Byla 2S-115-527/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (suinteresuoti asmenys: J. K., N. G., I. B., B. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-26309-713/2015 pagal pareiškėjos I. S. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (suinteresuoti asmenys: J. K., N. G., I. B., B. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos),

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Pareiškėja 2015-10-15 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad A. G., miręs ( - ), faktiškai valdė žemės sklypą, esantį tarp ( - ), ir 2) kad palikimą po A. G., mirusio ( - ), mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti priėmė jo dukra I. S.. Pareiškėja nurodė, kad po A. G. mirties ( - ) pareiškėjai, pradėjusiai paveldimą turtą faktiškai valdyti, paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu perėjo visos A. G. turtinės teisės. Pareiškėja negali atkurti ir gauti dokumentų, patvirtinančių A. G. veiksmus faktiškai valdant žemės sklypą, nes jie nėra išlikę. Šie dokumentai reikalingi pateikti Žemės tarnybai norint privatizuoti A. G. priklausiusį žemės sklypą. Tačiau pareiškėja turi kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad A. G. faktiškai valdė žemės sklypą šalia „Sargėnų keramikos“ gamyklos, tarp ( - ) teritorija), t. y. A. G. ilgametis darbo stažas tuo metu buvusioje „Sargėnų keramikos“ gamykloje, kurios profsąjungos komiteto ir administracijos išplėstinio posėdžio 1980-04-08 protokolu Nr. 16b A. G. paskirtas žemės sklypas kolektyviniame sode „Atžala“; 1973-08-26 Namų valdos techninės apskaitos byla; mokesčių mokėjimo kvitai ir liudijimai. Žemės tarnybos duomenimis, A. G. priklausęs žemės sklypas šiuo metu yra laisvojoje valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, o VĮ Registrų centre šioje teritorijoje nėra įregistruota jokių statinių, nors toje žemės sklypo teritorijoje kai kurie išlikę statiniai, kurie nebuvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, faktiškai egzistuoja.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apylinkės teismas 2015-10-23 nutartimi pareiškimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. G., miręs ( - ), faktiškai valdė žemės sklypą, esantį tarp ( - ), atsisakė priimti;

6 nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo pašalinti. Teismas nurodė, kad iš pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja dėl žemės sklypo pirkimo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2015-02-18 raštu atsisakė leisti privatizuoti žemės sklypą sodininkų bendrijoje „Atžala“. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu atsakymu, turėjo jį skųsti administracinės teisenos tvarka Kauno apygardos administraciniam teismui, o ne kreiptis į bendros kompetencijos teismą dėl nustatymo juridinio fakto, kad pareiškėjos tėvas A. G. sodo sklypą valdė. Tokio juridinio fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių. Pareiškėja nepasinaudojo Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintomis nuostatomis – apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą leisti privatizuoti sodo žemės sklypą, todėl šį reikalavimą teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Taip pat teismas sprendė, kad pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo mirties priėmė palikimą, nepateikė įrodymų, koks A. G. nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamas/kilnojamas turtas ar piniginės lėšos/vertybiniai popieriai.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Pareiškėja atskirajame skunde (b. l. 98–99) prašo panaikinti teismo 2015-10-23 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas vadovaujasi Nacionalinės žemės tarnybos 2015-02-18 raštu apie privatizavimą žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Atžala“, t. y. ( - ), kai tuo tarpu pareiškėja teisme prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas valdė visai kitą žemės sklypą, esantį tarp( - ). 2015-02-18 Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas buvo skirtas suinteresuotam asmeniui J. K., o ne pareiškėjai I. S., kuri sutartį su advokatės D. V. kontora sudarė tik 2015-05-27. Teisines pasekmes pareiškėjai sukelia 2015-10-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atsakymas Nr. 88SD-5353-(14.8.7.), kurį LR Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. 6 d. numatyta tvarka pareiškėja turi teisę apskųsti per 20 darbo dienų nuo atsakymo priėmimo dienos, t. y. iki 2015-11-06. Atsižvelgiant į tai, teismo teiginys, jog pareiškėja nepasinaudojo Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintomis nuostatomis dėl skundo padavimo administraciniam teismui, yra nepagrįstos. Be to, pareiškimo padavimas bendrosios kompetencijos teismui ir skundo padavimas administraciniam teismui yra savarankiški ginčai, kurie gali būti nagrinėjami paraleliai. Juo labiau, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, o šio fakto nustatymas yra teisinis pagrindas žemės sklypą privatizuoti, t. y. tenkinti pareiškėjos skundą administracinėje teisenoje. Palikėjas registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto palikimo atsiradimo dieną neturėjo, todėl niekas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja siekia paveldėti palikėjo teisę privatizuoti valdytą žemės sklypą, dėl kurio valdymo fakto nustatymo taip pat reiškia reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, abu pareiškėjos reikalavimai yra susiję ir nagrinėtini kartu.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

11Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos, kuriomis vadovaudamasis teismas nagrinėja bylas, be kita ko, dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK444 str. 2 d. 5 p.). Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, kad nustatytini ne bet kokie faktai, o tik tokie, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.) (LAT 2008-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, ir kt.). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi atitikti CPK 111 ir 113 straipsniuose nurodytus procesinių dokumentų formos ir turinio bei CPK 447 straipsnio reikalavimus. Jeigu pareiškimo turinys neatitinka šiuose straipsniuose, o jo priedai – CPK 114 straipsnyje ir 135 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka.

12Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog iš pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja dėl žemės sklypo pirkimo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2015-02-18 raštu pranešė, jog atsisakė leisti privatizuoti žemės sklypą sodininkų bendrijoje „Atžala“. Pirmosios instancijos teismo teigimu, pareiškėja, nesutikdama su tokiu atsakymu, turėjo jį skųsti Administracinės teisenos tvarka Kauno apygardos administraciniam teismui, o ne kreiptis į bendros kompetencijos teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad pareiškėjos tėvas A. G. sodo sklypą valdė. Tokio juridinio fakto nustatymas, apylinkės teismo nuomone, nesukels teisinių pasekmių. Kadangi pareiškėja nepasinaudojo Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintomis nuostatomis apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą leisti privatizuoti sodo žemės sklypą, todėl teismas atsisakė priimti pareiškimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. G., miręs 2011-02-20, faktiškai valdė žemės sklypą, esantį ( - ), kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

13Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja, nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos 2015-02-18 atsakymu, turėjo jį skųsti administracinės teisenos tvarka Kauno apygardos administraciniam teismui. Kadangi 2015-02-18 Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas (b. l. 28–30) buvo adresuotas (skirtas) ne pareiškėjai I. S., o suinteresuotam asmeniui J. K., būtent kuri buvo informuota apie teisinio pagrindo leisti jai įsigyti sodo žemės sklypą sodininkų bendrijoje ,,Atžala“, akivaizdu, jog paminėtas atsakymas pareiškėjai sukelti teismo nurodytų teisinių pasekmių negalėjo. Dėl to pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad, pareiškėjai nepasinaudojus Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintomis nuostatomis apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą leisti privatizuoti sodo žemės sklypą, o tuo pačiu ir tai, kad nustatymas juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. G., miręs ( - ), faktiškai valdė žemės sklypą, esantį tarp( - ), nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių.

14Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, kad palikėjas registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, apie kurį teismas įpareigojo pateikti įrodymus, palikimo atsiradimo dieną neturėjo, todėl niekas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja siekia paveldėti palikėjo turtinę reikalavimo teisę privatizuoti palikėjo valdytą žemės sklypą. CK 5.1 str. 2 d. numatyta, kad paveldimo materialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

15Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą apima ne tik ieškinio pareiškimo teikimo atvejus, bet ir pareiškimus teismui ypatingosios teisenos bylose. Asmuo, prašydamas teismo nustatyti ypatingosios teisenos tvarka juridinį faktą, tuo pačiu netiesiogiai prašo apginti ir jo teisę, atsiradusią dėl to fakto. Tačiau teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimo santykis lemia tai, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis CPK nustatytos tvarkos. Todėl kreipimosi į teismą momentu iš ieškovo (pareiškėjo) neturėtų būti pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes ieškinyje (pareiškime) ieškovas (pareiškėjas) turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio (pareiškimo) pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Tokiu būdu ir CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei CPK 447 straipsnio 3 punkte numatytos pareiškėjo procesinės pareigos pareiškime nurodyti įrodymus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą, ir juos pateikti kartu su pareiškimu, turėtų būti aiškinamos kaip pareiškėjo pareigos nurodyti ir pateikti visus įrodymus, kuriais pareiškėjas ketina įrodinėti pareiškimo pagrindą sudarančias aplinkybes.

16Kaip matyti iš pareiškėjos 2015-10-13 pateikto teismui pareiškimo, pareiškėja nurodė, kad jos tėvas A. G. nebuvo sudaręs testamento, po jo mirties visą turtą pagal įstatymą paveldėjo A. G. vaikai; pareiškėja rūpinosi tėvo, kuris iki mirties gyveno su ja, laidojimu. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja pateikė: Gyventojų registro tarnybos išrašą apie asmenis: A. ir G. ir I. S. kopiją, 2011-02-20 UAB „Praradimas“ laidojimo paslaugų užsakymo kopiją.

17Įrodymų pakankamumo klausimą teismas visiškai išsprendžia, kai ištiria visus įrodymus teismo posėdyje, priimdamas sprendimą (CPK 183, 185, 260 straipsniai, 265 straipsnio 1 dalis). Be to, ypatingosios teisenos bylose, kuriose pagal įstatymą teismas privalo veikti ex officio, teismas turi teisę ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 179 str. 2 d., 443 str. 8 d.). Todėl bylai reikšmingus faktinius duomenis teismas turi teisę gauti ir CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos (Lietuvos A. T. senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju, kai iš pareiškimo matyti, jog pareiškėja siekia paveldėti palikėjo teisę privatizuoti tėvo valdytą žemės sklypą, dėl kurio valdymo fakto nustatymo reiškia pirmąjį reikalavimą, taip pat nepagrįstai skundžiama nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti šį pareiškimo trūkumą, t. y. pateikti įrodymus apie A. G. nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas/vertybinius popierius, kurių akivaizdu, kad neegzistuoja.

18Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 3 p., 329 str. 1 d.).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

20atskirąjį skundą tenkinti.

21Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė,... 2. I.Ginčo esmė... 3. Pareiškėja 2015-10-15 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Kauno apylinkės teismas 2015-10-23 nutartimi pareiškimą dalyje dėl... 6. nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams dalyje dėl... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai ... 8. Pareiškėja atskirajame skunde (b. l. 98–99) prašo panaikinti teismo... 9. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 11. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą... 12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog iš... 13. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo pritarti pirmosios instancijos... 14. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, kad palikėjas registruotino... 15. Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens,... 16. Kaip matyti iš pareiškėjos 2015-10-13 pateikto teismui pareiškimo,... 17. Įrodymų pakankamumo klausimą teismas visiškai išsprendžia, kai ištiria... 18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 20. atskirąjį skundą tenkinti.... 21. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti bylą perduoti...