Byla 2A-238-553/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir atsakovo R. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 1 510,77 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-07-24 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo apartamentus su bendro naudojimo patalpa, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.14 p. buvo įtvirtintas pardavėjo UAB „Senamiesčio svečių namai“ įsipareigojimas pasirinkti administruojančią įmonę pastato, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, priežiūrai ir paslaugų teikimui, tačiau kol vyko derybos dėl administravimo sutarčių pasirašymo, UAB „Senamiesčio svečių namai“ pati vykdė administravimo ir pastato priežiūros paslaugas. Skola susidarė atsakovui neatsiskaitant už jam suteiktas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys apartamentai nuo 3-31 iki 3-34, administravimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-1480-450/2011 dėl ankstesnio laikotarpio atsakovo įsiskolinimo ieškovui ir 2011-09-07 priėmė ieškovui palankų sprendimą. Ieškovo nuomone, minėtoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje ir 2011-09-07 sprendimas laikytinas precedentiniu nagrinėjamoje byloje.

5Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nėra paskirtas namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas neįrodė realaus paslaugų, už kurias prašo priteisti atlyginimą, teikimo. Ieškovas turėjo ir tebeturi pareigą parinkti namą administruojančią įmonę, tačiau to nepadarė iki šiol, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra namo (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovas neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų, keliamų administratoriui, administravimą vykdo be teisinio pagrindo, todėl jo vykdoma veikla neturi būti atlygintinė. Atsakovas nurodė, kad reguliariai moka už sunaudotą elektros energiją ir vandenį pagal skaitiklių parodymus, todėl jokio įsiskolinimo už šias paslaugas atsakovas neturi.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-04-03 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 864,53 Lt, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovas 2008-07-24 sudarytos sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teise 28,83 kv. m ploto apartamentus, esančius (duomenys neskelbtini), pažymėtus indeksais nuo 3-31 iki 3-34, su bendrojo naudojimo patalpa, pažymėta 3-43 (1/5 iš 11,75 kv. m), (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 19-24). Ieškovas yra sudaręs sutartis su įmonėmis, teikiančiomis komunalines, namo priežiūros ir kitas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 89-97), už laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. minėtų įmonių suteiktas paslaugas su šiomis įmonėmis atsiskaitė ieškovas (T. 1, b. l. 98-100). Iš minėtų dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. atsakovui buvo teikiama elektros energija, elektros energija bendroms reikmėms, šilumos energija, šildymo sistemų aptarnavimo paslaugos, šaltas ir karštas vanduo. Atsakovas šias paslaugas priėmė, jomis naudojosi, išlaidos už šias paslaugas yra susiję su teisės aktų numatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šalys pripažino, kad name (duomenys neskelbtini), teikiama elektros ir šilumos energija bei vanduo yra apskaitomi pagal bendrus visam namui apskaitos prietaisus, o atskirų ieškovo ir atsakovo patalpoms apskaitos prietaisų nėra įrengta. Todėl šie mokesčiai tarp bendraturčių paskirstyti proporcingai nuosavybės teise valdomų patalpų plotui. Aplinkybė, jog ieškovas yra namo (duomenys neskelbtini), bendraturtis, yra nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1480-450/2011 (T. 1, b. l. 54-57). Laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. atsakovui buvo suteikta paslaugų - elektros energija, elektros energija bendroms reikmėms, šilumos energija, šildymo sistemų aptarnavimo paslaugos, šaltas ir karštas vanduo, viso 864,53 Lt sumai. Ieškovas taip pat reikalavo priteisti iš atsakovo 534,24 Lt administravimo mokesčio ir 112,00 Lt už ūkines priemones, tačiau nepagrindė ir neįrodė savo reikalavimo. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieškovas nėra paskirtas namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi teisės aktais nustatyta tvarka ir nėra pastato (duomenys neskelbtini), administravimą nustatančio akto. Iš ieškovo ir elektros, šilumos energijos ir kt. paslaugas teikiančių įmonių sudarytų sutarčių dėl paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovas, sudarydamas minėtas sutartis, šiose sutartyse nenurodė, kad jis veikia kaip nekilnojamojo turto administratorius (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.236 straipsnio 3 dalis, 4.237 straipsnio 2 dalis). Todėl tuo atveju, jeigu ieškovas teikia namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo ar kitokias administratoriaus funkcijoms priskirtas paslaugas, jis neturi teisės gauti už šias paslaugas atlyginimo (CK 4.238 straipsnio 4 dalis), tačiau turi teisę CK 4.76 straipsnio pagrindu reikalauti iš atsakovo kaip bendraturčio šių paslaugų teikimui padarytų išlaidų atlyginimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. jis vykdė turto (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog patyrė išlaidas, susijusias su minėtų paslaugų teikimu. Ieškovas grindžia išlaidas bendroms namo (duomenys neskelbtini), savininkų reikmėms pateiktomis darbo sutartimis su UAB „Senamiesčio svečių namai“ darbuotojais (T. 1, b. l. 101-112) ir PVM sąskaitomis faktūromis, pagal kurias ieškovas įsigijo tam tikras prekes (T. 1, b. l. 113-136). Tačiau minėtų darbo sutarčių turinys nepatvirtino, jog pagal jas vykdomos darbo funkcijos susiję su bendrojo naudojimo objektų (duomenys neskelbtini), administravimu, o PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės buvo panaudotos bendro turto (duomenys neskelbtini), priežiūrai ir išlaikymui. Todėl ieškovo reikalavimas dėl administravimo mokesčio ir išlaidų už ūkines priemones priteisimo atmestas.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7Atsakovas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimą dalyje dėl 864,53 Lt priteisimo bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti naują įrodymą (VĮ Registrų centro pažymą). Nurodo, kad:

  1. Ieškovo sąskaitos faktūros išrašymo atsakovui faktas nepreziumuoja joje nurodytų mokesčių skaičiavimo teisingumo bei teisėtumo. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog mokesčiai paskirstyti tarp bendraturčių proporcingai nuosavybės teise valdomų patalpų plotui, tačiau jokie tai patvirtinantys įrodymai nėra pateikti. Ieškovas nepateikė į byla VĮ Registrų centro išrašo, kuriame būtų nurodyti viso pastato plotai bei atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto (apartamentų) plotai. Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka nurodyta STR 1.14.01:1999, o Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose išdėstyta, kaip turi būti apskaičiuojami mėnesiniai mokesčiai, tačiau šių nuostatų teismas netaikė.
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog teikiama elektros energija bei vanduo apskaitomi pagal bendrus visam namui apskaitos prietaisus, o atskirų prietaisų nėra įrengta. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog naudojami bendri elektros ir vandens prietaisai. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovas ieškovui už elektrą ir vandenį moka pagal skaitiklių parodymus ir šie skaitikliai yra atsakovo bute. Atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu už vandenį ir elektros energiją, todėl teismas nepagrįstai priteisė šias išlaidas.
  3. Teismas nenagrinėjo, kodėl ir kokiu pagrindu ieškovas nustatęs atsakovui elektros energijos tarifą 0,59 Lt už 1 kW/h, kai tuo tarp šis tarifas yra 0,43 Lt.
  4. Ieškovo skaičiuojamas laiptinės apšvietimas yra fiksuotas, t. y. 9,26 Lt. Toks skaičiavimas yra neteisingas, kadangi butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
  5. Ieškovas pateikė tariamus skaičiavimus, kuriuose nurodyta, jog buvo pirktas dyzelinis kuras šildymai, tačiau jokių duomenų kiek ir už kiek buvo pirkta dyzelinio kuro šildymui nėra pateikta. Nepateikta, kiek realiai sunaudota šio kuro, kaip apskaičiuota šildymo kaina, kaip apskaičiuojamas mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą ir nusidėvėjimą (T. 1, b. l. 158-159).

8Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 534,24 Lt administravimo mokesčio ir 112 Lt už ūkines prekes priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš atsakovo priteisti 534,24 Lt administravimo mokesčio bei 112 Lt už ūkines prekes. Nurodo, kad:

  1. Mokestis, kuris įtrauktas į pateiktas PVM sąskaitas faktūras – 33,39 Lt, tik formaliai pavadintas „administravimo mokesčiu“, tačiau šis mokestis grindžiamas UAB „Senamiesčio svečių namai“ patirtomis faktinėmis išlaidomis, kurios pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (darbo sutartys, mokėjimo dokumentai už valymo ir apšvietimo priemones). Teismas nepagrįstai nustatė, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės, priemonės buvo naudojamos ne būtinai poilsio namų bendro naudojimo objektų priežiūrai ir tvarkymui, nors prekės buvo (duomenys neskelbtini), be to, atsakovas neneigė, kad poilsio namai yra prižiūrimi, kad bendros patalpos tvarkomos. Vadinamą „administravimo mokestį“ sudarė išlaidos namui ir bendro naudojimo patalpoms išlaikyti ir išsaugoti, kurios pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais.
  2. Apeliacinės instancijos teismas kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2011-09-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1480-450/2011) tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu priteisė iš atsakovo taip vadinamą „administravimo mokestį“, išlaidas už ūkines prekes ir kitas išlaidas (T. 1, b. l. 173-175).

9Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 646,24 Lt nepriteisimo ieškovui palikti nepakeistą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

  1. Ieškovas pateikdamas atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras, neįrodė, jog ieškovas realiai teikė šiose sąskaitose nurodytas paslaugas ir prekes.
  2. Ieškovas nepagrįstai teigė, jog atsakovas neneigė, kad ieškovas prižiūrėjo ir tvarkė pastatą, bendro naudojimo patalpas, atsakovas šią aplinkybę neigė ir procesiniuose dokumentuose, ir bylą nagrinėjant teismo posėdyje.
  3. Ieškovas nepateikė VĮ Registrų centro išrašo, kuriame būtų nurodyti viso pastato plotas, atsakovui priklausančių apartamentų plotai, todėl teismas negalėjo tinkamai įvertinti ar administravimo išlaidas teisingai paskirstytos patalpų savininkams.
  4. Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas bendraturčiu sutarimu. Atsakovas jokio sutarimo (sutikimo), jog ieškovas administruos ir turės teisę į „administravimo mokestį“, niekada nedavė. Ieškovo tariamai vykdomas „administravimas“, jeigu toks ir vykdomas, vykdomas be teisinio pagrindo, todėl ieškovas neturi teisės į atlyginimą. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent tariami jo darbuotojai teikė paslaugas ir įvairios ūkinės prekės buvo panaudotos tvarkant bendro naudojimo patalpas.
  5. Ieškovo minima aplinkybė, kad kitoje byloje jis yra prisiteisęs iš atsakovo ankstesnę skolą už tariamą administravimą, neatima teismo pareigos ir teisės vertinti visas bylos faktines aplinkybes, teisinius argumentus ir įrodymus iš naujo bei priimti teisingą ir sąžiningą sprendimą.
  6. Šioje byloje pats ieškovas dėl „administravimo mokesčio“ atsiradimo ir apskaičiavimo nurodė visai kitokias aplinkybes nei kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, todėl byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka (T. 2. b. l. 1-3).

10Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 864,53 Lt skolos priteisimo palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

  1. Atsakovas pripažįsta, kad yra poilsio namų (duomenys neskelbtini), bendraturtis, tačiau tuo pačiu neigia savo pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendro naudojimo patalpų priežiūra ir išsaugojimu.
  2. Atsakovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimu priteisė ir sumas už elektros energiją, šaltą bei karštą vandenį, nors atsakovas už šias paslaugas buvo atsiskaitęs, yra nepagrįsti. Į reikalavimo sumą nebuvo įtrauktos sumos, kurias atsakovas buvo apmokėjęs.
  3. Į bylą pateikti detalūs ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su bendro naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, paskaičiavimai, taip pat paslaugų teikėjų sutartys ir sąskaitos, iš kurių matyti, kokie tarifai už kokias paslaugas yra taikomi. Elektros energija kainą sudaro UAB „Vakarų skirstomieji tinklai“, UAB „Lesto“ ir UAB „Energijos tiekimas“ nustatyta kaina – 0,36 Lt plius galios dedamoji ir viso 0,59 Lt/ kW. Šalto vandens, įvadinio skaitiklio abonementinį mokestį nustatė UAB „Palangos vandenys“, jis paskaičiuotas pagal skaitiklių parodymus. Šildymo sistemų aptarnavimo ir nusidėvėjimo mokestis paskaičiuotas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytus tarifus. Byloje pateikti paskaičiavimai, kaip apskaičiuojamas mokestis už šildymą. Kartu su atsiliepimu papildomai pateikiamos aktų dėl kuro sunaudojimo ir PVM sąskaitų faktūrų kopijos, patvirtinančios pirkto kuro kainas ir kiekius.
  4. Teismas turi paisyti įsiteisėjusio apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-1480-450/2011, kuriame UAB „Senamiesčio svečių namai“ apeliacinis skundas buvo patenkintas ir iš atsakovo priteista skola. Aplinkybės dėl mokesčių paskaičiavimo proporcingumo ir teisingumo jau įrodytos ir konstatuotos analogiškoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (T. 2, b. l. 4-5).
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo ir ieškovo apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

12Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendraturčio pareigos proporcingai prisidėti prie išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti.

13Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir atsakovas R. V. yra pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad minėtame pastate 2008-07-09 Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. NS-67(14.13) pagrindu suformuoti 27 nauji nekilnojamojo turto objektai, iš kurių 11 priklauso ieškovui ir 1 (patalpa/butas, registro Nr. 44/1083835) – atsakovui (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovas iš ieškovo 2008-07-24 sudarytos sutarties pagrindu įsigijo minėtą patalpą/butą, t. y. apartamentus nuo 3-31 iki 3.34, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta:3-43 (1/5 iš 11,75 kv. m) (T. 1, b. l. 19). Pagal minėtos sutarties 4.14 punktą ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo parinkti administruojančią įmonę pastato, kuriame yra parduodamas pagal šią sutartį nekilnojamas daiktas, priežiūrai ir paslaugų teikimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas šiol pareigos iki šiol nėra įvykdęs. Ieškovo įstatų 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagrindinės bendrovės veiklos rūšys yra nekilnojamojo turto nuoma, tvarkyta, statyba, architektūra bei kita veikla ir konsultavimas (T. 1, b. l. 6). Ieškovas savo reikalavimą dėl 1 510,77 Lt skolos priteisimo iš atsakovo grindė tuo, kad iki administratoriaus paskyrimo ieškovas, būdamas pastato savininku, pats vykdė administravimo ir pastato priežiūros paslaugas (sudarė tiesiogines elektros, šilumos energijos ir vandens tiekimo sutartis su tiekėjais) ir išrašinėjo atsakovui sąskaitas už komunalines ir kitas paslaugas, kurių jis neapmokėjo (išskyrus 2011-06-29 mokėjimą 69,77 Lt sumai) už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. Ieškovas pripažįsta, kad jis nėra pastato administratorius CK 4.84 straipsnio prasme, tačiau būdamas pastato bendraturčiu rūpinosi pastato išlaikymu ir dėl to reikalaują atlyginti išlaidas, proporcingas atsakovo nuosavybės teise valdomam plotui, esančiam šiame pastate. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija savo, kaip pastato bendraturčio, pareigos išlaikyti visiems bendraturčiams dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus, tačiau jis pažymi, kad ši pareiga turi būti vykdoma proporcingai savo daliai, o nagrinėjamos bylos atveju ieškovas neįrodė, jog jo prašomos atlyginti išlaidos yra proporcingos atsakovo nuosavybės daliai.

14CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta, kad „Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą“. Taigi bendraturtis turi teisę tik į proporcingą kito bendraturčio daliai išlaidų, reikalingų bendram daiktui (turtui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams ir rinkliavoms bei kitoms įmokoms apmokėti, dalies atlyginimą.

15Pasisakant dėl proporcingumo, pažymėtina, kad CK 4.76 straipsnyje vartojama sąvoka „bendras daiktas (turtas)“ detalizuojama CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Nagrinėjamos bylos atveju paprašytas pagrįsti pagal PVM sąskaitas faktūras prašomų priteisti išlaidų dydį, ieškovas teismui pateikė aptarnavimo ir patalpų priežiūros išlaidų apskaičiavimą (T. 1, b. l. 87, 88). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas apskaičiavimas neatitinka taisyklės, kad iš bandraturčio gali būti reikalaujama atlyginti tik ta išlaidų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti dalis, kuri yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje byloje turėjo būti nustatytas pastato adresu (duomenys neskelbtini), patalpų, priklausančių ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudingasis plotas tam, kad būtų galima apskaičiuoti jų santykį su atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudinguoju plotu. Ieškovo pateiktame aptarnavimo ir patalpų priežiūros išlaidų apskaičiavime nurodytas skaičius 1 040,17 kv. m (T. 1, b. l. 88), tačiau į bylą nepateikta jokių oficialių rašytinių įrodymų, jog tai yra patalpų, priklausančių ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudingasis plotas, VĮ Registrų centro apskaičiuotas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, be kita ko, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 199-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinta Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka. Taigi proporcija (santykis tarp atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto) šioje byloje nebuvo nustatyta.

16Analizuojant kitą kriterijų, t. y. prašomų priteisti išlaidų reikalingumą, atkreiptinas dėmesys į tai išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo atsakovui išrašytose sąskaitose faktūrose yra nurodytos šios išlaidos, kurias ieškovas įvardija kaip komunalines paslaugas: t. y. elektros energija, šaltas vanduo, karštas vanduo, vandens įvadinio skaitiklio abonementinis mokestis, šilumos energija, šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimas ir nusidėvėjimas, administravimo mokestis, laiptinės apšvietimas, ūkinės priemonės, banko mokesčiai. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl minėtų išlaidų, t. y. nuostolių, atlyginimo, turi pareigą įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad šios išlaidos buvo būtinos, t. y. reikalingos tam, kad išsaugoti patalpas, priklausančias ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, nuo žuvimo, palaikyti jų naudingas ir vertingas savybes, neleisti šiam turtui labai pablogėti, bei protingo dydžio. Prie dalies išlaidų (elektros energija, šaltas vanduo, karštas vanduo) nurodyti tam tikri parodymai, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turi galimybę nustatyti, kiek konkrečiai atsakovas suvartotojo elektros energijos, šalto ir karšto vandens. Taigi ši išlaidų dalis apskaičiuojama ne pagal anksčiau aptartą santykį, o pagal konkrečius skaitiklių parodymus, kurie, pasak atsakovo, yra jam nuosavybės teise priklausančiuose apartamentuose (T. 1, b. l. 158), o ieškovo teigimu, apskaitos prietaisai yra bendri visam namui. Atsakovas neginčija, kad už šias paslaugas jis turi mokėti. Į bylą pateiktas 2011-06-27 mokėjimo nurodymas (T. 1, b. l. 68), iš kurio matyti, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu už elektros energiją iki parodymų 458, šaltą vandenį – iki parodymų 18, karštą vandenį – iki parodymų 9. Ieškovas nurodo, kad šį mokėjimą gavo ir nereikalauja atlyginti šias išlaidas. Pažymėtina, kad pagal paskutinę ginčo laikotarpiui ieškovo atsakovui išrašytą sąskaitą elektros energijos suvartota iki parodymų 486, šalto vandens – iki parodymų 18, karšto vandens – iki parodymų 9. Teismas sprendžia, kad atsakovas neginčija savo pareigos atsiskaityti už elektros energiją, karštą ir šaltą vandenį pagal parodymus, kurie yra ieškovui atsakovo išrašytose sąskaitose, išskyrus vieną aplinkybę, t. y. elektros energijos kainą. Ieškovas nurodė, kad elektros energija kainą sudaro UAB „Vakarų skirstomieji tinklai“, UAB „Lesto“ ir UAB „Energijos tiekimas“ nustatyta kaina – 0,36 Lt plius galios dedamoji ir viso 0,59 Lt/ kW. Toks paaiškinimas nėra išsamus ir pagrįstas elektros energiją ginčo pastatui teikiančių įmonių oficialia informacija (tarifais, sutarties sąlygomis ir pan.). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaidos elektros energijai, karštam ir šaltam vandeniui yra skirtos atsakovo, kaip konkrečių apartamentų savininko poreikiams tenkinti, o ne pastatų bendroms patalpoms išlaikyti, todėl tai yra išlaidos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės, o prievolių teisės normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006), todėl atsakovui neginčijant savo pareigos mokėti už elektrą, karštą ir šaltą vandenį jo apartamentam, tačiau reikalaujant pagrįsti taikomų elektros kainų dydį, ieškovas turi pareigą šiuo įrodymus pateikti (CK 1.5, 6.38 straipsniai).

17Dėl kitų PVM sąskaitose faktūrose nurodytų išlaidų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jos gali būti reikalaujamos priteisti iš atsakovo tik atsižvelgiant į anksčiau nurodytą proporciją, o ne kaip fiksuoti mokesčiai. Atskirai šioje vietoje taip pat būtina išskirti šilumos energiją, kurį yra teikiama ne tik bendroms visiems bendraturčiams priklausančioms pastato (duomenys neskelbtini) patalpoms šildyti, bet taip pat teikiama konkrečiam atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių apartamentų plotui šildyti, todėl ieškovas turi pareigą įrodyti, kad išlaidas už šilumos energiją siekia prisiteisti iš atsakovo atsižvelgdamas į šį paskirstymą (CPK 178 straipsnis).

18Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies (iš prašytų 1 510,77 Lt priteista 864,53 Lt), nustatė, kad atsakovui buvo suteikta paslaugų – elektros energija, elektros energija bendroms reikmėms, šilumos energija, šildymo sistemų aptarnavimo paslaugos, šaltas ir karštas vanduo, viso 864,53 Lt sumai, už šias paslaugas sumokėjo ieškovas, todėl skola priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 534,24 Lt administravimo mokesčio ir 112,00 Lt už ūkines priemones, kadangi toks ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė, kad prašomos priteisti išlaidos yra proporcingos (t. y. apskaičiuotos atsižvelgiant į santykį tarp atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto), būtinos (t. y. reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti, negerinant ir nedidinant jo vertės) ir protingos (t. y. tokio dydžio išlaidos, kokios reikalingos tinkamam konkretaus turto išsaugojimui ir išlaikymui). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19Dėl ieškovo reikalavimo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2011-09-07 sprendime (civilinė byla Nr. 2A-1480-450/2011) nustatyta aplinkybe, kad atsakovui už suteiktas paslaugas mokesčiai buvo paskaičiuoti proporcingai pagal jo turimą plotą, kaip prejudiciniu faktu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio prejudicinio fakto buvimas nepanaikina teismo pareigos bylą išnagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai bei aiškinti ir taikyti šiuos teisės aktus atsižvelgiantį į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje priimant skundžiamą sprendimą proporcingumas net nebuvo nustatytas, o ieškovas jo neįrodė, kaip to reikalauja teisės aktų reikalavimai ir teismų praktiką, kurią formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), todėl minėtas ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

20Dėl atsakovo reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas nepasisako, nes byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

21Teisėja, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

22Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona... 2. Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ kreipėsi į teismą su... 5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko,... 6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-04-03 priėmė sprendimą ieškinį... 7. Atsakovas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3... 8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės... 9. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nesutinka su apeliaciniu... 10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su apeliaciniu skundu ir... 11. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendraturčio pareigos proporcingai... 13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas UAB „Senamiesčio svečių... 14. CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta, kad „Kiekvienas iš bendraturčių... 15. Pasisakant dėl proporcingumo, pažymėtina, kad CK 4.76 straipsnyje vartojama... 16. Analizuojant kitą kriterijų, t. y. prašomų priteisti išlaidų... 17. Dėl kitų PVM sąskaitose faktūrose nurodytų išlaidų apeliacinės... 18. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ieškovo ieškinį... 19. Dėl ieškovo reikalavimo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2011-09-07... 20. Dėl atsakovo reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir... 21. Teisėja, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 22. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimą panaikinti ir bylą...