Byla 1-249-827/2015

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Laimai Baniulytei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, vertėjai Svetlainai Minakovai, Irinai Pikčilingienei, kaltinamajam D. Š., kaltinamojo gynėjai advokatei J. T. Litvinskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Rusijoje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirba UAB „Gaty auto“ autošaltkalviu, gyv, ( - ), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje;

2Teismas išnagrinėjo bylą ir

Nustatė

3D. Š. pažeidė viešąją tvarką (viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką), o būtent:

42013-08-22 apie 00.50 val. prie namo, esančio Vilniuje, Kalvarijų 198, apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas necenzūrinius žodžius, be jokios pagrįstos priežasties, neva žodžiu įžeistas K. V. pokalbyje dėl cigarečių, ranka sudavė K. V. į veidą, dėl ko šis nugriuvo, K. V. bandant stotis, spyrė koja K. V. į dešinį šoną, dėl ko šis vėl nugriuvo, o po to sudavė gulinčiam K. V. rankomis ir kojomis ne mažiaus 3 smūgių į įvairias kūno vietas, T. V. bandant apginti K. V., pastūmė K. V., dėl ko ši nugriuvo ir nuriedėjo nuo laiptinės laiptų, J. P. bandant apginti K. V. ir T. V., spyrė koja J. P. į pilvą, dėl ko ši taip pat nugriuvo ir nuriedėjo nuo laiptinės laiptų, V. V. bandant apginti K. V., T. V. ir J. P., sudavė V. V. rankomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas K. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda galvos dešinėje pusėje viršugalvio-smilkinio riboje, kairio skruosto sumušimu, paviršiniu nosies nubrozdinimu, poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, poodine kraujosruva dešiniame šone su juosmens odos nubrozdinimu ir dešinės alkūnės odos nubrozdinimu, o kitiems asmenims sukeldamas fizinį skausmą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d.

5Apklaustas teisme kaip kaltinamasis D. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Teigė, jog nesutinka, kad pirmas pradėjo konfliktą, kad kabinėjosi necenzūriniais žodžiais. Sutiko, jog trenkė nukentėjusiajam, bet tikrai ne gulinčiam. Paaiškino, kad įvykio vakarą apie 23 val. atvažiavo prie namų su taksi. Užsirūkė ir ėjo link namų. Viršuje prie durų stovėjo nepažįstamas vyras (V.), jis buvo girtas, vos vos laikėsi ant kojų. Vyras paprašė kaltinamojo užsirūkyti. Jis pasakė, kad neturi. Pirmos laiptinės durys buvo atidarytos, antros ne. Stovėdamas tarp laiptinės durų, kaltinamasis išgirdo, kaip jį vadina necenzūriniais žodžiais. Atsisukęs pamatė neblaivų vyriškį ir jį pastūmė. Vyriškis nukrito. Kaltinamasis nuėjo link lifto, pakeliui sutiko M. P.. Liftu pakilo į 4 aukštą. Berakinant duris laiptais atbėgo V., M. P. ir pradėjo tempti už striukės į lauką, kad išsiaiškintų santykius. Kaltinamasis išėjo į lauką. Prasidėjo kaltinimai, grasinimai. M. P. klausė, kodėl jis pastūmė jos švogerį. V. pradėjo eiti link jo, norėjo muštis. Kaltinamasis trenkė jam per veidą, jis pritūpė. Dar į lauką išėjo J. P., V.. Visi pradėjo jį spausti, kažkas nagais įsikabino į veidą. Kadangi vietos buvo mažai netyčia spyrė Julijai ir ji nulėkė nuo laiptų. V. vėl norėjo muštis, kaltinamasis jam vėl trenkė. Jis nukrito. Jo žmona pripuolė prie jo, jis pats pastūmė savo žmoną ir ji nusirito nuo laiptų. Po kelių minučių kaltinamasis gavo pagaliu per galvą. Abu su V. pasimušė. Tada D. Š. nuėjo namo ieškoti pagalbos. Pažadino brolį ir su juo išėjo į lauką, kur buvo triukšmas. Paskui išėjo jo tėvas ir kaimynas S. P., kuris lindo prie kaltinamojo muštis, nuo S. jį dengė tėvas. Kažkaip vėl gavosi, kad trenkė V.. V. nukrito ant laiptų. Patikrinau jo pulsą ir pasakė, kad gyvens. Barniai vėl tęsėsi, todėl su broliu pasitraukė iš įvykio vietos, nuėjo link aikštelės, kuri yra prie 194 namo. Pamatė, kaip atvažiavo pareigūnai, tada su broliu grįžo į įvykio vietą. Jį pasodino į automobilį ir nuvežė į PK.

6Pirmą kartą K. V. pastūmė prie laiptinės lauko durų, ranka į krūtinę, jis nukrito prie laiptinės durų prie praėjimo. Antrą kartą V. trenkė prie laiptinės durų su kumščiu į veido kairės pusę Jis pasitraukė į šoną. Po šio smūgio visi pradėjo spausti kaltinamąjį prie laiptinės durų. Trečią kartą K. V. trenkė su kumščiu šalia akies, jis atsisėdo ant užpakalio ant praėjimo prie durų. Ketvirtą kartą K. V. trenkė su kumščiu į galvą, kai jis buvo laiptų apačioje. K. V. tada nukrito ant laiptų ir susimušė galvą. Įvykio dieną buvau išgėręs 250-300 g brendžio. Įvykio metu visi barėsi. Kaltinamasis J. P. su koja spyrė. Prieš V. smurto nenaudojo. Įvykio viduryje stumdėsi su V., jis pirmas pradėjo stumdytis. K. V. kojomis nespardė. Nuėjęs į butą, grįžo atgal, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl jį mušė su pagaliu. Jį su pagaliu užpuolė V., po to, kai sudavė pagaliu, kaltinamasis su juo stumdėsi. Smūgius jam sudavė tik V., K. V. nesudavė, tik norėjo suduoti. Po to, kai M. P. ir V. ištempė jį į lauką, jos ir K. V. pradėjo prie jo kibti, grasinti, bartis, sakė, kad uždarys jį į kalėjimą. Po to išėjo J. P. ir V.. Po to, kai trenkė K. V., po pirmo pastūmimo, J. P., jos motina, jos draugas, V., pradėjo jį pulti, kai kas kibo nagais į veidą. Kaltinamasis neturėjo kur dėtis ir spyriau J. P. į pilvą, spyrė per stipriai, ji nukrito nuo laiptų. Kai spyrė J. P., kaltinamasis stovėjo laiptinėje tarp durų. Atstumas tarp laiptinės vidinių ir išorės durų yra 1,5-2 m. Praėjimas nuo durų yra iki laiptų yra 2 m ilgio. Kai kaltinamasis buvo tarp laiptinės durų, dešinėje stovėjo V., kairiau J., paskui stovėjo M., V.. V. stovėjo jiems už nugarų. Kai spyrė J., ji užkliuvo už kažko ir todėl nusirito nuo laiptų. Nenorėjo tyčia spirti J. P., jam reikėjo išlįsti, nes buvo užspeistas. Po to, kai spyrė J., išėjo iš laiptinės tarpdurio. Šalia buvo V., jam trenkė, jis nuo smūgio atsisėdo viršuje laiptelių. V. žmona nuėjo jam padėti, jis ją pastūmė ir V. nuriedėjo nuo laiptų. J. nukritus V. susirado pagalį ir juo sudavė kaltinamajam, kuris buvo prie laiptinės durų, pataikė virš dešinės akies, prakirto antakį. V. žmoną pirmą kartą pamatė, kai ji atėjo su Marija tempti jo į lauką. Kai atvyko policija, kaltinamasis pasakė, kad sumušė vyrą.

7Nesutiko su civiliniais ieškiniais, t. y. K. V. turtinės žalos reikalavimu. Pripažino tik 1000 lt reikalavimą. Nesutiko ir nepripažino K. V. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Sutiko su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Sutiko K. V. atlyginti 1000 lt turtinės žalos, nes jis buvo porą dienų nedarbingumas, tačiau neaišku kaip ten iš tikro buvo su jo dantimis. Ikiteisminio tyrimo metu siūlė susitaikyti su K. V., bet nepamena, kas, tačiau K. V. norėjo labai didėlio žalos atlyginimo. Didžiojoje Britanijoje buvo teistas, nes pastūmė žmogų, jam sudavė. Nuteisė 1 metais laisvės atėmimo, atliko 7 mėnesius. Šiuo metu dirba autoservise autošaltkalviu, atlyginimas 1200 lt.

8Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu D. Š. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 83, 94).

9Apklaustas kaip nukentėjusysis K. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šventė žmonos sesers vyro gimtadienį, važiavo namo, išsikvietė taksi. Išėjo į laiptinę ir viskas atsitiko. Taksi jau laukė, kai išėjo į laiptinę. Kaltinamasis buvo jiems iš kairės, nepamena, ko jis iš jų norėjo. Kaltinamasis kirto K. V. į veidą su ranka ir jis nukrito ant laiptų. Kiek buvo suduota smūgių neprisiminė, atsipeikėjo jau Greitosios pagalbos automobilyje, tačiau smūgius jam sudavė kaltinamasis, nes matė jį artėjantį link jo. Atrodo, kad prieš smūgį kaltinamasis iš jo paprašė cigaretės. Sakė: „dai zakuric“. Nukentėjęs atsakė, kad nerūko, neturi. Smūgį sudavė lauke, kai nusileidinėjo nuo laiptų, op smūgio nukentėjęs nukrito ant laiptų. Įvykio metu žmona buvo šalia. Dar buvo M. P., žmonos sesuo, V., J. P.. Nukentėjęs įvykio dieną buvau vartojęs degtinės, jautėsi vidutiniškai girtas. Neprisiminė, ką darė kiti, su juo buvę asmenys. Teigė, jog prieš kaltinamąjį fizinės jėgos nenaudojo. Po įvykio jam sulūžo danties tiltelis, po negalėo dirbti, todėl civilinis ieškinys ir pareikštas. Taip pat buvo praskelta galva dešinėje pusėje. Danties tiltas lūžo viršuje kairėje pusėje, buvo nubrozdinimų, ant kairės akies mėlynė. Civiliniame ieškinyje turtinę žalą sudaro tai, kad kalinamasis negalėjo dirbti, be to, odontologui turėjo mokėti už dantis. Už tai, kad nėjo į darbą, Sodra nemokėjo, nes įvykio metu nukentėjęs buvo išgėręs. Civilinio ieškinio 3800 lt sudaro odontologo paslaugos. Šių pinigų dar nėra sumokėjęs. Neturtinę žalą sudaro 5000 litų Šį reikalavimą palaikė.

10Iš gimtadienio šventės išėjo nukentėjęs, jo žmona, J., V. ir M.. K. V. stovėjau veidu į gatvę, kaltinamasis atėjo jam iš kairės. Dar nebuvo nulipęs laiptais, kai kaltinamasis priėjo prie jo. Įvykio metu šalia buvo J. ir žmona. Gal ir V. buvo šalia. Atkreipė dėmesį į kaltinamąjį, nes ji lėkė į jį, kažką kalbėjo, matėsi, kad ne taikiai nusiteikęs. Kai kaltinamasis jam trenkė, jis buvau į jį šonu. Nuo smūgio nukrito šonu ant cementinio grindinio ir nepamena, kas vyko toliau. Nuo įvykio vaikšto su laikinu danties tilteliu. Kad lūžęs tiltelis, pamatė kitą dieną po įvykio, o pas gydytoją nuėjo po savaitės ar dviejų.

11Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus (t. 1, b. l. 9-10), paaiškino, kad jie yra teisingi, juos palaiko.

12Apklausta kaip nukentėjusioji T. V. paaiškino, kad šventė sesers vyro jubiliejų. Apie dvyliktą valandą nusprendė važiuoti namo, išsikvietėm taksi. Pirma liftu nusileido nukentėjusioji su vyru K. V., po to, J. su vyru. Išeinant iš bendrabučio ant laiptų kaltinamasis jai kažką burbtelėjo, paskui vyro paprašė parūkyti. Vyras atsakė, kad neturi. Tada prasidėjo muštynės. Kaltinamasis daužė ir spardė jos vyrą. Ji su Julija pribėgo ir paklausė, ką šis daro. Kaltinamasis nustūmė nukentėjusiąją su J. ir toliau trankė vyrą. Vienu metu pasirodė, kad vyras jau miręs, T. V. rėkė. Kaltinamasis dar patikrino vyro pulsą, ar gyvas, ir pasakė, kad nuo jo smūgių retai kas išgyvena. Kažkas iškvietė greitąją ir policiją. Kai atvažiavo policija ir greitoji, kaltinamasis dar šaukė, kad išsiaiškins, kur jie gyvenam, kad žino, kur J. gyvena ir jie smegenų savo nesurinks.

13Nukentėjusioji iš bendrabučio į lauką ėjo su vyru, ji pirma ėjo link taksi, o vyras buvo šiek tiek už jos. Kai kaltinamasis juos užkalbino, ji buvau jau ant šaligatvio, o vyras ant laiptų. Pirmą kartą vyrui smogė su ranka į veidą ir pataikė į kairę pusę prie akies. Po pirmo smūgio vyras nukrito, jis kėlėsi. Nukentėjusioji pribėgo prie Š., sakė, ką tu darai. J. taip pat pribėgo. Jas kaltinamasis nustūmė. Tada D. Š. spyrė vyrui ir dar sudavė su ranka. Vyras po smūgio su ranka jau buvo be sąmonės. Nukentėjusioji klykė, rėkė. Kaltinamasis kažkur dingo, nukentėjusiosios sesuo nuėjo pas jį butą, tada išėjo kaltinamojo tėvai. Kaltinamasis pats nutraukė visus smurtinius veiksmus, kai vyras buvo be sąmonės. Nematė, ar kas trenkė kaltinamajam. T. V. įvykio metu buvo išgėrusi dvi taures vyno. Jautėsi gerai.

14Nukentėjusiosios vyras kaltinamajam tikrai netrenkė, ar trenkė kiti, nežino. Nuo kaltinamojo pastūmimo T. V. nukrito nuo laiptų, nes pas ją buvo mėlynės. Kaltinamasis pastūmė Juliją, ji irgi nukrito nuo laiptų. Kai vyras bandė keltis, kaltinamasis vėl trenkė vyrui. V. kaltinamąjį traukė nuo K. V.. Vyrui buvo suduota gal trys smūgiai, gal daugiau. Ant kaltinamojo sužalojimų nematė.

15Išėjusi į lauką kaltinamąjį pastebėjo iš kairės pusės, su juo prasilenkė. Įvykio vietoje buvo kažkoks apšvietimas. Kai pastebėjo kaltinamąjį, lauke su vyru buvome dviese. Kai kaltinamasis davė smūgį vyrui, jis leidosi laiptais. Tuo metu T. V. buvau jau nulipusi laiptais, 1,5 metrų atstumu nuo vyro ir kaltinamojo. Kai išgirdo, kad kaltinamasis prašo cigarečių, atsisuko visu kūnu ir pamatė, kad kaltinamasis trenkė vyrui. J. smūgio vyrui metu atėjo iš laiptinės. Išėjo ir J. vyras. Po smūgio T. V. pribėgo prie vyro ir sakė kaltinamajam, ką tu čia darai. Vyras bandė keltis. Kai kaltinamajam sakė, ką darai, kaltinamasis ją pastūmė ir ji nukritau nuo laiptų. Tada pribėgo J., ją Š. irgi pastūmė, ji nukrito. Nukentėjusioji atsistojau, vėl lipo pas vyrą. Tačiau Š. vyrui smogė dar kartą ir jis jau nejudėjo. Kai ji priėjo prie vyro, kaltinamasis patikrino, ar pas jį yra pulsas ir pasakė, kad nuo jo smūgio mažai kas išgyvena. Kai vyras nebejudėjo, nukentėjusioji rėkė, jos sesuo nulėkė kviesti kaltinamojo tėvų.

16K. V. gimtadienyje vartojo alkoholį - keturi vyrai išgėrė du butelius degtinės. Iš įvykio vietos išvažiavo su vyru greitąja. Žala nukentėjusiajai padaryta tuo, kad ją nustūmė nuo laiptų, bet ji Š. pretenzijų neturiu.

17Apklausta kaip liudytoja I. M. paaiškino, kad išgirdo triukšmą, buvo tamsu, vasara. Pamatė per balkoną, kad vyksta muštynės, iškvietė policiją. Liudytoja gyvena ( - ), muštynės vyko prie namo, kuris yra šalia. Nuo jos balkono iki įvykio vietos buvo 200 metrų. Girdėjo, kad žmonės barasi tarpusavyje. Kas ką iš asmenų darė, nematė. Kas ką iš asmenų darė, nemačiau. Policijai skambino iš mobilaus, jo numerio paskutiniai numeriai 451. Matė daug žmonių, kad jie tarpusavyje pykstasi. Ten buvo ir vyrų, ir moterų. Ką salė 112, neprisimena. Girdėjo ir vyriškus, ir moteriškus balsus. Neįsidėmėjo, kokie žodžiai buvo sakomi. Nematė, kas ir ką mušė. Ikiteisminio tyrimo pareigūnei nurodė, kas ką mušė, bet dabar nepamena, nes pati daug problemų turėjo. Apšvietimas įvykio vietoje buvo blogas. Konfliktas buvo prie laiptų laiptinės.

18Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bei Birt ataskaitą, liudytoja nurodė, kad tai jos parodymai ir jie yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad gyvena Vilniuje, ( - )aukšte. 2013 m. vasarą miegojo, pro praviras balkono duris išgirdo triukšmą, moters riksmą kieme. Atsikėlusi nuėjo į balkoną, matė muštynes kieme. Matė, kad šalia įėjimo į namo laiptinę vienas aukštas stambaus sudėjimo vyras mušė jai nepažįstamą moterį, o vėliau mušė nepažįstamą vyrą. Ėjo ieškoti savo telefono, skambino į policiją ir pranešė, kad kieme vyksta muštynės, mušama moteris. Tada pastebėjo, kad kieme yra daugiau asmenų, tačiau negalėjo pasakyti, kiek. Neįsidėmėjo to vyro, kuris mušė moterį. Toje vietoje buvo prastai apšviestas. Vyro ir moters, kuriuos mušė, apibūdinti negalėjo, po kurio laiko pamatė kieme policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 77).

19Apklausta kaip nukentėjusioji J. V. teismo posėdyje paaiškino, kad iš proceso dalyvių pažįstu visus. Su kaltinamuoju santykiai geri, augo viename kieme. Nukentėjusieji yra jos giminės. Dabartinė jos pavardė yra V., įvykio metu buvo P.. Paaiškino, kad buvo tėvo gimtadienis. Ji po darbo su vyru atėjau pas tėvus. Į gimtadienį atvyko mamos sesuo su vyru, mamos brolis su žmona. Mamos brolis su žmona išėjo anksčiau, V. pabuvo iki 00.00 val. Tėvas iškvietė jiems taksi. V. į apačią nusileido liftu, aš ji su V. V. nusileido kitu liftu. Kai išėjo į lauką dėdė jau gulėjo. T. V. jau buvo nusileidusi prie taksi, tada ji grįžo ir paklausė Š., ką jis daro. Jis ją nustūmė nuo laiptų. Tada J. V. Š.pasakė: „ką darai, čia gi mano dėdė“. D. Š. spyrė jai į pilvą, ir ji nusirideno nuo laiptų, prarado sąmonę. Mano vyras, kai ji nusirideno nuo laiptų, buvo apačioje ir ją sugavo. Jos vyras davė D. Š. už tai, kad jai trenkė. Š. toliau mušė jos dėdę. Paskui atėjo mama, lyg ir su D. Š. su tėvais. Dėdei buvo praskelta galva. Atvažiavo greitoji, policija. D. Š. buvo kažkur pradingęs, paskui vėl atsirado. Paskui į įvykio vietą atėjo ir jos tėvas. Mano teta išvažiavo su dėde greitąja, o jos tėvai ir D. Š. išvažiavo su policija. D. Š. buvo neblaivus įvykio metu, nes buvo agresyvus, smirdėjo alkoholiu. Dėdė buvo ramus. Kaltinamasis dėdei į galvą sudavė ranka du kartus. Nežino, ar spardė kojom. Š. mušė dėdę prieš jai nusiridenant nuo laiptų, ar po to dar mušė, nežino. Vyras trenkė D. Š. po to, kai ji nusirideno nuo laiptų, dėdė tuo metu gulėjo. Kai nukentėjusioji atgavo sąmonę, nuėjo prie dėdės, prie jo jau buvo teta. Dėdei bėgo kraujas. D. Š. priėjo prie dėdės, pažiūrėjo, ar yra pulsas. Paskui išėjo Š. tėvai, atvažiavo policija. Po to, kai nusirito nuo laiptų ir atgavo sąmonę, pamena, kad iš laiptinės išėjo jos tėvai, D. Š. tėvai.

20Įvykių aplinkybių gerai neprisiminė, tačiau prisiminė, kad išėjus iš laiptinės dėdė gulėjo šonu. Šalia jo buvo Š.. Dėdė bandė keltis, Š. dėdei dar kartą trenkė. Teta buvo prie taksi ir ji bėgo link dėdės. Š. sudavė ranka besikeliančiam dėdei į galvą. Jis nukrito, po to, jis pastūmė tetą, ši nusirideno nuo laiptų. Po to Š. smogė jai į pilvą ir ji nusirideno nuo laiptų.

21Kai išėjo, taksi automobilis jau laukė, T. V. ėjo link jo. Nežino, kada jis išvažiavo, ji pasakė taksistui, kad gali važiuoti, nes buvo konfliktas. Nežino, kas kvietė policiją ir greitąją, ji nekvietė. Nematė sužalojimų ant Š.. Š.galėjo sužaloti jos vyras gindamas ją, jis jai sakė, kad trenkė D. Š..

22Pagrasinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 56) J. V. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu papasakojo tą, ką prisiminė. Teigė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi.

23Apklaustas kai nukentėjusysis V. V. paaiškino, kad šventė gimtadienį. Baliaus pabaigoje iškvietė taksi. Jis su J. palydėjo tetą ir dėdę. Kaip kas įvyko neprisimena, ginčo irgi nepamena. Išėjo iš laiptinės, stovėjo taksi. Muštynės buvo jau įvykusios. Š. spyrė jo žmonai į pilvą, ji skrido nuo laiptų, jis ją sugavo. Tada jis trenkė D. Š., tiksliai neprisiminė, kur, gal į galvą. Š. pradėjo kratytis, bandė jam trenkti. D. Š. nuėjo į laiptinę, namo. Paskui kažkas rėkė, kad reikia kviesti greitąją, nes žmogus miršta. Jis nubėgo namo, skambino greitajai, grįžau atgal ir jau nieko nebuvo: nei policijos, nei greitosios. Namuose užtruko 15-20 minučių.

24Išėjęs į lauką matė stovintį D. Š. stovintį, dėdė lyg jau ir gulėjo ant žemės. Matė, kad stovi taksi. Taksistas lyg ir klausė, ar reikia pagalbos. Jis nuėjau laiptais prie taksisto, pasakė, kad jau jo paslaugų nereikės. Ėjo atgal nuo taksisto, tada D. Š. spyrė Julijai į pilvą. Julija skriejo, jis ją pagavo. Tada pribėgo prie D. Š. ir jam trenkė. Laikė jį, jis stengėsi išsivaduoti, trenkė nukentėjusiajam, paskui D. Š. nuėjo į laiptinę. Neprisimena, ar kaltinamasis naudojo fizinius veiksmus prieš litus asmenis, ant jo kūno sužalojimų nematė. Po įvykio kalbėjo su D. Š. dėl to. Klausė, kodėl jis taip padarė, Š. teigė, kad nieko neatsimena, atsiprašė. Įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, jautėsi apsvaigęs. Kaltinamasis taip pat buvo išgėręs. Tai matėsi iš jo stovėsenos. Jam buvo padaryti nežymūs sužalojimai, buvo smogta į ranka.

25Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 58-59), nukentėjęs nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė viską, ką matė. Kaltinamajam pretenzijų neturi.

26Apklausta kaip liudytoja M. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ji į lauką išėjo po visų. Jos sesuo rėkė ir sakė, kad vyrą jos sumušė. Jai sakė, kad jos dukrai D. Š. spyrė, ji nukrito nuo laiptų. Kaltinamasis nesiorientavo. Liudytoja jam sakė, ką jis daro. Po įvykio liudytoja, buvo nusėta mėlynėmis, dukra taip pat. M. P. sesers vyras paklausė kaltinamojo, kodėl jis jam trenkė, o jis jam dar kartą trenkė. Tada dukra priėjo prie dėdės, jam bėgo kraujas iš galvos. Dar buvo kažkokia moteris, kuri iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Liudytoja nubėgo pas D. Š. tėvus, bet niekas durų neatidarė, tada nubėgo pakviesti savo vyro. Kai atbėgo su vyru, lauke jau buvo D. Š. tėvai, policija, greitoji. Ji su vyru ir D. Š. važiavo į policiją. Juos pasodino visus į vieną policijos mašiną. Kai jos vyras paklausė, kodėl sumušė Juliją, Š.pasakė, kad išmuš žarnas, smegenis. Pareiškimo dėl D. Š. veiksmų nerašė, V. rašė pareiškimą. Po įvykio visas dukros šonas buvo mėlynas nuo sumušimo.

27Kai liudytoja išėjo iš laiptinės, K. V. gulėjo ant žemės, o sesuo mano rėkė, dukra jau buvo numesta nuo laiptų. Švogeris kėlėsi nuo žemės ir Š. vėl trenkė švogeriui. Trenkė su ranka ar koja. Dar įvykio vietoje buvo taksistas ir kažkokia nepažįstama moteris. V. tuo metu nebuvo. Kai Š.davė smūgį švogeriui, švogeris jau gulėjo ant žemesnio laiptelio. Iš namų pirmi išėjo sesuo su vyru, paskui Julija su vyru, o paskui liudytoja. Liudytojos vyras liko namie, nes jis mėgsta po vakarėlio tvarkytis. Šventės metu vartojo alkoholį. Liudytoja jautėsi vidutiniškai girta. Po įvykio liudytojos vyras su Š. bendravo. Vyras liepė atsiprašyti liudytojos ir dukros. Kaltinamasis M. P. atsiprašė, bet jos dukros ne.

28Iš buto su dukra, seserimi, jos vyru, žentu išėjo visi vienu metu. Liudytoja liftu leidosi viena. Kol nusileido liftu ir išėjo į lauką praėjo nedaug laiko. Liudytojai išėjus į lauką K. V. gulėjo ant šešto laiptelio, žemiau nei viduryje. Kai švogeris kėlėsi ir jam trenkė D. Š., taksistas pasakė, kad kvies policiją. Smūgio metu švogeris kėlėsi ir klausė D. Š., kodėl trenkė J.. Po to, kai D. Š. trenkė K. V., ji su seserimi laikė D. Š., kad jis daugiau netrenktų K. V.. Po smūgio švogeris buvo be sąmonės, Julija pakėlė dėdės galvą ir ten buvo kraujas. Tada liudytoja bėgo pas D. Š. tėvus.

29Apklaustas kaip liudytojas S. P. teismo posėdyje paaiškino, kad įvyko vakarą jį žmona pakvietė, sakydama, kad sužalotas švogeris. Išėjęs į lauką pamatė gulintį K. V., savo dukrą, D. Š., iš kairės stovėjo D. Š. šeima. Priekyje buvo greitoji. Švogeris gulėjo ant pirmo laiptelio apačioje ant nugaros, galva buvo į šoną. Tuo metu jau niekas nekonfliktavo. Greitoji apžiūrėjo švogerį, policija priėjo prie jų. D. Š. nieko nekalbėjo, jį už rankos laikė jo motina, šalia stovėjo jo tėvas, brolis. Laiko tarpas tarp to, kai svečiai išėjo ir atėjo žmona, buvo 5-10 minutės. V. palydėti išėjo žmona su dukra ir žentu. Klausė D. Š., kodėl jis taip padarė, bet jis jam lyg ir nieko neatsakė, važiuojant į policiją irgi jam sakė, kad dar nėra jo tokio matęs, tačiau D. Š. lygtai nieko jam nesakė. Sužalojimų ant kaltinamojo nematė, nelabai šviesu buvo. Dukrai skaudėjo pilvą, švogeriui po galva buvo kraujo. V. įvykio metu nebuvo. Įvykio vietoje lyg ir buvo nepažįstama moteris. Ji lyg greitąją ar policiją kvietė. Įvykio metu buvau išgėręs, jautėsi normaliai.

30Įvykio vietoje nebuvo jokios šviesos. Apšvietimo stulpas stovi gatvėje, kur stovi mašinos. Nuo apšvietimo stulpo iki laiptų yra 30 metrų.

31Apklausta kaip liudytoja N. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad naktį prabudo, nes sūnus grįžo namo susijaudinęs. Jis žadino savo brolį Sergejų ir sakė einam į lauką. S. apsirengė ir su D. Š. išėjo į lauką. Vyras irgi prabudo ir išėjo į lauką, o liudytoja į lauką nėjo, išėjo į balkoną, kuris išeina į lauką. Pamatė, kad žmonės laukia bendrauja, rėkauja. Ji irgi išėjo išėjo į lauką. Lauke buvo girtų žmonių kompanija. Tai buvo kaimynai iš septinto aukšto, kaimynė buvo girta, rėkė. Pas kaimynus septintame aukšte vyko baliukas. Jų svečiai išėjo iš gimtadienio ir susitiko su jos sūnumi. Kaip viskas buvo, nežino. Lauke V. vis norėjo muštis su jos sūnumi. Ji laikė sūnų, kad neįvyktų muštynės. Nukentėjusysis sėdėjo ant laiptelių, šalia jo buvo jo žmona. Po kiek laiko atvažiavo policija, išsivežė sūnų, paskui atvažiavo greitoji ir išsivežė nukentėjusįjį. Kaimynė M. sakė mano sūnui, kad jis gaus. Liudytoja sakė jai nelysti prie jos sūnaus. Įvykio vietoje buvo kraujo – ant D. Š. galvos, ant kitų asmenų kraujo nematė, nes buvo tamsu. Išėjusi į lauką mačiau stovintį vyrą, V., M., kaimynų dukrą, D. Š., nukentėjusysis sėdėjo su žmona ant laiptelių. Jie bendravo. Muštynių nebuvo. Daugiau jokių asmenų nebuvo. Kiti žmonės sakė, kad D. Š. nuvertė nukentėjusįjį nuo laiptų ir D. Š. sės į kalėjimą. D. Š. pasakė, kad netyčia pastūmė nukentėjusįjį ir jis nukrito. Kaltinamajam dar Julijos vyras trenkė su pagaliu. Jos sūnus dirba, padeda, yra savarankiškas. Buvo išvykęs į užsienį, jam žmonės iškvietė policiją, jis policininkui trenkė ir buvo už tai nuteistas. D. Š. namo grįžo susijaudinęs, ant galvos buvo kraujas. Jis sakė broliui, kad einam į lauką, mane muša.

32Apklaustas kaip liudytojas J. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad miegojo, kai D. Š. užėjo kruvinas pas brolį į kambarį. Pasakė jam, kad jį sumušė, prašė eiti padėti. Paskui liudytojas išėjo į lauką. Žmona liko namie. Lauke buvo girtų žmonių kompanija, visi rėkė, nieko neįmanoma buvo suprasti. Lauke buvo D. Š., stovėjo K. V., o žmona tylėjo, aplinkui bėgiojo S. P., jis vis liepė žmonai kviesti prokurorą sakydamas, kad jis to neatleis. S. vis norėjo sūnui suduoti. Liudytojas stovėjau nugara į sūnų, veidu į S.. Paskui atėjo žmona, bandė S. P. sulaikyti už pečių. Kai jis išėjo į lauką, ten buvo trys moterys, du jo sūnūs, S. P. ir V.. Nematė, kad kas kam suduotų lauke. Neprisiminė, ką tuo metu darė V.. Iš moterų lauke buvo M. P., J. P. ir V. žmona. Jos nieko nedarė, visa kompanija buvo girta, buvo chaosas. Berods, vėliau ant žemės lauke buvo nukritęs V.. Nežino, kodėl jis buvo nukritęs. Po 20-30 minučių atvažiavo policija, greitoji. Sužalojimus matė ant sūnaus. D. Š. buvo kruvinas. A. V. gal irgi buvo sužalojimai, nepamena. Po įvykio D. Š. sakė, kad prie jo prisikabino girta kompanija, prašė parūkyti, sakė neturiu, tada ožiu pavadino. Jis stumtelėjo V.. Nuėjo namo, tada moterys jį pasivijo prie buto durų ir pasakė einam į lauką. Sūnui dar V. su pagaliu trenkė. Įvykio dieną sūnus buvo išgėręs.

33Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu(t. 1, b. l. 72-73), J. Š. nurodė, kad pagarsinti parodymai yra teisingi.

34Apklaustas kaip liudytojas E. V. teismo pasėdžio metu paaiškino, kad gavo iškvietimą, kad Kalvarijų gatvėje vyksta muštynės. Atvykę į įvykio vietą rado vyrą su sumuštu veidu. Prie vyro stovėjo žmona, kuri paaiškino, kad jos vyrą sumušė iš matymo pažįstamas vyras. Sumuštas vyras buvo išvežtas su greitąją pagalba. Prie jų priėjo vaikinas, kuris pasakė, kad jis sumušė vyrą, jis buvo įsodintas į jų mašiną ir išvežtas į PK. Prie jų priėjo ir pasakė, kad vyrą sumušė D. Š.. Jis buvo neblaivus, nes sklido alkoholio kvapas. Įvykio vietoje buvo apie 15 asmenų, buvo kaimynai. Buvo sumuštas vyras, nes veidas sumuštas, žmona, kaimynai. Ant sumušto vyro lyg tai buvo mėlynės. Įvykio dalyviai buvo neblaivūs, nes sklido stiprus alkoholio kvapas. Su jais susitiko prie laiptinės. Kai atvyko, greitoji jau buvo atvažiavusi. Greitoji jau buvo, kai mes atvykome. Pagarsinus tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 7), liudytojas nurodė, kad prisimena tarnybinį pranešimą, jame nurodytas aplinkybės teisingos.

35Apklaustas kaip liudytojas J. D. teismo posėdyje paaiškino, kad yra matęs D. Š.. Buvo gautas iškvietimas, kad vyksta muštynės Kalvarijų gatvėje, buvo sužalotas vyras. Netoli stovėjo D. Š.. Jie iškvietė greitąją. Nukentėjusysis vyras buvo išvežtas su greitąją. D. Š. prisipažino, kad trenkė vyrui. Jie su D. Š. ir dviem liudytojais išvyko į PK. Įvykio vietoje bendraujant su liudytojais ir nukentėjusiais V.sakė, kad jį sumušė D. Š.. Tą patį sakė ir liudytojai. D. Š. prisipažino, kad buvo konfliktas ir jis trenkė V.. Žmonės įvykio vietoje buvo išgėrę. Ant nukentėjusiojo veido buvo kraujas, dėl Š. neprisiminė. PK važiavo moteris, vyras, D. Š..

36Apklaustas kaip liudytojas S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo naktis apie 22 :00 val. 00:00 val. Jis jau miegojo, grįžo namo brolis, pažadino jį ir paprašė pagalbos, nes jį sumušė lauke, ant jo buvo kraujas. Išėjo į lauką, lauke buvo V. su pagaliu. Kaip suprato V., kuris trenkė D. Š. per galvą ir pabėgo už namo. Dar buvo S., jo žmona, dukra ir du svečiai lauke. Broliui sakė, kad jis sėdės kalėjime, paskambins prokurorui. Po to išėjo į lauką tėvai. S. P. puolė brolį, norėjo muštis. Jis su tėvu neleidom. Brolis nukentėjusiajam spyrė į galvą, jis nukrito. S. vėl puolė brolį. Liudytojas iškvietė greitąją ir policiją. Kai išėjo į lauką, V. su pagaliu stovėjo prie Kalvarijų 192 namo. Brolis sakė, kad jis trenkė jam į galvą. Matė, kaip brolis spyrė nukentėjusiajam ir jis nukrito ant laiptų. Teigė, kad D. Š. trenkė su kumščiu V. į galvą, bet nespyrė. Kadangi lietuvių kalba nėra gimtoji, tai iš pradžių sakė, kad spyrė. Įvykio pradžios nematė, kai buvo įvykio vietoje niekas niekam nesudavė, tik brolis sudavė V.. D. Š. buvo išgėręs, liudytojas buvo blaivus, tėvai irgi blaivūs. Nukentėjusysis gulėjo, jam reikėjo pagalbos. Kaimynai nesugebėjo paskambinti policijai, greitajai, nes buvo panika, todėl jis paskambino greitajai. Konflikto dalyviai visi buvo girti. Mano, kad D. Š. neištvėrė ir trenkė V., nes ant jo šoko 5 žmonės su savo kalbomis, be to, buvo išgėręs. Kai atvyko policija, liudytojas buvo įvykio vietoje. Policija aiškinosi aplinkybes, tuo metu buvo apie 10 žmonių, medikai dirbo su V..

37Pagarsinus S. Š. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 70-71), nurodė, kad juos prisimena, jie yra teisingi. Tik dėl V. ne taip parašyta – jis buvo toliau, nei nurodyta ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose.

38Iš specialisto išvados Nr. G2722/13(01) matyti, kad tyrimas pradėtas 2013-08-27, nustatyta, kad K..V. padaryta muštinė žaizda galvos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, dešiniame šone, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, apatinio žandikaulio srities kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-08-22). Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirais vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo surodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Muštinė žaizda galvos dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva dešiniame šone ir odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Poodinė kraujosruva kairės akies srityje ir apatinio žandikaulio kairės pusės sumušimas būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (t. 1, b. l. 30-31).

39Iš specialisto išvados Nr. G87/14(01) matyti, kad tyrimas pradėtas 2014-01-10, išvada yra nustatyta, kad K. V. padaryta (nustatyta) nedidelė muštinė žaizda galvos dešinėje pusėje (viršugalvio-smilkinio riboje), kairio žando sumušimas ir paviršinis nosies sužalojimas – nubrozdinimas (?) bei poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke; poodinė kraujosruva dešiniame šone su juosmens odos nubrozdinimu ir dešinės alkūnės odos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (ais), (žaizda galvos dešinėje ir nubrozdinimai galėjo būti padaryti ir paveikus kietais bukabriauniais daiktais). Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir kaip ir pavieniui, taip ir visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nei pagal kūno audinių sužalojimų pobūdį, nei kitus konstatuotus objektyvius medicininius duomenis tarp sužalojimo ir ilgiau 10 dienų trukusio gydymo tiesioginio priežastinio ryšio nenustatoma.

40Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis: laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti nemažiau 5 trauminiais poveikiais. Muštinė žaizda galvos dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva dešiniame šone su juosmens odos nubrozdinimu ir odos nubrozdinimais dešinėje alkūnėje galėjo būti padaryti ir pargriūvant ant nelygaus paviršiaus kietų bukų ir/ar bukabriaunių daiktų. Veido (akies voko, nosies ir žando) sužalojimai būdingi smūgių sudavimui (davimui). Sužalojimai savęs žalojimui nebūdingi ir negalėjo atsirasti kumščiais ar kojomis mušant kitą asmenį (t. 1, b. l. 39).

41Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam D. Š. pareikštas kaltinimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pasitvirtino. Nukentėjusieji K. V. ir T. V. teismo posėdyje patvirtino, kad konfliktas kilo tarp K. V. ir D. Š. ir kad konflikto iniciatoriumi buvo būtent D. Š.. Nors teismo posėdyje buvo pateikta specialisto išvada Nr. G 3999/14(01), iš kurios matyti, kad D. Š. kliniškai nustatyta muštinė kairio antakio žaizda, paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis į gydymo įstaigą, t. y. 2013-08-22 02:47 val. , Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikimu, tačiau tiek iš nukentėjusiųjų, tiek iš daleis iš paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad nei T. V., nei K. V. D. Š. nesudavė nei vieno smūgio, o priešingai – kaltinamasis smūgiavo tiek K. V., tiek nustūmė nuo laiptų T. V.. Vėliau, į lauką išėjus J. P. (V.), ir jai bandant su kaltinamuoju aiškinti konflikto aplinkybes, spyrė J. P. į pilvą, po ko ši nuriedėjo nuo laiptų. Konflikto priežastį nukentėjusieji ir kaltinamasis nurodo skirtingai. Nukentėjusieji teigė, kad galimai D. Š. paprašė K. V. duoti jam cigaretę, o šiam atsakius, jis buvo necenzūriniu išsireiškimu pasiųstas, o D. Š. savo ruoštu teigia, kad tai K. V. jo prašė cigaretės. Bet kokiu atveju, teismo vertinimu, nei viena iš nurodytų priežasčių negali būti pagrindu nei stumdyti kitą žmogų, nei suduoti jam smūgį, todėl laikytina, kad D. Š. konfliktą pradėjo ir pirmą smūgį K. V. sudavė be priežasties.

42Vertinant D. Š. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matyti, kad jis iš esmės pripažįsta tuos faktus, jog sudavė beveik visus smūgius, kurie yra nurodyti kaltinamajame, tačiau jų aplinkybes nurodo kitaip, stengdamasis sumenkinti savo vaidmenį, norėdamas parodyti, kad nukentėjusieji elgėsi netinkamai – K. V. jį įžeidė, vėliau vis bandė su kumščiais su duoti, nors faktiškai taip ir nesudavė nei vieno smūgio, moterys jį užsipuolė, užspeitė į kampą, draskė nagais per veidą ir tam, kad išsivaduotų jis buvo priverstas spirti J. V. į pilvą, o T. V. jis nestūmė, ją nuo laiptų nustūmė pats K. V.. Teismas mano, kad tokia kaltinamojo pozicija yra gynybinė, jos nepatvirtina nukentėjusiųjų K. V., T. V., J. V., V. V., liudytojų M. P. parodymai. Įvertinus šiuos parodymus, taip pat byloje esančias specialisto išvadas darytina išvada, kad kaltinimas pareikštas D. Š. pasitvirtino visiškai.

43Iš bylos duomenų matyti, kad sužalojimas D. Š. buvo padarytas jau po to, kai nuo laiptų buvo nustumta J. V., ir šį sužalojimą galimai padarė V. V., tačiau ši aplinkybė neturi jokios įtakos kaltinamojo veiksmų teisiniam ir faktiniam vertinimui. Kaltinamojo veiksmai atlikti viešoje vietoje, lauke prie išėjimo iš daugiabučio namo, nukentėjusieji Verseckai ir kaltinamasis buvo visiškai nepažįstami, J. V. ir V. V. pažįstami iš matymo, tačiau tarp jų nebuvo jokių tarpasmeninių konfliktų, be to, smurtas prie buvo pradėtas vartoti prieš K. V. visiškai atsitiktinai ir be priežasties. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, nes kilo didelis triukšmas, kuris pažadino ir aplinkinių namų gyventojus, K. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl laikytina, kad kaltinamojo veiksmai šiuo atveju teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

44Bausmės skyrimas

45BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

46Kaltinamasis D. Š. Lietuvos Respublikoje yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis autošaltkalviu UAB „Gati auto“, nevedęs, į narkologines įskaitas neįrašytas, psichiatrijos ligoninėse negydytas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi kaltinamasis iš esmės neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio (2013-08-13 01:29 val., jau praėjus po konflikto nemažiau kaip pusvalandžiui, jam nustatytas 2,49 promilės girtumas (t. 1, b. l. 74, 96), kas atitinka beveik sunkų girtumą). Iš nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimų (M. P. ir S. P., J. P.), kurie yra kaltinamojo kaimynai, matyti, kad kaltinamasis įvykio vietoje buvo girtas, kaip ne savas, elgėsi neadekvačiai, jie jo tokio niekada nebuvo matę, todėl teismas daro išvadą, kad tokia kaltinamojo būsena buvo sąlygota stipraus girtumo ir tai įtakojo nusikaltimo padarymą.

47Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 184 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į BK 55 straipsnio, numatančio, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus tai, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudos bausmę.

48Civilinis ieškinys.

49Šioje byloje nukentėjusysis K. V. pareiškė 9908,90 Lt dydžio ieškinį, kurį sudaro reikalavimas dėl 4908,90 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

50Turtinę žalą sudaro tai, kad 13 dienų buvo nedarbingas, tuo laikotarpiu negavo nedarbingumo išmokos, todėl negavo 1108,90 Lt darbo pajamų. Be to, jam smūgio metu buvo sulaužytas dantų tiltelis, ir jo gydymas bei protezavimas kainuos 3800,00 Lt.

51Neturtinę žalą sudaro nukentėjusiojo K. V. patirtas stresas, dėl staigaus ir netikėto užpuolimo sugadintas vakaras, patirtas fizinis skausmas, kuriuos jis įvertino 5000, lt suma.

52Kaltinamasis nukentėjusiojo ieškinį pripažino iš dalies, nurodė, kad sutinka apmokėti 1000,00 Lt, kadangi K. V. buvo nedarbingas ir negavo darbo užmokesčio. Kitoje dalyje ieškinio nepripažino. K. V. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai. Byloje kilo ginčas dėl t, ar tiltelio sugadinimas yra susijęs su įvykiu. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas apatinio žandikaulio srities kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kairio žando sumušimas (t. 1, b. l. 39, 31). Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad K. V. į kliniką su nepataisomai sugadintu 23-26 dantų tilteliu kreipėsi 2013-09-10, t. y. neilgai trukus po įvykio, todėl teismas vertina, kad dantų tiltelio įsigadinimas yra susijęs su kaltinamojo jam padarytais sužalojimais. Dantų tiltelio gydymas ir jo kaina pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje tekintinas visiškai. Negautos pajamos dėl patirto nedarbingumo pagrįsto į bylą pateikta 2013-09-05 UAB „Velansta“ pažyma.

53Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismas vertina, kad dėl užpuolimo K. V. patyrė stresą, baimės jausmą, pažeminimą, fizinį ir dvasinį skausmą. Tai patvirtina padaryti kūno sužalojimai, nustatytas nedarbingumas ir kitos bylos aplinkybės. Vertintina, kad pagrįsta suma patirtai neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra 2000 Lt.

54Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė ieškinį priteisti iš kaltinamojo 248,95 Lt žalos atlyginimui už K. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Šios išlaidos grindžiamos į bylą pateiktais įrodymais (t. 1, b. l. 45), kaltinamasis sutiko su šio ieškinio reikalavimu, todėl pripažinus D. Š. kaltu dėl K. V. sužalojimo šios išlaidos ieškovui priteistinos iš kaltinamojo.

55Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje buvo taikytas kaltinamojo turtui – garažui, esančiam Vilniuje, Ozo g. 6-255, unikalus Nr. 1097-4005-5092:0009. Patenkinus ieškinius, laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo.

56Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

Nutarė

57D. Š., a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje skirti jam 35 MGL (1318,10 eurų) baudą.

58Remiantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsniu D. Š. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-08-22 03:10 val. iki 2013-08-22 15:15 val., t. y. vieną parą, kas atitinka 2 MGL baudos.

59K. V. ieškinį tenkinti iš iš atsakovo D. Š. priteisti 1421,72 eur (4908,90 Lt) turtinės ir 579,24 eur (2000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimą ieškovo K. V. naudai.

60Vilniaus teritorinių ligonių kasų ieškinį tenkinti iš priteisti iš atsakovo D. Š. 72,10 eurų (248,95 Lt) dydžio žalos atlyginimą ieškovo Vilniaus teritorinių ligonių kasų naudai.

61Kaltinamajam D. Š. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo palikti nepakeistą, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.

62Iki nuosprendžio įvykdymo palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą D. Š., a.k. ( - ) nekilnojamajam turtui - negyvenamąja patalpai – garažui (boksui), esančiam ( - ), Vilniaus m., Vilniaus m sav., unikalus Nr. ( - ), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant juo disponuoti.

63Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. ( - ), įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

64Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

65Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

66Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

67Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

68Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant... 2. Teismas išnagrinėjo bylą ir... 3. D. Š. pažeidė viešąją tvarką (viešoje vietoje įžūliu elgesiu... 4. 2013-08-22 apie 00.50 val. prie namo, esančio Vilniuje, Kalvarijų 198,... 5. Apklaustas teisme kaip kaltinamasis D. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu... 6. Pirmą kartą K. V. pastūmė prie laiptinės lauko durų, ranka į krūtinę,... 7. Nesutiko su civiliniais ieškiniais, t. y. K. V. turtinės žalos reikalavimu.... 8. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu D. Š. nurodė iš esmės... 9. Apklaustas kaip nukentėjusysis K. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 10. Iš gimtadienio šventės išėjo nukentėjęs, jo žmona, J., V. ir M.. K. V.... 11. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus (t. 1, b.... 12. Apklausta kaip nukentėjusioji T. V. paaiškino, kad šventė sesers vyro... 13. Nukentėjusioji iš bendrabučio į lauką ėjo su vyru, ji pirma ėjo link... 14. Nukentėjusiosios vyras kaltinamajam tikrai netrenkė, ar trenkė kiti,... 15. Išėjusi į lauką kaltinamąjį pastebėjo iš kairės pusės, su juo... 16. K. V. gimtadienyje vartojo alkoholį - keturi vyrai išgėrė du butelius... 17. Apklausta kaip liudytoja I. M. paaiškino, kad išgirdo triukšmą, buvo tamsu,... 18. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bei Birt... 19. Apklausta kaip nukentėjusioji J. V. teismo posėdyje paaiškino, kad iš... 20. Įvykių aplinkybių gerai neprisiminė, tačiau prisiminė, kad išėjus iš... 21. Kai išėjo, taksi automobilis jau laukė, T. V. ėjo link jo. Nežino, kada... 22. Pagrasinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1,... 23. Apklaustas kai nukentėjusysis V. V. paaiškino, kad šventė gimtadienį.... 24. Išėjęs į lauką matė stovintį D. Š. stovintį, dėdė lyg jau ir gulėjo... 25. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 58-59),... 26. Apklausta kaip liudytoja M. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ji į lauką... 27. Kai liudytoja išėjo iš laiptinės, K. V. gulėjo ant žemės, o sesuo mano... 28. Iš buto su dukra, seserimi, jos vyru, žentu išėjo visi vienu metu.... 29. Apklaustas kaip liudytojas S. P. teismo posėdyje paaiškino, kad įvyko... 30. Įvykio vietoje nebuvo jokios šviesos. Apšvietimo stulpas stovi gatvėje, kur... 31. Apklausta kaip liudytoja N. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad naktį... 32. Apklaustas kaip liudytojas J. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad miegojo, kai... 33. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu(t. 1, b. l.... 34. Apklaustas kaip liudytojas E. V. teismo pasėdžio metu paaiškino, kad gavo... 35. Apklaustas kaip liudytojas J. D. teismo posėdyje paaiškino, kad yra matęs D.... 36. Apklaustas kaip liudytojas S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo... 37. Pagarsinus S. Š. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l.... 38. Iš specialisto išvados Nr. G2722/13(01) matyti, kad tyrimas pradėtas... 39. Iš specialisto išvados Nr. G87/14(01) matyti, kad tyrimas pradėtas... 40. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis: laiku... 41. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam D. Š.... 42. Vertinant D. Š. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matyti,... 43. Iš bylos duomenų matyti, kad sužalojimas D. Š. buvo padarytas jau po to,... 44. Bausmės skyrimas... 45. BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama... 46. Kaltinamasis D. Š. Lietuvos Respublikoje yra neteistas, administracine tvarka... 47. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 184 straipsnio 1 dalyje,... 48. Civilinis ieškinys.... 49. Šioje byloje nukentėjusysis K. V. pareiškė 9908,90 Lt dydžio ieškinį,... 50. Turtinę žalą sudaro tai, kad 13 dienų buvo nedarbingas, tuo laikotarpiu... 51. Neturtinę žalą sudaro nukentėjusiojo K. V. patirtas stresas, dėl staigaus... 52. Kaltinamasis nukentėjusiojo ieškinį pripažino iš dalies, nurodė, kad... 53. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismas... 54. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė... 55. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje buvo taikytas kaltinamojo... 56. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-... 57. D. Š., a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą... 58. Remiantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsniu D. Š. į bausmės laiką... 59. K. V. ieškinį tenkinti iš iš atsakovo D. Š. priteisti 1421,72 eur (4908,90... 60. Vilniaus teritorinių ligonių kasų ieškinį tenkinti iš priteisti iš... 61. Kaltinamajam D. Š. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą... 62. Iki nuosprendžio įvykdymo palikti galioti laikiną nuosavybės teisių... 63. Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo... 64. Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos... 65. Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos... 66. Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai... 67. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją... 68. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas...