Byla 2-16-328/2016
Dėl prievolės pripažinimo iš dalies įvykdyta, ir atsakovės I. M. priešieškinį atsakovui O. M. (O. M.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų antstolės L. N. kontora

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovės atstovei advokato padėjėjai Jelenai Jermolajevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo O. M. (O. M.) ieškinį atsakovei I. M. dėl prievolės pripažinimo iš dalies įvykdyta, ir atsakovės I. M. priešieškinį atsakovui O. M. (O. M.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų antstolės L. N. kontora,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-18 sprendimu nustatytą prievolę iki 2009-03-31 sumokėti piniginę kompensaciją 123850,00 Lt yra įvykdęs iš dalies – iki nurodyto termino sumokėjo atsakovei I. M. 100000,00 Lt (b.l. 4). Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-18 sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka. Pagal teismo sprendimą jam atiteko santuokoje įgytas turtas – 2/3 dalys buto, adresu ( - ), su visais daiktais bei automobilis, o ieškovas įsipareigojo atsakovei iki 2009-03-31 sumokėti 123850,00 Lt piniginę kompensaciją už jam natūra atitekusį turtą. Po teismo sprendimo jis per mėnesį, t. y. 2008 m. spalio mėn. per du kartus sumokėjo atsakovei 100000,00 Lt, šią aplinkybę patvirtina du pakvitavimai. Pažymėjo, jog pakvitavimų tekstus surašė jis savo ranka, o atsakovė juos pasirašė savo ranka bei savo ranka įrašė vardą, pavardę ir asmens kodą. Netrukus po to, jis sumokėjo atsakovei likusią pinigų sumą be jokio rašytinio dokumento, kadangi tuo metu neturėjo pagrindo nepasitikėti buvusia sutuoktine ir jos sąžiningumu. Praėjus beveik trims metams po santuokos nutraukimo iš antstolės L. N. gavo raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Pateikė antstolei pakvitavimus ir prašė vykdomąją bylą nutraukti, tačiau antstolė atsisakė, nes pakvitavimuose nėra datų, o I. M. parašė patvirtinimą, jog piniginių lėšų negavo. Esant tokiai situacijai, kai išieškotoja neigia gavusi pinigus, priverstas kreiptis į teismą, kad būtų pripažinta, jog jis prievolę yra įvykdęs. Pažymėjo, jog jokių kitų, išskyrus teismo 2008-09-18 sprendime nurodytų, įsipareigojimų atsakovei neturi ir neturėjo (b.l. 2-4).

3Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog ieškovas teismo 2008-09-18 sprendimu nustatytos prievolės sumokėti kompensaciją nėra įvykdęs. Teismui pateikti pakvitavimai, neva patvirtinantys dalinį prievolės įvykdymą, yra suklastoti, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, santykiai tarp ieškovo ir atsakovės pašlijo nuo 2006 m., ką nurodė ir ieškinyje dėl santuokos nutraukimo. Tiek santuokos metu, tiek nutraukus santuoką visi tarpusavio finansiniai atsiskaitymai – išlaikymo vaikams teikimas vyko bankiniais pavedimais. Ieškovas grynaisiais pinigais nėra mokėjęs net nedidelių sumų, jau nekalbant apie kompensacijos išmokėjimą (b.l. 43-45).

4Atsakovė O. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais ieškovo O. M. išduotus raštus, kuriuose jis nurodo, kad I. M. sumokėjo 14481 Eur (50000,00 Lt) už butą, nuo jų sudarymo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog O. M. pateikti raštai 100000,00 Lt sumai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojantys. Tiek sutarties sudarymas, tiek jos vykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės. CK 6.65 str. 1 d. nustatyta kreditoriaus pareiga priimant prievolės įvykdymą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei nenustatyta kitaip. Pakvitavimuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas sutarties dalyko perdavimo gavėjui faktas, nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Teismui pateikti raštai yra išduoti paties skolininko, jie nepatvirtina ieškovo prievolės atsakovei sumokėti piniginę kompensaciją tinkamo įvykdymo – pinigų sumokėjimo fakto. Raštelių teksto formuluotė neginčijamai rodo tik ieškovo susiformavusį ketinimą perduoti sutarties dalyką – pinigus, tačiau perdavimo, kaip tokio, nepatvirtina. Šalių santykiai yra blogi, juos sieja tik bendri vaikai, ieškovas išlaikymą vaikams teikė bankiniu pavedimu. Atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, į nusistovėjusią išlaikymo nepilnamečiams teikimo tvarką, akivaizdu, jog ieškovas, norėdamas padengti visą ar dalį atsakovei turimo įsiskolinimo, lėšas atsakovei perduotų taipogi bankiniu pavedimu, o ne grynaisiais pinigais susitikimo su atsakove metu (b.l. 77-80).

5Ieškovas atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovės teiginiai apie pakvitavimų surašymo aplinkybes ir šių dokumentų turinio vertinimą nepagrįsti, traktuojami taip, kaip naudinga atsakovei. Visiškai akivaizdu, jog panaudota terminologija ir lingvistinis pakvitavimų turinio aiškinimas rodo, jog pinigai atsakovei buvo perduoti, nes juose rusų kalba įrašyti žodžiai ,,davė“ (arba ,,išdavė“) būtent ir reiškia jau įvykusį veiksmą, buvusį faktą, kurį, t.y. pinigų perdavimą už butą, o ne ketinimą atsiskaityti ateityje, savo parašais patvirtino atsakovė. Atsakovės faktinių aplinkybių pateikimas reiškia kaltinimą ieškovui dokumentų klastojimu, bet tuo pačiu metu tai prieštarauja priešieškinio argumentams ir pakvitavimų turinio traktavimui apie tai, kad juose užfiksuota ieškovo valia atsiskaityti ateityje. Abiem atvejais atsakovės nurodyti teiginiai visiškai neatitinka tikrovės, yra nelogiški ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Nepagrįsti priešieškinio argumentai, jog atsiskaitymas grynais pinigais, o ne pavedimu per banką, patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Atsiskaitymas grynaisiais pinigais tarp fizinių asmenų pakvitavimų surašymo metu nebuvo draudžiamas ir neprieštaravo galiojusiems įstatymams, o ieškovas kompensaciją mokėjo grynaisiais, kadangi didžiąją dalį prievolės įvykdė iš skolintų pinigų (b.l. 108-109).

6Trečiasis asmuo antstolė L. N. atsiliepimo į ieškinį ir/ar priešieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir jame išdėstytas aplinkybes, taip pat atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog piniginė kompensacija atsakovei buvo priteista teismo sprendimu sprendžiant šalių santuokos nutraukimo klausimus, kompensaciją ieškovas įpareigotas sumokėti iki 2009-03-31. Ieškovas šią prievolę atsakovei įvykdė, sumokėjo atsakovei 100000,00 Lt sumą, tai patvirtina byloje pateikti pakvitavimai. Kompensacija sumokėta 2008 m. spalio mėn., šalys susitiko parduotuvėje, pinigai perduoti surašant du raštelius. Du raštelius sudarė, nes kažkur girdėjo, jog institucijos sandorius, viršijančius tam tikro dydžio sumas, tikrina, todėl surašė du raštelius po 50000,00 Lt. Taip ieškovas manė, jam atrodė, jog lengviau paaiškinti, iš kur gavo pinigines lėšas. Atsakovės priešieškinis nėra pagrįstas ir įrodytas. Atsakovės pozicija prieštaringa, vienu atveju ji teigia, kad rašteliai suklastoti, vėliau pripažino, jog 2007 m. dirbo su ieškovu buvo, formalia direktore ir dėjo parašus ant tuščių lapų, o trečia jos pozicija – pakvitavimai neįrodo pinigų perdavimo fakto, o išreikštas ketinimas atiduoti pinigus. Tokie prieštaringi aiškinimai savaime kelia abejones. Paaiškino, jog ieškovas su atsakove niekada kartu nedirbo, jų nesiejo jokie pavaldumo santykiai. Be to atlikta dokumentų ekspertizė, kuri patvirtina, jog atsakovės atlikti įrašai ir ieškovo atlikti įrašai atlikti ta pačia rašymo medžiaga, kas patvirtina, jog šalys tuo pačiu rašikliu raštelius surašė. Mažai tikėtina, kad O. M. kelerius metus būtų saugojęs tą patį rašiklį ir vėliau atlikęs įrašus. Papildomai paaiškino, jog kompensaciją sumokėjo dalinai iš savo lėšų, iš dalies skolinosi iš draugų. Prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

8Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko. Iš esmės paaiškino atsiliepime, priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog laikotarpiu 1999-2006 m. atsakovė buvo statytine įmonės ,,Ora“ direktore. Tuo metu augino nepilnamečius vaikus, realiai nedirbo, sutuoktiniui ne kartą buvo pasirašiusi tuščius lapus. Niekada nemanė, jog ieškovas tuos parašus panaudos prieš ją. Tuo metu ieškovu pasitikėjo. Nurodė, jog ieškovas pareigos sumokėti kompensacijos neįvykdė. Ji tikėjosi, kad ieškovas prievolę įvykdys, tačiau nesulaukusi jos įvykdymo, kreipėsi į antstolę. Iš antstolės sužinojo, jog O. M. pateikė du raštelius, kuriuose nurodoma, jog jis sumokėjo atsakovei. Atsakovė laikosi pozicijos, jog po pakvitavimų tekstu niekada nepasirašinėjo, dėl to kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau tyrimas nutrauktas nesurinkus kaltę pagrindžiančių duomenų. Kitos išeities kaip kreiptis į teismą dėl sandorio nuginčijimo neturėjo, nes ieškovas kreipėsi į teismą. Kadangi pinigai nebuvo perduoti, pakvitavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pakvitavime yra tik atsakovės parašas, nėra įrašo, kad pinigai gauti, todėl rašteliai nieko nepatvirtina. Jeigu pinigai nebuvo perduoti, sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Papildomai nurodė, jog pakvitavimus surašė skolininkas, o ne kreditorė, pakvitavime nėra įrašo, jog atsakovė pinigus gavo. Tais atvejais, kai rašteliuose nėra užfiksuotas pinigų perdavimas, tą faktą turi įrodyti ieškovas. Ieškovas neįrodė, kodėl dokumentus surašė jis, neįrodė, jog turėjo pakankamai lėšų prievolei įvykdyti. Pažymėjo, jog net jeigu pakvitavimuose būtų nurodyti visi rekvizitai, vis tiek būtų traktuojama, jog atsakovei perduota 50000,00 Lt, o ne 100000,00 Lt, kaip nurodo ieškovas. Prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

9Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

10Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2008-09-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovo O. M. ir atsakovės I. M. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvę sutuoktiniai aptarė turto pasidalinimo ir kompensavimo tvarką – sutarties 4.4 punktu ieškovas O. M. įsipareigojo iki 2009-03-31 išmokėti I. M. 123850,00 Lt piniginę kompensaciją už jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise paliekamą santuokos metu įgytą turtą (b.l. 7). 2011-09-07 prašymu dėl vykdomųjų bylų užbaigimo O. M. kreipėsi į antstolės L. N. kontorą, kuriuo prašė vykdomąsias bylas užbaigti, kadangi išieškotojai piniginė kompensacija faktiškai išmokėta dar 2008 m. spalio mėn., nurodė, jog per du kartus sumokėjo atsakovei po 50000,00 Lt, pakvitavimuose išieškotoja I. M. savo ranka įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašė, nurodė, jog I. M. nėra skolingas (b.l. 8). Byloje yra pateikti du pakvitavimai, ranka rusų kalba surašyti ant A4 formato baltų popieriaus lapų, kuriuose nurodoma: ,,aš, O. M., daviau I. M. 50000,00 Lt už butą“ (tekstą surašė ieškovas bei pasirašė), pakvitavimus savo ranka pasirašė atsakovė I. M., nurodydama savo vardą, pavardę, asmens kodą, padėdama parašą (b.l. 9-14). Atsakovė antstolei L. N. pateikė pranešimą (surašymo data nėra nurodoma), kuriuo antstolei nurodė, jog piniginės kompensacijos iš ieškovo negavo, nurodė, jog ieškovas išlaikymą teikia nereguliariai, išlaikymas turi būti indeksuotas (b.l. 15). 2013-03-27 antstolė L. N. priėmė pakartotinį patvarkymą, kuriuo patvarkė vykdomosios bylos dėl kompensacijos išmokėjimo neužbaigti, kadangi ieškovo nurodytuose pakvitavimuose nėra datų, nėra aišku už kokį butą tai pinigai, išieškotoja parašė patvirtinimą, jog pinigų negavo (b.l. 16). Byloje pateikti duomenys, jog laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. UAB ,,( - )“ vadovu buvo ieškovas (b.l. 17-20). Atsakovė 2013-07-31 Klaipėdos m. 4-ajam PK pateikė pareiškimą, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento klastojimo (b.l. 46), pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 47). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014-02-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nėra galimybės surinkti neginčytinų duomenų, kurie paneigtų O. M. parodymus, kad rašteliai surašyti ir pasirašyti dalyvaujant O. M. ir I. M. pinigų perdavimo metu ir kad šie dokumentai yra suklastoti (b.l. 67-68). Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog Lietuvos teismo ekspertizės centre įrašų ir parašų pa(si)rašymo laiko nustatymo tyrimai nėra atliekami, nes nėra iki šiol moksliškai pagrįstos, akredituotos metodikos, leidžiančios nustatyti įrašų ar parašų pa(si)rašymo datą. Iš byloje pateikto 2016-05-17 ekspertizės akto Nr. 11-636(16), 11-796(16) nustatyta, jog tirti pakvitavimuose (b.l. 9,12) atlikti įrašai ,,I. M.“, parašas žemiau jo, asmens kodas, ir kiti šių dokumentų įrašai ir parašai yra parašyti vienodos komponentų sudėties ir vienodomis savybėmis pasižyminčia (tos pačios rūšies) mėlynos spalvos geline rašto medžiaga (b.l. 132-134).

11Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius teisinius santykius (Civilinio kodekso 6.2 straipsnis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią 2008-09-18 sprendimu patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismas, ieškovas įsipareigojo už jam tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį atsakovei išmokėti 1123850,00 Lt dydžio kompensaciją. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1-6.4 straipsniais). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoje reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta, ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui (Civilinio kodekso 6.123 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

12Ieškovas nurodo, jog savo prievolę iš dalies įvykdė, sumokėjo atsakovei 100000,00 Lt, pateikė teismui du pakvitavimus, kuriuose nurodoma, jog ieškovas atsakovei perdavė pinigus už butą. Prašo pripažinti, jog iš dalies įvykdė prisiimtą prievolę.

13Atsakovė šių aplinkybių nepripažįsta, nurodo, jog pinigų negavo, po pakvitavimų tekstu nepasirašė, prašo pakvitavimus pripažinti negaliojančiais, nurodo, jog dokumentai yra suklastoti.

14Tokiu būdu tarp šalių kilo ginčas dėl prievolės įvykdymo patvirtinimo.

15Civilinio kodekso 6.65 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius priimdamas prievolės įvykdymą privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti. Kitos pakvitavimo funkcijos yra antraeilės. Pavyzdžiui, pakvitavimas atlieka ir informacinę funkciją, nes juo skolininkas informuojamas apie tai, kad kreditorius gavo prievolės įvykdymą, tačiau informacinė pakvitavimo funkcija mažiau svarbi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).

16Byloje yra pateikti du ranka surašyti pakvitavimai, kuriuose nurodoma, jog O. M. perdavė I. M. pinigus už butą.

17Atsakovė ginčydama pateiktus pakvitavimus teigia, jog pateikti dokumentai nepatvirtina pinigų perdavo fakto, remiasi kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėse bylose dėl paskolos teisinių santykių (b.l. 78). Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, tokių aplinkybių nepateikė ir atsakovė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją už turtą, o ne suteikti tam tikro dydžio paskolą. Savo ruožtu nei prievolių teisės bendrosiose nuostatose, nei Civilinio kodekso 6.929 straipsnyje, specialiai reglamentuojančiame atsiskaitymų teisinius santykius, nenustatyta, kad piniginis atsiskaitymas turi būti įforminamas ar patvirtinamas raštu. Tokiu būdu vien įrašo, jog pinigus I. M. gavo expressis verbis nenurodytas pakvitavime savaime nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas tam tikru būdu prievolės nevykdė ar neįvykdė. Kita vertus, vertinant byloje pateiktus pakvitavimus atsižvelgtina ir į aplinkybę, jog abu dokumentai yra surašyti ne lietuvių kalba. Byloje pateikti pakvitavimai (b.l. 9,12) yra surašyti rusų kalba, byloje pateiktas šių dokumentų vertinas į lietuvių kalbą. Civilinio kodekso 6.194 straipsnis numato, jeigu sutartis sudaryta dviem ir daugiau kalbų ir kiekvienas sutarties tekstas turi tokią pat teisinę galią, bet skirtingomis kalbomis surašyti sutarties tekstai neatitinka vienas kito, tai pirmenybė suteikiama pirmiausia surašytam tekstui. Be to, net jei pinigų perdavimo ar gavimo faktas dokumente tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis Civilinio kodekso 6.193-6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013. Teismų praktika. 2013, 41, p. 202-213). Bendrosios sutarčių aiškinimo nuostatos įtvirtintos Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai plėtojamos sutarčių aiškinimo taisyklės numato, jog sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Iš byloje pateikto pakvitavimo (b.l. 9) turinio matyti, jog jame nurodoma, kad O. M. I. M. ,,davė“ (rus. ?????) 50000,00 Lt už butą. Analogiškas yra ir kito pakvitavimo turinys (b.l. 12). Byloje duomenų, jog ieškovas atsakovei turėjo sumokėti už kitą, nei teismo 2008-09-18 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytą turtą (butą), byloje nėra. Ieškovo prievolės įvykdo atsakovei būdo šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenustatė. Teismo posėdžio metu bei procesiniuose dokumentuose ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog atsakovei pinigines lėšas perdavė 2008 m. spalio mėn., tuo tikslu surašė du raštelius, kuriuose nurodė, jog ,,davė“ I. M. pinigus už butą, raštelius pasirašė ir atsakovė. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodžiams ,,davė“, ,,išdavė“ suteikiama reikšmė ,,daryti, kad gautų, teikti“, ,,duoti, įteikti“. Formuodamas sutarčių aiškinimo taisykles, kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Siurprizinis, priešingas įprastinei prasmei sutarties tekste vartojamų posakių (sąvokų) aiškinimas, nepagrįstas įstatyme nustatytoms sutarčių aiškinimo taisyklėms, teismo sprendime yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009).

18Sutarties (prievolės) įvykdymas yra sandoris, jam patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sandoriui sudaryti, formos reikalavimai (Civilinio kodekso 6.65 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalių prievolė kilo iš rašytinės sutarties, tokiu būdu ir pakvitavimas apie prievolės įvykdymą turi būti rašytinis. Byloje pateikti du ranka rašyti pakvitavimai (b.l. 9, 12) yra rašytinės formos, tokiu būdu atitinka tokiam sandoriui keliamą formos reikalavimą.

19Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 6.65 straipsnio 1 dalis, numatanti kreditoriui pareigą duoti pakvitavimą skolininkui apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, griežtų reikalavimų tokio dokumento turiniui nekelia. Nei įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai ar teismų praktika nenumato, kas iš šalių turi surašyti pakvitavimo tekstą, ar pakvitavimas turi būti surašytas ranka ar ryšio prievolėmis etc. Todėl teismo vertinimu, esminę reikšmę tokio dokumento turiniui turi kreditoriaus patvirtinimas, jog dokumente nurodyta informacija yra teisinga, kreditoriaus patvirtinimas, jog prievolė įvykdyta visiškai ar iš dalies.

20Atskirsdama į ieškinį, o taip pat priešieškinyje atsakovė nurodė, jog po pakvitavimų tekstų nepasirašinėjo, teigė, jog formaliai buvo įrašyta bendrovės vadove, realiai veiklą vykdė ieškovas, ji pasirašinėjo ant tuščių lapų. Tačiau byloje nėra jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Priešingai, nustatyta, jog pakvitavimuose įrašai, kuriuose nurodomas atsakovės vardas, pavardė, asmens kodas bei parašas yra įrašyti pačios I. M.. Atliktos ekspertizės metu nustatyta, jog minėti įrašai yra atlikti vienodos komponentų sudėties ir vienodomis savybėmis pasižyminčia (tos pačios rūšies) mėlynos spalvos geline rašto medžiaga (b.l. 132,134). Be to Lietuvos teismo ekspertizės centre įrašų ir parašų pa(si)rašymo laiko nustatymo tyrimai nėra atliekami, nes nėra iki šiol moksliškai pagrįstos, akredituotos metodikos, leidžiančios nustatyti įrašų ar parašų pa(si)rašymo datą. Tokiu būdu atsakovės teiginiai, jog tekstas pakvitavimuose yra surašytas vėliau, nei kitas dokumentų tektas, nėra įrodyti.

21Atsakovė nurodo, jog O. M. pateikti raštai 100000,00 Lt sumai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojantys.

22Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis numato, jog imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Tai reiškia, jog tam kad galiotų, sandoris turi neprieštarauti įstatymui. Šio straipsnio pagrindu sandorio negaliojimas galimas tik dėl jo turinio, bet ne formos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog pakvitavimai (b.l. 9,12) savo turiniu prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos. Vien atsakovės nurodomos aplinkybės, jog pakvitavimuose nėra pažodžiui nurodytas patvirtinimas ,,pinigus gavau“ ar argumentas, jog pakvitavimuose nėra nurodyta jų sudarymo data, įvertinus byloje surinktus duomenis, nėra pakankami išvadai, jog pakvitavimai savo turiniu prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008 ir kt.). Atsakovė nurodo, jog jos ir ieškovo santykiai yra labai blogi, savo ruožtu ieškovas teigia, jog pakvitavimų sudarymo momentu šalių santykiai nebuvo konfliktiški. Tačiau nei ieškovas, nei atsakovė nepateikia teismui jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Tokiu būdu nėra pagrindo remtis nurodytomis aplinkybėmis, nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą (Civilinio proceso kodekso (176 straipsnis, 185 straipsnis).

24Civilinio kodekso 6.65 straipsnio 2 dalis numato, jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą. Tokiu būdu skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai. Pažymėtina, kad sandorio šalys įrodinėjimo procese gali pasinaudoti įstatyminėmis prezumpcijomis tik tuo atveju, kai byloje yra neginčijamai konstatuotas faktas, kuriam įstatymo suteikiama privilegijuota reikšmė. Tam tikrų aplinkybių preziumavimas įstatyme nepakeičia bendrųjų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, o tik atitinkamai palengvina įrodinėjimo procesą šaliai, kurios naudai prezumpcija nustatyta. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti du pakvitavimai (b.l. 9,12) iš kurių turinio matyti, jog O. M. atsakovei perdavė 100000,00 Lt sumą kaip kompensaciją už jam po santuokos nutraukimo priteistą didesnę bendro turto dalį. Atsakovė nurodo, jog pinigų negavo, ieškovas prievolės neįvykdė, tačiau byloje nėra pateikti jokie šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Vien atsakovės teiginiai, jog piniginės lėšos jai nebuvo perduotos ar aplinkybės, jog ieškovas nereguliariai moka nepilnamečiams vaikams išlaikymą nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

25Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, aplinkybes, jog ieškovas, turintis pareigą atsakovei sumokėti pinginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį, pateikė teismui pakvitavimus, pasirašytus tiek ieškovo, tiek atsakovės, pakvitavimuose nurodoma, jog ieškovas pinigus perdavė, atsakovė po šiuo tekstu pasirašė, byloje nesant duomenų apie kitas ieškovą ir atsakovę siejančias turtines prievoles ar kitokio pobūdžio įsipareigojimus, labiau tikėtina, jog ieškovas atsakovei perdavė 100000,00 Lt kompensaciją, nei jos neperdavė. Tokiu būdu labiau tikėtina, jog ieškovas iš dalies įvykdė prievolę atsakovei.

26Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius pagrindų pakvitavimus pripažinti negaliojančiais, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, o atsakovės priešieškinis I. M. neįrodžius priešieškinio pagrįstumo, atmestinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis).

28Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo 289,62 Eur (1000,00 Lt) žyminio mokesčio dalį (b.l. 5), teismo 2013-08-29 nutartimi nuo dalies (289,62 Eur) mokėjimo atleistas, likusios dalies – 289,62 Eur sumokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo (b.l. 37).

29Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 30,00 Eur (b.l. 81), teismo 2015-03-23 nutartimi nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atleista (b.l. 103-104).

30Teismui priėmus procesinį sprendimą, iš ieškovo valstybei priteistina atidėta žyminio mokesčio dalis 289,62 Eur (Civilinio proceso kodekso 84 straipsnis, 96 straipsnis).

31Ieškinį tenkinus ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos 579,24 Eur sumai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

32Priešieškinį atmetus klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei nespręstinas, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atleista iš ieškovo nepriteistinas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

33Teismo 2015-06-30 nutartimi tenkinus I. M. prašymą ir byloje paskyrus dokumentų ekspertizę, atsakovė I. M. 2015-07-02 į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitų sąskaitą, užtikrinant ekspertizės atlikimą pervedė 400,00 Eur užstatą (b.l. 124). Už teismo kompleksinės dokumentų ekspertizės atlikimą ekspertinei įstaigai buvo sumokėta 397,59 suma. Teismui atsakovės reikalavimų netenkinus, patirtos išlaidos atsakovei neatlygintinos (Civilinio proceso kodekso 90 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 101 straipsnio 1 dalis).

34Bylos duomenimis nustatyta, jog teismo depozitinėje sąskaitoje yra likusios 2,41 Eur lėšos, kurios nebuvo panaudotos ekspertizei atlikti. Tokiu būdu ekspertizei atlikti nepanaudotas užstato likutis 2,41 Eur sumai grąžintinas užstatą sumokėjusiai I. M., a.k. ( - ) a.s. Nr. ( - ), Swedbank, AB bankas.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

36tenkinti ieškovo O. M. (O. M.) ieškinį.

37Pripažinti, kad ieškovas O. M. (O. M.), a.k. ( - ) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-18 sprendimu nustatytą prievolę iki 2009-03-31 sumokėti piniginę kompensaciją 35869,44 Eur (123850,00 Lt) sumai yra įvykdęs iš dalies, t. y. atsakovei I. M., a.k. ( - ) sumokėjo 28962, 00 Eur (100000,00 Lt).

38Priteisti iš ieškovo O. M. (O. M.), a.k. ( - ) 289,62 Eur žyminio mokesčio valstybei.

39Priteisti iš atsakovės I. M., a.k. ( - ) 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui O. M. (O. M.), a.k. ( - )

40Atmesti atsakovės I. M. priešieškinį.

41Grąžinti I. M., a.k. ( - ) a.s. Nr. ( - ), Swedbank, AB bankas, 2,41 Eur (du Eur 41 ct) dydžio užstatą, esantį Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje. Užstato grąžinimą pavesti Klaipėdos miesto apylinkės teismo finansų skyriui.

42Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad... 3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko.... 4. Atsakovė O. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti... 5. Ieškovas atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 6. Trečiasis asmuo antstolė L. N. atsiliepimo į ieškinį ir/ar priešieškinį... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir jame... 8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko. Iš esmės... 9. Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.... 10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2008-09-18 Klaipėdos miesto... 11. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal... 12. Ieškovas nurodo, jog savo prievolę iš dalies įvykdė, sumokėjo atsakovei... 13. Atsakovė šių aplinkybių nepripažįsta, nurodo, jog pinigų negavo, po... 14. Tokiu būdu tarp šalių kilo ginčas dėl prievolės įvykdymo patvirtinimo.... 15. Civilinio kodekso 6.65 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius priimdamas... 16. Byloje yra pateikti du ranka surašyti pakvitavimai, kuriuose nurodoma, jog O.... 17. Atsakovė ginčydama pateiktus pakvitavimus teigia, jog pateikti dokumentai... 18. Sutarties (prievolės) įvykdymas yra sandoris, jam patvirtinti galioja tie... 19. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 6.65 straipsnio 1 dalis, numatanti... 20. Atskirsdama į ieškinį, o taip pat priešieškinyje atsakovė nurodė, jog po... 21. Atsakovė nurodo, jog O. M. pateikti raštai 100000,00 Lt sumai prieštarauja... 22. Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis numato, jog imperatyvioms įstatymo... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad... 24. Civilinio kodekso 6.65 straipsnio 2 dalis numato, jeigu skolininkas yra... 25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 26. Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius pagrindų pakvitavimus pripažinti... 27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 28. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo 289,62 Eur... 29. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 30,00 Eur (b.l. 81), teismo 2015-03-23... 30. Teismui priėmus procesinį sprendimą, iš ieškovo valstybei priteistina... 31. Ieškinį tenkinus ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi... 32. Priešieškinį atmetus klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 33. Teismo 2015-06-30 nutartimi tenkinus I. M. prašymą ir byloje paskyrus... 34. Bylos duomenimis nustatyta, jog teismo depozitinėje sąskaitoje yra likusios... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 -... 36. tenkinti ieškovo O. M. (O. M.) ieškinį.... 37. Pripažinti, kad ieškovas O. M. (O. M.), a.k. ( - ) Klaipėdos miesto... 38. Priteisti iš ieškovo O. M. (O. M.), a.k. ( - ) 289,62 Eur žyminio mokesčio... 39. Priteisti iš atsakovės I. M., a.k. ( - ) 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų... 40. Atmesti atsakovės I. M. priešieškinį.... 41. Grąžinti I. M., a.k. ( - ) a.s. Nr. ( - ), Swedbank, AB bankas, 2,41 Eur (du... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...