Byla A-502-403-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Sigutei Stropienei,

4Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ž. S.,

5Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui T. Š.,

6trečiajam suinteresuotam asmeniui E. K.,

7viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų V. D., A. G., E. K. (E. K.) ir P. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmens – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų projektai“, N. P., C. Ž., R. J., A. Ž., A. S., V. A., I. S., K. A., L. Z., V. T., G. T., uždaroji akcinė bendrovė „Viremidos investicijos“, L. Z., I. Z., V. S., V. E., V. P., dėl administracinių teisės aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I.

10Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, patikslintu prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“; panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. balandžio 23 d. UAB „Viremidos investicijos“ išduotą projektavimo sąlygų sąvadą poilsinės sklype, esančiame ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, statybai, pripažinti negaliojančiomis sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo: 2002 m. rugsėjo 16 d. sutartį Nr. 16, sudarytą atsakovės – Neringos savivaldybės, su V. D. ir A. G.; 2002 m. rugsėjo 16 d. sutartį Nr. 17, sudarytą atsakovės - Neringos savivaldybės, su UAB „Viremidos investicijos“, 2002 m. rugsėjo 16 d. sutartį Nr. 18, sudarytą atsakovės - Neringos savivaldybės, su V. A., 2002 m. rugsėjo 16 d. sutartį Nr.19, sudarytą atsakovės - Neringos savivaldybės, su I. S., K. A., L. T., V. T. ir G. T., 2002 m. spalio 16 d. sutartį Nr. 19 A, sudarytą atsakovės - Neringos savivaldybės, su N. P., C. Ž., R. G., A. Ž. ir A. S., 2002 m. rugsėjo 16 d. sutartį Nr. 20, sudarytą atsakovės – Neringos savivaldybės, su L. Z. ir I. Z. bei 2003 m. spalio 8 d. sutartį Nr. 21, sudarytą atsakovės – Neringos savivaldybės, su Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejumi ir V. P., taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę Neringos savivaldybės administraciją grąžinti pagal sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo gautas lėšas: V. D. ir A. G. – 4071 Lt, UAB „Viremidos investicijos“ – 2554 Lt, N. P., C. Ž., R. J. (G.), A. Ž. ir A. S. – po 441 Lt, (iš viso – 2205 Lt); L. Z. ir I. Z. – 940 Lt, Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejui – 2596 Lt.

11Nurodė, jog Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2005 m. rugsėjo 28 d. iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. V3-2.8-1307 buvo gauti duomenys apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su statybų plėtra Kuršių nerijos nacionaliniame parke nuo 2000 metų. 2005 m. spalio 18 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė pažymą apie Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtinto detaliojo plano neatitikimą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui). Teigė, kad duomenys, pakankami konstatuoti teisės normų pažeidimus priimant administracinius aktus ir sudarant sandorius, kurių teisėtumas siekiant apginti viešąjį interesą yra ginčijamas prokuroro, buvo surinkti 2005 m. gruodžio 20 d.

12Pažymėjo, kad detaliojo plano teritorijoje esantys žemės sklypai yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Sklypas ( - ), Neringos m., (kadastrinis Nr. ( - )) išnuomotas V. P., pagal panaudos sutartį jį naudoja Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus, jie valdo ir žemės sklype esantį statinį - administracines patalpas (priedai Nr. 4 -Nr.7). Sklypas ( - ), Neringos m., (kadastrinis Nr. ( - )) išnuomotas G. T., UAB „Viremidos investicijos“, A. G. ir V. D., jame esantys statiniai - poilsio nameliai nuosavybės teise priklauso V. D., A. G., K. A., I. S., UAB „Viremidos investicijos“ bei G. T.. Sklypas ( - ), Neringos m., (kadastrinis Nr. ( - )) išnuomotas I. S., K. A., E. K., V. T., L. Z. bei UAB „Viremidos investicijos“, jiems nuosavybės teise priklauso ir sklype esantys poilsio nameliai. Sklypas ( - ), Neringos m., (kadastrinis Nr. ( - )) išnuomotas UAB „Viremidos investicijos“, sklype esantis poilsio namelis nuosavybės teise priklauso šiai bendrovei. Sklypas ( - ), Neringos m., (kadastrinis Nr. ( - )) išnuomotas P. K. ir I. S., nuosavybės teise jiems priklauso ir sklype esantys poilsio nameliai. Sklypai ( - ), ( - ) bei ( - ), Neringos m., Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Sklype ( - ), Neringos m., esantys poilsio nameliai nuosavybės teise priklauso R. J. (buvusi pavardė – G.), V. E., V. S., N. P. bei C. Ž., o sklype ( - ), Neringos m., esantis pastatas klubas nuosavybės teise priklauso V. A.

13Prokuroras teigė, jog 2002 m. gruodžio 16 d. atsakovas Neringos savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, kuriuo patvirtino buvusios pionierių stovyklos Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, detalųjį planą, pritarė sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams bei įgaliojo Neringos savivaldybės merą pasirašyti sutartis, nustatė, kad sprendimas įsigalioja tik pasirašius sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo. Parengtą detalųjį planą suderino ir jam pritarė Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija bei kitos institucijos. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip institucija, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pagrindu atliekanti teritorijų planavimo priežiūrą, patikrinusi detaliojo plano projektą pateikė išvadą, kad jį galima tvirtinti nustatyta tvarka. Nurodė, kad detaliojo plano sprendiniais esamas buvusios pionierių stovyklos žemės naudojimo būdas (miško parkas su poilsio aikštelėmis) pakeistas į rekreacinę teritoriją, formuojami rekreacinės paskirties sklypai (sklypas Nr. 2 – ( - ), sklypas Nr. 3 – ( - ), sklypas Nr. 4 – ( - ), sklypas Nr. 5 – ( - ), sklypas Nr. 7 – ( - ), sklypas Nr. 8 – ( - )), kuriuose rekonstruojant ar griaunant esamus buvusius pionierių stovyklos pastatus, numatoma statyti rekreacinės paskirties pastatus (poilsio namus). Sklype Nr. 6 numatyta ( - ) gatvės ir komunalinių inžinerinių tinklų statyba, sklype Nr. 9 (( - )) - transformatorinei formuojamų žemės sklypų ir ( - ) gatvės poreikiams statyba. Vandens gręžiniai Nr. 4 ir Nr. 5, esantys greta planuojamos teritorijos šiaurinės dalies, likviduojami, už jų tamponavimą kompensuojama pagal infrastruktūros sutartis. Nurodė, jog žemės sklypai, kurių detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovas, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko rekreacinei zonai. Pažymėjo, kad atsakovui priėmus ginčijamą 2002 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, buvo pažeisti prašyme nurodytų teisės aktų reikalavimai ir imperatyvios nuostatos: Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) Pagrindiniai teiginiai (5 p., 4.1 p., 12 p.) bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento VI p., Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 13 straipsnio 3 dalis, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktai bei Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktas. Nurodė, jog ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu atsakovas - Neringos savivaldybės administracija 2003 m. balandžiu 23 d. išdavė uždarajai akcinei bendrovei „Viremidos investicijos“ projektavimo sąlygų sąvadą poilsinės adresu ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, statybai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatomis, ginčijamo sprendimo pagrindu atsakovas Neringos savivaldybė sudarė prokuroro ginčijamas sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo. Šiose sutartyse savivaldybė įsipareigojo pritarti buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, detaliajame plane numatytiems sprendiniams, o atsakovai ir tretieji suinteresuotieji asmenys - perduoti Neringos savivaldybei lėšas vandens gręžinių, neatitinkančių sanitarinės zonos reikalavimų, likvidavimo darbų finansavimui. Vykdant sutaryse dėl infrastruktūros plėtojimo numatytus įsipareigojimus Neringos savivaldybei buvo perduotos šios lėšos: pagal 2002 m. rugsėjo 16 d. sutartį Nr. 16 – 4071 Lt, pagal 2002 m. rugsėjo 16 d. sutartį Nr. 17 – 2554 Lt, pagal 2002-10-16 sutartį Nr. 19A – 2205 Lt, pagal 2002-09-16 sutartį Nr. 20 - 940 Lt, pagal 2003-10-08 sutartį Nr.21 – 2 596 Lt. Prokuroras nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 16 d. sutartys Nr. 18 ir Nr. 19 neįvykdytos. Teigė, kad panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, turi būti panaikintos ir sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės.

14Pažymėjo, kad projektavimo sąlygų sąvadas, išduotas poilsinės ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, statybai, bei sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo taip pat yra neteisėti, todėl teigė, kad projektavimo sąlygų sąvadas turi būti panaikintas, o sutartys - pripažintos negaliojančiomis. Nurodė, kad neteisėto atsakovo sprendimo pagrindu sudarytos sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo savo turiniu prieštarauja prašyme nurodytų įstatymų imperatyvioms normoms bei poįstatyminių aktų reikalavimams: Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui, 13 straipsnio 3 daliai, Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių 5 punktui, 4.1 punktui, 12 punktui, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento VI punktui, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punktui, 6.6. punktui, 11 punktui bei Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punkte, jų galiojimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės veiksmais sudarant neteisėtus sandorius.

15Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į infrastruktūros sutarties pagrindu atliktų darbų pobūdį ir tikslus, protingumo principą bei į tai, kad restitucija taikoma dėl atsakovės kaltės jai priėmus neteisėtą administracinį aktą, yra pagrindas taikyti vienašalę restituciją – Neringos savivaldybės administraciją įpareigojant grąžinti pinigines lėšas, gautas vandens gręžinių likvidavimo darbų, numatytų detaliojo plano sprendiniuose, finansavimui.

16Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija su patikslinto prašymo reikalavimais nesutiko. Atsiliepime į pareiškėjo prašymą teigė, jog prokuroro prašyme nurodyti motyvai dėl termino atnaujinimo prašymui paduoti yra neobjektyvūs. Nurodė, kad iš pateikto prašymo ir jo turinį pagrindžiančių įrodymų (priedų) matyti, kad byloje vieno mėnesio terminas prašymui paduoti buvo praleistas be priežasčių, kurios galėtų būti vertinamos kaip pateisinamos.

17Pažymėjo, kad iš prašymo priede esančio dokumentų sąrašo matyti, kad prokuratūroje iš esmės joks patikrinimas nebuvo atliekamas, nes po įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino prašymui paduoti, t. y. po 2005 m. lapkričio 18 d., prokuratūroje buvo gauti tiktai du raštai: Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 19 d. raštas Nr.(4.16) V15-2179 ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. l3.1-3455-(5.1-9.3). Teigė, kad visi priede nurodyti dokumentai: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, valstybinės žemės nuomos sutartys, teritorijų planavimo suderinimo dokumentai – detaliojo plano rengimo medžiaga ir sprendiniai, projektavimo sąlygų sąvadas, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano siūlymai ir kiti dokumentai, buvo paruošti iki 2005 m. spalio 18 d., t.y iki prokuratūrai buvo pranešta apie Neringos savivaldybės 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr.151 patvirtintą detalųjį planą ir jo neatitikimą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, todėl jų pagrindu pateisinti praleistą terminą prašymui paduoti prokuratūra pagrindo neturėjo. Manė, kad prokuratūros teiginys, jog apie ginčijamą Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 151 sužinojo tiktai 2005m. spalio 18 d., neatitinka faktinių aplinkybių. Nurodė, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr.141 buvo sudaryta komisija, kuri atlikusi patikrinimą, 2005 m. rugpjūčio 31 d. surašė pažymą Nr. V3-2.8-l 131 „Dėl institucijų, dalyvaujančių teritorijų planavimo ir statinių projektavimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke procedūrose, galimų pažeidimų“. Šios pažymos 2-jame puslapyje nurodyta, jog patikrinimo metu nagrinėti detalieji planai, prieštaraujantys Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Vienas iš šių detaliųjų planų nurodytas „Buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantėje detalusis planas (2002 m. rugsėjo16 d. tarybos sprendimas Nr. 151)“. Nurodo, kad atsižvelgdama į minėtą pažymą, Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. rugsėjo 30 d. surengė išplėstinį tarpžinybinį pasitarimą, kuriame dalyvavo Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovas.

18Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūrai apie Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. priimtą sprendimą Nr. 151, kuris, komisijos nuomone, prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), tapo žinoma ne 2005 m. spalio 18 d., bet 2005 m. rugsėjo 30 d.. Paduodama prašymą, prokuratūra pastarųjų aplinkybių teismui nenurodė, todėl atsakovai manė, kad prokuratūra kreipėsi į teismą praleidusi prašymo padavimo terminus. Manė, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 neturėtų būti panaikintas, kol įstatymo nustatyta tvarka nebus panaikinti trečiųjų asmenų iš pareiškėjo pusės - Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, taip pat ir apskrities viršininko – raštiški pritarimai detaliajam planui. Taip pat nurodė, jog prokuroro prašymas be pakankamo pagrindo grindžiamas tuo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) teiginiai turi imperatyvią reikšmę ir todėl besąlygiškai privalo būti vykdomi. Nurodo, jog Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas detalusis planas buvo paruoštas netiksliai laikantis planavimo schemos sprendinių, vadovaujantis tuo, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikšmė tarp teritorijų planavimo dokumentų, nesant Neringos miesto bendrojo plano, nustatyta ne imperatyvi, bet tiktai rekomendacinė.

19Pažymėjo, kad patvirtintas detalusis planas jokios žalos nacionaliniam parkui ir jo koncepcijai nedaro. Nurodė, kad galima žala turi būti nustatoma kompetetingų ekspertų išvada. Teigė, jog prieš pareikšdamas prašymą panaikinti detalųjį planą, prokuroras privalėjo išsiaiškinti, ne kuo šis planas neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos, bet ar jis daro kokią nors konkrečią žalą nacionaliniam parkui ir jo paskirčiai.

20Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, vykdydamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį (t. VI, b. l. 187–188) taip pat pateikė ir prašymą dėl termino atnaujinimo (t. VII, b. l. 12–17).

21Atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovas prašė prašymo reikalavimų netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Nurodė, kad administracinė byla nėra teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

22Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareikštu prašymu sutiko. Nurodė, kad detaliojo plano sprendiniai akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams - Pagrindinių teiginių 5 punktui, 4.1 punktui bei 12 punktui, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento VI punkto nuostatoms. Teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas detaliojo plano, adresu ( - ), Juodkrantėje, Neringoje, teisėtumo klausimą 2007 m. rugpjūčio 31d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A10-l534/2007) taip pat pripažino privalomąjį Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pobūdį.

23Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė prokuroro reikalavimus prašė tenkinti. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su prokuroro pareikštais reikalavimais sutiko. Atsiliepime nurodė, jog inspekcijos pozicija dėl detaliojo plano, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151, teisėtumo išdėstyta inspekcijos 2005 m. spalio 14 d. pažymoje. Teigė, kad Neringos savivaldybės patvirtintoje planavimo užduotyje numatyta galimybė nustatyti sklypo ribas, rekonstruoti esamus statinius ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus sklypo architektūrinius urbanistinius apribojimus, paminklosauginius bei aplinkosauginius reikalavimus, neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) numatytų sprendinių. Pažymėjo, kad parengto, suderinto bei patvirtinto detaliojo plano sprendiniai neatitinka Teritorijų naudojimo schemoje numatytų VI zonos teritorijos naudojimo bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamentų.

24Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas su prokuroro pareikštais reikalavimais sutiko ir prašė juos patenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas S. J. su prašymo reikalavimais sutiko ir prašė juos patenkinti. Tretieji suinteresuoti asmenys V. D. ir V. E. su prašymo reikalavimais nesutiko, manė, kad jie nepagrįsti ir prašė jų netenkinti. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su pareikštais reikalavimais sutiko.

25Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus atsiliepime į prašymą nurodė, kad teisinio santykio dalyje dėl ginčijamo administracinio akto panaikinimo jis nėra tiesioginiai teisinio santykio dalyvis, todėl ne jis, o atsakovas - Neringos miesto savivaldybė pasirinko rengiamų teisinių aktų formas ir jų turinį lemiančias planuojamos teritorijos apimtis. Pažymėjo, kad jo sklypas niekada nebuvo pionierių stovyklos teritorijoje ir juo naudojasi jau apie 20 metų. Nurodė, jog detalusis planas, kiek jis nustato jo sklypo ( - ) dislokaciją, sklypo ribas bei kitą detaliojo planavimo funkcinę paskirtį, nepažeidžia Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių, todėl reikalavimas dalyje dėl sklypo, esančio ( - ), yra nepagrįstas ir atmestinas. Teigė, kad pareiškėjas reikalavimo dalyje dėl Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus naudojamo žemės sklypo ( - ) neturi reikalavimo teisės, kadangi šioje dalyje žemės sklypo suformavimas ilgalaikiams naudotojams nepažeidžia jokio viešojo intereso, priešingai – aktais yra realizuotos žemės naudotojų subjektyvinės teisės.

26Tretysis suinteresuotas asmuo E. K. su pareikštais reikalavimais nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog visi pareiškėjo nurodyti teisės aktai, kuriems tariamai prieštarauja Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas detalusis planas, remiasi Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos“. Nurodė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos neatitinka bendrojo plano požymių. Teigė, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymą specialiojo planavimo dokumentai neatstoja bendrojo plano ir detaliųjų planų, jie yra tik rekomendacinio pobūdžio.Taip pat pažymėjo, kad jis pionierių stovyklos teritorijoje, jau esant patvirtintam detaliajam planui, nuosavybės teisės pagrindu įsigijo pastatus, esančius ginčo teritorijoje, todėl pagal CK nuostatas yra sąžiningas įgijėjas. Teigė, kad žinodamas, jog yra priimtas Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartimis dėl infrastruktūros plėtojimo“ ir suprasdamas numatytas teritorijos vystymo galimybes, pagrįstai tikėjosi (teisėtų lūkesčių principas), kad įsigijęs pastatus, galės nekilnojamąjį turtą tvarkyti pagal nustatytą režimą.

27II.

28Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies. Panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ bei Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. balandžio 23 d. UAB “Viremidos investicijos” išduotą projektavimo sąlygų sąvadą poilsinės sklype, esančiame ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, statybai. Kitoje dalyje teismas prašymo netenkino.

29Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamos bylos teismingumo klausimas buvo išspręstas 2006 m. balandžio 27 d. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartimi, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui byla buvo perduota dėl pasikeitusios teisminės praktikos. Teigė, kad vėliau suformuota teismine praktika nustatyta, jog bylos su analogiško pobūdžio reikalavimais priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, todėl laikė, kad atsakovų atstovo teiginys, jog išnagrinėta byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, nepagrįstas.

30Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas nurodė, kad vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550-07). Teismas laikė, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5 – 8/2006). Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, psl. 205–230; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10-67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10 - 27/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007; 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą. Nurodė, kad sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turėjo būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t.y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Teismas nurodė, kad skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas 2002 m. rugsėjo 16 d.. Remdamasis pareiškėjo atstovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais teismas laikė, kad prokuroras, 2005 m. rugsėjo 28 d. gavęs pradinius duomenis apie viešojo intereso pažeidimą, tyrimą ir medžiagos rinkimą atliko iki 2005 m. gruodžio 20 d. Atsižvelgdamas į tyrimo apimtį ir sudėtingumą, teismas konstatavo, jog prokuroras nedelsė ir minėtus duomenis surinko per protingą terminą. Kadangi ieškinys bendrosios kompetencijos teismui buvo paduotas 2005 m. gruodžio 28 d., teismas laikė, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas nebuvo praleistas.

31Teimas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėjo, kad Konstituciniam Teismui konstatavus šį faktą, nėra pagrindo manyti, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), kuri turi būti taikoma byloje, prieštarauja Konstitucijai ir yra neteisėta.

32Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas), o gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas). Pažymėjo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos aptartuose sprendiniuose detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje esamų statinių rekonstravimas bei naujų pastatų statyba neleidžiama, todėl detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams.

33Aptariamų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) ir ginčijamo detalaus plano sprendinių pagrindu teismas konstatavo, jog planavimo užduotyje nurodyti planavimo tikslai – galimybė rekonstruoti esamus statinius – neatitiko išduotų planavimo sąlygų reikalavimų, nes prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio) plano sprendiniams ir kitiems norminiams teisės aktams.

34Teismas nurodė, kad skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kuris reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, o taip pat reglamentuoja veiklą jose, nuostatas. Teigė, kad įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas draudžia statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, o pagal įstatymo 13 straipsnio 3 dalį projektuojant, statant ar rekonstruojant statinius valstybiniuose parkuose, turi būti vadovaujamasi valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais.

35Pažymėjo, kad atsakovas Neringos savivaldybės taryba, ginčijamu sprendimu patvirtinęs detalųjį planą, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad detaliojo plano sprendimai neturi prieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams.

36Teismas pripažino nepagrįstais argumentus, kad detalųjį planą suderino visos institucijos, todėl nei atsakovai, nei tretieji suinteresuoti asmenys nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimai padarytus pažeidimus detaliojo planavimo procese ir dėl šios priežasties jiems negali kilti neigiamos pasekmės dėl valstybės valdymo ir valdžios institucijų veiksmų.

37Teismas padarė išvadą, kad planavimo rengėjui, planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms bei detalųjį planą derinusioms institucijoms ir jų pareigūnams buvo žinoma, kokie planuojamai teritorijai taikomi teisės aktų reikalavimai, tačiau šių reikalavimų institucijos ir pareigūnai nesilaikė. Tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukščiau teisiniam reguliavimui. Pažymėjo, kad visiems suinteresuotiems asmenims buvo galimybė susipažinti su detaliojo plano projektu vykdant viešojo aptarimo procedūras ir pareikšti savo pastabas dėl teritorijų planavimo sprendinių, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl teismas manė, kad sąmoningai buvo ignoruojami teisės aktų reikalavimai.

38Visapusiškai ištyręs bylai svarbias teisines ir faktines aplinkybes, tesmas konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Taip pat nurodė, kad kartu naikintinas minėto sprendimo pagrindu išduotas projektavimo sąlygų sąvadas poilsinės sklype, esančiame ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, statybai.

39Teigė, kad administracinės bylos dalyku yra viešasis interesas. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo admininistracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartyje pažymėjo (administracinė byla Nr. A(822)-65-09), kad teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar administracinių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Teisėjų kolegija akcentavo, kad pareiškėjo, ginančio viešą interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami viešajam interesui apginti. Teismas konstatavo, kad nors nustatyta, kad sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo dalyku yra vandens gręžinių, kaip neatitinkančių sanitarinės zonos reikalavimų, ginčijamu detaliuoju planu suformuotoje teritorijoje likvidavimas, iš sutarčių turinio matyti, jog sutartinės šalių teisės ir pareigos nėra susijusios su infrastruktūros plėtojimo darbų atlikimu. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas sandorius pripažinti negaliojančiais laikytinas nepagrįstu, kadangi laikė, jog realiai viešasis interesas gali būti apgintas vien administracinių aktų panaikinimu.

40III.

41Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

42Atsakovai nurodo, kad su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad 2006 m. balandžio 27 d. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti konstatavo, kad ginčas šioje byloje pareikštų reikalavimų yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Teigia, kad ši Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis nebuvo panaikinta ar pakeista, todėl turi būti vykdoma. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas šios bylos nagrinėti negalėjo ir turėjo nutraukti vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

43Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad nebuvo praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 1491 patvirtinta Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose tvarka bei prašymo metu galioję Generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. I-56 patvirtinti Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos nuostatai nenustatė prokurorui ilgesnio nei vienas mėnuo termino gautų pranešimų išnagrinėjimui.

44Atsakovai nesutinka su teismo išvadomis, kad byloje ginčijamas detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nurodo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 sprendimu „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintas detalusis planas yra suderntas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, ginčijamas detalusis planas yra patikrintas, todėl pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 35 dalį ginčijamo detalaus plano sprendiniai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucija, ginčijamą detalųjį planą patikrino, todėl pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį nebuvo pagrindų ginčijamo detalaus plano netvirtinti.

45Tretieji suinteresuoti asmenys V. D. ir A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos apygardos prokuroro prašymą atmesti.

46V. D. ir A. G. mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog Klaipėdos apygardos prokuroras gynė viešąjį interesą, nes prokuroras šioje byloje yra netinkamas pareiškėjas ir viešojo intereso ginti negalėjo. Teigia, ka prokuroras prašyme nenurodė tokio įstatymo, kuriuo jam būtų suteikta teisė teikti prašymą ginti „valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines, kultūrines vertybes“, konkrečiai – kad apsaugotų Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybes. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnį bei kitas įstatymų ir teismų praktikos nuostatas, reglamentuojančias prokuroro kreipimąsi į teismą su prašymu (skundu). Teigia, kad teismo išvada, jog prokuroras nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis į teismą, prieštarauja minėto ABTĮ straipsnio prasmei bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai (LVAT 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-500/2008). Nurodo, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl termino prašymui paduoti teismui taikymo rodo teismo siekį prokurorui suteikti daugiau galimybių ginčyti administracinius aktus, nei kitiems asmenims, o tai nesiderina su administracinių bylų teisenos principais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos bylos Nr. AS-5381-2004, AS-11-511-2004, Nr. AS-14-477-2004).

47V. D. ir A. G. pažymi, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) kartu su visais jos priedais iki atsakovui priimant skundžiamus sprendinius nebuvo paskelbti „Valstybės žiniose“, todėl nebuvo privalomi vykdyti visiems asmenims ir institucijoms. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo turinį ir išvadas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 81 straipsnio reikalavimų, jog nagrinėjant administracines bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pažymi, kad teismas savo sprendime tik pacitavo įvairių teisės aktų pastraipas, tačiau niekaip neanalizavo ir nevertino byloje surinktų įrodymų, taip pat atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktų argumentų, neatskleidė bylos esmės ir svarbių bylos aplinkybių.

48Tretieji suinteresuoti asmenys E. K. ir P. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

49E. K. ir P. K. teigia, kad pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) nuostatas ginčo teritorija priskirta VI zonai, o schemos tekstiniuose sprendiniuose VI numeriu pažymėta teritorija pažymėta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kurios sutvarkymui numatytos priemonės, taip pat ir iškelti visus menkaverčius pastataus. Nurodo, kad byloje pareiškėjas neįrodė, kad jiems priklausantys poilsio nameliai, kurie yra nurodytoje teritorijoje, gali būti priskirti menkaverčiams pastatams. Pažymi, kad daugiau kaip prieš dešimt metų patvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), ir iki pat namelių privatizavimo nebuvo imtasi priemonių iškelti poilsio namelius, kurie tuo metu priklausė valstybei. Nurodo, kad poilsio nameliai nebuvo pripažinti menkaverčiais pastatais, kuriuos VI numeriu pažymėtoje teritorijoje planuota iškelti. Mano, kad generaliniame plane nurodyti sprendiniai neatitinka realios situacijos. Teigia, kad pionierių stovyklos teritorijoje nuosavybės pagrindu įsigijo pastatus, todėl yra sąžiningi įgijėjai. Pažymėjo, kad žinodami, jog yra priimtas Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartimis dėl infrastruktūros plėtojimo“ ir suprasdami numatytas teritorijos vystymo galimybes, pagrįstai tikėjosi (teisėtų lūkesčių principas), kad įsigiję pastatus, galės nekilnojamąjį turtą tvarkyti pagal nustatytą režimą. Nurodo, kad ginčijamas detalusis planas neprieštarauja viešajam interesui, atitinka visus valstybės interesus.

50Klaipėdos apygardos prokuratūra atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų V. D. ir A. G. apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

51Klaipėdos apygardos prokuratūra nurodo, kad apeliantų argumentai, jog prokuroras šioje byloje yra netinkamas pareiškėjas ir negalėjo ginti viešojo intereso dėl to, kad prašyme nenurodytas įstatymas, kuriuo jam būtų suteikta teisė ginti valstybės ir visuomenės interesą, yra nepagrįsti. Nurodo, kad apeliantai neteisingai aiškina ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies bei Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas. Teigia, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog prokuroras nepateikė argumentų ar įrodymų, kad ginčijamu sprendimu buvo pasikėsinta į saugomą visuomenės gėrį, taip pat nepgrįstas teiginys, kad byloje buvo būtina nurodyti konkrečius fizinius ir juridinius asmenis, su kurių teisėmis yra susietas pateiktas prašymas viešajam interesui apginti, ir įtrauki juos dalyvauti bylos procese trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Nesutinka su apeliantų išvadomis dėl termino prašymui paduoti praleidimo. Teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad apie galimą viešojo intereso pažeidimą ir jo sukeltas pasekmes prokuratūra sužinojo ar galėjo sužinoti anksčiau. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad prokuroras nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtų veiksmų, o kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą per mėnesį nuo pradinių duomenų apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių specifiką ir sunkumus išreikalaujant įrodymus, buvo sudėtinga. Pažymi, kad prokuroras pateikė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo tuo atveju, jei teismas kitaip vertintų prokuroro pateiktus įrodymus ir argumentus dėl termino pradžios momento.

52Klaipėdos apygardos prokuratūra nurodo, kad teismas tinkamai įvertino Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą ir padarė teisingą išvadą, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) ginčijamo detaliojo plano priėmimo metu turėjo būti taikoma, todėl pagrįstai pripažino ginčijamus administracinius aktus neteisėtais – prieštaraujančiais generalinio plano sprendiniams. Pažymi, kad apeliantai neteisingai aiškina Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimą, siedami generalinio plano sprendinių galiojimo datą su Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ – įsigaliojimo data. Teigia, kad apeliantų teiginiai dėl bylos esmės neatskleidimo, dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo yra nepagrįsti. Pažymi, kad tai, jog sprendimą teismas grindė prokuroro pateiktais įrodymais, jų analize, neduoda pagrindo išvadai, kad minėtus įrodymus jis įtvirtino neteisėtai. Nurodo, kad apeliantai netinkamai aiškina rekreacinei zonai taikomą ūkinės veiklos režimą, sutapatindami rekreacinės zonos paskirtį su bendro pobūdžio galimybe plėtoti joje rekreacinę tradicinę ūkinę veiklą (poilsio paskirties statinių statybą) kaip absoliučią. Pagrindiniuose teiginiuose išdėstyti generalinio plano principai, planavimo tikslai ir kitos normos yra bendro pobūdžio. Pažymi, kad apeliantų teiginiai dėl generalinio plano parengimo laikotarpio (iki 2005 metų ) yra teisiškai nereikšmingi, nes administracinio akto teisėtumas vertinamas pagal jo priėmimo metu galiojusius teisės aktus.Ginčijamas sprendimas priimtas 2002 m. rugsėjo 16 d., taigi jo priėmimo metu generalinio plano galiojimas buvo nepasibaigęs. Nurodo, kad apeliantai bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad naujai rengiamuose teritorijų planavimo dokumentuose detaliuju planu suformuotai teritorijai būtų numatytas kitoks statybinės veiklos reglamantavimas.

53Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų V. D. ir A. G. apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

54Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo viešojo intereso buvimą nagrinėjamoje byloje. Teigia, kad prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso apgynimu, kadangi pareiškėjo ginčijami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai dėl juose įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomai teritorijai. Nurodo, kad apeliantams nėra pagrindo teigti, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio, Prokuratūros įstatymo ir suformuotas teismų praktikos nuostatas. Teigia, kad prokuroras nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Nurodo, kad nesutinka su apeliantų teiginių, jog teimas netinkamai įvertino Konstitucinio Teismo nutarimą bei kad teismas nesilaikė ABTĮ 81 straipsnio normų, jog nagrinėjant administracines bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pažymi, kad priimant ginčijamus administracinius sprendimus buvo nesilaikoma Kuršių nerijai, kaip ypač vertingai vietovei nustatyto ypatingo teisinio režimo ir tuo buvo neužtikrinta saugomos teritorijos apsauga.

55Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų V. D. ir A. G., E. K. ir P. K. apeliacinus skundus prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

56Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad nesutinka su apeliacinių skundų reikalavimais. Pažymi, kad atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos teiginys, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas bylą turėjo nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, yra nepagrįstas, kadangi po Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 27 d. nutarties pasikeitė teismų praktika ir visos tokio pobūdžio bylos perduodamos administraciniams teismams. Nurodo, kad nesutinka su trečiųjų suinteresuotų asmenų V. D. ir A. G. daroma išvada, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras nėra tinkamas pareiškėjas byloje taip pat, kad prokuroras kreipdamasis į teismą dėl administracinio akto, kuriuo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, panaikinimo, negina viešojo intereso. Pažymi, kad ginčijami priimti administraciniai aktai gali turėti įtakos saugomai teritorijai – Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, todėl konstatuotina, jog prokuroro prašymas panaikinti neteisėtus sprendimus yra laikytinas viešojo intereso gynimu.

57Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nesutinka su apeliantų nuomone, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą jog prokuroras nepraleido termino kreiptis į teismą. Nurodo, kad remiantis byloje surinktais įrodymais, nėra pagrindo teigti, kad prokuroras delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą. Nurodo, kad nepagrįstas apeliantų teiginys, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) iki Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo įsigaliojimo nebuvo privaloma. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas minėtame nutarime nurodė, kad vien tai, kad generalinis planas nebuvo visas paskelbtas „Valstybės žiniose“, savaime neduoda pagrindo teigti, kad jis buvo „nepaskelbtas“ arba „paskelbtas“ neviešai, neoficialiai, kad jo prieinamumas teisės subjektams nebuvo užtikrintas ir šitaip buvo pažeisti Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nepaisoma konstitucinio teisinės valstybės principo. Teigia, kad nesutinka, jog byloje turėjo būti įvertinti naujieji Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas bei Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Nurodo, kad minėti planai yra nepatvirtinti ir negaliojantys, todėl nėra teisinio pagrindo ginčijamo detaliojo plano sprendinių teisėtumą vertinti pagal nepatvirtintų ir negaliojančių specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Teigia, kad tai, jog ginčijamas detalusis planas buvo suderintas su institucijomis ir patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, neužtikrina detaliojo plano sprendinių teisėtumo ir nereiškia, kad minėtas detalusis planas negali būti panaikintas teismo.

58Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nesutinka su trečiųjų suinteresuotų asmenų E. K. ir P. K. teiginiu, kad ginčijamas detalusis planas atitinka generalinio plano nuostatas, nustatančias planuojamos teritorijos paskirtį ir tikslus. Teigia, kad generalinio plano sprendiniai nenumato galimybės buvusios pionierių stovyklos teritorijoje statyti rekreacinės paskirties pastatų, todėl ginčijamas detalusis planas prieštarauja generaliniam planui. Teigia, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų E. K. ir P. K. lūkesčiai įgyvendinti nuosavybės teisę pagal detalųjį planą, kurio sprendiniai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, negali būti laikomi teisėtais. Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai įvertino proceso šalių pateiktus motyvus, iš esmės išanalizavo byloje esančius dokumentus, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė argumentuotą ir motyvuotą sprendimą.

59Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų E. K. ir P. K. apeliacinus skundus prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

60Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nesutinka su trečiųjų suiteresuotų asmenų E. K. ir P. K. teiginiu, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra rekomendacinio pobūdžio. Nurodo, kad kaip teigia Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime, visi su Kuršių nerijos nacionalinio parko administravimu susiję sprendiniai negalėjo ir negali prieštarauti generaliniam planui, laiko, kad generalinis planas buvo privalomojo pobūdžio nuo pat jo patvirtinimo. Teigia, kad E. K. ir P. K. teiginiai dėl jiems priklausančių poilsio namelių vertės, vieni kitiems prieštarauja. Nepasisako dėl trečiųjų suiteresuotų asmenų nurodytų motyvų, kad jie yra teisėti įgyjėjai, ir palieka šias aplinkybes nagrinėti teismui savo nuožiūra. Nesutinka su apeliantų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos teiginiu, kad buvo praleistas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą. Mano, kad prokuratūra atliko tyrimą ir kreipėsi į teismą tada, kai surinko pakankamai duomenų dėl viešojo intereso ginimo, nepažeidžiant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies.

61Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nesutinka su apeliantų teiginiais dėl detaliojo plano galiojimo ir mano, kad institucijų atstovai neturėjo teisės derinti detalųjį planą, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija negalėjo pateikti teigiamas detaliojo plano patikrinimo išvadas, nes detaliojo plano sprendiniai prieštaravo ir prieštarauja Kuršių nerijos nacionalionio parko planavimo schemai (generaliniam planui).

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63IV.

64Apeliaciniai skundai atmestini

65Teisėjų kolegija pažymi, kad bylų teismingumas priklauso nuo pateiktų reikalavimų pobūdžio. Nagrinėjamos bylos teismingumo klausimas buvo išspręstas Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi (t. III, b. l. 134–137), ginčą priskyrus nagrinėti bendros kompetencijos teisme. Tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad reikalavimai dėl viešojo administravimo subjektų aktų, susijusių su teritorijų planavimo, saugomų teritorijų apsaugos ir statybos teisiniais santykiais, yra administracinio pobūdžio, kas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, ir turi būti nagrinėjami administracinių teismų. Pagrindiniais reikalavimais, kuriais siekiama viešojo intereso gynybos, laikytini pareikšti reikalavimai dėl administravimo aktų panaikinimo, todėl nagrinėjama byla yra teisminga administraciniams teismams ir nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles.

66Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo intereso sąvoka nėra apibrėžta Administracinių bylų teisenos įstatyme, tai yra kiekvienu atveju individualiai nustatoma kategorija. Kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Viešojo intereso įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju Kuršių nerija yra gamtinė bei kultūrinė aplinka, kurios vertingumas yra visuotinai pripažintas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu inter alia nustačius Kuršių neriją UNESCO Pasaulio paveldo vertybe. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, kurių apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstitucijoje yra įtvirtinti atitinkami įgaliojimai, skirti viešojo intereso užtiktinimui, – pagal Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Nagrinėjamos bylos kontekste šią prokuroro teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą detalizuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis bei Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą turi būti aiškinama sistemiškai su Prokuratūros įstatymo nuostatomis. Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą turi atitikti tam tikrus reikalavimus – tokia teisė ir pareiga turi būti nustatyta įstatymu, o ginamas interesas turi atitikti viešojo intereso sampratą. Nagrinėjamos bylos kontekste prokuroras veikė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatyme ir Prokuratūros įstatyme nustatytais įgaliojimais, o jo ginama vertybė (Kuršių nerija) dėl aukščiau nurodytų argumentų patenka į ginamo viešojo intereso sampratą. Dėl nurodytų priežasčių prokuroras yra laikomas tinkamu pareiškėju nagrinėjamoje byloje.

67Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo (t. VII, b. l. 12–17) nebuvo tinkamai išspręstas pirmosios instancijos teismo nutartimi (t. VII, b. l. 31), nes teismas motyvuotai nepasisakė dėl praleisti termino atnaujinimo, priimdamas prašymą. Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo ir proceso efektyvumo principais, pažymi, kad terminas buvo atnaujintas pagrįstai ir nurodo termino atnaujinimo motyvus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Nr. A7-585/2005). Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas 2002 m. rugsėjo 16 d. Prokuroras, 2005 m. rugsėjo 28 d. gavęs pradinius duomenis apie viešojo intereso pažeidimą, tyrimą ir medžiagos rinkimą atliko iki 2005 m. gruodžio 20 d., o ieškinį bendros kompetencijos teismui padavė 2005 m. gruodžio 28 d. (t. I, b. l. 2–7). Teisėjų kolegija, analizuodama, ar pagrįstai atnaujintas terminas, turi atsižvelgti į bylos aplinkybes, įvertinti jas visapusiškai ir kiekvienu individualiu atveju nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl to, ar vieno mėnesio terminas, per kurį pareiškėjas turėjo kreiptis, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino praleidimą pateisinančios svarbios aplinkybės turi būti vertinamos protingai bei atidžiai, o teismas turi motyvuotai įvertinti šias aplinkybes, priimdamas prašymą. Teismas, vertindamas termino atnaujinimo klausimą, turi atsižvelgti į bylos apimtį, sudėtingumą, nagrinėjamų klausimų gausą ir kt. Priešingu atveju būtų paneigta Konstitucijoje įtvirtinta teismo pareiga vykdyti teisingumą. Nagrinėjamu atveju prokuroro vykdyto tyrimo kryptis, apimtis, sudėtingumas, tiriamų dokumentų gausa ir kitos aplinkybės (t. VII, b. l. 14–30) leidžia pagrįstai manyti, kad prokuroras nedelsė ir bylai nagrinėti reikiamus duomenis surinko per protingą terminą. Ieškinys bendrosios kompetencijos teismui paduotas 2005 m. gruodžio 28 d. (t. I, b. l. 2–7), o vieno mėnesio terminas pasibaigė 2005 m. spalio 28 d., tačiau dėl aukščiau nurodytų aplinkybių šis terminas pagrįstai buvo atnaujintas, o prašymas priimtas.

68Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 punkte buvo nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (toliau – ir Schema), ir ja remiantis parengtus bei nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimu pripažino, kad Schema pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

69Teisėjų kolegija pabrėžia, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (bei negali) prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Vien tai, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) nebuvo visa paskelbta „Valstybės žiniose“, savaime neduoda pagrindo teigti, kad Schema buvo nepaskelbta arba paskelbta neviešai, neoficialiai, kad jos prieinamumas teisės subjektams nebuvo užtikrintas ir šitaip buvo pažeisti Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nepaisoma konstitucinio teisinės valstybės principo (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstituciniam Teismui konstatavus, jog Schema neprieštarauja Konstitucijai, nėra pagrindo manyti, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), kuri turi būti taikoma šioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ir yra neteisėta.

70Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kuršių nerijos nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal Schemą (Nuostatų 6.6 punktas), o gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti Schemai (Nuostatų 11 punktas). Schemos aptartuose sprendiniuose detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje esamų statinių rekonstravimas bei naujų pastatų statyba neleidžiama, todėl byloje ginčijamo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams. Aptariamų Schemos ir ginčijamo detalaus plano sprendinių pagrindu konstatuojama, jog planavimo užduotyje nurodyti planavimo tikslai – galimybė rekonstruoti esamus statinius – neatitiko išduotų planavimo sąlygų reikalavimų, nes prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) sprendiniams ir kitiems norminiams teisės aktams. Skundžiamu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto ginčijamo detaliojo plano sprendiniai taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kuris reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus bei veiklą jose, nuostatas – 13 straipsnio 2 dalies

714 punktą (draudžiantį statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose), 13 straipsnio 3 dalį (nustatančią, kad projektuojant, statant ar rekonstruojant statinius valstybiniuose parkuose, turi būti vadovaujamasi valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais). Nagrinėjamu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu taip pat pažeistas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad detaliojo plano sprendimai neturi prieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams.

72Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus, jog Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ yra neteisėtas iš esmės, nėra pagrindo tirti, ar jo priėmimas galėjo nulemti teisėtų lūkesčių tam tikriems asmenims atsiradimą, kadangi šis sprendimas akivaizdžiai prieštarauja aukštesnės galios aktams ir negalėjo būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, o atitinkami suinteresuoti asmenys turėjo realią galimybę tai įvertinti bei numatyti.

73Teisėjų kolegija pabrėžia, kad oficialus viešas viso teisės akto paskelbimas nėra savitikslis dalykas – tai reikalinga, kad teisės subjektai žinotų, koks yra atitinkamas teisės aktas, galėtų susipažinti su visu teisės aktu ir jį vykdyti. Taigi oficialaus viešo viso teisės akto paskelbimo paskirtis ir prasmė yra ta, kad jis tampa prieinamas teisės subjektams ir yra pašalinamos bet kokios abejonės dėl jo turinio autentiškumo. Nėra būtino reikalo tam tikrą teisės aktą, nors jis ir turi būti oficialiai paskelbtas visas (visos jo sudedamosios dalys), visą (visas jo sudedamąsias dalis) oficialiai skelbti tame pačiame šaltinyje (leidinyje). Tačiau pabrėžtina, jog tai nereiškia, kad kuri nors to teisės akto dalis gali būti apskritai nepaskelbta, taip pat kad kuri nors jo dalis gali būti paskelbta taip, kad būtų apribotas jos (taigi ir viso to teisės akto kaip visumos) prieinamumas teisės subjektams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas). Atsižvelgiant į faktų visetą (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo konstatuojamosios dalies V skirsnio 13 punktas), Schema buvo tinkamai paskelbta viešai, todėl ji buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, o minėtas Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas įgijo res iudicata galią. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pripažinimas, jog Schema buvo tinkamai paskelbta, suponuoja, kad jos paskelbimas atitiko paskelbimo metu galiojančio 1993 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 8 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai jie pasirašyti Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro paskelbiami „Valstybės žiniose“. Dėl nurodytų priežasčių Schema yra laikoma tinkamai paskelbta, oficialiai įsigaliojusi bei taikytina nagrinėjamoje byloje.

74Atsižvelgusi į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

75Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

76Pareiškėjų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų V. D., A. G., E. K. (E. K.) ir P. K. apeliacinius skundus atmesti

77Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

78Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, 2. sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,... 3. dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Sigutei... 4. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei... 5. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos... 6. trečiajam suinteresuotam asmeniui E. K.,... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Neringos... 8. Teisėjų kolegija... 9. I.... 10. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą,... 11. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2005 m. rugsėjo... 12. Pažymėjo, kad detaliojo plano teritorijoje esantys žemės sklypai yra... 13. Prokuroras teigė, jog 2002 m. gruodžio 16 d. atsakovas Neringos savivaldybės... 14. Pažymėjo, kad projektavimo sąlygų sąvadas, išduotas poilsinės ( - ),... 15. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –... 16. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 17. Pažymėjo, kad iš prašymo priede esančio dokumentų sąrašo matyti, kad... 18. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūrai apie Neringos savivaldybės... 19. Pažymėjo, kad patvirtintas detalusis planas jokios žalos nacionaliniam... 20. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, vykdydamas Klaipėdos apygardos... 21. Atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės... 22. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 23. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie... 24. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 25. Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus 26. Tretysis suinteresuotas asmuo E. K. su pareikštais reikalavimais nesutiko.... 27. II.... 28. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu... 29. Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamos bylos teismingumo klausimas buvo... 30. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 31. Teimas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m.... 32. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d.... 33. Aptariamų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio... 34. Teismas nurodė, kad skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano... 35. Pažymėjo, kad atsakovas Neringos savivaldybės taryba, ginčijamu sprendimu... 36. Teismas pripažino nepagrįstais argumentus, kad detalųjį planą suderino... 37. Teismas padarė išvadą, kad planavimo rengėjui, planavimo sąlygas... 38. Visapusiškai ištyręs bylai svarbias teisines ir faktines aplinkybes, tesmas... 39. Teigė, kad administracinės bylos dalyku yra viešasis interesas. Nurodė, kad... 40. III.... 41. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 42. Atsakovai nurodo, kad su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu... 43. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad... 44. Atsakovai nesutinka su teismo išvadomis, kad byloje ginčijamas detalusis... 45. Tretieji suinteresuoti asmenys V. D. ir A. G. apeliaciniu skundu prašo... 46. V. D. ir A. G. mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 47. V. D. ir A. G. pažymi, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog Kuršių... 48. Tretieji suinteresuoti asmenys E. K. ir P. K. apeliaciniu skundu prašo... 49. E. K. ir P. K. teigia, kad pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos... 50. Klaipėdos apygardos prokuratūra atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų... 51. Klaipėdos apygardos prokuratūra nurodo, kad apeliantų argumentai, jog... 52. Klaipėdos apygardos prokuratūra nurodo, kad teismas tinkamai įvertino... 53. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime... 54. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos mano, kad... 55. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos... 56. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos... 57. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos... 58. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos... 59. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į... 60. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nesutinka su... 61. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nesutinka su... 62. Teisėjų kolegija... 63. IV.... 64. Apeliaciniai skundai atmestini... 65. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylų teismingumas priklauso nuo pateiktų... 66. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo intereso sąvoka... 67. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl... 68. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr.... 69. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko... 70. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kuršių nerijos... 71. 4 punktą (draudžiantį statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo... 72. Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus, jog Neringos savivaldybės tarybos... 73. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad oficialus viešas viso teisės akto... 74. Atsižvelgusi į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 75. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 76. Pareiškėjų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės... 77. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą... 78. Nutartis neskundžiama....