kitą einanti sąlyga. Negrąžinus paskolos, negalima reikalauti grąžinti pajinius įnašus.
    2. Prievolės pabaiga įskaitymu dėl 16 610,53 EUR (20 000,00 JAV dolerių) skolos dalies nėra galima. Palangos kredito unija atsakovui suteikė 111 000 JAV dolerių dydžio paskolą. Atsakovas neturi priešpriešinio reikalavimo, nes pagal KUĮ pajiniai įnašai (nagrinėjamu atveju 16 610,53 EUR (20 000,00 JAV dolerių) yra ieškovės, o ne atsakovo nuosavybė.
    3. Ieškovė, teikdama ieškinį ir juo reikalaudama priteisti 113 410 JAV dolerių (o ne 20 000 JAV dolerių) sumą, privalėjo sumokėti žyminį mokestį nuo pareikšto ieškinio sumos. Tai, kad atsakovas teisme pripažįsta ieškinio reikalavimo dalį nėra pagrindas žyminio mokesčio dalies, proporcingos atsakovo pripažintai ieškinio daliai, grąžinimui. Faktas, jog atsakovas sutiko su 93 410,00 JAV dolerių dydžio skola, nereiškia, kad šios skolos dalies teismas neturėjo priteisti, ar, kad nuo šios sumos neturėjo būti mokamas žyminis mokestis.
    4. Apeliantas nurodė, kad ieškovė neva tyčia klaidino teismą į procesą įtraukdama netinkamas šalis, o dėl jos neteisėtų veiksmų ir proceso vilkinimo atsakovo gaunamos pajamos kaupiasi antstolės sąskaitoje, todėl 5 proc. procesinės palūkanos turėjo būti priteistos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme. Netinkamų proceso šalių įtraukimą lėmė ne ieškovės, o atsakovo neteisėti veiksmai.
    5. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, todėl Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. CPK 284 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių nukėlimas tam tikram laikui, galimas tik išimtiniais atvejais. Įrodymai, kuriuos atsakovas teikia jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, neturi būti priimti ( CPK 314 str.).
    6. Pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė ieškovei jos turėtas atstovavimo išlaidas, nes atsakovo argumentai dėl bylos vilkinimo nepagrįsti.
    7. Atsakovas negali būti atsakovės A. P. atstovu teisme ir negalėjo pareikšti prašymo priteisti jai atvykimo į teismą išlaidas, o jos atstovas, atitinkantis CPK 56 straipsnio reikalavimus, tokio prašymo teismui neteikė. Be to, prašymas nepagrįstas, nes A. P. atvykimas į Lietuvą buvo iš anksto planuotas, todėl posėdžio data buvo derinama prie jos atvykimo datos, jos pagrindinė atvykimo į Lietuvą priežastis nebuvo dalyvavimas teismo posėdyje. Į bylą pateikti dokumentai nepatvirtina, kad atsakovė A. P. patyrė 143,78 GBP dydžio išlaidas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

6Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. 7Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo prijungti Klaipėdos teritorinės darbo biržos Kretingos skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. pažymą dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose bei Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šiuo atveju apeliacinis skundas paduotas dėl teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo, o atsakovo pateikiami dokumentai sudaryti 2016 m. gruodžio mėn., t. y. negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovės atstovas su teikiamais įrodymais yra susipažinęs ir dėl jų pasisako atsiliepime. Kadangi aptariamų dokumentų priėmimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, jie prijungiami prie bylos ir aptariami greta kitų įrodymų.

8Dėl atsakovo E. P. pajinio įnašo

  1. Kaip šioje nutartyje jau nurodyta (nutarties 2, 3 p.) šalys 2011 m. gegužės 3 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė Palangos kredito unija atsakovui, unijos nariui E. P. suteikė 111 000 JAV dolerių paskolą. Tą pačią dieną atsakovas Palangos kredito unijai sumokėjo 20 000 JAV dolerių (16 610,53 Eur) dydžio papildomą pajinį įnašą. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, tačiau šalys nevienodai traktuoja atsakovo ieškovei įmokėtus pinigus. Atsakovas nemano, kad byloje ginčijama 20 000 JAV dolerių (16 610,53 Eur) suma yra jam suteiktos paskolos dalis. Atsakovo teigimu, jis neprivalo šių pinigų mokėti ieškovei, nes jais nesinaudojo, o ir pati suma yra ieškovės sąskaitoje. Tokia pozicija klaidinga. Iš byloje esančių 2011 m. gegužės 3 d. paskolos sutarties Nr. 11-00061, tos pačios dienos paskolos išmokėjimo kvito matyti, kad ieškovė atsakovui suteikė būtent 111 000 JAV dolerių dydžio paskolą. Aplinkybė, jog tą pačią dieną atsakovas ieškovei pervedė 20 000 JAV dolerių, vertintina taip, kad iš gautos 111 000 JAV dolerių paskolos atsakovas kredito unijai įmokėjo 52 500 Lt (20 000 JAV dolerių) dydžio pajinį įnašą. Pagal KUĮ 35 straipsnio 1, 3 dalis (paskolos sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos [2011 04 21 įstatymas XI-1342] 36 str. 1 d., 39 str. 1, 3 d.) unijos narių pajiniai įnašai yra kredito unijos nuosavas kapitalas. Esant tokioms aplinkybėms ir įstatymo nuostatoms ginčijama 20 000 JAV dolerių (16 610,53 Eur) suma negali būti vertinama nei kaip atsakovui nesuteikta paskolos dalis, nei kaip atsakovo pinigai (suteiktos paskolos dalis), laikomi ieškovės sąskaitoje.
  2. Atsakovas, prašydamas nepriteisti ginčijamos 20 000 JAV dolerių (16 610,53 Eur) sumos, iš esmės reikalauja šiuos pinigus pripažinti nesuteikta arba pajinio įnašo pavidalu grąžinta paskolos dalimi. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Nutartyje konstatuota, kad atsakovui suteikta 111 000 JAV dolerių dydžio paskola. Taip pat nustatyta, kad kredito unijos nario pajinis įnašas yra unijos nuosavybė. Paskolą skolininkas gali grąžinti tik jam priklausančiais pinigais. Todėl ginčijama 20 000 JAV dolerių (16 610,53 Eur) suma gali būti pripažinta grąžinta paskolos dalimi tik po to, kai bus perėjusi atsakovo nuosavybėn. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paskolos grąžinimas ir pajinių įnašų išmokėjimas yra vienas paskui kitą vykdytini veiksmai. Tam, kad unijai kaip pajinis įnašas perduoti 20 000 JAV dolerių (16 610,53 Eur) taptų atsakovo E. P. nuosavybe, šie pinigai turi būti jam perduoti. Pagal KUĮ nuostatas (aptariamam reikalavimui taikytina ginčo metu galiojanti įstatymo redakcija) unijos narys turi teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį įnašą ar dalį (KUĮ 11 str. 1 d. 10 p.). Tačiau šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė apriboti kredito unijos nario teisę disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi. KUĮ 14 straipsnyje ir Palangos kredito unijos įstatų 4.14 ir 4.15 punktuose įtvirtinta pajinių įnašų kredito unijos nariams grąžinimo tvarka siejama ne tik su pajininko teise atgauti įnašą, bet ir su tokio išmokėjimo įtaka unijos finansinei padėčiai, jos veiklos stabilumui bei patikimumui, veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. 2011 m. gegužės 3 d. šalių paskolos sutarties 6.3 punkte įrašyta, kad iki paskolos suteikimo įneštas papildomas pajinis įnašas paskolos gavėjui gali būti grąžinamas tik tada, kai jis pilnai įvykdo prievoles pagal sutartį, jeigu likusi pajinių įnašų suma nebus mažesnė kaip 1/10 turimų paskolų bei kitų kreditinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. Iš paminėtų norminių nuostatų matyti, kad papildomo pajinio įnašo sumokėjimas unijai bei jo grąžinimas unijos nariui siejamas ne tik su konkrečios paskolos grąžinimo užtikrinimu, bet ir su kitais pajininko įsipareigojimais unijai bei su pačios unijos veiklos patikimumu, stabilumu bei saugumu. Todėl negalima sutikti su atsakovo reikalavimu papildomą pajinį įnašą pripažinti sugrąžinta kredito dalimi.
  3. Įvertinęs atsakovo argumentus ir teisingai nutaręs, kad iš esmės yra reikalaujama atlikti įskaitymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.130 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią prievolės pasibaigimą įskaitymu. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta, kad gali būti įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kitaip tariant, abu kreditoriai (skolininkai) turi turėti įskaitymo momentu galiojančią priešpriešinę reikalavimo teisę. Atsakovas įsipareigojimo pagal paskolos sutartį nėra įvykdęs, taip pat nepateikė įrodymų, jog turi teisę susigrąžinti papildomą pajinį įnašą pagal nutarties 13 punkte paminėtas KUĮ 47 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio, Palangos kredito unijos įstatų 4.14 ir 4.15 punktų bei šalių 2011 m. gegužės 3 d. paskolos sutarties 6.3 punkto nuostatas. Esant tokiai teisinei situacijai apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neturi galiojančio reikalavimo ieškovei, todėl jo prievolės dalis negali būti įskaityta. Skundžiamo sprendimo dalis dėl iš atsakovo priteistos paskolos dydžio pagrįsta, teisėta ir paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

9Dėl žyminio mokesčio

  1. Apeliantas teigia, kad jis neprieštarauja dėl 93 410 JAV dolerių gauto kredito su palūkanomis grąžinimo, todėl už ieškinį šioje byloje žyminis mokestis turėjo būti mokamas ir, atitinkamai iš atsakovo priteistas, tik už jo ginčijamą 16 610,53 Eur (20 000 JAV dolerių) sumą.
  2. Atsakovas klaidingai interpretuoja civilinio proceso nuostatas. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos, kuri bylose dėl pinigų išieškojimo nustatoma pagal išieškomą sumą (CPK 85 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas, nors ir teigia sutinkąs grąžinti dalį paskolos su palūkanomis, tačiau nei derybų metu iki ieškinio pareiškimo teisme, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei paduodamas apeliacinį skundą jo neginčijamos pinigų sumos ar jos dalies ieškovei nesumokėjo. Todėl ieškovė neturėjo pagrindo mažinti reikalaujamos priteisti sumos ar atsisakyti dalies ieškinio, dėl ko būtų galima mokėti mažesnį žyminį mokestį ar grąžinti jo dalį vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi. Žyminis mokestis sumokėtas ir priteistas teisingai.

10Dėl procesinių palūkanų

  1. Apeliantas teigia, kad 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, turėjo būti priteistos ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 17 d., o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šį teiginį atsakovas grindžia tuo, kad ieškovė tyčia klaidino teismą ir vilkino bylą į teismo procesą įtraukdamas netinkamus asmenis.
  2. Argumentas nepagrįstas, nes ieškovė reikalavimus solidariems atsakovams (laiduotojams) E. P. ir A. P., reiškė vadovaudamasi turimais dokumentais – laidavimo sutartimi, susitarimu dėl paskolos sutarties pakeitimo bei atsakovo prašymu pakeisti laiduotoją, kurie jai buvo pateikti sudarant ir keičiant paskolos sutartį. Tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad paminėti asmenys šių dokumentų nepasirašė, ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų solidariems atsakovams. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės procesinio elgesio negalima laikyti netinkamu ar nesąžiningu. Kita vertus, nors teismų praktikoje priteistos palūkanos vadinamos procesinėmis, tačiau CK 6.210 straipsnyje jos siejamos ne su sandorio šalių elgesiu nagrinėjant bylą, bet su termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimu, o CK 6.37 straipsnio 2 dalyje aiškiai pasakyta, kad įstatymų nustatyto dydžio palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme. Atsižvelgiant, kad paliekama nepakeista skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista paskola (nutarties 12 – 14 p.), suma, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos, taip pat nemažintina.

11Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

  1. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir nepagrįstai netenkino prašymo dėl priteistos sumos išieškojimo išdėstymo, nes apeliantas nuo 2013 metų yra bedarbis, o jo visas turtas ir pajamos areštuoti.
  2. Galimybė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą yra numatyta CPK 284 straipsnio 1 dalyje. Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką (CPK 4 str.) teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Todėl sprendžiant šį klausimą yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Būtina atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.
  3. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad jis bedarbis, jo turtas areštuotas ir tai yra pagrindas išdėstyti skundžiamo sprendimo įvykdymą. Šias apelianto nurodomas aplinkybes patvirtina jo pateiktos Klaipėdos teritorinės darbo biržos Kretingos skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. pažyma dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose bei Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Aplinkybė, kad asmuo yra bedarbis, patvirtina, jog jis tuo laikotarpiu negauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Tačiau tai, kad baudžiamojoje byloje atsakovo turtui, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nėra pagrindas išdėstyti sprendimo įvykdymą, nes skolų išieškojimas turi būti vykdomas proporcingai jų dydžiui visų kreditorių naudai. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą pagrįstai atkreipė dėmesį į atsakovo teismui pateiktą 2016 m. rugpjūčio 12 d. prašymą duoti sutikimą atlikti išlaidų reikalaujančius darbus – žemės sklypo, pastatų, statinių kadastrinius matavimus, paskirties keitimą, projektavimą, remontą, rekonstrukciją. Iš šio prašymo teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas neatskleidžia visų savo finansinių galimybių. Įvertinus aptartas aplinkybe, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog nuo derybų (susirašinėjimo, t. 2, b. l. 7) su ieškove pradžios 2015 m. gruodžio mėn. atsakovas jokių realių veiksmų dėl paskolos grąžinimo neatliko, daroma išvada, kad nėra pakankamo pagrindo nukrypti nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, nes nagrinėjamu atveju tai reikštų ieškovės teisėtų lūkesčių ir šalių lygiateisiškumo pažeidimą.

12Dėl atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Apeliantas skunde nurodo, kad dėl šios nutarties 17 punkte išdėstytų jo argumentų apie netinkamą ieškovės procesinį elgesį, teismas turėjo nepriteisti arba sumažinti ieškovės turėtas atstovavimo išlaidas.
  2. Nutarties 18 punkte jau konstatuota, kad paminėti atsakovo argumentai nėra pagrindas ieškovės procesinio elgesio pripažinti netinkamu ar nesąžiningu. Kadangi pirmosios instancijos teismo iš atsakovo ieškovei priteistos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos), nustatyto užmokesčio, teisėjų kolegija nutaria, jos šis klausimas skundžiamame sprendime išspręstas teisingai.

13Dėl A. P. kelionės išlaidų

  1. Apelianto teigimu apygardos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti A. P. atvykimo į teismo posėdį išlaidas, nes to prašė jos atstovas, o ir pats atsakovas gali atstovauti A. P. teisme, nes jis yra unijų narių asociacijos pirmininkas.
  2. Atsakovas 2016 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje žodžiu pareiškė prašymą priteisti A. P. jos patirtas kelionės išlaidas – lėktuvo bilietų kainą. Teismas išlaidų nepriteisė, sprendime nurodė, kad prašymą pareiškęs atsakovas E. P. negali būti šios atsakovės atstovu teisme (CPK 56 str.), o atstovas, atitinkantis CPK 56 straipsnio reikalavimus, tokio prašymo teismui neteikė.
  3. Atsakovas neatitinka nei vieno CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 – 5, 7 punktuose nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis negali būti A. P. atstovas teisme pagal pavedimą. Negali būti pripažinta, kad atsakovas yra tinkamas jos atstovas kaip kredito unijų narių asociacijos pirmininkas, nes į bylą nepateiktas dokumentas patvirtinantis tokias atsakovo pareigas, nepateiktas dokumentas patvirtinantis A. P. narystę asociacijoje, taip pat nepateikti kredito unijų narių asociacijos įstatai, patvirtinantys asociacijos atitikimą CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoms. Be to, A. P. nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas reikalavimas kaip asmeniui, laidavusiam už laiku negrąžintą paskolą, todėl ginčas nesietinas su kredito unijų narių asociacijos tikslais. Daroma išvada, kad atsakovas nebuvo įgaliotas pateikti teismui prašymo A. P. vardu. Iš 2016 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teisme A. P. atstovavęs advokatas prašymo priteisti jos atvykimo į teismo posėdį išlaidas expressis verbis (lietuviškai - aiškiais žodžiais) nepareiškė. Pažymėtina taip pat, kad atsakovas, reikšdamas aptariamą prašymą nepateikė teismui dokumentų, atitinkančių CPK 113 straipsnio reikalavimų, o tik nepatvirtintus, pinigų sumokėjimo neįrodančius ir į valstybinę kalbą neišverstus interneto puslapių nuorašus. Esant išdėstytai procesinei situacijai teisėjų kolegija sprendžia, kad kelionės išlaidų atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.

14Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. Apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones (113 410 JAV dolerių) sumažinti priteistinai paskolos dydžio sumai iki 93 410 JAV dolerių. Šis skundo reikalavimas netenkintinas. Kaip minėta, skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista paskola, paliekama nepakeista (nutarties 12 – 14 p.), todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių mastas negali būti mažinamas.

15Dėl procesinės bylos baigties

  1. Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d., 1 p.).
  2. Priimdamas atsakovo apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi atidėjo atsakovui E. P. 498 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už paduotą apeliacinį skundą iki sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo. Paliekant nepakeistą skundžiamą sprendimą apeliacinis skundas atmetamas, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas atidėtas už apeliacinio skundo padavimą mokėtinas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.).
  3. Ieškovė, kuri atsiliepimu prašė apeliacinio skundo netenkinti, pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 871,2 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ir pridėjo atitinkamus dokumentus. Atmetant atsakovo apeliacinį skundą priimamas procesinis sprendimas ieškovės naudai, todėl pastarosios turėtos atstovavimo išlaidos (už atsiliepimą į apeliacinį skundą), kurios neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, priteisiamos ieškovei iš atsakovo (CPK 98 str. 1, 2 d.).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Iš atsakovo E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteisti 498 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis Eur) žyminio mokesčio.

19Iš atsakovo E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Palangos kredito unijai (juridinio asmens kodas 110085313) priteisti 871,2 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną Eur 20 ct) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai