Byla A-442-1537-12
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), Sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. S., atsakovo Kauno teritorinės muitinės atstovei E. – S. P., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transchema“ atstovui M. B., trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lifosa“ atstovei L. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fortera“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos ir Kauno teritorinei muitinei, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Lifosa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Transchema“, dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Kauno teritorinė muitinė 2009 m. gruodžio 24 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9KM19/21-0834S nusprendė: 1) nepripažinti pareiškėjo importuotų prekių, įformintų muitinės deklaracijomis 09LTKR1000IM016215 (2009 m. lapkričio 13 d.), 09LTKR1000IM017295 (2009 m. lapkričio 18 d.), 09LTKR1000IM017A20 (2009 m. lapkričio 20 d.), 09LTKR1000IM018372 (2009 m. lapkričio 23 d.), 09LTKR1000IM018C81 (2009 m. lapkričio 25 d.), 09LTKR1000IM0199B2 (2009 m. lapkričio 30 d.), 09LTKR1000IM01A652 (2009 m. gruodžio 2 d.), 09LTKR1000IM01A9D3 (2009 m. gruodžio 3 d.), deklaruotos sandorio vertės jų muitine verte; 2) nustatyti pareiškėjo importuotos techninės sieros rūgšties, įformintos minėtomis muitinės deklaracijomis, muitinę vertę vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 31 straipsnio 1 dalimi ir remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje – 0,11 Lt/kg; 3) perskaičiuoti pareiškėjo importuotos techninės sieros rūgšties, įformintos minėtomis muitinės deklaracijomis, muitinę vertę, importo muitą, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apmokestinamąją vertę ir importo PVM; 4) įregistruoti pareiškėjui mokestinę prievolę už importuotą techninę sieros rūgštį, deklaruotą minėtomis muitinės deklaracijomis: 5 369 Lt muito, 39 239 Lt PVM, 104 Lt PVM delspinigių ir 8 920 Lt baudos; 5) įpareigoti pareiškėją sumokėti minėtas įregistruotas sumas; 6) taisyti pareiškėjo muitinės deklaracijų duomenis; 7) informuoti pareiškėją apie šią supaprastinto patikrinimo ataskaitą.

5Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, išnagrinėję pareiškėjo skundą,2011 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-271 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2009 m. gruodžio 24 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9KM19/21-0834S.

6Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2011 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-271 bei Kauno teritorinės muitinės 2009 m. gruodžio 24 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9KM19/21-0834S.

7Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sandorio vertės metodo netaikymas atsakovų buvo motyvuotas šiais argumentais: a) prekių transportavimo nuo Novopolocko iki Gudogų kaina didesnė nei prekių pardavimo kaina; b) pareiškėjas neįrodė, jog šalutinio ir perteklinio produkto naftos perdirbimo procese – sieros gavimas, po to iš jos gaminimas techninės sieros rūgšties ir pardavimas žemesnėmis kainomis nei transportavimo išlaidos, ekonomiškai pateisinamas; c) PREMI duomenų bazės duomenimis, kitos įmonės importavo ginčo produktą 4 kartus didesne kaina, o ginčo prekių pardavėjas UAB „Transchema“ jas pareiškėjui parduodavo po 29,20 Lt už toną, tačiau kitiems pirkėjams – po 136 Lt už toną; d) techninės sieros rūgšties gamintojas OAO „Naftan“ ir tarpininkas UAB „Transchema“ yra susiję asmenys; e) pareiškėjas deklaravo prekių sandorio vertę pagal UAB „Transchema“ pardavimo sąskaitas, nors deklaravimo momentu jis nebuvo prekių savininku, nes prekės buvo parduotos AB „Lifosa“. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Transchema“ ir OAO „Naftan“ yra susiję asmenys, tačiau šis požymis yra atskirai išskirtas Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies d punkte, o šios normos atsakovai netaikė. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 metais iš Baltarusijos į Lietuvą buvo importuota 31 287,70 t techninės sieros rūgšties, iš kurių pareiškėjo importas sudarė 86,2 procento, o likusieji 13,8 procento importo teko kitoms įmonėms. Tai liudija, kad apyvartos lygiai skiriasi 7 kartus. Be to, atsakovams buvo pateikti EUROSTAT duomenys, iš kurių matyti, kad sieros rūgšties vieno kilogramo kaina importo iš Baltarusijos į Bendrijos muitų teritoriją, išskyrus Lietuvą, Latviją ir Estiją, atvejais buvo 0,0639 Lt 2009 m. lapkričio mėnesį ir 0,0457 Lt 2009 m. gruodžio mėnesį. Pagal šias kainas pareiškėjo importuotos sieros rūgšties kaina skiriasi ne 4-5 kartus, o tik 1,3-2 karto, atsižvelgiant į pareiškėjo dalį (apie 40 procentų) bendrame baltarusiškos sieros rūgšties importe į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrijoje esanti informacija yra žymiai platesnio pobūdžio nei Lietuvos muitinės sukaupta PREMI duomenų bazė. Vien neatitikimas PREMI duomenų bazėje esančioms vertėms neleidžia netaikyti sandorio vertės metodo, nes, siekiant neutralaus muitinio įvertinimo, visų pirma turi būti naudojami Bendrijos teisės nustatyti teisiniai instrumentai. Kaip matyti iš 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), 23 priede nurodytų pavyzdžių, jie visiškai nėra susiję nei su PREMI duomenų bazės taikymu, nei su žymiu importuotų prekių kainos skirtumu. Pareiškėjas nurodė, kad sieros rūgštis yra šalutinis naftos produktų gamybos produktas, kuris gali būti parduotas arba turi būti utilizuojamas, o tai susiję su dideliais kaštais. Visa tai pateisina techninės sieros rūgšties pardavimą į Bendrijos muitų teritoriją mažomis kainomis. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovai nepagrįstai sprendė dėl prekių nuosavybės teisės turėjimo ar neturėjimo. Bendrijos muitų teisė nereglamentuoja nuosavybės teisių ir jokia muitinės procedūra ar sankcionuotas veiksmas nėra susijęs su nuosavybės teisių į prekes turėjimu. Nagrinėjamu atveju įrašas važtaraštyje, kad prekių savininkas yra pareiškėjas, buvo adresuotas krovinio gavėjui AB „Lifosa“, o pristačius prekes į AB „Lifosa“ teritoriją ir perdavus jai važtaraščius bei krovinį, šių dalykų perdavimo momentu pareiškėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį buvo prekių savininkas ir čia nėra jokio prieštaravimo. Pareiškėjas nurodė, kad pardavėjas UAB „Transchema“ ir pirkėjas UAB „Fortera“ sudarė prekių, esančių Gudoguose, pirkimo–pardavimo sutartį DAF Baltarusijos–Lietuvos siena (perėjimas Gudogai) sąlygomis. Tai reiškia, kad jokių transportavimo išlaidų iki Bendrijos teritorijos pareiškėjas nepatyrė, todėl atsakovų argumentai, susiję su transportavimo išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikimu, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovų žinioje esantys dokumentai atspindi visas su šiuo mokestiniu ginču susijusias ūkines operacijas ir su prekių pardavimu arba jų kaina susijusias aplinkybes. Jei atsakovai netiki sąskaitose–faktūrose ir Baltarusijos Respublikos eksporto deklaracijose nurodytų kainų realumu, tuomet jie privalo kreiptis į eksporto valstybės (Baltarusijos) kompetentingą instituciją, kad ši patvirtintų ar paneigtų eksportuotų prekių ekonominę vertę. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovai, nepagrįstai atsisakydami pareiškėjo importuotoms prekėms taikyti sandorio vertės metodą ir pritaikydami Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnį, dar kartą pažeidė materialinės teisės normas, nes importuotų prekių muitinei vertei nustatyti nepagrįstai ir nemotyvuotai netaikė Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalyje numatytų metodų, nors tokia muitinės pareiga yra numatyta Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, šioje byloje tiesiogiai taikant Europos Sąjungos teisę, kyla neaiškumų dėl jos aiškinimo ir taikymo, todėl teismas turėtų kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.

8Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko.

9Atsakovas nurodė, kad rinkos sąlygomis, preziumuojant sandorio šalių sąžiningumą, sandorio vertė neturi labai skirtis nuo PREMI duomenų bazėje esančių tapačių (panašių) prekių kainų. Todėl tais atvejais, kai importuotų prekių sandorio kaina labai skiriasi nuo PREMI duomenų bazėje esančių tapačių (panašių) prekių kainų, darytina išvada, kad prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, ir tai yra pagrindas, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, netaikyti sandorio vertės metodo. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tapačių prekių muitinio įvertinimo metodas netaikytinas, kadangi iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar prekės tapačios visais kitais atžvilgiais. Panašių prekių muitinio įvertinimo metodas netaikytinas, kadangi pagal turimus dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar prekės turi panašias savybes. Importuotų ginčo prekių muitinės vertės negalima nustatyti pagal prekių vieneto kainą, už kurią importuotų prekių arba importuotų tapačių ar panašių prekių didžiausias kiekis, tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės parduotas su pardavėjais nesusijusiems asmenims, kadangi pareiškėjas visą sieros rūgštį parduoda tik vienam pirkėjui – AB „Lifosa“. Prekių muitinės vertės nustatyti apskaičiuotosios vertės metodu nėra galimybės, kadangi pareiškėjas nepateikė informacijos šio metodo taikymui. Kauno teritorinė muitinė pagrįstai, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, netaikė Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies a, b, c ir d punktuose išvardintų muitinio įvertinimo metodų. Atsakovas nurodė, kad Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 23 priede pateikiamų pavyzdžių sąrašas nėra baigtinis. Šiame priede pateikiami tik galimi pavyzdžiai, o atvejus, kada yra pagrindas taikyti Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą, turi teisę nustatyti muitinė bei konkretų ginčą nagrinėjantys teismai. Atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog sieros rūgštis yra šalutinis produktas, gaunamas perdirbant naftos produktus. Nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjo nurodytas bendrovės „Orlen Lietuva“ gamybos procesas identiškas Baltarusijos bendrovės „Naftan“ gamybos procesui. Be to, pareiškėjas nėra pateikęs dokumentų iš prekių gamintojo, įrodančių sieros rūgties pagaminimo būdą. Atsakovas nurodė, kad, vertinant sandorio, kurio pagrindu prekės parduodamos į Bendriją, pagrįstumą, būtina išsiaiškinti ne tik jo sudarymo, bet ir kitų pardavimų aplinkybes. Todėl nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į sandorį, kurį sudarė OAO „Naftan“ ir bendrovė „Transchema“. Nors minėtas sandoris nebuvo pagrindas ginčo prekių importui į Bendriją, tačiau jis įvyko tarp susijusių asmenų. Atsakovas nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimas gali būti nustatomas ir sutartimis, tačiau prieštaravimai sutartyse gali būti pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma nustatyti. Prieštaravimų neturėtų būti ne tik sutartyse, bet ir kituose muitiniam įvertinimui pateikiamuose dokumentuose (transportavimo, apmokėjimo ir kt.). Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės kreiptis į Baltarusijos muitinę, nes ji galėtų atlikti patikrinimą tik dėl pirminio sandorio tarp OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“. Taip pat šioje byloje nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, nes pareiškėjas mini klausimus, kuriuos Bendrijos teisė palieka spręsti atskiroms valstybėms narėms.

10Atsakovas Kauno teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutiko.

11Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo importuotos techninės sieros rūgšties muitinės vertės kontrolę atliko pagal muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus bei pareiškėjo papildomai pateiktus duomenis. Rinkos sąlygomis, preziumuojant sandorių šalių sąžiningumą, sandorio vertė neturėtų žymiai skirtis nuo prekių muitinio įvertinimo PREMI duomenų bazėje užfiksuotų tapačių ar panašių prekių verčių. Pareiškėjo importuotų ginčo prekių sandorio vertė žymiai skiriasi nuo prekių muitinio įvertinimo duomenų bazėje esančių tapačių prekių ar panašių prekių sandorio verčių, o pateikti dokumentai nepagrindžia jos teisingumo, juose nurodyta prieštaringa ir neišsami informacija, todėl darytina išvada, kad prekių pardavimui ar jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, o tai, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, yra pagrindas netaikyti ginčo prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo.

12Tretieji suinteresuoti asmenys su pareiškėjo skundu sutiko.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2011 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-271 bei Kauno teritorinės muitinės 2009 m. gruodžio 24 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9KM19/21-0834S.

15Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš Baltarusijos importavo techninę sieros rūgštį. Pareiškėjas šią prekę pirko po 29,20 Lt už toną iš bendrovės „Transchema“ pagal 2008 m. gruodžio 19 d. sutartį, esant krovinio pristatymo sąlygoms „DAF Gudogai“. Šios sutarties sąlygos parodo, kad nuosavybės teisė į prekes pareiškėjui perėjo nuo prekių priėmimo momento Gudoguose. Pareiškėjas prekių sandorio vertę deklaravo pagal UAB „Transchema“ pardavimo sąskaitas, atsiskaitymas tarp šalių vyko atlikus avansinį mokėjimą pagal išankstines sąskaitas, po to buvo apmokėta pagal išrašytas PVM sąskaitas–faktūras. Galiausiai pareiškėjas sieros rūgštį po 38 Lt už toną pardavė bendrovei „Lifosa“. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, deklaruodamas prekę pirkimo–pardavimo sutartyje bei PVM sąskaitose–faktūrose nurodyta kaina, tikėjosi, kad ši kaina bus laikoma sandorio verte. Muitinės PREMI duomenų bazėje esanti informacija yra neviešo pobūdžio. PREMI duomenų bazėje atlikto palyginimo pagrindu suradus neatitikimus, muitinė įgyja teisę atlikti papildomą muitinės vertės tikrinimą, tačiau tai nesudaro pagrindo reikalauti pagrįsti, kodėl deklaruota sandorio vertė nesutampa su PREMI duomenų bazėje esančiomis vertėmis. Esant neatitikimams su PREMI duomenų baze ir nenustačius Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies a, c, d punktų pažeidimų, savaime negalima konstatuoti, kad sandoriui turi įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti. Taigi svarbu identifikuoti tam tikras aplinkybes ar sąlygas, galinčias daryti įtakos sandorio vertei. Ne kiekvienas iškilęs neaiškumas ar prieštaravimas turėtų būti traktuojamas kaip pagrindžiantis sandorio vertės metodo netaikymą. Duomenų nesutapimas dokumentuose savaime nereiškia, kad tokie trūkumai turi įtakos sandorio vertei. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju muitinė nevertino aplinkybių dėl pareiškėjo importuotos sieros rūgšties apyvartos palyginus su kitais importuotojais, taip pat dėl 2009 metais kilusios visuotinai žinomos ekonominės krizės. Bylos duomenys liudija, kad 2009 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iš viso buvo importuota 31287,70 tonų techninės sieros rūgšties, iš kurių 86,2 procento sudarė pareiškėjo importas, o likusieji 13,8 procento importo teko kitoms įmonėms. Ši aplinkybė rodo, kad muitinė, palygindama panašias ar tapačias prekes ir jų kainą, neatsižvelgė į Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnyje numatytą tapačių ar panašių prekių vertės metodo taikymą. Nustatant prekių muitinę vertę pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 23 Priedo 30 straipsnio 2 dalies a ir b punktų taikymo nuostatas, privalu lyginti kainas prekių, parduotų tuo pačiu apyvartos lygiu. Šiuo atveju apyvartos lygiai (PREMI) skiriasi 7 kartus. Be to, muitinė neatsižvelgė į pateiktus EUROSTAT duomenis, kurie parodo, kad sieros rūgšties vieno kilogramo kaina importo iš Baltarusijos į Bendrijos muitų teritoriją, išskyrus Lietuvą, Latviją ir Estiją, atvejais 2009 m. lapkričio mėnesį buvo 0,0639 Lt, o 2009 m. gruodžio mėnesį ? 0,0457 Lt. Pagal minėtas kainas pareiškėjo importuotos sieros rūgšties kaina skiriasi ne 4-5 kartus, o tik 1,3-2 karto. Tai, atsižvelgiant į pareiškėjo dalį (apie 40 procentų) bendrame baltarusiškos sieros rūgšties importe į Bendrijos muitų teritoriją, liudija, kad atsakovų pagal PREMI duomenų bazę nustatytas 4-5 kartų kainų skirtumas nėra objektyvus. Teismas nurodė, kad pareiškėjo importuotų prekių kaina yra labai aiški, ji nustatytina pagal atsakovams pateiktus dokumentus. Byloje esantys dokumentai atspindi visas su šiuo mokestiniu ginču susijusias ūkines operacijas ir visas su prekių pardavimu arba jų kaina susijusias aplinkybes. Muitinė, suabejojusi deklaracijose nurodytų kainų sąžiningumu, privalėjo kreiptis į eksporto valstybės – Baltarusijos kompetentingą instituciją, kad ši patvirtintų ar paneigtų eksportuotų prekių ekonominę vertę. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atsakovams pateikė išsamius argumentus, jog didelį kiekį sieros rūgšties, kaip šalutinio produkto, pradiniam gamintojui buvo tikslingiau parduoti žemesne kaina ir tokiu būdu atsikratyti pavojingos medžiagos. Visuotinai žinoma, kad sieros rūgštis apskritai laikoma šalutiniu ir pavojingu produktu, o naftos perdirbimo procese gaunamas šalutinis produktas – siera turi būti arba perdirbama pardavimui, arba utilizuojama, nes objektyviai kiekviena gamykla turi ribotas šio produkto sandėliavimo galimybes. Taigi šalutinio produkto pardavimas mažesnėmis nei transportavimo sąnaudos kainomis ekonomine logika yra visiškai pateisinamas, nes tokiu būdu išvengiama labai didelių utilizavimo kaštų. Be to AB „Lifosa“ paaiškino, kad ji yra didžiausia sieros rūgšties gamintoja Europoje, kurios pagamintos sieros rūgšties vidutinė savikaina yra apie 50,91 Lt už toną, todėl šio produkto pirkimas iš pareiškėjo už 29,20 Lt už toną yra pateisinamas. Teismas nurodė, kad Bendrijos muitų teisė nereglamentuoja nuosavybės teisių ir jokia muitinės procedūra ar sankcionuotas veiksmas nėra susijęs su nuosavybės teisių į prekes turėjimu. Esminis atsakovų nustatytas prieštaravimas – pareiškėjo, kaip prekių savininko, įrašymas SMGS važtaraštyje, nors pareiškėjas tuo metu savininku nebuvo. SMGS važtaraštyje siuntėjas gali daryti vežėją (geležinkelį) niekuo neįpareigojančius įrašus ir žymas, kurie skirti gavėjui. Šiuo atveju įrašas važtaraštyje, kad prekių savininkas – pareiškėjas, buvo adresuotas krovinio gavėjui AB „Lifosa“, o pristačius prekes į AB „Lifosa“ teritoriją ir perdavus jai važtaraščius bei krovinį, šių dalykų perdavimo momentu pareiškėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį buvo prekių savininkas. Civilinio kodekso 4.49 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybės teisė į daiktą įgyjama nuo perdavimo įgijėjui momento, jei įstatymai ar sutartis nenustato ko kito. Šiuo atveju pareiškėjas į Bendrijos muitų teritoriją importuotas prekes pirko iš UAB „Transchema“. Prekių pristatymo sąlygos buvo DAF Baltarusija/Lietuva (Gudogai – Baltarusija). Minėtos sutarties sąlygos parodo, kad nuosavybės teisė į prekes pareiškėjui perėjo nuo prekių priėmimo momento Gudoguose. Pareiškėjui parduodant prekes bendrovei „Lifosa“, sutartyje nebuvo nustatytas nuosavybės teisės perėjimas, jis nustatomas pagal Civilinio kodekso 4.49 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuosavybės teisės į importuotas prekes turėjimas jokios teisinės reikšmės taikant Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą neturi. Teismas nurodė, kad muitinė negarinėjamu atveju turėjo pareigą nagrinėti ir motyvuoti Muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų metodų netaikymą. Nepaisant to, atsakovas savo sprendimą motyvavo duomenų PREMI bazėje neturėjimu, nors turi būti nagrinėjami importo į Europos Sąjungą atvejai, o kaip rodo EUROSTAT duomenys, tokie importo atvejai buvo muitinei žinomi. Pirmasis metodas, kurį privalėjo taikyti muitinė, yra tapačių prekių sandorio vertės metodas, kurio taikymas aprašytas Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 150 straipsnyje. Pagal paminėtą teisės normą, tapačių prekių sandorio vertės metodo taikymas galimas ir esant skirtingiems apyvartos lygiams ir/arba skirtingiems kiekiams, tačiau tokiu atveju importuojamų prekių vertė turi būti patikslinta. Nei skundžiamoje ataskaitoje, nei sprendime apskritai nėra duomenų apie tai, jog atsakovai analizavo kitų ūkio subjektų į Bendrijos muitų teritoriją importuotos Baltarusijos gamybos sieros rūgšties kainas, padarydami ar bandydami padaryti patikslinimus atsižvelgiant į prekių apyvartos lygį ir prekių kiekį. Teismas nurodė, kad, nustatant muitinę vertę pagal Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnį, visuomet turi būti imami importuotojui palankūs dydžiai. Pagal EUROSTAT duomenis, 2009 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais sieros rūgšties importas iš Baltarusijos teritorijos į Bendrijos muitų teritoriją, išskyrus Lietuvą, sudarė 68,7 procento, o kainų vidurkis 0,0639 – 0,0457 Lt/kg, tačiau atsakovai skundžiamais sprendimais sieros rūgšties kainą nustatė 0,11 Lt/kg. Pažymėtina, kad lokalinės duomenų bazės (PREMI) informacija gali būti naudojama tik kaip papildoma priemonė rizikos įvertinimui, o ne kaip instrumentas fiktyvioms ar alternatyvioms vertėms nustatyti, todėl muitinė pažeidė Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nurodė, kad, analizuojant Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnį, galima teigti, jog muitiniam įvertinimui taikant sandorio vertės metodą svarbios tokios sąlygos: 1) pardavimas; 2) pardavimas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją; 3) faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina; 4) pirkėjo veikla savo sąskaita. Taigi svarbu nustatyti, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjas įsigijo prekes už Bendrijos muitų teritorijos, ar jos buvo importuotos į Bendrijos muitų teritoriją faktiškai sumokėta kaina, ar buvo patirtos kokios nors išlaidos. Teismas nurodė, kad byloje esanti pirkimo–pardavimo sutartis, joje nurodytos pristatymo sąlygos (vieta) ir terminai, atsiskaitymo dokumentai (PVM sąskaitos–faktūros) patvirtina deklaruotos sieros rūgšties pardavimą, įvykusį prieš importą Baltarusijos pasienyje. Taigi, esant pardavimui, prekės turi būti laikomos muitinio įvertinimo taikant sandorio vertės metodą objektu. Teismas nurodė, kad tam, jog muitine verte būtų laikoma sandorio vertė, svarbu ne tik nuosavybės teisės perėjimas kitam asmeniui prekių pardavimo forma, bet ir pačių prekių pardavimo tikslas – tarptautinis jų gabenimas iš vienos muitų teritorijos į kitą. Byloje esantys bendrojo administracinio dokumento importo rinkiniai, pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina prekės (sieros rūgšties), buvusios ne Bendrijos muitų teritorijoje (Baltarusijoje), atgabenimą į Bendrijos muitų teritoriją. Šie įrodymai patvirtina prekių pardavimą eksportui. Teismas nurodė, kad muitinė teigė, jog OAO „Naftan“ ir bendrovė „Transchema“ yra susiję asmenys, todėl atsisakė muitiniam vertinimui taikyti sandorio vertės metodą. Tačiau negalima sutikti su šiais argumentais, nes tarp minėtų bendrovių sudarytas sandoris nebuvo prekių importo pagrindu. Ši aplinkybė negali būti interpretuojama kaip viena iš sąlygų, taikant Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą. Teismas nurodė, kad faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina turi apimti ne tik deklaruojamą (formaliąją) kainos pusę, t. y. sąskaitoje–faktūroje nurodytą kainą, bet ir visus mokėjimus, kurie vienokiu ar kitokiu būdu atitenka pardavėjui tiesioginio ar netiesioginio apmokėjimo forma ir tokiu būdu didina sandorio vertę. Sprendžiant, ar tam tikri mokėjimai apima faktiškai sumokėtos ir mokėtinos kainos sąlygą, būtina įvertinti visas aplinkybes, sąlygojančias konkretaus sandorio sudarymo ypatybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas muitinei pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius sandorio kainą. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti sandorio vertę patvirtinantys atsiskaitymų tarp bendrovės „Transchema“ ir pareiškėjo duomenys, kurie parodo atsiskaitymų mechanizmą, avansinius mokėjimus. Jie buvo atliekami pagal išankstines sąskaitas, jų padengimus prekėmis, kuomet, pateikus prekes, buvo išrašomos ir tikrosios PVM sąskaitos–faktūros. Šiomis sąskaitomis–faktūromis buvo įforminama atlikta ūkinė operacija ir jų pagrindu prekių pardavėjas bendrovė „Transchema“ įformindavo savo pajamas, tuo pačiu mažindama pareiškėjo avanso dydį. Visi šie duomenys ir dokumentai atspindi tikrąją sandorio vertę.

16III.

17Apeliaciniu skundu atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo palikti galioti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2011 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-271 bei Kauno teritorinės muitinės 2009 m. gruodžio 24 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9KM19/21-0834S.

18Atsakovas nurodo, kad Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių 36 punktas numato, kad muitinė turi teisę kreiptis į šalies eksportuotojos muitinės administraciją su prašymu atlikti patikrinimą eksporto šalyje. Tačiau nagrinėjamu atveju būtinybės kreiptis į Baltarusijos Respublikos muitinę nebuvo. Baltarusijos Respublikos muitinė galėtų atlikti patikrinimą tik dėl pirminio sandorio tarp OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“, sudaryto tarp dviejų susijusių asmenų, kurie gali susitarti ir dėl įvairių jiems palankių sąlygų, taip pat ir dėl prekių kainos. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė Kauno teritorinės muitinės nustatytų aplinkybių, jog pareiškėjo deklaruota sandorio vertė žymiai skiriasi (beveik 4 kartus) nuo kitų importuotojų deklaruotų sandorio verčių. Tuo tarpu rinkos sąlygomis, preziumuojant sandorio šalių sąžiningumą, sandorio vertė neturi labai skirtis nuo PREMI duomenų bazėje esančių tapačių (panašių) prekių kainų. Tais atvejais, kai importuotų prekių sandorio kaina labai skiriasi nuo PREMI duomenų bazėje esančių tapačių (panašių) prekių kainų, darytina išvada, kad prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, ir tai yra pagrindas, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, netaikyti sandorio vertės metodo. Atsakovas nurodo, kad Bendrijos muitinės kodekse nėra įvardintos aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, o Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 23 Priedo aiškinamosiose pastabose dėl prekių muitinės vertės yra pateikiama tik keletas pavyzdžių, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Todėl nustatyti tokias aplinkybes, atsižvelgusi į faktų visumą, turi institucija, nagrinėjanti konkretų atvejį. Atsakovas nurodo, kad, vertinant sandorio, kurio pagrindu prekės parduodamos į Bendriją, pagrįstumą, būtina išsiaiškinti ir kitų, prieš tiriamą sandorį ir po jo įvykusių, pardavimų aplinkybes. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į sandorį, kurį sudarė OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“. Nepaisant to, kad minėtas sandoris nebuvo pagrindas importuoti prekes į Bendriją, jis įvyko tarp susijusių asmenų. Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal šio kodekso 29 straipsnio nuostatas, ji turi būti nustatoma paeiliui taikant 30 straipsnio 2 dalies a, b, c ir d punktus iki pirmo punkto, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti. Ginčijamuose muitinės sprendimuose nurodoma, kad tapačių prekių muitinio įvertinimo metodas netaikytinas, kadangi iš pateiktų dokumentų (sąskaitų) ir juose esančios informacijos nėra galimybės nustatyti, ar prekės tapačios visais kitais atžvilgiais, įskaitant jų sudėtį, kokybę, rūšį. Panašių prekių muitinio įvertinimo metodas netaikytinas, kadangi pagal turimus dokumentus ir juose esančią informaciją nėra galimybės nustatyti, ar prekės turi panašias savybes, ar atitinka jų kokybė, rūšis; taip pat nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų atlikti patikslinimus dėl kiekio skirtumo, skirtingo apyvartos lygio. Importuotų prekių muitinės vertės nustatyti neįmanoma ir pagal prekių vieneto kainą, už kurią importuotų prekių arba importuotų tapačių ar panašių prekių didžiausias kiekis, tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, parduotas su pardavėjais nesusijusiems asmenims, kadangi pareiškėjas visą sieros rūgštį parduoda tik vienam pirkėjui – AB „Lifosa“. Prekių muitinės vertės nustatyti apskaičiuotosios vertės metodu nėra galimybės, kadangi pareiškėjas nepateikė dokumentų ir informacijos šio metodo taikymui. Todėl darytina išvada, kad muitinė tinkamai motyvavo sandorio bei kitų, Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnyje išvardintų, metodų netaikymą. Atsakovas nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog prekės yra tapačios arba panašios, kaip jas apibrėžia Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 142 straipsnis, nesudaro besąlygiško pagrindo taikyti tapačių ar panašių prekių muitinio įvertinimo metodus. Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalis bei Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 151 bei 152 straipsniai numato, kad tapačių ar panašių prekių muitinio įvertinimo metodų taikymui būtinas toks pat prekių apyvartos lygis, taip pat jos turi būti eksportuotos tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių vertė nustatinėjama. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato jokių kitų duomenų bazių, išskyrus Lietuvos muitinės administruojamą PREMI duomenų bazę, taikymo. Be to, nėra ir galimybės taikyti kitas duomenų bazes, kadangi EUROSTAT duomenų bazėje surinkti duomenys tik apie bendrą panašių prekių apyvartą, tačiau nėra išskirti atskiri importo į Bendriją atvejai. Taip pat negalima įsitikinti ir lyginamų prekių tapatumu, kadangi toks pat prekės pavadinimas dar neįrodo prekės vienodumo. EUROSTAT duomenų baze, kaip ir visais kitais viešai prieinamais šaltiniais, galima naudotis kaip pagalbine priemone, atliekant pradinį tyrimą, tačiau tada, kai priimami galutiniai sprendimai, turi būti vadovaujamasi tik teisės aktuose numatytais duomenimis. Atsakovas nurodo, kad Europos Bendrijoje nėra sukurta vieninga duomenų bazė, kurioje būtų kaupiami visų į Bendriją importuotų prekių duomenys. Todėl Lietuvos muitinė naudojosi vieninteliu galimu ir patikimu duomenų apie įvykusius importo atvejus šaltiniu. Juolab, kad Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių 9 punktas muitinės pareigūnams ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja naudotis PREMI duomenų baze tais atvejais, kai yra įtarimas dėl deklaruotų prekių sandorio vertės tikrumo. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sieros rūgšties, kaip šalutinio naftos gamybos produkto, šią aplinkybę laiko visuotinai žinoma ir nereikalaujančia įrodinėjimo. Su tokia pozicija negalima sutikti, o pareiškėjas nėra pateikęs dokumentų iš prekių gamintojo, įrodančių sieros rūgties pagaminimo būdą. Be to, prekės priskyrimas pagrindiniam ar šalutiniam gamybos produktui nėra esminis motyvas sandorio vertės pripažinimui ar paneigimui. Prekės pagaminimo būdas ir paskirtis neturėtų daryti žymios įtakos pardavimo kainai rinkoje. Atsakovas nurodo, kad teismo motyvai dėl labai didelių sieros rūgšties utilizavimo kaštų neparemti jokiais įrodymais, o pasisakydamas dėl ekonominės krizės, teismas neįvertino, jog pasaulinė ekonominė krizė turėjo paliesti ir tuos ūkio subjektus, kurie sieros rūgštį įsigydavo žymiai brangiau nei pareiškėjas.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

20Pareiškėjas nurodo, kad, pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo paneiginėti atsakovų nuomonės dėl sandorio kainų realumo ir atitikimo kainoms, esančioms neviešoje PREMI duomenų bazėje. Teismas taip pat neprivalėjo įtikinėti muitinės, kad deklaruotoji prekių vertė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą. Šioje byloje teismas, spręsdamas, kad Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnyje numatytos muitinės teisės nėra absoliučios, pagrįstai neapsiribojo formaliu atsakovų veiksmų vertinimu, o ištyręs pateiktus įrodymus bei nustatęs faktines aplinkybes, visiškai teisingai konstatavo materialinės teisės pažeidimus. Pareiškėjas nurodo, kad Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 148 straipsnio sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad sandorio vertės metodą gali eliminuoti tik trijų sąlygų visuma: a) turi būti nustatytos sąlygos arba aplinkybės, turinčios poveikį prekių pardavimui ar kainai; b) turi būti atskleistas ir motyvuotai paaiškintas šių sąlygų arba aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai mechanizmas; c) nustačius poveikį ir atskleidus jo turinį ir mechanizmą, turi būti aiškiai matoma, kad muitinė ėmėsi priemonių šiam poveikiui suteikti materialius parametrus, tačiau to padaryti dėl objektyvių priežasčių nepavyko. Apeliaciniame skunde atsakovas mini tik dvi aplinkybes, kurių poveikio kainai jis neva nustatyti negalėjo. Tačiau skundžiamuose muitinės sprendimuose nebuvo motyvuota, kaip OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“ sandoris, kuris buvo atliktas prieš importo į Bendrijos muitų teritoriją sandorį, galėjo turėti ar turėjo poveikį prekių pardavimui ar jų kainai UAB „Transchema“ ir pareiškėjo santykiuose. Taip pat atsakovai visiškai nemotyvavo, kaip, kokiu būdu ir apimtimi pareiškėjo importuotų prekių kainos žymus skirtumas nuo kainų, esančių PREMI duomenų bazėje, turėjo poveikį kainai ar pardavimui. Pareiškėjas nurodo, kad PREMI duomenų bazė yra lokalinio pobūdžio, nevieša ir į ją duomenys patenka tik tuomet, kai importas į Bendrijos muitų teritoriją vykdomas per Lietuvos muitinę. Tokia šios duomenų bazės prigimtis rodo, kad ji yra labai ribotos apimties ir neatspindi konkrečios prekės importo į Bendrijos muitų teritoriją apimties, kainų ir apyvartos lygio. Tuo tarpu pareiškėjas pateikė išrašus iš EUROSTAT duomenų bazės, kurioje duomenys gaunami iš Europos Sąjungos valstybių muitinių, o šią informaciją apibendrinus, matyti, kad pareiškėjo sieros rūgšties importo kainos nuo kitų baltarusiškos sieros rūgšties importo kainų skyrėsi tik 1,3-2 karto. Tačiau pareiškėjo importo į Bendrijos muitų teritoriją apimtis sudarė apie 40 procentų, o tai, atsižvelgiant į sieros rūgšties savybes, pateisina mažesnę kainą. Pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog taikyti Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų metodų atsakovai negalėjo, nes PREMI duomenų bazėje neturėjo būtinų duomenų. Tačiau importo į Bendrijų muitų teritoriją atvejais turi būti renkama informacija, esanti Bendrijoje, o kaip vieną iš galimų įrodymų pareiškėjas pateikė išrašą iš EUROSTAT duomenų bazės, kur yra nurodytos valstybės, per kurių muitines buvo atliekamas prekių importas, o muitinės, bendradarbiaudamos tarpusavyje, turi teisę ir galimybę tokią informaciją gauti. Be to, atsakovai, konstatavę pareiškėjo importuotos sieros rūgšties kainų skirtumą nuo PREMI duomenų bazėje nurodytų tapačių (panašių) prekių kainų, kartu konstatavo ir duomenų apie sieros rūgštį turėjimą. Taip pat atsakovai savo sprendimus motyvavo EUROSTAT duomenimis, o tai reiškia, kad jiems tokie duomenys buvo žinomi.

21Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti prejudicinį nutarimą šiais klausimais:

221) ar Bendrijos muitinės kodekso 1 straipsnyje numatyta taisyklė, kad muitinės veiklos taisykles sudaro šis kodeksas ir Bendrijos arba nacionaliniu lygiu priimtos jo įgyvendinimo nuostatos, suteikia nacionaliniams muitinės administraciniams organams diskrecijos teisę kurti lokalias prekių muitinio įvertinimo duomenų bazes, tai yra importuotų prekių deklaruotų sandorių duomenų bazes, kuomet į jas duomenys patenka tik tuo atveju, jei į Bendrijos muitų teritoriją prekės importuotos per nacionalines muitinės įstaigas, o duomenų bazės išrašas naudojamas kaip vienintelis įrodymas atmetant deklaruotą prekių vertę ir muitinės vertę nustatant pagal kitus muitinio įvertinimo metodus, kuomet pasiremiama vien tik skirtumu tarp deklaruotos prekių vertės ir prekių vertės duomenų bazėje;

232) jei atsakymas į pirmą klausimą būtų teigiamas, tai ar Bendrijos muitinės kodekso preambulėje numatyti principai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotas muitinio įvertinimo tikslas – įtvirtinti sąžiningą, vieningą ir neutralią sistemą, kuri neleistų naudoti pasirenkamų arba fiktyvių verčių, suteikia muitinei teisę, taikant kitus, išskyrus sandorio, muitinio įvertinimo metodus, vadovautis tik jos turimais lokalinės duomenų bazės duomenimis, tuo pačiu atmetant kitus Bendrijoje galimus gauti duomenis;

243) ar Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkte numatyto požymio „prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma nustatyti“ turinį gali sudaryti atvejai, kuomet:

25prieš prekių importo į Bendrijos muitų teritoriją sandorį buvo už Bendrijos muitų teritorijos ribų sudarytas sandoris tarp susijusių asmenų, tačiau po to importo sandoris vyko ne tarp susijusių asmenų;

26importuotų į Bendrijos muitų teritoriją prekių vertė, neatsižvelgiant nei į prekių kiekį, nei į skirtingą apyvartos lygį, labai skiriasi nuo lokalinėje muitinės duomenų bazėje esančių tapačių ar panašių prekių kainų, jei muitinei iš EUROSTAT ar kitos Bendrijoje esančios informacijos yra ar turi būti žinoma apie tapačių ar panašių prekių importo į Bendrijos teritoriją atvejus ir importuotų prekių muitinę vertę, kuri yra importuotojui žymiai palankesnė;

274) ar Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnyje numatytas požymis „duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje“ suteikia muitinei diskrecijos teisę pasiremti tik jos administruojamoje duomenų bazėje esančiais duomenimis, jei muitinei yra ar turi būti žinoma apie kitus tapačių ar panašių prekių importo į Bendrijos teritoriją atvejus ir importuotų prekių muitinę vertę, kuri žymiai palankesnė importuotojui;

285) ar Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 2 dalyje numatyti apribojimai suteikia muitinei diskrecijos teisę importuotų prekių vertę nustatyti pasiremiant tik jos administruojamoje lokalinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis, jei muitinei yra ar turi būti žinoma apie kitus tapačių ar panašių prekių importo į Bendrijos teritoriją atvejus ir importuotų prekių muitinę vertę, kuri žymiai palankesnė importuotojui.

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno teritorinė muitinė su apeliaciniu skundu sutinka.

30Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo importuotos techninės sieros rūgšties sandorio vertė buvo deklaruota žymiai mažesne kaina už kitų importuotojų deklaruotas tapačių ar panašių prekių sandorio vertes, nurodytas PREMI duomenų bazėje, o pateikti dokumentai nepagrindė deklaruotų prekių muitinės vertės teisingumo ir muitinė nustatė kitų sąlygų bei aplinkybių, kurios prekių pardavimui ar jų kainai turėjo įtakos ir kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti. Rinkos sąlygomis, preziumuojant sandorių šalių sąžiningumą, sandorio vertė neturėtų žymiai skirtis nuo prekių muitinio įvertinimo PREMI duomenų bazėje esančių tapačių ar panašių prekių verčių. Tais atvejais, kai importuotų prekių sandorio vertė žymiai skiriasi nuo prekių muitinio įvertinimo duomenų bazėje esančių tapačių ar panašių prekių sandorio verčių, o pateikti dokumentai nepagrindžia jos teisingumo, darytina išvada, kad prekių pardavimui ar jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti (Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktas). Atsakovas nurodo, kad PREMI duomenų bazėje esanti informacija yra Bendrijoje esanti informacija, nes Lietuvos Respublika yra Bendrijos narė. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių 9.2 punkte ir V skyriuje PREMI duomenų bazės taikymas reglamentuojamas ne rizikos, o kitų muitinio įvertinimo metodų, išskyrus sandorio, taikymo tikslais. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtinybės kreiptis į Baltarusijos muitinę, nes ši negalėtų pateikti esminę reikšmę ginčui turinčių duomenų. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nėra pateikęs dokumentų iš prekių gamintojo, įrodančių sieros rūgties pagaminimo būdą. Byloje paaiškinimus šiuo klausimu pateikė ne nepriklausomas specialistas, o AB „Lifosa“, kuri dalyvavo ginčo sandoriuose ir yra suinteresuota. Be to, net pareiškėjui ir pateikus pagrįstus įrodymus dėl ginčo sieros rūgšties, kaip šalutinio produkto, vertės, tai neturėtų esminės reikšmės, nes tai nėra vienintelė aplinkybė, dėl kurios muitinė netaikė sandorio vertės metodo. Atsakovas nurodo, kad nors nuosavybės teisės įgijimas gali būti nustatomas sutartimis, tačiau jose esantys prieštaravimai gali būti pagrindu konstatuoti, jog egzistuoja sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma nustatyti. Prieštaravimų neturi būti ne tik sutartyse, bet ir kituose muitiniam įvertinimui pateikiamuose (transportavimo, apmokėjimo ir kt.) dokumentuose. Atsakovas nurodo, kad muitinė neturėjo galimybės ginčo prekių muitinę vertę nustatyti pagal Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies a, b, c, d punktus, todėl pagrįstai ši vertė buvo nustatyta vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi.

31Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transchema“ paršo apeliacinį skundą atmesti.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nei pareiškėjas, nei tretieji suinteresuoti asmenys neginčijo deklaruotos sandorio vertės skirtumo nuo kitų importuotojų sandorio verčių, tačiau pateikė įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes ir sąlygas (rinkos situacija, ekologiniai mokesčiai už sieros vandenilio utilizavimą Baltarusijoje, AB „Lifosa“ sieros rūgšties gamybos savikaina ir kt.), kurioms susiklosčius buvo nustatyta reali sieros rūgšties pardavimo kaina. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno argumento ar įrodymo, kuriuo vadovaujantis būtų galima paneigti aplinkybes, lėmusias konkretaus ginčo sandorio vertę. Europos Teisingumo Teismas 1986 m. vasario 4 d. sprendime byloje C-65/85 konstatavo, kad prekės kaina turi būti pagrįsta konkretaus pardavimo sąlygomis, net jei neatitinka prekybos praktikos ar gali atrodyti neįprasta tokios rūšies sutartims. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo išanalizuoti visą jam papildomai prieinamą bei pateiktą informaciją, o neapsiriboti vien tik neatitikimu tarp deklaruotos sandorio vertės ir palyginamųjų verčių PREMI duomenų bazėje. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teisinę reikšmę pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies d punktą gali turėti tik prekių importo sandoris tarp susijusių asmenų. Atsakovas šiuo atveju nepagrįstai praplėtė Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto turinį. OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“ sandoris nelaikomas importo į Bendrijos muitų teritoriją sandoriu, o tai reiškia, kad taikyti Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b ar d punktus nėra pagrindo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad PREMI duomenų bazė yra lokalinio pobūdžio, nevieša ir į ją duomenys patenka tik tuomet, kai importas į Bendrijos muitų teritoriją vykdomas per Lietuvos muitinę. Tai reiškia, kad ji yra labai ribotos apimties ir neatspindi konkrečios prekės importo į Bendrijos muitų teritoriją apimties, kainų ir apyvartos lygio. Todėl apelianto teiginiai apie PREMI duomenų bazę, kaip vienintelį informacijos šaltinį, yra neteisingi. Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalies nuostata, kad muitinė prekių vertė turi būti nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, tikrai nėra tapatinama vien tik su lokaline PREMI duomenų baze. Importo į Bendrijų muitų teritoriją atvejais turi būti renkama visa prieinama informacija, esanti Bendrijoje, o kaip vieną iš galimų šaltinių pareiškėjas nurodė EUROSTAT duomenų bazę, kurioje yra nurodytos valstybės, per kurių muitines buvo atliekamas prekių importas, o muitinės, bendradarbiaudamos tarpusavyje, turi teisę ir galimybę atitinkamą informaciją gauti.

33Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lifosa“ prašo apeliacinį skundą atmesti.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantas neįvertina fakto, jog už mažesnę kainą buvo nupirkta 7 kartus daugiau sieros rūgšties nei už didesnę kainą. Be to, sieros rūgšties importas iš Baltarusijos į Lietuvą turi būti vertinamas kaip importas į Bendriją iš trečiųjų šalių, todėl kainos turi būti lyginamos remiantis EUROSTAT, bet ne lokalios PREMI bazės duomenimis, kurie apima tik mažą Europos Sąjungos rinkos dalį – Lietuvos rinką. Tuo tarpu ginčo sandorio kaina, palyginus su EUROSTAT bazėje užfiksuotomis kainomis, skyrėsi nedaug – 1,3 karto, todėl nebuvo pagrindo netaikyti sandorio vertės metodo. Muitinei pareiškėjas pateikė visus reikalaujamus dokumentus, patvirtinančius sandorio įvykdymą; tretieji suinteresuoti asmenys taip pat patvirtino, kad sieros rūgšties pirkimo–pardavimo sandoriai buvo įvykdyti faktiškai ir nenukrypstant nuo sudarytų sutarčių sąlygų, pareiškėjas gavo pelną iš įvykdytų sandorių. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantas nesutinka su aplinkybe, kad sieros rūgšties, kaip šalutinio naftos produkto, gamyba turėjo įtakos kainai, motyvuodamas, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų iš prekių gamintojo, įrodančių naftos gamybos būdą. Tačiau visuotinai žinomų aplinkybių nereikia įrodinėti. Naftos žaliavos sudėtis ir naftos produktų gamybos procesai yra visuotinai žinomi, jie aprašyti naftos produktų technologijos vadovėliuose; byloje buvo pateikti AB „PK Orlen“ tinklalapyje aprašyti naftos gamybos būdai ir gaunami šalutiniai produktai, todėl pareiškėjas neprivalėjo papildomai įrodinėti viešai paskelbtos informacijos. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad faktas, jog sieros rūgšties gamyba nėra pagrindinė Baltarusijos gamintojo OAO „Naftan“ veikla, turėjo įtakos prekės kainai ir sandorio vertei. Šalutiniai produktai, ypač pavojingi, o tokia yra sieros rūgštis, turi būti saugiai sandėliuojami ir utilizuojami. Gamintojas, nerealizavęs pavojingos cheminės medžiagos ir pritrūkęs vietos jos sandėliavimui, privalėtų sustabdyti pagrindinių produktų gamybą ir patirtų daug didesnių nuostolių nei parduodamas šalutinį produktą mažesne kaina, bet gaudamas didesnį pelną iš pagrindinės gamybos.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2011 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-271 bei Kauno teritorinės muitinės 2009 m. gruodžio 24 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 9KM19/21-0834S teisėtumo ir pagrįstumo, kuriais vadovaujantis pareiškėjas dėl 2009 m. 11-12 mėn. sudarytų ir įvykdytų sieros rūgšties pirkimo – pardavimo bei jos vežimo sandorių buvo įpareigotas sumokėti papildomą importo muitą, PVM, delspinigius ir priskaičiuotą baudą. Atsakovai, atlikę supaprastintą patikrinimą dėl pareiškėjo vykdyto techninės sieros rūgšties importo, nusprendė netaikyti sandorio vertės metodo, pareiškėjo importuotų prekių vertei nustatyti. Šį sprendimą iš esmės argumentavo tuo, kad pareiškėjo deklaruota importuotos prekės vertė buvo žymiai mažesnė nei kitų importuotojų deklaruotų tapačių ir panašių prekių sandorių vertės, sukauptos nacionalinėje Lietuvos muitinės PREMI duomenų bazėje ir EUROSTAT duomenų bazėje.

38Įvertinus ginčo teisinį pobūdį, teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl sandorio vertės metodo, įtvirtinto nacionalinėje ir Europos Sąjungos teisėje (Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintos Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės, Bendrijos muitinės kodeksas, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatai), aiškinimo bei taikymo. Įvertinus panašaus pobūdžio bylų kiekį administraciniuose teismuose bei poreikį formuoti vieningą teisminę praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, išanalizavus ginčo išsprendimui aktualų tiesinį reglamentavimą, turi būti nustatyta, ar aplinkybė, jog deklaruota importuotų prekių vertė žymiai skiriasi nuo tapačių ar panašių prekių verčių, sukauptų nacionalinėje Lietuvos muitinės PREMI ir EUROSTAT duomenų bazėse, leidžia teigti, jog prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti, bei tokiu būdu paneigia galimybę taikyti sandorio vertės metodą importuojamų prekių vertei nustatyti.

39Atsižvelgiant į byloje iškilusio teisės aiškinimo klausimo aktualumą bei į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, kolegijos manymu, yra būtina šį klausimą išspręsti išplėstinėje teisėjų kolegijoje.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 20 straipsnio 3 dalimi, 46 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

41Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką su prašymu sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją nagrinėti šią administracinę bylą.

42Bylos nagrinėjimą atidėti.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Kauno teritorinė muitinė 2009 m. gruodžio 24 d. supaprastinto patikrinimo... 5. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, išnagrinėję pareiškėjo... 6. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir... 7. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sandorio vertės metodo... 8. Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos su pareiškėjo... 9. Atsakovas nurodė, kad rinkos sąlygomis, preziumuojant sandorio šalių... 10. Atsakovas Kauno teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutiko.... 11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo importuotos techninės sieros rūgšties... 12. Tretieji suinteresuoti asmenys su pareiškėjo skundu sutiko.... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 14 d. sprendimu... 15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš Baltarusijos importavo techninę sieros... 16. III.... 17. Apeliaciniu skundu atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos... 18. Atsakovas nurodo, kad Muitinės departamento prie Finansų ministerijos... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą... 20. Pareiškėjas nurodo, kad, pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo... 21. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą... 22. 1) ar Bendrijos muitinės kodekso 1 straipsnyje numatyta taisyklė, kad... 23. 2) jei atsakymas į pirmą klausimą būtų teigiamas, tai ar Bendrijos... 24. 3) ar Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkte numatyto požymio... 25. prieš prekių importo į Bendrijos muitų teritoriją sandorį buvo už... 26. importuotų į Bendrijos muitų teritoriją prekių vertė, neatsižvelgiant... 27. 4) ar Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnyje numatytas požymis... 28. 5) ar Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 2 dalyje numatyti apribojimai... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno teritorinė muitinė su... 30. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo importuotos techninės sieros rūgšties... 31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo UAB... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nei pareiškėjas, nei tretieji... 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo AB... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantas neįvertina fakto, jog... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV.... 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Finansų... 38. Įvertinus ginčo teisinį pobūdį, teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl... 39. Atsižvelgiant į byloje iškilusio teisės aiškinimo klausimo aktualumą bei... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13... 41. Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir kreiptis į Lietuvos vyriausiojo... 42. Bylos nagrinėjimą atidėti.... 43. Nutartis neskundžiama....