Byla T-105-2013
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

2išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų S. L. ir D. F. (D. F.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. L. ir D. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos: 1) S. L. 37 568,13 Lt turtinei žalai atlyginti; 2) D. F. 37 505,82 Lt turtinei žalai atlyginti.

4Pareiškėjai nurodė, jog valstybės valdžios institucijų neteisėti veiksmai pasireiškė 2009 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimant nutarimus Nr. 411 ir Nr. 412, kuriais buvo pakeisti 2003 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 941 ir 2003 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1195, t. y. suvienodinta iki tol buvusi diferencijuota pagal atitinkamas darbuotojų kategorijas savaitės darbo laiko ir kasmetinių atostogų trukmė, ir kurie 2013 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu šia dalimi buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatoms. Pareiškėjai 2004 m. gegužės 26 d. su Valstybine teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sudarytų darbo sutarčių pagrindu dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje teismo medicinos ekspertų (specialistų) pareigose. Nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. pareiškėjai dirbo ir iki šiol dirba viršvalandžius, už kuriuos dėl minėtų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų jiems nėra ir nebuvo mokama.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, nurodydamas, kad keliamas ginčas negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtinu tarnybiniu ginču dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, ar ginču dėl viešojo administravimo subjekto padarytos turtinės žalos priteisimo, nes tarp pareiškėjų ir Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institute susiklostė ne valstybės tarnybos, o darbo teisiniai santykiai. Be to, nors pareiškėjai prašo priteisti iš Lietuvos valstybės turtinę žalą, tačiau iš skundo pagrindo matyti, kad ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo teisingumo, o ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

6Pareiškėjai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties padavė atskirąjį skundą.

7Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškovų S. L. ir D. F. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą 2013 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Pareiškėjai pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimu pripažinus, kad savaitės darbo laiko ir kasmetinių atostogų trukmės suvienodinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, neatsižvelgiant į tam tikrų kategorijų darbuotojų darbe patiriamą skirtingą nervinę, emocinę, protinę įtampą, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 145 straipsnio 2 daliai bei 167 straipsniui, akivaizdu, jog pareiškėjai nuo 2009 m. spalio 1 d. iki pat šiol dirbo bei dirba viršvalandinį darbą, už kurį nebuvo ir nėra mokama (padidėjus savaitės darbo valandų skaičiui, pareiškėjų darbo užmokestis dėl to nekito), kaip tai numato įstatymas. Pareiškėjai patirtą turtinę žalą prilygina pareiškėjų dirbtų viršvalandžių apmokėjimo sumai ir patirtą žalą apskaičiuoja vadovaudamiesi darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Dėl to teismui kyla abejonė, ar pareiškėjų keliamas ginčas pagal savo esmę ir ginčui išspęsti taikytinas teisės aktų nuostatas laikytinas kilusiu dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo teisingumo, t. y. ginčas, kilęs iš privačių teisinių santykių ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, ar šis ginčas turi būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtinu ginču dėl viešojo administravimo subjekto padarytos žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį.

8Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja:

9Byla teisminga administraciniam teismui.

10Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, remdamiesi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, kelia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su Lietuvos Respublikos Vyriausybės neteisėta veikla. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Taigi šiuo atveju pagal pareiškėjų skundo pagrindą ir dalyką, ginčas patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą ginčų kategoriją. Todėl pareiškėjų skundo priėmimo klausimas spręstinas administraciniuose teismuose.

11Nors pareiškėjų nurodoma patirta turtinė žala yra apskaičiuojama vadovaujantis darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, teisinę bylos esmę sudaro ginčas, susijęs su valstybės pareiga atlyginti žalą (viešąja atsakomybe) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, todėl skundo reikalavimų pagrindimas darbo teisės normomis, šiuo atveju pareiškėjų keliamo ginčo rūšinio teismingumo nekeičia.

12Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Nutarė

13Byla teisminga administraciniam teismui.

14Bylą pagal pareiškėjų S. L. ir D. F. (D. F.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. L. ir D. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

15Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Proceso dalyviai