Byla AS-552-1108-14

Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 10 d. išduoto statybos leidimo Nr. 0441 ( toliau – ir Leidimas Nr. 0441) panaikinimo.

5Pareiškėjas paaiškino, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. rugpjūčio 22 d. priėmė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (23.5)-PS1-25, kuriame nurodyta, kad statytojui priklausančiame žemės sklype (kad. Nr. ( - )) leidimas Nr. 0441 išduotas neteisėtai. Pareiškėjo teigimu, ginčo žemės sklype naujų statybų nebuvo ir nėra numatyta jokiame teritorijų planavimo dokumente, nei sodybos, nei pavienių statinių tame sklype nėra buvę. Nurodytame žemės sklype – draustinyje, jau pradėti statybų paruošiamieji darbai (žemės darbai), kurių metu keičiamos saugomos žemės reljefo paviršiaus formos, tačiau statybos darbai nevykdomi. Pareiškėjo manymu, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti Leidimo Nr. 0441 galiojimą bei uždrausti V. J. perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą (kad. Nr. ( - )), nes priimtas sprendimas gali tapti neįvykdomas ar gali pasunkėti jo vykdymas.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netaikė pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

8Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsniu, pažymėjo, kad prašyme nurodyta, jog buvo atliktas pakartotinis patikrinimas ir nustatyta, kad žemės sklype nėra pastatų, įvykdyti tik žemės darbai. Teismas darė išvadą, kad tenkinti reikalavimą sustabdyti statybos leidimo galiojimą nėra pagrindo, t. y. jo galiojimo nesustabdžius, kliūčių įvykdyti galimą teismo sprendimą nekils. Teismas pažymėjo, kad žemės savininko pasikeitimas taip pat neturės įtakos ginčijamo leidimo teisėtumui ir neįtakos sprendimo vykdymo. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, keistųsi proceso dalyviai šioje byloje, t. y. naujasis žemės savininkas įstotų į procesą ir prisiimtų atsakomybę dėl reiškiamų pretenzijų. Teismas darė išvadą, kad ir ši aplinkybė neturi įtakos tikėtino sprendimo vykdymui.

9III.

10Pareiškėjas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu (t. I, b. l. 156-160) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir tenkinti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Leidimo Nr. 0441 galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo bei padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie draudimą savininkui V. J. perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą (kad. Nr. ( - )).

11Pareiškėjas pabrėžia, jog valstybės saugomoje teritorijoje – ( - ) geomorfologiniame draustinyje, esančiame žemės sklype (kad. Nr. ( - )), priklausančiame V. J., statybos yra negalimos. Pareiškėjas pažymi, kad teritorija, kurioje vėliau buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, yra valstybės saugomoje teritorijoje nuo pat draustinio įsteigimo. Pareiškėjas remiasi Saugomų teritorijų įstatymo 8, 9 straipsniais, nurodo, kad ginčo žemės sklype esamos sodybos nėra, taip pat nenustatyta, kad toje vietoje būtų buvę sodybos ar pavieniai pastatai. Saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir bendrojo planavimo dokumentuose statybos taip pat nėra numatytos. Pareiškėjas daro išvadą, kad Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintos aiškios nuostatos, draudžiančios nagrinėjamoje vietoje vykdyti statybas. Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nei teisės aktai, nei planavimo dokumentai ginčo vietoje statinių statybų nenumatė. Pareiškėjas remiasi Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2006 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-86/2007. Pareiškėjas pabrėžia, kad būtent statybos labiausiai keičia kraštovaizdžio pobūdį, todėl jei nebūtų sustabdytas statybos leidimo galiojimas, įvykdžius statybas, būtų negrįžtamai pakeistas (sunaikintas) valstybės saugomas unikalus kraštovaizdis. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu ginčo vietoje pradėti statybų paruošiamieji darbai – įvykdyti žemės darbai, todėl nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, statyba galėtų būti vykdoma ir užbaigta, todėl pareiškėjo prašymo tenkinimo atveju pasunkės teismo sprendimo įvykdymas, nes padidės neteisėtos statybos pagal statybos leidimą padarinių šalinimo išlaidos, padidės šalinamų padarinių mastas, galimi papildomi ginčai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-226/2009. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju, kai statybos pagal ginčijamą statybos leidimą nėra pradėtos yra tikslinga išlaikyti esamą padėtį, prioritetą suteikiant viešųjų interesų apsaugos principui. Pareiškėjo teigimu, šios priemonės pritaikymas būtų proporcingas siekiamam tikslui – išvengti neigiamų pasekmių, kurios gali atsirasti, jei skundžiamas aktas ginčo metu galiotų, o vėliau teismo sprendimu būtų panaikintas. Pareiškėjas paaiškina, kad nepadarius įrašo Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo statytojui perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, pasikeitus žemės sklypo savininkui vėliau iškiltų sunkumų ne tik su buvusios padėties atkūrimu, išaugtų neteisėtų statybų pagal statybos leidimą padarinių šalinimo išlaidos, šalinamų padarinių mastas, bet ir atsirastų būtinybė kompensuoti naujam žemės sklypo savininkui patirtus nuostolius, teisėtai įsigijus turtą.

12Atsakovas V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. I, b. l. 163-167) prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

13Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl žemės sklypo buvimo valstybiniame draustinyje ir veiklos valstybiniame draustinyje reglamentavimo, nėra susiję su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimu, todėl nevertintini. Be to, tokie argumentai buvo nurodyti Tarnybos prašyme Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus išduoto statybos leidimo Nr. 0441 panaikinimo. Atsakovas daro išvadą, kad tokie pareiškėjo argumentai yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o ne su taikytinų reikalavimo užtikrinimo priemonių pagrindais, todėl turėtų būti atmesti. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių realių įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo įgyvendinimo pasunkėjimą. Be to, Tarnyba nepateikė įrodymų, kad statybos darbai pagal išduotą statybos leidimą yra pradėti. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog V. J. planuotų perleisti ginčo žemės sklypą arba dėl žemės sklypo perleidimo galėtų pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas.

14Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniau regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimus į atskirąjį skundą (t. I, b. l. 170-171) prašo klausimą dėl atskirajame skunde dėstomų prašymų tenkinimo išspręsti taip, kad būtų apgintas visuomenės interesas aplinkos apsaugos srityje.

15Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. I, b. l. 173-174) prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Pareiškėjas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus išduoto statybos leidimo Nr. 0441 galiojimo laikiną sustabdymą, nurodydamas, kad statybą pagal ginčijamą leidimą tęsiant ir net užbaigiant, pareiškėjo prašymo tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes padidėtų neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidos, padidėtų šalinamų padarinių mastas, būtų galimi papildomi teisiniai ginčai.

19Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma, pažymi, kad šioje proceso stadijoje sprendžiami išimtinai su reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu susiję klausimai, todėl ji nevertins proceso šalių pateiktų paaiškinimų, susijusių su ginčo iš esme, ir dėl jų nepasisakys.

20Pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnyje numatytas reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-196/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-632/2011). Reikalavimo užtikinimo priemonių tikslas yra išvengti situacijos, kai bylą nagrinėjant teisme teismo sprendimas, jo įgyvendinimas tampa neefektyviu. Kita vertus, pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį.

21Pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą yra tik tuo atveju, kai bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas. Be to, tokiu atveju taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, AS10-349/2007, AS6?496/2006, AS15?622/2006).

22Teisėjų kolegija vertina, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjo reikalavimai būtų patenkinti ir inter alia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2007 m. gegužės 10 d. išduotas statybos leidimas Nr. 0441 būtų panaikintas, pareiškėjo nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neturėtų įtakos priimto teismo sprendimo įvykdymui, kadangi, panaikinus minėtą administracinį aktą, jis tiesiog nebesukels jokių teisinių pasekmių, taigi toks teismo sprendimas iš principo nereikalauja jokio vykdymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2494/2008). Kitų reikalavimų (pavyzdžiui, dėl žemės sklypo sugrąžinimo į ankstesnę padėtį, t. y. statinių nugriovimo ir pan.) nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekelia. Pažymėtina ir tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymas, apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtį, neįtvirtina, kad vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslų – padėti pareiškėjams išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ir turi būti taikomos nagrinėjamos administracinės bylos ribose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-451/2008).

23Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su galimomis neigiamomis pasekmėmis ateityje (galimos statybos padarinių šalinimo išlaidos, mastas, papildomi ginčai), negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Aplinkybės, kuriomis pareiškėjas motyvuoja prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertintinos kaip pareiškėjo į ateitį nukreiptos, nepagrįstos prielaidos ir spėjimai, nesudarantys pakankamo pagrindo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-720/2011).

24Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonių institutą, jo taikymo pagrindus, įvardintus argumentus, pastebi, jog iš esmės skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus, kai turi būti įvertintos konkrečios aplinkybės, atsižvelgiama į skirtingų subjektų interesus. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos administracinės bylos nėra iš esmės panašios su nagrinėjama byla ir nesudaro pagrindo šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

25Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Pareiškėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

28Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Nutartis neskundžiama.