Byla e2S-923-544/2017
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „( - )“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-2701-647/2017 pagal ieškovės UAB „( - )“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės R. J. 110,00 Eur skolą, 6,22 Eur palūkanų, 5,00 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 14 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 63,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės UAB „( - )“ naudai.
  2. 2017 m. kovo 31 d. buvo priimtas skolininkės R. J. prieštaravimas dėl kreditorės reikalavimo priteisti skolą, nes ji piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, siekia nesąžiningai praturtėti, o 2015 m. gruodžio 17 d. sąskaita – faktūra Nr. ( - ) 116, 22 Eur sumai buvo apmokėta.
  3. 2017 m. balandžio 3 d. teismas išsiuntė kreditorei pranešimą apie tai, kad ji ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. 2017 m. balandžio 18 d., t. y. teismo nustatytu terminu, ieškovė UAB „( - )“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė jai iš atsakovės R. J. priteisti 117,17 Eur sumą, kurią sudaro bendra 110,00 Eur skola pagal neapmokėtą sąskaitą, 7,17 Eur palūkanų, 5,00 % metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5

  1. Skundžiama 2017 m. vasario 14 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas nutarė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. įsakymą dėl skolos išieškojimo, priimti ieškovės UAB „( - )“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o civilinę bylą perduoti Raseinių rajono apylinkės teismui nagrinėti pagal teismingumą.
  2. Teismas padarė išvadą, kad kreditorės ieškinys pateiktas CPK 439 straipsnyje nustatyta tvarka ir atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus, todėl priimamas, o 2017 m. vasario 14 d. teismo įsakymas panaikinamas (CPK 439 straipsnio 5 dalis).
  3. Teismo nuomone, pagal CPK 29 straipsnį ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Atsakovės faktinė gyvenamoji, deklaruota ir pačios atsakovės nurodyta gyvenamoji vieta yra ( - ) r. sav., ( - ), ( - ). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla yra pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, kad jos nagrinėjimas iš esmės nepradėtas bei vadovaujantis proceso ekonomijos principu, ji perduotina nagrinėti pagal teismingumą Raseinių rajono apylinkės teismui.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „( - )“ prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta perduoti civilinę bylą Raseinių rajono apylinkės teismui nagrinėti pagal teismingumą ir grąžinti bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus rajono apylinkės teismui.
  2. Atskirajam skundui pagrįsti apeliantė nurodo, kad teismo išvada apie teismingumą padaryta remiantis formaliais pagrindais. Teismas, taikydamas CPK 29 straipsnio nuostatas, neįvertino aplinkybių visumos (kodėl dokumentai buvo neįteikti ieškovės nurodytu adresu, kuriame mieste jie buvo įteikti, kuriame mieste yra atsakovės darbovietės per pastaruosius 3 metus ir kt.) ir be pagrindo pasirėmė vien tuo, kad atsakovės prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytas deklaruotas Raseinių miesto adresas, kuriuo gyvena jos tėvai.
  3. Nurodė, kad ieškovė atsakovei teikė paslaugas Vilniaus mieste ir ieškinį pareiškė pagal atsakovės faktinę gyvenamąją vietą ( - ), nes atsakovė keletą metų dirba ( - ), kur jai buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, deklaruotu gyvenamuoju adresu ( - ) negyvena keletą metų, pati atsakovė buvo nurodžiusi adresą, esantį ( - ) rajone. Kadangi atstovavo atsakovės broliui, tėvams, brolio įmonei UAB „( - )“, tikrai žino, kur yra faktinė atsakovės gyvenamoji vieta.
  4. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė R. J. prašo skundžiamą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą, nes ieškovės nurodytu adresu negyvena apie metus laiko, teisinio ginčo su ieškove metu visada nurodė deklaruotą gyvenamąją vietą ( - ), kurioje visus dokumentus gavo be trikdžių. Mano, kad ieškovė siekia sukelti jai nepatogumus ir pakenkti. Skunde nurodytos aplinkybės dėl atstovavimo giminaičiams, dėl to, kur yra jos darbo vieta, dėl galimai didesnių bylinėjimosi išlaidų ir prieštaravimų neperskaitymo neturi esminės reikšmės.
Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutarties dalis panaikinama, o civilinės bylos teismingumo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
  3. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties dalies, kuria nutarta civilinę bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Raseinių rajono apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  4. CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys (pareiškimas) pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK normos, reglamentuojančios bylų teismingumą, nenustato reikalavimo, kad bylos teritorinį teismingumą lemia išimtinai atsakovo (skolininko) deklaruota gyvenamoji vieta. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai daugiausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. CK 2.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmens gyvenamoji vieta yra pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.
  5. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).
  6. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos teismingumo klausimą, teisingai nustatė, kad atsakovė prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo savo gyvenamąja vieta nurodė tuo metu deklaruotą gyvenamąją vietą ( - ). Tačiau, sprendžiant minėtą klausimą, teismas turėjo įvertinti ir kitus faktinius duomenis, galėjusius turėti esminės reikšmės teisingam bylos teismingumo klausimo išsprendimui. Nagrinėjamoje byloje buvo duomenys apie tai, kad atsakovė R. J., 2015 metų spalio mėnesį kreipdamasi dėl teisinių paslaugų teikimo į ieškovę UAB „( - )“, savo gyvenamąją vietą nurodė adresu ( - ). 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. sąskaitose – faktūrose dėl teisinių paslaugų apmokėjimo, kurias atsakovė gavo, yra nurodytas adresas ( - ). Vieną iš šių sąskaitų atsakovė yra apmokėjusi. Be to, pagal VSDFV duomenis, nuo 2015 metų iki šiol atsakovė dirba bendrovėse, kurių buveinės yra Vilniaus mieste. Šioje byloje 2017 m. gegužės 23 d. prieštaravimuose dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo atsakovė nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra ( - ). Pagal teismų informacinės sistemos duomenis tuo metu atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta buvo ( - ) (Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-1455-647/2017, Nr. e2S-1695-XX/2017). Pagal Gyventojų registro duomenis, šiuo metu atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ).
  7. Pagal CK 2.17 straipsnio 3 dalį fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jei šios pareigos asmuo neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė informavo ieškovę apie savo pasikeitusią gyvenamąją vietą, nurodytą anksčiau ieškovei pateiktuose dokumentuose. Atsakovei pačiai nurodžius ieškovei savo gyvenamąją vietą, ieškovė (kreditorė), pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, turėjo pakankamą pagrindą jai teikiant paslaugas nurodytą adresą ( - ) rajone laikyti skolininkės gyvenamąja vieta (paskutine žinoma gyvenamąją vieta) ir spręsi, jog pareiškimas yra teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, spręstina, ar pirmosios instancijos teismui tikrai buvo faktinis ir teisinis pripažinti, kad byla teisminga Raseinių rajono apylinkės teismui.
  8. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma aplinkybė apie gyventojų registre skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą gali būti tik vienu iš jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, bet ne vieninteliu ir lemiančiu skolininko gyvenamosios vietos konstatavimą, o kartu ir išvadą dėl bylos teismingumo. Pažymėtina, kad, nustatant asmens gyvenamąją vietą, būtina atsižvelgti ne tik į asmens deklaruotą gyvenamosios vietos adresą, bet ir į kitus CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Apeliantė teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tokių kriterijų nenustatinėjo ir, nustatydamas atsakovės gyvenamąją vietą, formaliai apsiribojo tik pačios atsakovės nurodyta ir viešame registre deklaruota gyvenamąja vieta ir tik pagal šiuos duomenis atsakovės gyvenamąją vietą nustatė kitokią, negu ji buvo nurodyta kreditorės (ieškovės) pareiškime.
  9. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje buvo duomenys apie tai, kad atsakovė nurodytu metu dirbo UAB „( - )“, su kuria tuo metu buvo iškilęs teisinis ginčas ir kuriame atsakovei teisines konsultacijas teikė bei procesinius dokumentus rengė ieškovė. 2015 m. spalio 22 d. rašte Nr. ( - ), adresuotame UAB „( - )“, 2015 m. spalio 30 d. prašyme darbo ginčų komisijai, 2015 m. lapkričio 10 d. rašte darbdaviui dėl taikaus ginčo sprendimo, 2015 m. gruodžio 16 d. rašte Valstybinei darbo inspekcijai atsakovė savo gyvenamosios vietos adresą yra nurodžiusi ( - ).
  10. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Raseinių rajono apylinkės teismui, neteisingai aiškino materialinės teisės normas, susijusias su asmens gyvenamosios vietos nustatymu, pažeidė procesines teisės normas, netinkamai įvertino įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, reikšmingus teismingumo klausimo išsprendimui, dėl ko bylos teismingumo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, o skundžiama nutarties dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).
  11. Teismas nevertina 2017 m. rugpjūčio 11 d. ieškovės UAB ,, ( - )“ Vilniaus apygardos teismui pateikto prašymo ir su juo pateiktų įrodymų apie dabartinę atsakovės darbo sutartyje nurodytą gyvenamąją vietą ( - ), nes jais ieškovė papildomai argumentuoja pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą. Tuo tarpu CPK 323 straipsnis draudžia keisti (pildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (CPK 336 straipsnis).

    10

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

12Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties dalį, kuria nutarta bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui, panaikinti ir perduoti bylos teismingumo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai