Byla e2A-406-440/2017
Dėl nuostolių atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės?Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-66-1031/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horo mechanika“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
        1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo.
        2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Raguvilė“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Horo mechanika“ 12 099,61 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. spalio 28 d. iš varžytinių nusipirko traktoriaus priekabą Palms 142 4 WD su hidromanipuliatoriumi Palms 840, valstybinis numeris T7830B. Šioje traktoriaus priekaboje turėjo būti sumontuotas paskirstytojas, tačiau nuvykus pasiimti pirkinio paaiškėjo, kad atsakovė, kuriai buvo patikėta saugoti traktoriaus priekabą, išmontavo priekaboje buvusį paskirstytoją, todėl 2015 m. lapkričio 25 d. antstolio padėjėjas surašė transporto priemonės techninės būklės ir priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo atsakovė perdavė ieškovei traktoriaus priekabą ir įsipareigojo per 5 darbo dienas pristatyti naują paskirstytoją, kurio modelis yra 4/8XYX (hydraulic valve block A7). Kadangi atsakovė nepateikė naujo paskirstytojo, atitinkančio 2015 m. lapkričio 25 d. transporto priemonės techninės būklės ir priėmimo-perdavimo akte nurodytų reikalavimų, todėl ieškovė patyrė 12 099,61 Eur nuostolių, t. y. 512,81 Eur išlaidų, susijusių su darbuotojo ir transporto priemonės prastova, kadangi 2015 m. lapkričio 25 d. ieškovės darbuotojas bei automobilis turėjo 9 val. laukti, kol bus išsiaiškinta su atsakove dėl išmontuoto paskirstytojo, 1 306,80 Eur ieškovė sumokėjo UAB „Petro servisas“ už naują paskirstytoją, 200 Eur kainavo naujo paskirstytojo montavimo darbus, 10 080 Eur sudarė nuomos išlaidos. Mano, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (paskirstytojo išmontavimo ir naujo paskirstytojo nepristatymo per 5 darbo dienas) ji patyrė 12 099,61 Eur nuostolių, kuriuose privalo atlyginti atsakovė.
        3. Atsakovė UAB „Horo mechanika“ nesutiko su ieškiniu, todėl prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Pripažino, kad ji turėjo saugoti traktoriaus priekabą tol, kol pirkėjas atvyks jos pasiimti, tačiau ji išmontavo paskirstytoją. Ieškovė atvykusi pasiimti priekabos pastebėjo, kad priekaboje sumontuotas senas paskirstytojas, todėl pareikalavo naujo. Nors atsakovė pažadėjo per 5 dienas gauti naują paskirstytoją, tačiau tiekėjas neturėjo tokios prekės. Ieškovei nesutinkant pratęsti termino pristatyti naują paskirstytoją, atsakovė sutiko, kad ieškovė savo lėšomis įsigytų naują paskirstytoją bei atlyginti šiuos nuostolius. Mano, kad nepagrįstai ieškovė reikalauja 12 099,61 Eur nuostolių atlyginimo nes suma neprotingai didelė. Ieškovė neįrodė, kad dėl automobilio prastovos 2015 m. lapkričio 25 d. ji negavo pajamų, kurias ji būtų gavusi, jei automobilis užuot stovėjęs, būtų buvęs naudojamas kitų darbų atlikimui, be to, net jei automobilis nebūtų laukęs, ieškovė vis tiek būtų privalėjusi sumokėti darbo užmokestį darbuotojui. Be to, ieškovė paskirstytoją pirko ne iš atsakovės nurodyto tiekėjo, t. y. UAB „Domingos prekyba“, o iš UAB „Petro servisas“, kuri įsigijo paskirstytoją iš UAB „Domingos prekyba“ ir pardavė ieškovei už didesnę sumą. Tarpusavio susirašinėjimo metu, pretenzijose neminėjo montavimo išlaidų, atsakovė neįsipareigojo jų atlyginti. Nepagrindė nuomos išlaidų realumo ir būtinumo. Atsakovė mano, kad ieškovė nenuomojo traktoriaus priekabos iš mažosios bendrijos (toliau ?MB) „Vikforta“, todėl negalėjo reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš atsakovės, nes PVM sąskaitose faktūrose nurodoma, kad jos išrašytos už traktoriaus nuomą. Be to, ieškovė neįrodė, kad ji privalėjo nuomoti traktoriaus priekabą, kad ieškovei negalint vykdyti prisiimtų įsipareigojimų grėsė didelės sankcijos.

5II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

6

        1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Raguvilė“ iš atsakovės UAB „Horo mechanika“ 1 366,21 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė atsakovei UAB „Horo mechanika“ iš ieškovės UAB „Raguvilė“ 824,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.
        2. Teismas nustatė, kad atsakovė iki varžytinių, jų metu ir po varžytinių turėjo saugoti traktoriaus priekabą, kuri buvo atsakovės teritorijoje. Atsakovė nuėmė (numontavo) ant priekabos buvusį paskirstytoją, todėl atvykus ieškovės atstovui pasiimti iš varžytinių nupirktą traktoriaus priekabą, atsakovė negalėjo perduoti paskirstytojo.
        3. Teismas nurodė, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai, todėl ieškovė patyrė nuostolių ne dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o dėl to, kad atsakovė nesilaikė bendrųjų reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo elgesiu nesukelti žalos kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 6.263 straipsnio 1 dalis), bei specialiųjų turto saugotojui keliamų elgesio reikalavimų, t. y. išsaugoti turtą, jo nebloginant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK)683 straipsnis). Atsakovės elgesys neatitiko objektyvių protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio standarto, todėl atsakovės neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga pasireiškė įstatyme numatytų pareigų nevykdymu.
        4. Teismas nustatė, kad atsakovei nuėmus (numontavus) paskirstytoją, šie atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimą ieškovei, todėl konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra žalos atsiradimo priežastis.
        5. Teismas pabrėžė, kad civilinės atsakomybės paskirtis kompensuoti žalą, todėl kaltas asmuo turi ją atlyginti. Atlyginama tik faktiškai patirta žala, ją vertinant protingumo, būtinumo ir realumo kriterijais, nes civilinės atsakomybės taikymas nėra pagrindas nukentėjusiajam praturtėti žalą padariusio asmens sąskaita.
        6. Teismas nurodė, kad atsakovė sutiko atlyginti naujo paskirstytojo įsigijimo kainą, siūlė pirkti iš UAB „Domingos prekyba“, tačiau ieškovė nusprendė paskirstytoją įsigyti iš UAB „Petro servisas“, kuris savo ruoštu paskirstytoją nusipirko iš UAB „Domingos prekyba“ už 1 089 Eur, o ieškovei pardavė už 1 306,80 Eur, t. y. 217,80 Eur brangiau. Teismo vertinimu ieškovė galėjo paskirstytoją įsigyti iš bet kurio tiekėjo, jei jo kaina nebūtų didesnė nei atsakovės nurodyto tiekėjo, tačiau šiuo atveju ieškovė pasirinko įsigyti paskirstytoją didesne kaina, veikė savo rizika, todėl neigiamų pasekmių negali perkelti atsakovei. Pripažino, kad žalos protingumo ir būtinumo kriterijus atitinka kaina, už kurią ieškovė paskirstytoją galėjo įsigyti iš UAB „Domingos prekyba“, todėl teismas priteisė 1 089 Eur paskirstytojo kainą. Pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ji rinkosi tiekėją, kuris yra galimai arčiau jos buveinės, nes UAB „Domingos prekyba“ teikia nemokamas prekių pristatymo paslaugas perkant bent už 29 Eur.
        7. Teismas pripažino, kad reikalavimas priteisti 200 Eur žalos, susijusios su naujojo paskirstytojo sumontavimu ir senojo numontavimu, yra pagrįstas. Šios išlaidos yra tiesioginis atsakovės neteisėto veikimo rezultatas, t. y. atsakovei nepakeitus paskirstytojo nebūtų poreikio priekaboje montuoti naują paskirstytoją, todėl ieškovės patirta žala atitinka būtinumo ir protingumo kriterijus.
        8. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo atlyginti 512,81 Eur nuostolių, susijusius su ieškovės darbuotojo (77,21 Eur) ir transporto priemonės – sunkvežimio – prastova (435,60 Eur). Teismas pripažino, kad žala atsirado dėl to, kad ieškovės darbuotojas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų 9 val. negalėjo dalyvauti darbo procese, nors ieškovė savo darbuotojui privalėjo skaičiuoti ir mokėti darbo užmokestį, tas darbuotojas dėl atsakovės kaltės darbo procese nedalyvavo ir ieškovei ekonominės vertės nesukūrė, todėl 77,21 Eur sumą pripažino ieškovės tiesioginiais nuostoliais ir juos priteisė iš atsakovės.
        9. Teismas 435,60 Eur sumą už automobilio prastovą vertino kaip ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad per 9 val. ji sunkvežimį galėjo naudoti kitame objekte ir uždirbti pajamas, teismas ieškovės pažymoje pateiktus skaičiavimus laikė teorinio pobūdžio, nepagrindžiančiais šių pajamų gavimo realumo, todėl šio reikalavimo netenkino.
        10. Teismas nustatė, kad ieškovė ir MB „Vikforta“ 2015 m. gruodžio 1 d. sudarė rašytinės formos sutartį, tačiau teismui kilo abejonių dėl nuomos santykių realumo. Bylos šalys vykdė intensyvų susirašinėjimą, tačiau ieškovė nė karto neužsiminė apie priekabos nuomą, nuomos kainą kaip savo nuotolius, susirašinėjime su atsakovu ieškovė akcentavo, kad neturėdama priekabos ieškovė patiria nuostolius, susijusius su prastova, kad darbus atlieka kita įmonė, kurią ieškovė samdosi, t. y. pati ieškovė darbų neatlieka. Nors ieškinyje nurodoma, kad ieškovė nuomojosi traktorių su priekaba miško traukimo darbams, tačiau pateikė PVM sąskaitas faktūras Nr. 15/141 ir Nr. 16/007 už traktoriaus nuomą, o teismo posėdyje aiškino, kad sąskaitoje tik per klaidą nurodytas žodis „traktorius“, nes iš tiesų turėtų būti „traktoriaus priekaba“. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat traktoriaus nuomos sutarties sąlygas, kurias nurodė liudytojas N. V. teismo posėdyje, teismas pripažino, kad labiau tikėtina, jog ieškovė su MB „Vikforta“ 2015 m. gruodžio 1 d. nesukūrė realių priekabos nuomos santykių. Teismui pateiktos technikos nuomos ir panaudos sutartys kitų byloje esančių įrodymų kontekste nepašalino teismo pagrįstos abejonės. Pastebėjo, kad 2016 m. sausio 12 d., 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. vasario 8 d. atliktų mokėjimų paskirtis „skolos dengimas. Ačiū“, kad ieškovė ir MB „Vikforta“ yra sudariusios 11 sutarčių, kad ieškovė turėjo įsiskolinimų MB „Vikforta“, t. y. 2015 m. gruodžio 1 d. skola buvo 92 957,14 Eur, o 2015 m. gruodžio 31 d. ? 96 572,33 Eur, todėl pripažino, kad nėra pagrindo manyti, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. 15/141 ir Nr. 16/007 buvo realiai apmokėtos.
        11. Teismas nurodė, kad atsakovė 2015 m. gruodžio 18 d. siūlė pratęsti prievolės pristatyti nenaudotą paskirstytoją terminą iki 2016 m. sausio 20 d. (t. y. 32 dienomis), tačiau ieškovė nesutiko. Ieškovė tik 2016 m. vasario 18 d. rašte (praėjus 58 dienoms) nurodė, kad ketina įsigyti naują paskirstytoją, toks elgesys, teismo vertinimu, negali būti laikomas sąžiningu, pagrįstu, neatitinka bonus pater familias standarto, nes ieškovė neveikdama sudarė galimybę žalai didėti. Teismas, įvertinęs Baltpool biržos reglamento sąlygas, pateiktus išrašus iš sutarčių registracijos žurnalo, konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad 2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. ji vykdė kokią nors prievolę, už kurios neįvykdymą ieškovei grėsė didelės sankcijos, taigi neįrodė būtinumo kaip žalos priteisimo sąlygos.
        12. Įvertinęs bylos sudėtingumą (70 procentų), advokatų (jų padėjėjų) atliktus procesinius veiksmus bei maksimalius Rekomendacinius advokato (jų padėjėjų) išlaidų priteisimo dydžius, patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (11,3 procento), teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (93 straipsnio 2 dalis).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

8

        1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Raguvilė“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinio reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo atmesti, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

916.1

10Teismas nepagrįstai priteisė tik dalį ieškovės patirtų nuostolių, kurie atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl buvo pažeistas visiškas nuostolių atlyginimo principas.

1116.2

12Ieškovė prašė atlyginti nuostolius nenaudoto, t. y. tokios pačios būklės, kokios buvo sumontuotas priekaboje, paskirstytojo įsigijimo išlaidas. Pažymi, kad atsakovė 2015 m. gruodžio 22 d. rašte sutiko atlyginti šiuos ieškovės nuostolius, taigi atsakovė prisiėmė pareigą atlyginti paskirstytojo įsigijimo kaštus — vidutinę jo rinkos vertę. Ieškovė nusipirko naują paskirstytoją už 1 306,80 Eur, ši suma yra artima UAB „Domingos prekyba“ internetiniame puslapyje www.dominga.lt skelbiamai prekės kainai (1 332,95 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ir UAB „Petro servisas“ yra nuolatiniai UAB „Domingos prekyba“ klientai, todėl tarp įmonių susiklostė glaudūs prekybos santykiai, todėl galimai UAB „Domingos prekyba“ šiems nuolatiniams savo klientams prekes parduoda pigiau nei vidutinė rinkos kaina, nes atsakovei adresuotame komerciniame pasiūlyme UAB „Domingos prekyba“ nurodė, kad paskirstytojo kaina be PVM yra 1 050 Eur, o UAB „Petro servisas“ tokį patį paskirtstytoją iš UAB „Domingos prekyba“ įsigijo už 1 089 Eur be PVM. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė tik 1 089 Eur sumą, nes neišsiaiškino, kokia yra vidutinė rinkos kaina, ar ieškovės sumokėta suma viršija vidutinę rinkos kainą, ar ieškovė galėjo įsigyti paskirstytoją už 1 089 Eur sumą, taigi neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant tiesioginių nuostolių atlyginimo klausimą. Pažymėjo, kad ieškovės sprendimą paskirstytoją pirkti iš UAB „Petro servisas“ lėmė ne tik tai, kad ji pristatė prekę, tačiau ir aplinkybė, kad šis juridinis asmuo teikė ir mechanizmo montavimo paslaugas, todėl ieškovė pasielgė racionaliai pasinaudodama UAB „Petro servisas“ paslaugomis.

1316.3

14Nepagrįstai teismas netenkino reikalavimo dėl 435,60 Eur nuostolių, susijusių su automobilio prastova, nes tai ieškovės negautos pajamos. Pažymi, kad ieškovė yra verslo subjektas, teikiantis plataus spektro paslaugas: keramikos gaminių prekyba, gamyba ir pristatymas, biokuro gavyba ir tiekimas, atliekų tvarkymas ir surinkimas, medžių, teritorijos, želdynų priežiūra, krovinių transportavimo, logistikos paslaugos, kuriose naudojamos transporto priemonės, įskaitant ir sunkvežimį, kuris 2015 m. lapkričio 25 d. atvykęs pasiimti priekabos 9 val. turėjo laukti, kol bus išspręsti klausimai su atsakove. Iš teismui pateikto sutarčių registravimo žurnalo matyti, kad ieškovė buvo sudariusi tris biokuro pirkimo?pardavimo sutartis, keletą transportavimo ir krovinių vežimo sutarčių, taigi sunkvežimis buvo reikalingas kitiems darbams atlikti. Esant normaliai veiklai, iš sunkvežimio panaudojimo ieškovė būtų gavusi naudos, pajamų, tačiau dėl atsakovės kaltės sunkvežimis stovėjo 9 val., ieškovė negavo planuotų pajamų. Nėra aišku, kodėl teismas tenkino reikalavimą atlyginti nuostolius dėl darbuotojo prastovos, tačiau automobilio prastovos išlaidų neatlygino.

1516.4

16Nepagrįstai teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 10 080 Eur nuomos išlaidų atlyginimo. Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, t. y. 2015 m. gruodžio 1 d. technikos nuomos sutarties Nr. 128D kopiją, PVM sąskaitas faktūras Nr. 15/141 ir Nr. 16/007, MB „Vikforta“ 2016 m. liepos 22 d. pažymą, kurioje paaiškinami PVM sąskaitose faktūrose esantys netikslumai dėl nuomos objekto bei mato vieneto, bankinių pavedimų išrašus, taigi pagrindė patirtas išlaidas dėl traktoriaus priekabos nuomos 2015 m. gruodžio ? 2016 m. sausio mėn. Pažymi, kad dėl 2015 m. gruodžio 22 d. sudarytos biokuro pirkimo?pardavimo sutarties, ieškovė turėjo nedelsiant pradėti darbus, nes atsirado biokuro žaliavos, o miško kirtimo ir tvarkymo darbai gali būti atliekami tik vegetacijos laikotarpiu, t. y. gruodžio ? sausio mėn., taigi lėmė būtinybę nedelsiant išsinuomoti traktoriaus priekabą iš MB „Vikforta“. Paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 15 d. pretenzijoje neužsiminė apie sudarytą technikos nuomos sutartį bei nuomos išlaidas, nes nuostoliai dar nebuvo realiai patirti, tačiau 2015 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. pretenzijose jau minima, kad dėl atsakovės kaltės ieškovė patiria didelius nuostolius, 2016 m. vasario 18 d. pretenzijoje jau nurodoma, kad ieškovė nuomoja traktoriaus priekabą iš trečiųjų asmenų bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras). Įstatymų leidėjas nuostolių atlyginimo instituto nesieja su sąskaitų apmokėjimu.

1716.5

18Pripažino, kad liudytojo N. V. parodymai teismo posėdyje yra painūs ir nenuoseklūs, todėl teismas neturėjo jais remtis teismo sprendime. Be to, jie nepaneigia sutartinių santykių tarp ieškovės ir MB „Vikforta“ egzistavimo. Remiantis CPK 197 straipsniu rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią negu šalių, liudytojų žodiniai paaiškinimai.

1916.6

20Priekaba buvo būtina vykdyti sutartiniams įsipareigojimams pagal Baltpool energijos išteklių biržoje sudarytas sutartis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintu Baltpool energijos išteklių reglamento 16.1.1 punkte įtvirtinta, jog biržos dalyviams (ieškovė yra jos dalyvė) už prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą yra taikomos baudos, kurios negali būti mažesnės kaip 10 procentų nuo neįvykdyto sandorio vertės, be to, dėl sutarčių pažeidimų ieškovė galėjo prarasti teisę apskritai dalyvauti Baltpool biržoje (Reglamento 6.3.3. punktas). Ieškovė pateikė ir Medienos ruošos ir kitų miško ūkio paslaugų pirkimo sutarties priedus, kuriuose nurodomos ieškovės sudarytų sandorių pavyzdinės vertės, taigi šie duomenys patvirtina, kad grėsė dideli nuostoliai, jei ieškovė nebūtų įvykdžiusi šių sutarčių.

        1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Horo mechanika“ prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2117.1.

22Apeliacinis skundas nepagrįstas, nes teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, pasisakė dėl visų šalių argumentų, tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas.

2317.2.

24Ieškovė neįrodė, kad ji negalėjo įsigyti paskirstytojo tiesiogiai iš UAB „Domingos prekyba“ be tarpininkų, be to, 2016 m. spalio 20 d. teismo posėdyje ieškovės direktorius V. B., atsakydamas į atsakovės atstovo klausimus, pripažino, jog tiesiogiai į UAB „Domingos prekyba“ dėl priekabos paskirstytojo įsigijimo niekada nesikreipė ir veikė tik per tarpininką UAB „Petro servisas“, tarpininko pasiūlytas, t. y. papildomos paslaugos, atrodė ieškovei patrauklios, todėl ji nusprendė paskirstytoją pirkti per tarpininką, tokiu būdu didindama patiriamas išlaidas.

2517.3.

26Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 435,60 Eur pajamų gavimo realumą tikėtinumą ar pagrįstumą. Vien deklaratyvus pareiškimas dėl neva „neabejotinai“ gautinų pajamų – negali būti laikytinas pakankamu sprendžiant dėl negautų pajamų nuostolių priteisimo. Pažymi, kad reikalavimas dėl negautų pajamų dydžio yra tiesiogiai apribotas negauto grynojo pelno suma, taigi ieškovė turėjo pareigą išskaičiuoti visas veiklos sąnaudas bei taikytiną veiklos pelno mokestį iš visų skaičiuojamų neva negautų pajamų (įplaukų) dydžio, ir tik tada faktiškai būtų įmanoma nustatyti ieškovės grynąjį negautą pelną (kaip reikalaujamą tariamą žalą). Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008 ir Nr. 3K-3-322/2008, ir lemtų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą.

2717.4.

28Pabrėžė, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalaudama priteisti išlaidas pagal MB „Vikforta“ sąskaitas už miško traukimo technikos nuomą atlyginimą, neįrodė šių nuostolių formos privalomų požymių (realumo, būtinumo ir protingumo), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė tokius ieškovės reikalavimus.

29175.5

30Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi nenuoseklios pozicijos dėl neva egzistavusių nuomos santykių su MB „Vikforta“, ieškinyje nurodė, kad ieškovė buvo priversta nuomotis traktorių su priekaba, vėliau ėmė tvirtinti, kad nuomojosi tik priekabą, be to, iškart su ieškiniu nepateikė rašytinių įrodymų, kurie buvo patvirtinti ieškovės direktoriaus artimo draugo, MB „Vikforta“ vadovo. Teismo posėdyje MB „Vikforta“ direktorius N. V. pripažino, jog ieškovė yra pagrindinis MB „Vikforta“ pajamų šaltinis, kad MB „Vikforta“ nevykdė faktinės ieškovei išnuomotos technikos naudojimo apskaitos, o PVM sąskaitas faktūras išrašė bendrai už ataskaitinį mėnesį, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas abejojo tokių ieškovės ir MB „Vikforta“ komercinių santykių realumu. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. sausio 12 d. ir 2016 m. vasario 1 d. atliktų mokėjimo pavedimų paskirtis „skolos dengimas. Ačiū“, ieškovė ir MB „Vikforta“ yra sudarę keletą sutarčių, ieškovė turi pradelstų mokėjimų, kurių bendra suma viršijo 90 000 Eur, mokėjimai atliekami ne pagal konkrečias sąskaitas, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pirma eile yra įskaitomi mokėjimai (sudengiamos skolos) už seniausiai MB „Vikforta“ išrašytas sąskaitas ieškovei, o nesant duomenų apie realias ieškovės išlaidas, teismas pagrįstai netenkino šio reikalavimo. Ieškovė nepaaiškino, kokia konkreti civilinė atsakomybė jai grėsė, jeigu tokių miško traukimo darbų nebūtų atlikusi, todėl objektyviai nėra galimybės įvertinti nuomos išlaidų proporcingumo, lyginant su galimai grėsusia atsakomybe dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo. Pabrėžė, kad byloje iš viso nėra jokių įrodymų, kad ieškovė faktiškai atliko kokius nors miško traukimo darbus 2015 m. gruodžio – 2016 m. sausio mėn., todėl, mano, kad ieškovė neįrodė jokios būtinybės patirti technikos nuomos išlaidas ir tokios išlaidos negali būti išreikalaujamos iš atsakovės.

31Teisėjų kolegija,

konstatuoja:

32IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės,

33teisiniai argumentai ir išvados

34Apeliacinis skundas netenkintinas.

3518.

36Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

  1. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

37Dėl civilinės atsakomybės taikymo

        1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. spalio 28 d. ieškovė UAB „Raguvilė“ iš varžytinių nusipirko UAB „Miškinsa“ priklausančią traktoriaus priekabą Palms 142 4 WD su hidromanipuliatoriumi Palms 840, valstybinis numeris T7830B, kurią varžytinių metu saugojo atsakovė UAB „Horo mechanika“. 2015 m. lapkričio 25 d. ieškovės darbuotojas atvyko į prekės (traktoriaus priekabos) saugojimo vietą siekdamas pasiimti prekę, tačiau paaiškėjo, kad atsakovė išmontavo priekaboje buvusį paskirstytoją ir vietoj jo sumontavo naudotą Nors ieškovės netenkino traktoriaus priekabos būklė (priekaboje sumontuotas kitas paskirstytojas), tačiau ji priėmė priekabą, o atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas pristatyti ieškovei naują paskirstytoją, kurio modelis yra 4/8XYX (hydraulic valve block A7).
        2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai, nors šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog dar iki varžytinių atsakovei buvo perduotas saugoti nekilnojamasis turtas, t. y. UAB „Miškinsa“ priklausanti traktoriaus priekaba, taigi varžytinių metu ieškovei nusipirkus traktoriaus priekabą, atsakovė kaip turto saugotoja turėjo pareigą perduoti naujajam savininkui (ieškovei) turtą tokios pat būklės, kokios ir buvo atiduotas saugoti, atsižvelgiant į jo normalų susidėvėjimą, amortizaciją ar pasikeitimą dėl natūralių jo savybių (CK 6.830 straipsnis, 6.844 straipsnio 2 dalis). Tačiau turto saugotoja (atsakovė) išmontavo priekaboje buvusį paskirstytoją ir vietoj jo sumontavo kitą, naudotą. Kadangi ieškovės netenkino paskirstytojo būklė, todėl atsakovė įsipareigojo pristatyti ieškovei naują, taigi šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės taikymo.
        3. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šie prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda esant žalos padarymo faktui, t. y. tam, kad kreditorius turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o skolininkas – pareigą ją atlyginti, turi būti nustatytas civilinės atsakomybės elementas – kreditoriaus patirta žala, kaip ir skolininko neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos bei kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Taigi žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais; ja siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią kreditoriaus turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kadangi civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl žalos atsiradimo (CPK 12, 178 straipsniai).
        4. Pažymėtina, kad tarp šalių nekyla ginčo dėl to, kad atsakovei buvo patikėta saugoti traktoriaus priekaba, kad atsakovė išmontavo priekaboje buvusį paskirstytoją, todėl ieškovei nebuvo perduota varžytinėse parduota traktoriaus priekaba (t. y. su ten buvusiu paskirstytoju), kad atsakovė nepristatė ieškovei naujo, t. y. dar nenaudoto, paskirstytojo, kurį buvo įsipareigojusi pristatyti pagal 2015 m. lapkričio 25 d. transporto priemonės techninės būklės ir priėmimo-perdavimo aktą.
        5. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimui priimti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovei UAB „Horo mechanika“ civilinę atsakomybę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (paskirstytojo nuėjimo nuo saugomos traktoriaus priekabos) atsakovė patyrė žalos. Ieškovė tvirtino, kad dėl minėtų atsakovės veiksmų ji patyrė 12 099,61 Eur nuostolių, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tik dalis ieškovės nurodytų nuostolių yra realios, būtinos ir pagrįstos išlaidos, ieškovė nesutinka su pirmosios teismo išvadomis dėl priteisto žalos dydžio, todėl apeliacinės byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės civilinės atsakomybės ribų, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepriteisė iš atsakovės 435,60 Eur išlaidų, susijusių su transporto priemonės prastova, realios prekės įsigijimo kainos ir 10 080 Eur nuomos išlaidų.

38Dėl atsakovės pareigos atlyginti paskirstytojo įsigijimo išlaidas

        1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei nepristačius naujo paskirstytojo ieškovei per 5 darbo dienas, šalys ir toliau bendravo, t. y. ieškovė 2015 m. gruodžio 8 d. pareiškė pretenziją atsakovei, nes iki šiol negavo paskirstytojo bei paragino greičiau pristatyti; 2015 m. gruodžio 11 d. gavusi atsakovės atsiųstą paskirstytoją, ieškovė nurodė, kad jis neatitinka 2015 m. lapkričio 25 d. transporto priemonės techninės būklės ir priėmimo-perdavimo akte numatytų reikalavimų, nes nėra naujas, aprūdijęs ir išteptas tepalais, todėl prašė kuo skubiau pateikti naują paskirstytoją; 2015 m. gruodžio 14 d. raštu atsakovė paaiškino, kad ieškovei yra perduotas tas pats paskirstytojas, kuris buvo demontuotas iš priekabos; 2015 m. gruodžio 15 d. ieškovei pareikalavus pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsakovė sutiko, kad ieškovė išsirinktų kitą paskirstytoją iš esančių atsakovės sandėlyje, taip pat pažadėjo sumontuoti paskirstytoją ant priekabos, tačiau ieškovė nesutiko su šiomis sąlygomis ir pareikalavo pristatyti naują, nenaudotą paskirstytoją, gamintojo pakuotėje su garantiniu lapu; atsakovė paaiškino, kad kreipėsi į teikėją dėl naujo paskirstytojo, tačiau tiekėjas jo šiuo metu neturi, todėl atsakovė prašė pratęsti pristatymo terminą iki 2016 m. sausio 20 d. arba atvykti ir pasirinkti iš esančių sandėlyje, ieškovė nurodė, kad neketina toliau laukti ir didinti nuostolius, todėl pati susiras teikėją, o atsakovė turės apmokėti pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, atsakovė sutiko apmokėti paskirstytojo įsigijimo išlaidas, jei jis bus perkamas iš UAB „Domingos prekyba“.
        2. Įvertinus šalių susirašinėjimą, matyti, kad atsakovė dar 2015 m. gruodžio 22 d. sutiko atlyginti ieškovės išlaidas susijusias su naujo paskirstytojo įsigijimu jį perkant iš UAB „Domingos prekyba“. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė sutiko atlyginti tik tas paskirstytojo įsigijimo išlaidas, jei ieškovė jį pirktų iš konkretaus teikėjo. Pastebėtina, kad gavusi šį atsakovės pasiūlymą, ieškovė ilgą laiko tarpą neatsakė atsakovei (nors iki tol šalys viena į kitos pretenzijas, raštus atsakydavo nedelsiant, ne vėliau kaip per 4 dienas), tik beveik po dviejų mėnesių (pasiūlymas atsiųstas 2015 m. gruodžio 22 d., o ieškovė atsakė tik 2016 m. vasario 18 d.) ieškovė informavo atsakovę, kad ketina pirkti paskirstytoją iš kito tiekėjo nei pasiūlė atsakovė, t. y. iš Hansa Flex Hidraulika, UAB už 2 081,20 Eur. Atsakovė nedelsiant, t. y. jau kitą dieną informavo, kad nesutinka atlyginti ieškovės nurodytų nuostolių. Kaip manyti, iš byloje esančių rašytinių duomenų bei šalių paaiškinimų, šalys po to nebendravo, ieškovė 2016 m. kovo 21 d. nusipirko naują paskirstytoją iš UAB „Petro servisas“ už 1 306,80 Eur sumą.
        3. Pastebėtina ir tai, kad įsigijusi paskirstytą gerokai mažesne kaina nei nurodyta paskutiniojoje pretenzijoje (pretenzijoje ieškovė nurodė ketinanti pirkti už 2 081,20 Eur, o nusipirko už 1 306,80 Eur) ieškovė nesikreipė į atsakovę prašydama atlyginti šias išlaidas gera valia, o iškart pareiškė ieškinį teisme, bent jau byloje nėra tokių duomenų, kad ieškovė būtų dėjusi pastangas išspręsti šį ginčą.
        4. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Petro servisas“ už 1 089 Eur sumą nupirko naują paskirstytoją iš atsakovės nurodytos tiekėjos UAB „Domingos prekyba“, todėl pirmosios instancijos teismas priteisė tik 1 089 Eur išlaidų už naujo paskirstytojo įsigijimą, nurodydama, kad nepagrįstai ieškovė nusprendė pirkti naują paskirstytą iš tarpininko, kuris prekę perpardavė ieškovei 217,80 Eur brangiau nei pats sumokėjo. Ieškovė nepateikė duomenų, kad negalėjo įsigyti paskirstytojo iš UAB „Domingos prekyba“ už nurodytą sumą ar kitą pinigų sumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė prisiėmė riziką, susijusią su prekės įsigijimu už didesnę kainą iš kito tiekėjo nei siūlė atsakovė. Pažymėtina, kad UAB „Raguvilė“ vadovas V. B. (ieškovės atstovas) pripažino, kad net nebandė susisiekti su atsakovės nurodyta tiekėja UAB „Domingos prekyba“, nesidomėjo kokia kaina galėtų įsigyti paskirstytoją, jei tiesiogiai pirktų prekę iš šio tiekėjo, o nusprendė pirkti iš kito teikėjo (2016 m. spalio 20 d. teismo posėdžio graso įrašo II dalies 35 min. 45 sek. – 45 min. 58 sek.). Atsižvelgiant į tai, kad V. B. turi ilgametę verslo patirtį (yra 2003 m. įstaigos UAB „Raguvilė“ vadovas ir akcininkas), todėl galėjo įvertinti, kad tarpininkas gali prekę parduoti brangiau, tačiau net nesistengė sumažinti patiriamų išlaidų. Argumentas, kad sprendimas pirkti prekę iš UAB „Petro servisas“ yra ekonomiškai naudingas, nes UAB „Petro servisas“ ne tik pardavė prekę, ją pristatė ieškovei, taip pat atliko montavimo darbus, yra atmestini. Pastebėtina, kad UAB „Domingos prekyba“ taip pat teikia prekių pristatymo paslaugas, jei internetu perkamų prekių suma viršija 29 Eur, o nagrinėjamu atveju pirkinio suma yra daugiau nei 30 kartų didesnė nei 29 Eur, be to, atsakovė pati sutiko atlikti paskirstytojo montavimo darbus (atsakovės 2015 m. gruodžio 15 d. raštas).
        5. Nors ieškovė tvirtina, kad jai perkant paskirstytoją tiesiogiai iš UAB „Domingos prekyba“ jis kainuotų 1 332,95 Eur, t. y. netgi brangiau nei ji sumokėjo iš UAB „Petro servisas“ (sumokėjo 1 306,80 Eur), tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų bendravusi UAB „Domingos prekyba“ atstovais dėl paskirstytojo įsigijimo, todėl, kaip minėta, pripažintina, kad ir argumentai apie tai, kad UAB „Domingos prekyba“ ieškovei prekę būtų pardavusi brangiau nei UAB „Petro servisas“, yra nepagrįsti. Tuo tarpu teismui pateikti duomenys iš UAB „Domingos prekyba“ internetinio puslapio atspindi šiuo metu taikomas paskirstytojo pardavimo kainas, o ne galiojusias nagrinėjamų įvykių metu. Todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo

39Dėl išlaidų, susijusių su transporto priemonės prastova

        1. Ieškovės teigimu, dėl atsakovės kaltės jos darbuotojas bei transporto priemonė turėjo laukti 9 val., todėl ieškovė patyrė 512,81 Eur nuostolių, iš jų 77,21 Eur sudarė darbo užmokestis darbuotojui ir 435,60 Eur transporto priemonės – sunkvežimio – prastova. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tik darbuotojo darbo užmokestį sudarančios išlaidos yra realios ir pagrįstos, nes ieškovė privalėjo mokėti darbo užmokestį darbuotojui, kuris 9 val. negalėjo užsiimti kita veikla ir sukurti ekonominės vertės ieškovei. Nors ieškovė pateikė skaičiavimus, kuriuos nurodė, ji patyrė 40 Eur/val. be PVM dėl sunkvežimio prastovos, iš viso 435,60 Eur (40 Eur/val. × 9 val. + 21 procentas PVM = 435,60 Eur), tačiau, apeliacinės instancijos teismo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, šie duomenys neįrodo ieškovės negautų pajamų, kad transporto priemonė galėjo būti naudojama kitame objekte.
        2. Iš ieškovės pateikto sutarčių sąrašo matyti tik sutarčių sudarymo data, sutarties pavadinimas, kontrahentas bei pastabos, kad sutartis sudaryta pagal Baltpool, tačiau iš šių duomenų negalima įvertinti kokius sutartinius įsipareigojimus realiai turėjo ieškovė būtent 2015 m. lapkričio 25 d. Taip pat nėra aišku, nes byloje nėra jokių pagrindžiančių duomenų, kodėl ieškovė nurodė, kad viena sunkvežimio darbo valanda įvertinta 40 Eur suma (be PVM). Be to, sutiktina su atsakove, kad ieškovei nepateikus detalių skaičiavimų, kuriuos atsispindėtų grynasis pelnas, susijęs su sunkvežimio naudojimu, teismas pagrįstai pripažino, kad šie ieškovės skaičiavimas yra labiau teoriniai, ir jie nepagrindžia ieškovės realiai negautų pajamų.

40Dėl transporto priemonės nuomos iš MB „Vikforta“

        1. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Aplinkybė, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
        2. Ieškovė tvirtina, kad 2015 m. gruodžio 1 d. sudarė technikos nuomos sutartį su MB „Vikforta“, kurios pagrindu išsinuomojo iš MB „Vikforta“ traktoriaus priekabą Palms E-95 miško traukimui, kaina už 30 Eur/val. be PVM. Atsižvelgiant į tai, kad ji priekaba naudojosi du mėnesius, t. y. 2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio mėn., todėl iš viso sumokėjo 10 080 Eur pagal MB „Vikforta“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 15/141 ir Nr. 16/007. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vis tvirtino, kad galimai tarp ieškovės ir MB „Vikforta“ nebuvo nuomos teisinių santykių, kad sąskaitos išrašytos už kitas paslaugas, todėl teismo posėdyje buvo apklaustas MB „Vikforta“ vadovas N. V..
        3. MB „Vikforta“ vadovas N. V. nurodė, kad MB „Vikforta“ verčiausi transporto priemonių remontu, nuoma. Jo vadovaujama įmone jau daugelį metų bendradarbiauja su ieškove, teikia jai paslaugas, ieškovė yra viena didžiausio jo klienčių, tačiau konkretaus sutarčių skaičiaus negalėjo įvardyti, net nežinojo ar yra sudaryta viena ar daugiau sutarčių. Įmonei priklauso 6 transporto priemonės, bet ji neturi traktoriaus priekabos, kurią MB „Vikforta“ 2015 m. gruodžio 1 d. sutartimi išnuomojo ieškovei. Atsakant į teisėjo klausimus, kaip jis galėjo išnuomoti priekabą, kurios net neturi, N. V. paaiškino, kad priekabos savininkas yra Latvijos įmonė (techninės apžiūros talonas patvirtina, kad traktoriaus priekaba Palms E-95 priklauso Latvijos juridiniam asmeniui SIA COMPAQPEAT), kurios direktorius yra geras jo draugas. Šis maždaug 2015 m. spalio mėn. atvarė priekabą ir paprašė ją suremontuoti (jokių sutarčių nesudarė, paprašė draugiškai padėti, dėl darbų kainos nesusitarė). Per mėnesį jis ją sutvarkė, tačiau priekabos savininkas vis neatvykdavo pasiimti priekabos. Kartą pas jį atvyko ieškovės direktorius, senas vaikystės draugas, ir pastebėjęs priekabą pasakė, kad jam labai reikia tokios priekabos, todėl paprašė išnuomoti, todėl ji susisiekė su priekabos savininku ir paprašė pasinaudoti priekabą. Pastarasis labai apsidžiaugė, nes jam nereikės mokėti už remontą. Maždaug 2015 m. lapkričio pabaigoje ar 2015 m. gruodžio pradžioje atvyko ieškovas ir pasiėmė priekabą, jie sudarė nuomos sutartį, pagal kurią MB „Vikforta“ leido ieškovei naudotis priekaba mokant 30 Eur/val. nuomos mokestį. Nors tokios technikos (traktoriaus priekabos) jo valdoma įmonė MB „Vikforta“ niekada neturėjo, sutarties projektą parengė ieškovė, tačiau, liudytojo teigimu, nuomos sutartyje numatyta nuomos kaina atitinka realią rinkos kainą.
        4. Liudytojas pripažino, kad tokie atvejai, kai ieškovės vadovas pamatęs pas jį tam tikrą techniką, kurios jam gali reikėti, paprašo leisti ja pasinaudoti yra itin reti, tačiau liudytojui buvo sunku prisiminti konkrečias minėto įvykio aplinkybes. Iš pradžių liudytojas teigė, kad priekabos savininkas jam jokių dokumentų neperdavė, tačiau paklausus kaip jis galėjo perduoti transporto priemonę be dokumentų, techninės apžiūros talono ir pan., liudytojas ėmė tvirtinti, kad visi dokumentai buvo perduoti. Taip pat negalėjo tiksliai prisiminti, ar sudarė kokią nors sutartį su traktoriaus priekabos savininku, tačiau po to, kai teismas 2016 m. lapkričio 24 d. paskelbė įrodytų tyrimo pabaigą, išklausė šalių baigiamųjų kalbų, ieškovė pateikė teismui papildomus duomenis, t. y. 2015 m. gruodžio 1 d. panaudos sutartį, kuria Latvijos juridinis asmuo lietuvių kalba sudaryta sutartimi leido MB „Vikforta“ naudotis traktoriaus priekaba. dėl kurių teismas nusprendė atnaujinti įrydymų tyrimą.
        5. Liudytojas paaiškino, kad maždaug 2015 m. rugsėjo mėn. MB „Vikforta“ įsigijo traktorių-keltuvą, kurį taip pat išnuomojo ieškovei (2016 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 10 min. 30 sek. ? 1 val. 15 min.). Taigi maždaug tuo pačiu metu MB „Vikforta“ nuomojo net kelias transporto priemones, t. y. traktorių-keltų ir priekabą.
        6. Liudytojas patvirtino, kad ieškovė du mėnesius naudojosi priekaba, todėl buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros, kuriose dėl administratorės klaidos nurodyta, kad jos išrašytos už traktoriaus nuomą, nors iš tikrųjų ten turėtų būti nurodyta traktoriaus priekabos nuoma. Nors abi PVM sąskaitas faktūras jis pasirašė kaip įmonės vadovas, tačiau pripažino, kad dokumentus ne itin atidžiai skaito, todėl klaidos iškart nepastebėjo. PVM sąskaitose faktūrose Nr. 15/141 ir Nr. 16/007, kuriomis ieškovė grindžia savo argumentus nurodoma, kad jos išrašytos už traktoriaus nuomą. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė MB „Vikforta“ vadovo N. V. 2016 m. liepos 22 d. raštą, kuriame paaiškinama, kad PVM sąskaitose faktūrose Nr. 15/141 ir Nr. 16/007 turėtų būti nurodyta ne traktorius, o traktoriaus priekaba, tačiau jis nesugebėjo teismui paaiškinti kaip jis pastebėjo šiuo netikslumus buhalteriniuose dokumentuose, kodėl nusprendė juos ištaisyti, kodėl šio rašto kopiją turi ieškovė, nors jis tvirtina niekam nesiuntęs minėto dokumento.
        7. Nors ieškovė pateikė 2016 m. sausio 12 d., 2016 m. vasario 1 d. ir 2016 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodytus siekiant pagrįsti PVM sąskaitų faktūrų Nr. 15/141 ir Nr. 16/007 apmokėjimą, tačiau šiuose mokėjimo nurodymuose nėra detalizuojama, už kokias paslaugas atsiskaitoma, kokios PVM sąskaitos faktūros apmokamos, tik nurodoma „skolos apmokėjimas. Ačiū“. Liudytojas paaiškino, kad MB „Vikforta“ sąskaitas faktūros išrašomos „apvaliai sumai“ mėnesio pabaigoje, o ne už atskirus konkrečius darbus, be to, ieškovė turi ir daugiau pradelstų įsiskolinimų jo vadovaujamai įmonei. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, nagrinėjamu laikotarpiu ieškovės pradelsti įsipareigojimai MB „Vikforta“ viršijo 90 000 Eur sumą, tačiau ieškovė nuolat mokėdavo, dengdavo skolas. Tiksliau paaiškinti kaip buvo vykdomi gautų įmokų paskirstymo („skolų užskaitymai“), liudytojas negalėjo.
        8. Teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kad ieškovės pozicija dėl šių išlaidų taip pat nebuvo nuosekli, pirmiausia, bei 2015 m. gruodžio 15 d., nei dvejose 2015 m. gruodžio 18 d. raštuose, nei 2015 m. gruodžio 28 d. pretenzijoje net neužsiminė apie tai, kad ieškovė yra priversta nuomoti techniką, nors nuomos sutartis, anot ieškovės, galiojo jau nuo 2015 m. gruodžio 1 d., o 20156 m. vasario 18 d. pretenzijoje ieškovė nurodė, kad ieškovė darbų atlikimui samdė kitą įmonę 2015 m. gruodžio ? 2016 m. sausio mėn., todėl patyrė 12 196,86 Eur nuostolių. Antra, ieškinyje nurodoma, kad 10 080 Eur sudaro traktoriaus nuoma miško traukimui, ir tik atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl traktoriaus nuomos išlaidų, ieškovė nurodė, kad tai nėra traktoriaus nuomos išlaidos, o traktoriaus priekabos nuomos išlaidos bei pateikė papildomus duomenis, t. y. technikos nuomos sutartį. Galiausiai atsakovei tvirtinant, kad MB „Vikforta“ negalėjo nuomoti traktoriaus priekabos, nes nėra duomenų apie tai, kad įmonė valdytų tokią transporto priemonę, paaiškėjo, kad MB „Vikforta“ pagal 2015 m. gruodžio 1 d. panaudos sutartį įgijo teisę naudoti traktoriaus priekabą.
        9. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina, su pirmosios instancijos išvada, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados apie tai, kad realiai MB „Vikforta“ teikė traktoriaus priekabos nuomos paslaugas ieškovei 2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio mėn., kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra būtent už traktoriaus priekabos, o ne traktoriaus nuomą, nors abi transporto priemonės buvo nuomojamos tuo pačiu laikotarpiu, kad minėtos sąskaitos apmokėtos.
        10. Nesutiktina su ieškovės teiginiu, kad rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią nei liudytojų parodymai, todėl sprendžiant klausimą dėl nuomos teisinių santykių realumo tarp ieškovės ir MB „Vikforta“, teismas neturėjo remtis liudytojų paaiškinimais teismo posėdyje. Pabrėžtina, kad didesnę įrodomąją galią turi ne bet kokie rašytiniai įrodymai, o tik oficialūs rašytiniai įrodymai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju šalys nesirėmė oficialiais rašytiniais įrodymais, taigi nėra pagrindo teigti, kad šie įrodymai turi didesnę įrodomąją galią nei kitos įrodinėjimo priemonės. Suprantama, kad pirmąkart teisme dalyvaujančiam asmeniui teismo procesas gali kelti stresą, jaudulį, tačiau nėra pagrindo manyti, kad vien dėl šių aplinkybių, liudytojas negalėjo prisiminti įvykio aplinkybių ar davė klaidingus parodymus teisme, nors buvo įspėtas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą.
        11. Pripažintina, kad ieškovei nepateikus konkrečių duomenų apie vykdomus sutartinius įsipareigojimus, t. y. nepateikus sutarčių ir teismui neturint galimybės analizuoti sutarčių sąlygas, nėra galimybės įvertinti didelių nuostolių grėsmės dėl sandorių nevykdymo. Taigi šaliai neįrodžiusiai aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, kyla neigiamos pasekmės, t. y. tokie argumentai atmestini kaip neįrodyti. Vien aplinkybė, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu buvo sudariusi tris sutartis Baltpool biržoje, kad Baltpool reglamente numatyta galimybė taikyti atsakomybę (ne mažesnę nei 10 procentų nuo neįvykdyto sandorio vertės baudą, taip pat galimybė pašalinti iš Bakltpool biržos) už netinkamą sutarčių vykdymą, savaime neįrodo didelių nuostolių grėsmės, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teisme padarė išvadą, kad atsakovė, kokias konkreti jos sudarytų sutarčių vertė, kad ji privalėjo 2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. atlikti tam tikrus miško vežimo paslaugas, taigi neįrodė didelės žalos grėsmės, nors remiantis CPK 12, 178 straipsniais privalėjo įrodyti šias aplinkybes.

41Dėl bylos procesinės baigties

        1. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42Dėl apeliacinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

        1. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
        2. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė duomenis, patvirtinančius 1 321,93 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
        3. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, t. y. į Rekomendacijų 7 punktą, pagal kurį priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių, kuris šiuo metu yra 822,80 Eur), taip pat į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento. Taigi Rekomendacijose numatytas maksimalus užmokesti advokatui už atsiliepimą į apeliacinį skundą būtų 1 069,64 Eur (822,80 Eur × 1,3 = 1 069,64 Eur). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovės prašoma atlyginti advokato darbo išlaidų suma viršija Rekomendacijose numatytas maksimalias ribas.
        4. Teismas atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, advokato atliktus procesinius veiksmus, teisines konsultacijas, parengto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, argumentus ir kt. sprendžia, jog advokato darbo laiko sąnaudos nėra didelės, nes tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, nėra sprendžiamas naujas teisinis klausimas, be to, minėtu klausimu yra suformuota gausi teismų praktika, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 1 000 Eur.

43Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290-291 straipsniais

Nutarė

44Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą.

45Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horo mechanika“, juridinio asmens kodas 300545402, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“, juridinio asmens kodas 161735535, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

46Nutartis neskundžiama.

47Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teismas... 4.
  1. Ginčo esmė
      5. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
            7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 8.
                  9. 16.1... 10. Teismas nepagrįstai priteisė tik dalį ieškovės patirtų nuostolių, kurie... 11. 16.2... 12. Ieškovė prašė atlyginti nuostolius nenaudoto, t. y. tokios pačios... 13. 16.3... 14. Nepagrįstai teismas netenkino reikalavimo dėl 435,60 Eur nuostolių,... 15. 16.4... 16. Nepagrįstai teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 10 080 Eur nuomos... 17. 16.5... 18. Pripažino, kad liudytojo N. V. parodymai teismo posėdyje... 19. 16.6... 20. Priekaba buvo būtina vykdyti sutartiniams įsipareigojimams pagal Baltpool... 21. 17.1.... 22. Apeliacinis skundas nepagrįstas, nes teismas nustatė visas bylai reikšmingas... 23. 17.2.... 24. Ieškovė neįrodė, kad ji negalėjo įsigyti paskirstytojo tiesiogiai iš UAB... 25. 17.3.... 26. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 435,60 Eur pajamų gavimo... 27. 17.4.... 28. Pabrėžė, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam... 29. 175.5... 30. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi nenuoseklios pozicijos dėl neva... 31. Teisėjų kolegija,... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės,... 33. teisiniai argumentai ir išvados... 34. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 35. 18.... 36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 37. Dėl civilinės atsakomybės taikymo
                      38. Dėl atsakovės pareigos atlyginti paskirstytojo įsigijimo išlaidas 39. Dėl išlaidų, susijusių su transporto priemonės prastova
                        40. Dėl transporto priemonės nuomos iš MB „Vikforta“
                          41. Dėl bylos procesinės baigties
                              42. Dėl apeliacinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 43. Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 44. Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d.... 45. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horo mechanika“,... 46. Nutartis neskundžiama.... 47. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims....