Byla A-251-822/2019

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. J., N. P., V. S., C. Ž., V. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J., N. P., V. S., C. Ž., V. E. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Neringos miesto savivaldybė).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjai R. J., N. P., V. S., C. Ž., V. E. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą prašydami: 1) pripažinti, kad 2016 m. birželio 20 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sprendimas „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) Nr. (3)-V3-937(12.1) yra nepagrįstas ir jį panaikinti; 2) pripažinti, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) sprendimas Nr. (6.3)-2D-13730 nepagrįstas ir jį panaikinti; 3) įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos patikslinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą (toliau – ir Tvarkymo planas) tiek tekstinėje, tiek grafinėje Tvarkymo plano dalyje nurodant, kad žemės sklypas, esantis ( - ) nepriskiriamas valstybinio miško teritorijai, žemės sklypas nėra miško ūkio paskirties ir nepatenka į ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną; 4) įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos patikslinti grafinėje Tvarkymo plano dalyje numatytą sutartinį ženklą „Likviduojami objektai“, tekstinėje dalyje nurodant, kokią konkrečiai teritoriją apima/neapima sutartinis ženklas ir kokie objektai turi būti likviduojami, aiškiai nurodant, kad žemės sklype, ( - ), esantys nekilnojamojo turto objektai nepatenka į likviduojamų objektų sąrašą.

71.1.

8Pareiškėjai nurodė, kad institucijos, atsisakydamos tenkinti pareiškėjų prašymą patikslinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, nurodė, jog pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendro plano, patvirtinto 2012 m. rugsėjo 21 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164 (toliau – ir Bendrasis planas), sprendinius, brėžinyje „2a-Juodkrantės urbanistinė struktūra ir reglamentai“ ginčo teritorija (( - )) pažymėta, kaip miškų ūkio paskirties žemė ir pagal Bendrąjį planą nėra skirta poilsio pastatų ar gyvenamųjų namų statybai. Tačiau, pareiškėjų teigimu, nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjų poilsio nameliai yra pastatyti dar 1965-1969 metais ir tai reiškia, kad ginčo sklypas niekada nebuvo bei negalėjo būti miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Pareiškėjai nurodė, jog ginčo sklype esančiuose jiems priklausančiuose nameliuose jie yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas, nameliai yra prižiūrimi, tvarkomi, puoselėjami, vasaromis juose yra gyvenama. Be to, nameliai, kartu su priklausiniais (lauko tualetas, pavėsinė) yra registruoti registre, o teritorija, kurioje yra nameliai yra išmiškinta. Neringos savivaldybė taip pat yra išdavusi leidimą žemės sklypo formavimui ir pertvarkymui, yra rengiamas projektas, yra pasirašytos sutartys su elektros tiekėjais, komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Pabrėžė, kad buvo neatlikta jokia analizė, kodėl ir kokiems būtiniems visuomenės poreikiams turėtų būti paimta žemė, ant kurios stovi pareiškėjų nameliai.

91.2.

10Nurodė, kad dar 2012 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta darbo grupė teisinėmis priemonėmis paimti turtą visuomenės poreikiams nagrinėti, kuri priėmė atitinkamas išvadas ir surašė pažymą. Darbo grupė nurodė, kad norint nutraukti žemės nuomos sutartį/žemės naudojimo santykius ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą (specialų ar detalų planą). Darbo grupė taip pat nurodė, kad nutraukiant žemės nuomos sutartį už likviduotus statinius jų savininkams gali būti atlyginama tik pinigais pagal statinių rinkos vertę atlikus individualų turto vertinimą.

112.

12Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti.

132.1.

14Nurodė, kad pagal galiojantį Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto 2012 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 702 7.1.1. papunktį, ginčo žemė patenka į išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną – MEk, kuriai taikomas išsaugančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės, susijusios su kalninių ir paprastųjų pušų medynų formavimo kryptimis ir tai reiškia, kad ginčo teritorija ir pagal galiojantį Tvarkymo planą nėra skirta poilsio pastatų ar gyvenamųjų pastatų statybai. Bendrajame plane ginčo teritorija pažymėta, kaip miškų ūkio paskirties žemė, kas taip pat reiškia, kad ši teritorija pagal Bendrąjį planą nėra skirta poilsio pastatų ar gyvenamųjų pastatų statybai. Tvarkymo plane nurodytas ženklas „Likviduojami objektai“ reiškia, kad šioje teritorijoje pagal Tvarkymo plano sprendinius įtvirtintas buvusios iš seniau pionierių stovyklos renatūralizavimas (naujos būklės atkūrimas), kuris likviduojant buvusios pionierių stovyklos statinius galiojo nuo 1994 m., tebegalioja iki šiol ir koreguojant Tvarkymo planą keisti nenumatoma. Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 pritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimui, tačiau tikslinamo plano sprendiniuose pareiškėjų minimi pastatai nepatenka į tikslinamo plano apimamą teritoriją (ginčo žemė patenka į Raganų kalno kraštovaizdžio draustinį, kuris į Tvarkymo planu apimančią teritoriją nepatenka).

152.2.

16Pažymėjo, kad dar 1994 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 buvo pavirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schema (generalinis planas), kurioje buvo numatytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas ir nameliai jau tuomet buvo skirti laikinam naudojimui bet ne atstatymui.

172.3.

18Atsakovas apibendrindamas nurodė, kad pareiškėjų prašymai negali būti tenkinami, nes jiems priklausantys nameliai yra teritorijoje, kurios per KNNP koregavimo procedūras nenumatoma koreguoti, o galioja Tvarkymo plano sprendiniai, kuriuose įtvirtintas buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimas, likviduojant pionierių stovyklos statinius.

193.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.

213.1.

22Nurodė, kad Tarnybos sprendimas atitiko Teritorijų planavimo įstatyme vartojamą motyvuoto atsakymo sąvoką, Tarnyba tinkamai taikė teisės aktus, atsakymą pateikė nepraleisdama įstatyme nustatyto termino. Pabrėžė, kad, kaip yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, asmenų pasiūlymai planavimo organizatoriui neturi privalomojo pobūdžio.

234.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos miesto savivaldybė atsiliepimu su pareiškėjų prašymais sutiko.

254.1.

26Nurodė, kad, nors Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano grafinėje dalyje, teritorijoje šalia ginčo žemės buvo pažymėtas sutartinis ženklas „Likviduojami objektai“, tačiau šio plano tekstinėje dalyje nebuvo įtvirtintas sprendinys, kad ginčo teritorijoje esantys poilsio nameliai turi būti likviduojami. Taip pat pareiškėjams priklausančių namelių likvidavimas nebuvo pažymėtas ir Bendrojo plano tekstinėje bei grafinėje dalyse.

274.2.

28Neringos miesto savivaldybė nesutiko su Tarnybos ir Inspekcijos argumentais, kad pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas dėl tos priežasties, kad ginčo teritorija nepatenka į Tvarkymo plano tikslinimo teritorijos apimtį. Šiuo aspektu pažymėjo, kad ginčo teritorija yra visiškai greta planuojamos teritorijos, todėl nėra esminių kliūčių tenkinti pareiškėjų prašymo. Kita vertus, tikslinamos teritorijos ribas apibrėžė ne Vyriausybė, o pats atsakovas, todėl pastarasis galėtų šias ribas koreguoti.

294.3.

30Pritarė pareiškėjų teiginiams, kad ginčo teritorijoje nėra miško nei faktiškai, nei teisiškai, todėl Tvarkymo plano sprendinys, kuriuo ši teritorija priskiriama MEk zonai yra nepagrįstas. Taip pat ginčo teritorija nepatenka į valstybinės reikšmės miško plotus.

314.4.

32Pažymėjo, jog nemotyvuotai atmetus pareiškėjų prašymą vėliau susidarys tokia situacija, kai namelių, įgytų teisėtai, savininkai kreipsis į teismą dėl žalos atlyginimo, dėl ko nukentės viešasis interesas, nes žala bus atlyginama iš valstybės biudžeto. Be to, pareiškėjai ilgą laiką nuomojosi iš valstybės žemę po nameliais, mokėjo žemės mokesčius. Pabrėžė, kad argumentas, jog visuomenės siūlymai institucijoms nėra privalomi, leidžia daryti išvadą, kad planavimo organizatoriui suteikiama teisė atmesti bet kuriuos visuomenės siūlymus.

33II.

345.

35Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

366.

37Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 20 d. sprendimo „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) Nr. (3)-V3-937(12.1) bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (6.3)-2D-13730 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai taip pat prašė, panaikinus skundžiamus sprendimus, įpareigoti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos patikslinti Kuršių nerijos nacionalinio parko Tvarkymo planą tiek tekstinėje, tiek grafinėje Tvarkymo plano dalyje nurodant, kad žemės sklypas, esantis ( - ), nepriskiriamas valstybinio miško teritorijai, žemės sklypas nėra miško ūkio paskirties ir nepatenka į ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, bei prašė įpareigoti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos patikslinti grafinėje Tvarkymo plano dalyje numatytą sutartinį ženklą „Likviduojami objektai“, tekstinėje dalyje nurodant, kokią konkrečiai teritoriją apima/neapima sutartinis ženklas ir kokie objektai turi būti likviduojami, aiškiai nurodant, kad žemės sklype, ( - ), esantys nekilnojamojo turto objektai nepatenka į likviduojamų objektų sąrašą.

387.

39Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:

407.1.

41Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 289 pritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, kuriuo būtų tikslinamas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, rengimo pradžiai.

427.2.

43Pareiškėjai pasinaudodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta teise, su 2016 m. birželio 14 d. pasiūlymais dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių projekto kreipėsi į Tarnybą. Pareiškėjai Tarnybai pasiūlė tiek tekstinėje, tiek grafinėje Tvarkymo plano dalyse nurodyti, kad žemės sklypas, adresu: ( - ), nepriskiriamas valstybinio miško teritorijai ir šis žemės sklypas nėra miško ūkio paskirties ir nepatenka į ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną; patikslinti grafinėje Tvarkymo plano dalyje numatytą sutartinį ženklą „Likviduojami objektai“, tekstinėje dalyje nurodant, kokią konkrečiai teritoriją apima/neapima sutartinis ženklas ir kokie objektai turi būti likviduojami, aiškiai nurodant, kad žemės sklype, ( - ), esantys nekilnojamojo turto objektai nepatenka į likviduojamų objektų sąrašą. Šiuos pasiūlymus pareiškėjai pateikė remdamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimais, taip pat „Regia“ duomenimis, pagal kuriuos ginčo žemės sklypas (( - )) nepatenka į miškų paskirties teritoriją. Šiais pagrindais pareiškėjai prašė patikslinti Tvarkymo planą nurodant, kad žemės sklypas ( - ) nepriskirtinas valstybinių miškų teritorijai ir žemės sklypas nėra miško ūkio paskirties. Atitinkamai ginčo žemės sklypas turėtų būti išbraukiamas iš ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Pareiškėjų manymu, taip pat turėtų būti patikslintas ir Tvarkymo plano dalyje numatytas sutartinis ženklas „Likviduojami objektai“, tekstinėje dalyje nurodant, kokią konkrečiai teritoriją apima/neapima sutartinis ženklas ir kokie konkrečiai objektai turi būti likviduojami.

447.3.

45Tarnyba, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėjo pareiškėjų pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir parengė atsakymą, įformintą 2016 m. birželio 20 d. sprendimu „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) Nr. (3)-V3-937(12.1), kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjų pasiūlymus. Pareiškėjai pasinaudojo teise apskųsti 2016 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (3)-V3-937(12.1) teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, šiuo atveju Inspekcijai, kuri 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (6.3)-2D-13730 pritarė Tarnybos atsakymo argumentams.

467.4.

47Institucijos atsisakymus tenkinti pareiškėjų pasiūlymus argumentavo keliais pagrindiniais aspektais, t. y. tuo, kad pareiškėjams aktualus ginčo sklypas nepatenka į tikslinamo Tvarkymo plano teritoriją (pagrindas – Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtinta Tvarkymo plano darbų programa); ginčo teritorija yra ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (Mek), kurioje, vadovaujantis 2012 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintais Tvarkymo plano sprendiniais yra taikomas išsaugančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės (7.1.1 p.); Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane brėžinyje „Juodkrantės urbanistinė struktūra ir reglamentai“ ginčo teritorija pažymėta miškų ūkio paskirties žemė; tvarkymo plano sprendiniai, kuriuose įtvirtintas buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimas, likviduojant buvusios pionierių stovyklos statinius, galiojo dar nuo 1994 m. ir jų keisti koreguojant Tvarkymo planą neketinama.

488.

49Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai byloje iš esmės nekėlė ginčo dėl administracinio reglamentavimo teisės aktų, kuriais ginčo sklypas yra įtrauktas/neįtrauktas į tam tikrą teritoriją ir jam (ginčo sklypui) nustatytos tam tikros sąlygos, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pagrįstai institucijos neatsižvelgė į pareiškėjų pateiktus pasiūlymus, kuriais buvo prašoma praplėsti Tvarkymo planu tikslinamos teritorijos apimtį, atitinkamai į Tvarkymo planu tikslinamą teritoriją įtraukiant ir pareiškėjams aktualų sklypą, bei atlikti tam tikras korekcijas (ginčo teritorijos nepriskiriant MEk zonai ir miškų ūkio paskirties žemei) pagal pareiškėjams aktualius pasiūlymus. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės keliamas ginčas tik dėl to, ar Tarnyba, kaip planavimo organizatorius, būdamas atsakingas už Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu nustatytą darbų programą, privalėjo atsižvelgti į pareiškėjų, kaip suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus (pastabas) dėl Tvarkymo plano sprendinių patikslinimo.

509.

51Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjams aktualus ginčo sklypas patenka į Raganų kalno kraštovaizdžio draustinį. Pagal Tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, patvirtintą Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702, tikslinimo darbų programą, Tvarkymo planu planuojama tikslinti teritorija apima – 2010 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-1248 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plane išskirtus Gintaro įlankos istorinį urbanistinį draustinį, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės urbanistinius draustinius bei Neringos talasologinį (jūrinio) draustinį, Preilos rekreacinio prioriteto zonos ribose. Teismas pritardamas skundžiamiems sprendimams pasisakė, kad pareiškėjai pateikdami pasiūlymus nors ir siekia, kad Tvarkymo planas būtų patikslintas jų naudai, tačiau pareiškėjams aktualus ginčo sklypas (( - ), esantis Raganų kalno kraštovaizdžio draustinyje) nepatenka į Tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintos planuojamos tikslinti teritorijos apimtį. Iš byloje atsakovo pateiktos ištraukos iš Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano, patvirtinto Neringos savivaldybės 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164, brėžinio 2a „Juodkrantės urbanistinė struktūra ir reglamentai“ teismas nustatė, kad pagal Bendrąjį planą ginčo teritorija patenka į miškų ūkio paskirties žemę. Iš byloje pateiktos ištraukos iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų taip pat matyti, kad ginčo žemės sklypas patenka į išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną – MEk, kuriai taikomas išsaugančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės, susijusios su kalninių ir paprastųjų pušų medynų formavimo kryptimis. Kas taip pat, kaip akcentavo ir atsakovas, reikštų, kad ši teritorija nėra skirta gyvenamųjų pastatų statybai. Atitinkamai teismas pasisakė, kad jis iš esmės neturi pagrindo abejoti nenuginčytu Neringos savivaldybės teritorijos Bendruoju planu. Teismas pareiškėjų argumentus vertino kaip abstrakčius, kaip tai, kad nameliai pastatyti dar 1965-1969 metais, todėl žemės sklypas niekada nebuvo bei negalėjo būti miškų ūkio paskirties žeme, ar tai, kad ši atsakovo pozicija prieštarauja realiai padėčiai, t. y. realiai toje teritorijoje miško nėra. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio argumentais pareiškėjai Bendruoju planu ginčo teritorijai nustatytos miškų ūkio paskirties nenuginčijo. Todėl, teismo vertinimu, prieštaravimai, kad ginčo teritorija negali būti priskirta miškų ūkio paskirties žemei, aukščiau aptartų administracinių aktų kontekste nelaikytini teisingais.

5210.

53Teismas atkreipė dėmesį, jog Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 buvo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko schema, kurioje buvo numatytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas. Vėliau ši nuostata keista nebuvo, ji įtvirtinta ir Tvarkymo plane. Todėl ginčo teritorijoje įtvirtinti „Likviduojami objektai“ ir yra buvusios pionierių stovyklos pastatų iškėlimas.

5411.

55Teismo vertinimu, tiek Tarnyba, tiek Inspekcija skundžiamuose sprendimuose išsamiai motyvavo dėl kokių priežasčių į pareiškėjų pasiūlymus negali būti atsižvelgta (administracinio reglamentavimo teisės aktai, kaip Tvarkymo planas, Neringos savivaldybės bendrasis planas yra nenuginčyti ir galiojantys bei kitas svarbus elementas, kad ginčo teritorija nepatenka į Tvarkymo planu nustatytas tikslinti teritorijas), todėl teismas darė išvadą, kad institucijų atsisakymai atsižvelgti į pasiūlymus (nagrinėjamo ginčo esmė) atitiko Teritorijų planavimo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, taikomus nagrinėjant visuomenės pateiktus pasiūlymus, pastabas, skundus. Taip pat, teismas pažymėjo, kad skundžiami atsakymai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimai yra išsamūs, motyvuoti bei pagrįsti teisės aktais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad naikinti skundžiamų sprendimų nėra teisinio pagrindo.

5612.

57Teismas pasisakė, kad netenkinus reikalavimų panaikinti skundžiamus Tarnybos 2016 m. birželio 20 d. sprendimą „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) Nr. (3)-V3-937(12.1) ir Inspekcijos 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. (6.3)-2D-13730, atitinkamai reikalavimai, susiję su įpareigojamais institucijoms (tikslinti Tvarkymo planą), taip pat negali būti tenkinami.

5813.

59Papildomai teismas pasisakė, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama, ar Tarnyba, kaip planavimo organizatorius, būdamas atsakingas už Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu nustatytą darbų programą, pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjų, kaip suinteresuotų asmenų, pateiktus pasiūlymus (pastabas) dėl Tvarkymo plano sprendinių patikslinimo, taigi pareiškėjų skundo argumentai dėl turimų namelių įregistravimo VĮ Registrų centras, jų priežiūros, esamos ir būsimos eksploatacijos, teisinių priemonių paimti turtą visuomenės poreikiams, teismo vertinimu, esminės reikšmės, nagrinėjamo ginčo aspektu, neturėjo.

60III.

6114.

62Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą ir jų skundą tenkinti. Pareiškėjai apeliaciniame skunde dėsto faktines aplinkybes ir skundo argumentus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui. Nesutikdami su teismo sprendimu, jie nurodo, kad:

6314.1.

64Teismas klaidingai nusprendė, kad atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atlieka kitas funkcijas, nėra įpareigotas spręsti klausimų, kuriuos kelia pareiškėjai. Pareiškėjų vertinimu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra įpareigotinas įvykdyti 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 702, „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, o tai reiškia, kad jam yra suteikta teisė ir patikslinti kai kuriuos neatitikimus, ar netikslumus. Pareiškėjai teigia, kad jų atveju netikslumų yra daug, o svarbiausia, kad iš Neringos miesto siekiama atimti dalį urbanizuotos žemės, ant kurios stovi pareiškėjų poilsio nameliai ir ją paversti kitos miško paskirties žeme. Pareiškėjų manymu yra siekiama atkurti taką vedantį į pajūrį, tačiau nenurodoma tai, kad tako kaip tokio nebegalima atkurti, nes toje vietoje yra nutiesta gatvė su visomis komunikacijomis, apšvietimu, šaligatviais, vandens ir kanalizacijos įrenginiais.

6514.2.

66Pareiškėjų prašymas patikslinti plano ribas nėra neįgyvendinamas, ar galintis sukelti nepatogumų, ar padaryti neįmanomu jį įgyvendinti. Priešingai, tuo išsprendžiamas ginčas su valstybe, be jokių nuostolių ir nesklandumų. Tai, kad Valstybės saugomų teritorijų prie Aplinkos ministerijos tarnyba atisako net svarstyti, ar perduoti svarstyti pareiškėjų prašymą kompetentingai institucijai yra pareiškėjų teisių pažeidimas, nes kreipdamiesi į šią instituciją pareiškėjai tikėjosi ginčo sprendimo iš esmės, t. y., kad bus jų prašymas įtrauktas į pasiūlymus, ištirtas, išanalizuotas ir priimtas teisingas ir visoms ginčo šalims priimtinas sprendimas. Tačiau pareiškėjai gavo skundžiamą sprendimą, kuris jų manymu įrodo, kad net nepradėta diskusija dėl jų prašymo. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių motyvų nenagrinėjo ir jais nepasidomėjo, todėl teismo sprendimas naikintinas.

6715.

68Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad jis palaiko argumentus išdėstytus 2016 m. gruodžio 8 d. atsiliepime Nr. (5)-V3-1817 (2.8) ir papildomai nurodo, kad:

6915.1.

70Tiek nagrinėjant ginčą pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodomi pareiškėjų motyvai susiję su tuo, kad Tarnyba, kaip planavimo organizatorius, privalėjo atsižvelgti į pareiškėjų, kaip suinteresuotų asmenų, pateiktus pasiūlymus (pastabas) dėl Tvarkymo plano sprendinių patikslinimo, visiškai nesigilinant į faktines aplinkybes, kurios sąlygojo neigiamą institucijų atsakymą.

7115.2.

72Apeliantų apeliacinio skundo argumentai išreikšti abstrakčiais teiginiais, neatitinkančiais nei faktiniu, nei materialiosios teisės taikymo aspektu. Teisminiu ginču nėra sprendžiamas „ginčas su valstybe“ kaip nurodo apeliantai apeliaciniame skunde, taip pat nėra tikslinamos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintos funkcinės zonos ar pan., o ginčas kilo dėl teritorijų planavimo procedūrų.

7315.3.

74Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, atskleidė bylos esmę, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

7516.

76Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko poziciją, kurią išdėstė pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje.

77Teisėjų kolegija

konstatuoja:

78IV.

7917.

80Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

8118.

82Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 20 d. sprendimo bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai taip pat prašė, panaikinus skundžiamus sprendimus, įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos patikslinti Kuršių nerijos nacionalinio parko Tvarkymo planą tiek tekstinėje, tiek grafinėje Tvarkymo plano dalyje nurodant, kad žemės sklypas, esantis ( - ), nepriskiriamas valstybinio miško teritorijai, žemės sklypas nėra miško ūkio paskirties ir nepatenka į ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, bei prašė įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos patikslinti grafinėje Tvarkymo plano dalyje numatytą sutartinį ženklą „Likviduojami objektai“, tekstinėje dalyje nurodant, kokią konkrečiai teritoriją apima/neapima sutartinis ženklas ir kokie objektai turi būti likviduojami, aiškiai nurodant, kad žemės sklype, ( - ), esantys nekilnojamojo turto objektai nepatenka į likviduojamų objektų sąrašą.

8319.

84Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 289 pritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, kuriuo būtų tikslinamas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, rengimo pradžiai.

8520.

86Iš byloje atsakovo pateiktos ištraukos iš Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano, patvirtinto Neringos savivaldybės 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164, brėžinio 2a „Juodkrantės urbanistinė struktūra ir reglamentai“ (I t. b. l. 95) matyti, kad pagal Bendrąjį planą ginčo teritorija patenka į miškų ūkio paskirties žemę. Iš byloje pateiktos ištraukos iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų (I t. b. l. 93) taip pat matyti, kad ginčo žemės sklypas patenka į išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (MEk), kuriai taikomas išsaugančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės, susijusios su kalninių ir paprastųjų pušų medynų formavimo kryptimis, tai reikštų, kad ši teritorija nėra skirta gyvenamųjų pastatų statybai.

8721.

88Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnis numato teisę suinteresuotai visuomenei susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje bei gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas. Šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė teikti planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos.

8922.

90Nagrinėjamos bylos apimtis yra tai, ar pagrįstai institucijos neatsižvelgė į pareiškėjų pateiktus pasiūlymus, kuriais buvo prašoma praplėsti Tvarkymo planu tikslinamos teritorijos apimtį, atitinkamai į Tvarkymo planu tikslinamą teritoriją, įtraukiant ir pareiškėjams aktualų sklypą, bei atlikti tam tikras korekcijas (ginčo teritorijos nepriskiriant MEk zonai ir miškų ūkio paskirties žemei) pagal pareiškėjams aktualius pasiūlymus. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tik dėl to, ar Tarnyba, kaip planavimo organizatorius, būdamas atsakinga už Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu nustatytą darbų programą, privalėjo atsižvelgti į pareiškėjų, kaip suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus (pastabas) dėl Tvarkymo plano sprendinių patikslinimo.

9123.

92Pareiškėjai 2016 m. birželio 14 d. su Pasiūlymais dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių projekto kreipėsi į Tarnybą. Tarnyba, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėjo pareiškėjų pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir priėmė 2016 m. birželio 20 d. sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjų pasiūlymus. Pareiškėjai apskundė minėtą sprendimą teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, Inspekcijai, kuri 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (6.3)-2D-13730 pritarė Tarnybos atsakymo argumentams.

9324.

94Institucijos atsisakymus tenkinti pareiškėjų pasiūlymus argumentavo keliais pagrindiniais aspektais, t. y. tuo, kad pareiškėjams aktualus ginčo sklypas nepatenka į tikslinamo Tvarkymo plano teritoriją (pagrindas – Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtinta Tvarkymo plano darbų programa); ginčo teritorija yra ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (Mek), kurioje, vadovaujantis 2012 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintais Tvarkymo plano sprendiniais yra taikomas išsaugančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės (7.1.1 p.); Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane brėžinyje „Juodkrantės urbanistinė struktūra ir reglamentai“ ginčo teritorija pažymėta miškų ūkio paskirties žemė; tvarkymo plano sprendiniai, kuriuose įtvirtintas buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimas, likviduojant buvusios pionierių stovyklos statinius, galiojo dar nuo 1994 m. ir jų keisti koreguojant Tvarkymo planą neketinama.

9525.

96Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai byloje iš esmės nekelia ginčo dėl administracinio reglamentavimo teisės aktų, kuriais ginčo sklypas yra įtrauktas/neįtrauktas į tam tikrą teritoriją (pvz. įtrauktas į ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną; miškų ūkio paskirties teritoriją; pareiškėjams priklausantys pastatai nepatenka į tikslinamo plano apimamą teritoriją) ir jam (ginčo sklypui) nustatytos tam tikros sąlygos (ginčo teritorijoje pagal Tvarkymo plano sprendinius įtvirtintas buvusios iš seniau pionierių stovyklos renatūralizavimas (naujos būklės atkūrimas), kurio koreguojant Tvarkymo planą keisti nenumatoma) teisėtumo ir pagrįstumo.

9726.

98Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnyje (2015 m. gegužės 14 d. įstatymo redakcija) reglamentuotas pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikimas ir jų nagrinėjimas, motyvuotas pasiūlymų atmetimas, jei tai būtina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies normą, yra nurodęs, kad joje aptariami pasiūlymai neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobūdžio. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, ar teismui skundžiamas valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos atsakymas dėl pasiūlymų atmetimo gali būti pripažintas teisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-201/2009).

9927.

100Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjams aktualus ginčo sklypas patenka į Raganų kalno kraštovaizdžio draustinį. Tvarkymo planu planuojama tikslinti teritorija apima – 2010 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-1248 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plane išskirtas teritorijas, o pareiškėjams aktualus ginčo sklypas (( - ), esantis Raganų kalno kraštovaizdžio draustinyje) nepatenka į Tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintos planuojamos tikslinti teritorijos apimtį.

10128.

102Kaip nurodė atsakovas, dar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 buvo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko schema, kurioje buvo numatytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas. Vėliau ši nuostata keista nebuvo, ji įtvirtinta ir Tvarkymo plane. Todėl ginčo teritorijoje įtvirtinti „Likviduojami objektai“ ir yra buvusios pionierių stovyklos pastatų iškėlimas (I t. b. l. 98).

10329.

104Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ir Tarnyba, ir Inspekcija ginčijamuose sprendimuose išsamiai motyvavo dėl kokių priežasčių į pareiškėjų pasiūlymus negali būti atsižvelgta (administracinio reglamentavimo teisės aktai, kaip Tvarkymo planas, Neringos savivaldybės bendrasis planas yra nenuginčyti ir galiojantys bei kitas svarbus elementas, kad ginčo teritorija nepatenka į Tvarkymo planu nustatytas tikslinti teritorijas). Nėra pagrindo nustatyti, kad institucijų atsisakymai atsižvelgti į pasiūlymus (nagrinėjamo ginčo esmė) atitiko Teritorijų planavimo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, taikomus nagrinėjant visuomenės pateiktus pasiūlymus, pastabas, skundus. Taip pat ginčijami sprendimai, kaip ir pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimai yra išsamūs, motyvuoti bei pagrįsti teisės aktais.

10530.

106Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

107Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

108Pareiškėjų R. J., N. P., V. S., C. Ž., V. E. apeliacinį skundą atmesti.

109Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

110Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjai R. J., N.... 7. 1.1.... 8. Pareiškėjai nurodė, kad institucijos, atsisakydamos tenkinti pareiškėjų... 9. 1.2.... 10. Nurodė, kad dar 2012 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta darbo grupė teisinėmis... 11. 2.... 12. Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos... 13. 2.1.... 14. Nurodė, kad pagal galiojantį Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo... 15. 2.2.... 16. Pažymėjo, kad dar 1994 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 buvo... 17. 2.3.... 18. Atsakovas apibendrindamas nurodė, kad pareiškėjų prašymai negali būti... 19. 3.... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 21. 3.1.... 22. Nurodė, kad Tarnybos sprendimas atitiko Teritorijų planavimo įstatyme... 23. 4.... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos miesto savivaldybė atsiliepimu su... 25. 4.1.... 26. Nurodė, kad, nors Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano... 27. 4.2.... 28. Neringos miesto savivaldybė nesutiko su Tarnybos ir Inspekcijos argumentais,... 29. 4.3.... 30. Pritarė pareiškėjų teiginiams, kad ginčo teritorijoje nėra miško nei... 31. 4.4.... 32. Pažymėjo, jog nemotyvuotai atmetus pareiškėjų prašymą vėliau susidarys... 33. II.... 34. 5.... 35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu... 36. 6.... 37. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Valstybinės saugomų... 38. 7.... 39. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:... 40. 7.1.... 41. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702... 42. 7.2.... 43. Pareiškėjai pasinaudodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo... 44. 7.3.... 45. Tarnyba, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi,... 46. 7.4.... 47. Institucijos atsisakymus tenkinti pareiškėjų pasiūlymus argumentavo keliais... 48. 8.... 49. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai byloje iš esmės nekėlė ginčo... 50. 9.... 51. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjams aktualus... 52. 10.... 53. Teismas atkreipė dėmesį, jog Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu... 54. 11.... 55. Teismo vertinimu, tiek Tarnyba, tiek Inspekcija skundžiamuose sprendimuose... 56. 12.... 57. Teismas pasisakė, kad netenkinus reikalavimų panaikinti skundžiamus Tarnybos... 58. 13.... 59. Papildomai teismas pasisakė, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama, ar... 60. III.... 61. 14.... 62. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 63. 14.1.... 64. Teismas klaidingai nusprendė, kad atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų... 65. 14.2.... 66. Pareiškėjų prašymas patikslinti plano ribas nėra neįgyvendinamas, ar... 67. 15.... 68. Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 69. 15.1.... 70. Tiek nagrinėjant ginčą pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde... 71. 15.2.... 72. Apeliantų apeliacinio skundo argumentai išreikšti abstrakčiais teiginiais,... 73. 15.3.... 74. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime tinkamai aiškino ir... 75. 16.... 76. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 77. Teisėjų kolegija... 78. IV.... 79. 17.... 80. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m.... 81. 18.... 82. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie... 83. 19.... 84. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702... 85. 20.... 86. Iš byloje atsakovo pateiktos ištraukos iš Neringos savivaldybės teritorijos... 87. 21.... 88. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnis numato... 89. 22.... 90. Nagrinėjamos bylos apimtis yra tai, ar pagrįstai institucijos neatsižvelgė... 91. 23.... 92. Pareiškėjai 2016 m. birželio 14 d. su Pasiūlymais dėl Kuršių nerijos... 93. 24.... 94. Institucijos atsisakymus tenkinti pareiškėjų pasiūlymus argumentavo keliais... 95. 25.... 96. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai... 97. 26.... 98. Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnyje (2015 m. gegužės 14 d.... 99. 27.... 100. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjams aktualus ginčo... 101. 28.... 102. Kaip nurodė atsakovas, dar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.... 103. 29.... 104. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ir Tarnyba, ir... 105. 30.... 106. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas... 107. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 108. Pareiškėjų R. J., N.... 109. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą... 110. Nutartis neskundžiama....