Byla 2-153/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Marytės Mitkuvienės, kolegijos teisėjų: Danutės Milašienės, Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta nagrinėti ieškovų R. P. ir R. I. ieškinį dėl gyvybės atėmimu padarytos žalos atsakovui VšĮ „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė“, VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ ir VšĮ „Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė“.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovai R. P. ir R. I. 2005 m. liepos 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl pacientės Z. I. gyvybės atėmimu padarytos turtinės, neturtinės žalos bei laidojimo išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad minėta žala atsirado dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir jų darbuotojų kaltės, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

4Vilniaus apygardos teismas 2005 m. sausio 19 d. nutartimi R. P. ir R. I. ieškinį paliko nenagrinėtą.

5Teismas nurodė, kad ieškovai prieš kreipdamiesi į teismą, privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Nurodė, kad CPK 3 straipsnio 8 dalis numato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kadangi ieškovai nusprendė savo teises ginti galiojant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui, teismas nurodė, kad turi būti taikoma šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad pacientui mirus padarytos žalos dydį pagal suinteresuotų asmenų pareiškimą nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, dalyvaujant gydytojams ir kitiems tretiesiems asmenims, iš kurių vėliau žalos atlyginimas gali būti išieškotas regreso tvarka. Nurodė, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad ši komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, o pacientas nesutikdamas su komisijos sprendimu, per 30 dienų gali kreiptis su ieškiniu į teismą ginčydamas šios komisijos sprendimą. Nurodė, kad ieškovai turėtų kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, ir tik nesutikdami su jos sprendimu, ginti savo teises teisme.

6Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį, nes ji neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėja savo skundą grindžia šiais argumentais:

71. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 19 d. nutartyje nurodo, jog ieškovų ieškinys teisme gautas 2005 m. liepos 21 d., t.y. po to, kai įsigaliojo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, pagal kurio 17 straipsnio 1 dalį, pacientui mirus padarytos žalos dydį pagal suinteresuotų asmenų pareiškimą nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, todėl ieškovai turėjo laikytis šio įstatymo nuostatų. Toks teismo argumentas prieštarauja teisės principams, pagal kuriuos įstatymas neturi grįžtamosios galios. Įstatymas taikomas tik santykiams, atsiradusiems jam įsigaliojus. Kadangi ieškovams žala buvo padaryta 2002 m. liepos 21 d., neturėtų būti taikomos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos, nes jis žalos atsiradimo metu negaliojo.

82. Vilniaus apygardos teismas neteisingai aiškina CK 3 straipsnio 8 dalies nuostatas, pagal kurias civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Ieškovas nurodo, kad CK 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos normos taikomos materialinei, o ne procesinei teisei. Todėl Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai išplėtė civilinio proceso įstatymo sampratą ir tokiu būdu išvengė jam tenkančios pareigos įvykdyti teisingumą byloje.

93. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai išplėtė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo taikymą asmenų atžvilgiu. Šio įstatymo, žalos padarymo metu galiojusi redakcija (Žin., 1998, Nr. 52-1452), 2 straipsnis numatė, jog įstatymas nustato pacientų teises ir pacientų sveikatai ir padarytos žalos įvertinimo bei kompensavimo tvarką, kai žala pacientams padaryta gydytojo ar slaugos darbuotojo teisėtais veiksmais (be jų kaltės). Tuo tarpu atsakingų darbuotojų – gydytojų, veiksmai buvo neteisėti, pažeidžiantys medicininę praktiką bei standartus. Todėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas savo apimtimi negali būti taikomas sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, nes žala buvo padaryta esant gydytojų kaltei.

104. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 19 d. priimdamas nutartį nepagrįstai užvilkino bylos nagrinėjimą, nes Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo taikymo klausimas jau buvo išspręstas teismo parengiamajame posėdyje, vykusiame 2005 m. gruodžio 9 d., kurio metu atsakovai pareiškė, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nebūtina, nes įstatymas įsigaliojo tik 2005 metais, o žala padaryta 2002 metais ir, kad teismas galėtų aplenkti ikiteisminę tvarką. Todėl nesuprantama dėl kokių priežasčių Vilniaus apygardos teismas pakeitė sprendimą dėl to paties klausimo, kuomet jokių naujų aplinkybių byloje nebuvo nustatyta.

115. Vilniaus apygardos teismas pažeidė teisminės gynybos prieinamumo, universalumo principą ir besąlygišką teisę į teismą, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teismas spręsdamas ar laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, privalo atsižvelgti į bylai reikšmingas aplinkybes.

12Atsakovai VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ ir VšĮ „Greitosios pagalbos universitetinė ligoninė“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodo, jog nesutinka su ieškovo atskirajame skunde nurodytais motyvais ir, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nurodo, kad ieškovas pirmiausia turi spręsti ginčą ikiteismine tvarka, o tik paskui nesutikus su priimtu sprendimu, kreiptis į teismą. Taip pat nurodo, kad teismas teisingai išaiškino CK 3 straipsnio 8 dalies nuostatas, nes Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostata yra procesinė imperatyvioji teisės norma. Atsakovai teigia, kad teismas proceso nevilkino, o priešingai nukreipė ieškovus spręsti ginčą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, kurios pagrindinė paskirtis pagreitinti tokio pobūdžio ginčų sprendimą.

13Atskirasis skundas tenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Byla nagrinėta apeliacinio skundo ribose.

15Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu atsakovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė toms kategorijos bylos numatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

162004 m. liepos 13 d. buvo priimtas LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas Nr. IX-2361, kuris įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. (Įstatymo 18 str.). Šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalis numato, kad ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo yra Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų pacientams padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatai, kuriuos, remdamasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtinto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 3 punkte numatyta, kad Komisijos kompetencijai priklauso tik pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d. Kadangi pareiškėjai žala buvo padaryta 2002 m. liepos 21 d., t.y. iki 2005 m. sausio 1 d., jos ieškinys dėl pacientės Z. I. gyvybės atėmimu padarytos turtinės, neturtinės žalos bei laidojimo išlaidų atlyginimo turi būti nagrinėjamas teisme, nes nepriklauso Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos kompetencijai. Tai patvirtina ir pareiškėjos 2006 m. kovo 31 d. gautas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos raštas Nr. PŽK-2-78, kuriame nurodoma, kad Komisija nagrinėja tik tuos atvejus, kuomet žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d.

17Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai ieškovės R. P. ieškinį paliko nenagrinėtą.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai