Byla A-3213-556/2017
Dėl rašto panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S. dėl rašto panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, ir Muitinės departamentas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 1P-1180 (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei L. S. (toliau – ir Inspektorė).

6Pareiškėjas paaiškino, kad Inspektorė, 2016 m. sausio 7 d. nuo 8.00 val. iki 17.00 val. būdama paskirta dirbti UAB „Vingės Transsphere Logistika“ terminale, ir įformindama tranzito lydinčiajame dokumente MRN 16EE1310EEN0011003 (2016 m. sausio 6 d.) prekės (tabakas kaljanams) perkrovimą iš transporto priemonės valst. Nr. ( - ) į kitą transporto priemonę valst. Nr. ( - ) nuėmė dvi plombas nuo transporto priemonės valst. Nr. ( - ) ir privalėdama vykdyti kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, t. y. jas sutikrinti su tranzito deklaracijoje Nr. 16EE1310EEN0011003 nurodytų plombų duomenimis, to neatliko. Šiais veiksmais Inspektorė pažeidė pareigybės aprašymo nuostatas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Pareiškėjas priėmė sprendimą Inspektorei skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (5.34)3B-4619 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu leisti skirti Inspektorei tarnybinę nuobaudą – pastabą. Profesinė sąjunga 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 1P-1180 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Inspektorei, savo atsisakymą motyvuodama tuo, kad Inspektorė tarnybinio nusižengimo nepadarė. Pareiškėjas mano, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos teisės aktams bei teismų praktikai. Pažymėjo, kad 2014 m. spalio 20 d. sudaryta Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinė sutartis Nr. 11B-1000/PV3-33, kurios 27.3 punkte nustatyta, jog įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui – turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, Profesinė sąjunga turi įvertinti nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Inspektorei, nenurodė nei vienos jos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, vertino nuobaudos skyrimo procedūros ir pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Teigė, kad nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą Inspektorei ketinama skirti dėl jos narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

7Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (b. l. 34–36) prašė jį atmesti.

8Atsakovas paaiškino, kad atsakovas veikia, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl Inspektorės veiksmų komisija netinkamai ir neobjektyviai įvertino faktus, patikrinimą atliko tendencingai, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių. Atsakovo manymu, parinktos drausminio poveikio priemonės neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu (b. l. 64–67) pareiškėjo Muitinės departamento prašymą tenkino. Teismas panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 1P-1180 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei L. S.

11Teismas nustatė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1B-179 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas Inspektoriaus galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija), kuriai pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą. Muitinės departamentas 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. (5.46)3B-2870 apie pradėtą tarnybinį patikrinimą pranešė Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. 1P-545 pranešė, kad profesinės sąjungos įgaliotas atstovas dalyvaus atliekamo tarnybinio patikrinimo procedūroje, prašė informuoti apie patikrinimo eigą, sudaryti galimybę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Muitinės departamentas 2016 m. kovo 16 d. raštu Nr. (5.46)3B-3087 pateikė atsakovui prašomus duomenis. Atlikusi tarnybinį patikrinimą, Komisija 2016 m. balandžio 8 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Inspektorės veiksmų Nr. 7B-1170, kuria siūlė Inspektorei skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Muitinės departamentas 2016 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (5.46)3B-4619 kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą skirti Inspektorei tarnybinę nuobaudą už padarytą tarnybinį nusižengimą. Profesinė sąjunga 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 1P-1180 atsisakė duoti sutikimą skirti Inspektorei tarnybinę nuobaudą.

12Teismas konstatavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – ir Taisyklės), ir 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinė sutartis Nr. 11B-1000 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis). Pagal Statuto 16 straipsnio 3 dalį, muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Pagal Statuto 42 straipsnį, kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas (1 d.), tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras (2 d.). Pagal Taisyklių 33 punktą, pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Muitinės profesinių sąjungų ir jų narių teisės, pareigos ir veiklos garantijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme, kuriame nustatyta, kad: profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis (11 str.); darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 str. 2 d.); darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 str. 1 ir 2 d.). Papildomos muitinės profesinių sąjungų ir jų narių teisės, pareigos ir veiklos garantijos įtvirtintos Kolektyvinėje sutartyje, pagal kurią: darbdavys apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl darbuotojo – profesinės sąjungos nario – veiksmų ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja profesinę sąjungą, kurios narys jis yra (27.1 p.); atlikus tarnybinį patikrinimą profesinės sąjungos nario atžvilgiu, tarnybinio patikrinimo išvada pateikiama profesinei sąjungai, kuri per 2 darbo dienas turi teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo (27.2 p.); įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui – turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas, o spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (27.3 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (LVAT 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012). LVAT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012). Teismas, įvertinęs skundžiamo Profesinės sąjungos 2016 m. gegužės 6 d. rašto Nr. 1P-1180 turinį visų byloje surinktų įrodymų kontekste, konstatavo kad šiame rašte Profesinė sąjunga išreiškia savo nuomonę dėl jos narės Inspektorės padarytos veikos, nepakankamai atlikto tyrimo. Šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių argumentų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad Inspektorei tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, gavęs informaciją apie neteisėtus ne profesinės sąjungos narių veiksmus, jų atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros nepradėjo, be to, gavęs duomenis apie pažeistą Profesinės sąjungos ir pačių pareigūnų teisę gauti informaciją, kaltų asmenų nepatraukė atsakomybėn. Atsakovas mano, kad savo veiksmais pareiškėjas siekė parodyti pareigūnams, kad, priklausydamas Profesinei sąjungai, pareigūnas taps nesaugus ir pažeidžiamesnis nepriklausančių Profesinei sąjungai pareigūnų atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės vertintinos kaip atsakovo prielaida, minėti argumentai nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Šioje byloje nėra vertinamos aplinkybės dėl kitų pareiškėjo darbuotojų veiksmų ir galimos tarnybinės atsakomybės vertinimo. Argumentų, kaip Inspektorei planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jos naryste Profesinėje sąjungoje, atsakovas nepateikė. Teismo vertinimu, Profesinė sąjunga, nesivadovaudama Statuto, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir Kolektyvinės sutarties nuostatomis, taip pat LVAT pateiktu šių nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui. Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino Inspektorės galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo faktą ir skiriamos nuobaudos rūšį, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, atliko patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą, pasisakė dėl ketinamos skirti tarnybinės nuobaudos teisingumo ir sąžiningumo. Tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjo interesai įgyvendinti savo kompetenciją spręsti tarnybinės atsakomybės klausimą. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 1P-1180, kuriame pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektorei L. S., panaikintas kaip neteisėtas.

13

14III.

15Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu (b. l. 73–74) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti Muitinės departamento prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių. Muitinės pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuota (Statuto 42 str. 2 p.) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintose Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse. Viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Sutinka, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Tokia teisė numatyta Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme, o pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo profesinė sąjunga gali bet kuriuo momentu ir laiku. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimą, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis, t. y. Taisyklių 33 punktu, kaip suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taisyklėse (26 punktas) numatyta, kad komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Todėl darytina išvada, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir išvados pagrįstumo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, nes Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas. Vadovaudamasi Taisyklėse ir Kolektyvinėje sutartyje nustatyta norma ir galimybe pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, įvertinus visas aplinkybes, profesinė sąjunga konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes ketinama pareigūnui ją skirti neįrodžius kaltės.

172. Profesinė sąjunga tiek nesutikime, tiek atsiliepime nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, profesinės sąjungos narių persekiojimo. Teismas visai nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus. Muitinės departamentas, ginčydamas profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas panaikinti jį, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad teismas, nagrinėdamas atitinkamą darbdavio reikalavimą, turi nustatyti ir įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Darbdavys aplinkybę, kad ginčijamas atsisakymas pažeidžia jo interesus, turi įrodyti individualiai, tai negali būti pagrindžiama vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu, nes priešingu atveju įstatymuose įtvirtintos profesinių sąjungų renkamojo organo narių darbo teisių garantijos ir profesinėms sąjungoms suteiktos teisės duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą būtų paverstos tik procedūra, kurią įgyvendinęs kreipimusi į teismą darbdavys visais atvejais įgytų teisę skirti drausminę atsakomybę. Muitinės departamentas savo prašyme teismui dėl profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo nepateikė įrodymų, kad ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus ir, kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai. Savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Tokių įrodymų Muitinės departamentas nepateikė ir teismo posėdyje. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė ir dėl profesinės sąjungos pateiktų įrodymų, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

18Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepimu į atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą (b. l. 76–78) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog Profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų ar argumentų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad L. S. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje, ir konstatavo, jog profesinė sąjunga nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą L. S. ir viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino padaryto tarnybinio nusižengimo faktą, skiriamos nuobaudos rūšį ir tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą. Tokia teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka ir LVAT praktiką, kuris 2014 m. kovo 18 d. nutartyje Nr. A146-153/2014 konstatavo, kad LVAT atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5; 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23, taip pat LVAT 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012 ir kt.). LVAT yra pažymėjęs, kad statutiniai valstybės tarnautojai – tai sugriežtintos drausmės pareigūnai. Statutinio pareigūno vykdomų funkcijų pobūdis, jų darbo organizavimo ir statuso ypatumai lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje. Be to, šių pareigūnų darbas, atlyginamas iš valstybės biudžeto. Todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos pareigūnų, turinčių atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas. Tinkamos drausmės užtikrinimas – statutinių įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių tokios įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui (žr., pvz., LVAT 2004 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15- 853/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą L. S., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir, prieštaraudama LVAT praktikai bei sudarytai Kolektyvinei sutarčiai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Teismo sprendimas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą L. S. ketinama skirti dėl jos narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Muitinės departamento nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Tikrinamoje byloje kilo ginčas dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą L. S. – Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei, profesinės sąjungos narei.

23Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas. Aptariamo įstatymo (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/ nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).

25Atsižvelgiant į tai, akcentuotina, jog, spręsdamas ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje.

26Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstų išvadų, kad Profesinės sąjungos 2016 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 1P-1180, kuriame pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – pareigūnei L. S., yra nepagrįstas ir neteisėtas.

27Atsakovas, įvertinęs trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nenustatė ir nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnei yra kaip nors susijęs su jos naryste ar veikla profesinėje sąjungoje: vien bendro pobūdžio teiginiai, jog L. S. dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, yra principinga, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog L. S. atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jos veikla profesinėje sąjungoje.

28Atsakovas savo diskreciją duoti ar neduoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui – profesinės sąjungos nariui – šiuo atveju panaudojo aiškiai klaidingai, nes pasisakė jo kompetencijai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje nepriskirtu klausimu – vertino, ar yra teisinis pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą: t. y. nurodė, kad darbdavys, priimdamas sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo ir parinkdamas drausminio poveikio priemones, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes bei tinkamą teisės aktų taikymą. Atsakovo įsitikinimu, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą L. S. neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y. kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtai pareigūnei tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu.

30Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, taip pat – viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

31Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

34Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspektorė, 2016 m. sausio 7 d. nuo 8.00 val.... 7. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimu į pareiškėjo... 8. Atsakovas paaiškino, kad atsakovas veikia, įgyvendindamas Lietuvos... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu... 11. Teismas nustatė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m.... 12. Teismas konstatavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos... 13. ... 14. III.... 15. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu (b. l.... 16. 1. Teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, taikytinas... 17. 2. Profesinė sąjunga tiek nesutikime, tiek atsiliepime nurodė faktus ir... 18. Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepimu į atsakovo Muitinės... 19. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Tikrinamoje byloje kilo ginčas dėl Muitinės darbuotojų profesinės... 23. Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų... 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į 25. Atsižvelgiant į tai, akcentuotina, jog, spręsdamas ginčą, teismas neturi... 26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 27. Atsakovas, įvertinęs trečiajam suinteresuotam asmeniui... 28. Atsakovas savo diskreciją duoti ar neduoti sutikimą dėl tarnybinės... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia... 30. Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą... 31. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 33. Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą... 34. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą... 35. Nutartis neskundžiama....