Byla 2A-174-280/2015
Dėl administracinių aktų, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, restitucijos taikymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S., atsakovų LR Žemės ūkio ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriaus apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-70-335/2014 pagal D. S. ieškinį atsakovams LR Žemės ūkio ministerijai, Molėtų rajono savivaldybei, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriui, L. R. S., 3-jam asmeniui Molėtų rajono 2-jam notaro biurui dėl administracinių aktų, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, restitucijos taikymo, ir

Nustatė

3Ieškovas D. S., patikslinęs ieškinį ir atsisakęs dalies reikalavimų, prašė

41) iš dalies panaikinti 1992 m. rugsėjo 3 d. LR ŽŪM sprendimą Nr. 19-52-1671 dėl nuosavybės teisių atkūrimo H. S. į 1,4261 ha ploto žemę;

52) iš dalies panaikinti 1992 m. gruodžio 7 d. Molėtų rajono valdybos potvarkį Nr. 623-v dėl 1,4261 ha žemės neatlygintino suteikimo privačion nuosavybėn H. S.;

63) iš dalies panaikinti 2010 m. rugsėjo 6 d. Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2339 dėl nuosavybės teisių į 1,4261 ha dalį žemės sklypo, unik. Nr. ( - ) paveldėjimo;

74) panaikinti L. R. S. nuosavybės teisių į 1,4261 ha dalį žemės sklypo, unik. Nr. ( - ), teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre;

85) taikyti restituciją ir priteisti iš L. R. S. Lietuvos Respublikos naudai 1,4261 ha žemės ploto, esančio 25,11 ha žemės sklype, unik. Nr. ( - ), UAB „Krianta“ sudarytoje schemoje nurodytose ribose.

9Ieškovas paaiškino, kad 2008-08-07 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra paveldėjęs E. S., mirusios 1997 07 02 turtą-gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius ( - ). Tuo metu, kai pastatai dar priklausė E. S., visas sklypas, įskaitant žemę po jais nuosavybės teisių atkūrimo procese neatlygintinai buvo perduotas atsakovės L. R. S. sutuoktiniui H. S., kuriam (jis mirė 2010-05-23) 1992-09-03 LR ŽŪM sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 25,11 ha žemės ( - ), nustatant, kad ji grąžinama natūra. 1992-12-07 Molėtų rajono valdybos potvarkiu H. S. buvo suteikta neatlygintinai naudotis ( - ) visu 25,11 ha žemės plotu privataus ūkio kūrimui. Po H. S. mirties Molėtų rajono 2-jo notaro biuro 2010-09-06 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2339 pagrindu tą sklypą paveldėjo atsakovė L. R. S. ir jos nuosavybės teisės į sklypą 2010-09-13 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Toks nuosavybės teisių atkūrimas į visą sklypą ieškovo manymu yra neteisėtas ir minėti administraciniai aktai prieštaravo imperatyvioms teisės normoms bei pažeidė E. S., o po jos mirties – jo, kaip pastatus paveldėjusio savininko, teisę turėti namų valdos žemės sklypą ir jis kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, manydamas, jog senaties termino nepažeidė.

10Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu D. S. ieškinį tenkino iš dalies ir iš dalies pripažino negaliojančiais 1992 m. rugsėjo 3 d. LR Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 19-52-1671 dėl nuosavybės teisių atkūrimo H. S. į 0,5 ha ploto žemę iš 25,11 ha, esančią ( - ), 1992 m. gruodžio 7 d. Molėtų rajono valdybos potvarkį Nr. 623-v dėl 0,5 ha žemės neatlygintino suteikimo H. S. privačion nuosavybėn, 2010 m. rugsėjo 6 d. Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2339 dėl nuosavybės teisių į 0,5 ha žemės iš 25,11 ha sklypo, unik. Nr. ( - ), paveldėto L. R. S., panaikino L. R. S. nuosavybės teisių į 0,5 ha žemės iš 25,11 ha sklypo, unik. Nr. 6228-0001-0064, teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“, taikė restituciją ir priteisė iš L.R. S. 0,5 ha žemės iš 25,11 ha sklypo, unik. Nr. ( - ), esančios ( - ), įpareigojant ją Lietuvos valstybei grąžinti UAB „Krianta“ sudarytoje schemoje neišeinant už nurodytų ribų, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš L. R. S. 35,32 Lt bylinėjimosi išlaidų D. S., priteisė iš LR ŽŪM, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Molėtų skyriaus ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos lygiomis dalimis 3 000 Lt D. S., priteisė iš LR ŽŪM, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Molėtų skyriaus ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos lygiomis dalimis 22,75 Lt pašto išlaidų valstybei, priteisė iš D. S. 2 700 Lt bylinėjimosi išlaidų L. R. S.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 25,11 ha žemės sklypas natūra H. S. galėjo būti grąžintas tik tuo atveju, jeigu jis irgi būtų buvęs toje žemėje esančių pastatų savininkas, tačiau pagal bylos duomenis neginčijamai nustatyta, kad H. S. natūra grąžintoje žemėje buvo jo sesers E. S., iki 1990m. gyvenusios kaip kolūkiniame kieme, gyvenamasis namas ir ūkio pastatai. H. S. privataus ūkio matavimo duomenų abrise, sudarytame J. M. ir E. M., nebuvo įbraižyta pastatų, todėl dalis jam grąžintinos žemės nebuvo pripažinta valstybės išperkama tam, kad statinių, nuo 2008 m. nuosavybės teise valdomų ieškovo D. S., eksploatavimui privalomai būtų suformuota namų valda, kaip tai numatyta LR Žemės reformos įstatyme.Teismas konstatavo buvus ieškovo teisių pažeidimą ir nurodė, kad siekiant jas atkurti, turi būti iš dalies panaikinti skundžiami administraciniai aktai: LR Žemės ūkio ministerijos 1992-09-03 sprendimas ir 1992-12-07 Molėtų rajono valdybos potvarkis Nr. 623-v, bei 2010-09-06 Molėtų rajono 2-jo notarų biuro notarės L.R. S. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas toje dalyje, kuria ji paveldėjo neteisėtai jos sutuoktiniui natūra grąžintą visą 25,11 ha sklypą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. S., iki nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdama “ ( - )” kolūkio kolūkietė, iš viso naudojosi 0,61 ha asmeninio ūkio žemės sklypu, iš kurio pastatais užimta 0,02 ha. Teismas vertino, kad ieškovas įtikinamai nepagrindė, kodėl turimų pastatų eksploatavimui būtinas toks didelis - 1,4261 ha žemės plotas, nors iki ginčo teisme atsakovės prašė padovanoti 0,90 ha žemės sklypo dalį. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas pats ilgai, net kelerius metus po statinių paveldėjimo 2008 m. nesiekė įteisinti namų valdos žemės sklypą, buvo tam abejingas, tad darė išvadą, kad realiai tam didelio poreikio ir būtinumo, kiek tai susiję su statinių eksploatavimu jis faktiškai neturėjo. Be to, schemoje matininko pažymėtos pievos ir ariama žemė nėra būtina statinių eksploatavimui, o norimas perkelti kelias ir seniau buvo toje pačioje vietoje. Teismo vertinimu turto savininkės interesai irgi neturi neproporcingai nukentėti, žinant kad ji dėl susiklosčiusios situacijos nėra kalta. Todėl teismas vertino, kad teisinga ir protinga administracinius aktus ir paveldėjimo teisės liudijimą panaikinti dalyje ne dėl 1,4261 ha, bet dėl 0,5 ha žemės sklypo, visiškai pakankamo ieškovo namų valdai suformuoti. Teismas laikė, kad ieškinio senatis nebuvo praleista. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamą ieškovo procesinį elgesį, pasireiškusį nenoru taikiai išspręsti ginčą su L. R. S., ir atsižvelgė į trijų institucijų, dalyvavusių nuosavybės teisių atkūrimo H. S. procese, veiksmus dėl ko buvo priimti ydingi administraciniai aktai, sukėlę minėtas teisines pasekmes, bei nusprendė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš L. R. S. priteisti tik 35,32 Lt žyminio mokesčio už dalinai patenkintą reikalavimą dėl restitucijos taikymo, o iš LR ŽŪM, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriaus ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos lygiomis dalimis ieškovui priteisė 3 000 Lt bei lygiomis dalimis 22,75 Lt pašto išlaidų valstybei.

11Ieškovas D. S. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai bei pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, įskaitant ieškovo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš atsakovų. Ieškovas pažymėjo sutinkantis su teismo išvada, kad skundžiamais administraciniais aktais buvo pažeisti tuo metu galioję įstatymai, todėl šie aktai iš dalies naikintini, tačiau nurodė, kad teismas netinkamai taikė teisės normas dėl žemės ploto, reikalingo ieškovui nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti, bei netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog sodyboje lankosi retai, želdinių joje nepuoselėja, kadangi ieškovas neturėjo jokios galimybės eksploatuoti žemės, sodinti daržus dėl nuolat kylančių ginčų su atsakove L. R. S. ir jos sūnumi. Ta aplinkybė, kad ieškovas nuolat gyvena Vilniuje, netrukdo jam vasaros metu gyventi sodyboje ir ūkininkauti. Teismas neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, jog jam priklausančius pastatus jis naudos kaip sodybą, o sodybos teritoriją sudaro ne tik pastatai, bet ir naudojama žemė (veja, daržas, sodas, kūdra ir pan.), todėl turi būti galimybė toliau vienas nuo kito esančius statinius eksploatuoti kaip vientisą sodybos kompleksą. Teismas neatsižvelgė į ieškovo ir liudytojų paaiškinimus, kaip buvo naudojama žemė po pastatais, kai juos valdė E. S.. Pagal ūkines knygas E. S. valdė 0,61 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, todėl apeliantas nurodė, kad nėra aišku, kodėl teismas restituciją taikė mažesniam sklypui nei turėtas. 1994-06-28 Valstybinio žemės kadastro duomenys patvirtina, kad žemė buvo dirbama, aplink buvo ganyklų, todėl apeliantas remdamasis šia informacija bei aplinkybe, kad aplink nebuvo kitų pastatų sklype, darė išvadą, jog E. S. turėtas sodybos plotas sudarė mažiausiai 1,5 ha, t. y. net mažiau nei reikalavo ieškovas. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad tinkamam pastatų eksploatavimui yra reikalingas 1,4261 ha žemės sklypas – UAB „Krianta“ matininko parengtą žemės sklypo dalies, užimtos statiniais, situacijos schemą. Netenkinus ieškovo reikalavimo taikyti restituciją pagal ieškovo pateiktą planą, užprogramuoji ginčai ateityje, kadangi ieškovas ir atsakovė nesutaria dėl pro ieškovo statinius einančio kelio vietos. Apeliantas nurodė, kad teismas nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepagrįstai konstatavo netinkamą ieškovo procesinį elgesį. Didžioji dalis ieškovo reikalavimų buvo patenkinti, todėl nepagrįstai atsakovė L. R. S. buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o jos patirtos išlaidos priteistos visiškai. Būtent atsakovės elgesys nulėmė, kad ginčas atsidūrė teisme, o taikos sutartį sudaryti yra šalių teisė, bet ne pareiga, todėl ieškovas neprivalėjo bylos baigti taikiai.

12Ieškovas D. S. atsiliepimais prašo atmesti Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundu kaip nepagrįstus, tenkinti ieškovo pateiktą apeliacinį skundą, priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, jog visos trys procese dalyvavusios institucijos prisidėjo prie ydingų administracinių aktų priėmimo ir sukėlė tokias pasekmes. Atsakovės, prieš priimdama ginčijamus aktus, turėjo patikrinti bent esminius dalykus, todėl to nepadariusios, nepagrįstai teigia, jog jų tiesioginės kaltės nėra. Ieškovas neturėjo pareigos sudaryti taikos sutarties, kadangi tai yra šalių teisė, bet ne prievolė, be to, jis dėjo visas pastangas ginčą išspręsti taikiai. Teismas ieškovo naudai priteisė ne visas jo patirtas išlaidas, o priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinka rekomendacijose numatytus dydžius, todėl atsakovės teiginiai dėl netinkamos teisinės pagalbos išlaidų sumos priteisimo yra nepagrįsti. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Krianta“ parengta žemės sklypo situacijos schema teismas vadovavosi sprendime, todėl atsakovai nepagrįstai teigia, jog ji negali būti vertinama kaip įrodymas.

13Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos. Apeliantė nurodė nesutinkanti su iš jos priteistomis bylinėjimosi išlaidomis: 1 000 Lt D. S. naudai bei 7,58 Lt pašto išlaidų valstybei. Atsakovė pažymėjo, jog išlaidos turėtų būti padalintos atsižvelgiant į atsakovų kaltę, turinčią tiesioginę įtaką bylos esmei, susidariusiai situacijai ir dabartinėms pasekmėms. Molėtų rajono valdybos 1992-12-07 potvarkis Nr. 623-v buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Tuo metu nesant pastatų inventorizacijos ir jų savininko prašymo, nebuvo suformuotas žemės sklypas po pastatais, todėl atsakovės kaltės dėl atsiradusių teisinių pasekmių nėra. E. S. savo broliui padovanojo visą žemės sklypą, nepageidavo suformuoti namų valdos atskirai po pastatais. Būtent buvusių statinių savininkės aplaidumas nulėmė dabartinę situaciją, o ne atsakovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos priimtas potvarkis. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, turėjo atsižvelgti į kaltės nebuvimą administracijos veiksmuose, ieškinio reikalavimų dalinį patenkinimą, įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju D. S. ir L. R. S. nepasiekė taikaus susitarimo šioje byloje ir Molėtų rajono savivaldybės administracija negali būti atsakinga už tokį jų elgesį, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

14Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu nurodė, kad prašomas panaikinti Molėtų rajono valdybos 1997-12-07 potvarkis buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Statinių naudotoja E. S. nuosavybės teisių atkūrimą laikė teisėtu, neišreiškė valios ir noro susiformuoti sklypo po jos naudojamais, bet neįteisintais statiniais, neprieštaravo užstatytos žemės grąžinimui. Būtent L. R. S. elgesys ir nesutikimas su perleidžiamo sklypo plotu statiniams eksploatuoti lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, o ne institucijų veiksmai, todėl išlaidos iš atsakovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos nepriteistinos. Kitą sprendimo dalį, kuri nesusijusi su administracijos vykdomų funkcijų sritimi, atsakovė nurodė paliekanti teismui spręsti savo nuožiūra.

15Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurioje iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriaus yra priteista 1 000 Lt ieškovo naudai. Atsakovas pažymėjo, kad nuosavybės į žemę atkūrimo metu nebuvo galimybės žinoti, jog atkuriamame sklype esančių pastatų savininke yra E. S., o ne H. S., kadangi pastatų teisinė registracija atlikta tik 2008-06-25. Visi į žemę turintys teisę įpėdiniai suderino savo valią ir susitarė dėl žemės sklypo grąžinimo. Byloje nėra duomenų, kad E. S. prieštaravo užstatytos žemės grąžinimui, t. y. nuosavybės teisės atkūrimą laikė neteisėtu. E. S. įstatymų nustatyta tvarka neginčijo nuosavybės teisių atkūrimo nei teismine, nei neteismine tvarka. Priešingai, ji savo noru atsisakė teisės į žemę. Byloje nėra duomenų, kad E. S. buvo pateikusi prašymą suformuoti žemės sklypą gyvenamojo namo ir kitų pastatų eksploatavimui ir kad toks sklypas jai buvo suteiktas, o nuosavybės teisių atkūrimo metu taip pat nebuvo duomenų apie tai, kad grąžintame sklype buvo jai nuosavybes teise priklausantys pastatai. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kam nuosavybės teisių atkūrimo dieną priklausė pastatų registracija ir kokia žemės sklypo dalis turėjo būti išperkama pastatų naudojimui. Teismui priteisus ieškovo naudai 0,50 ha sklypą yra neaišku, kurioje vietojo ieškovui galėtų būti naujai formuojamas namų valdos sklypas, be to, atsakovas negali būti tokio žemės sklypo formavimo projekto iniciatorius – tokią teisę turi tik žemės savininkas, t. y. L. R. S.. Apeliantas pažymėjo ir tai, kad teismo sprendime nebuvo tinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teismas visiškai nepasisakė ir nedetalizavo, kokie konkretūs trijų institucijų veiksmai ar neveikimas buvo daromi dėl administracinių aktų priėmimo ir kokie veiksmai turėjo neigiamos įtakos bei sukėlė neigiamas pasekmes, dėl kurių turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

16Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo D. S. naudai iš atsakovės Žemės ūkio ministerijos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerija sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimdavo vadovaudamasi jai pateiktais dokumentais, o šiuose dokumentuose apie tai, kad H. S. numatomoje grąžinti natūra žemėje yra kitiems asmenims priklausantys pastatai, nebuvo žinoma, o patikrinti papildomus dokumentus, tokius kaip namų knyga, galėjo tik Molėtų rajono valdyba. E. S. nesiėmė jokių veiksmų, kad įregistruotų jai priklausančius pastatus, todėl Žemės ūkio ministerija neturėjo galimybių patikrinti, ar žemės sklype yra pastatų. Visas savivaldybių (miestų (rajonų) valdybų) iki Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų valdymo pertvarkymo turėtas prievoles perėmė naujai suformuotos savivaldybės. Apeliantė nurodė, kad UAB „Krianta“ parengta schema nėra įpareigojanti ir negalėjo būti naudojama byloje kaip įrodinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylinėjimosi išlaidų sumą įtraukė ieškovo patirtas išlaidas už minėtos schemos parengimą. Teismas, vertindamas atsakovės L. R. S. atsakomybės klausimą, visai nepasisakė dėl Žemės ūkio ministerijos atsakomybės.

17Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į atsakovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nurodė, kad nors pritaria Molėtų rajono savivaldybės teiginiui, kad susiklosčiusią situaciją lėmė buvusios statinių savininkės E. S. aplaidumas neinicijuojant pastatų įteisinimo procedūrų, tačiau Molėtų rajono savivaldybės administracijos teiginiai dėl kaltės nebuvimo administracijos veiksmuose yra nepagrįsti.

18Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į ieškovo D. S. apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu. Atsakovė nurodė, kad sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui priteista žemės sklypo dalis. Atsakovė pažymėjo, kad svarbiausias kriterijus sprendžiant, kokio ploto žemės sklypas turėtų būti formuojamas yra faktinis naudojimas. Ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jam priklausanti sodyba faktiškai užima būtent 1,4261 ha žemės plotą. UAB „Krianta“ parengta schema nėra įpareigojanti, todėl byloje negalėjo būti naudojama kaip įrodinėjimo dalykas. Ieškovo teiginys, kad teismui sudarius galimybę formuoti būsimo sklypo ribas tik 0,5 ha žemės plot, ieškovui suformuotas žemės sklypas gali netekti susisiekimo su pagrindiniu keliu, kas užprogramuotų tolimesnius ginčus su žemės sklypo savininke dėl servituto nustatymo, yra nepagrįstas. Tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti suformavus žemės sklypą gali prireikti nustatyti kelio servitutą, nereiškia, kad dėl to atsiranda pagrindas panaikinti nuosavybės teises kitam asmeniui į jam priklausančio turto dalį.

19Atsakovė L. R. S. atsiliepimu prašo atmesti ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimo kaip nepagrįstą ir priteisti iš apelianto atsakovės L. R. S. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas neįrodė savo teiginių, kad neturėjo galimybės eksploatuoti žemę po jam priklausančiais statiniais, sodinti daržus, puoselėti želdinius ir kt., taip pat nepagrindė, kodėl namų valdos suformavimui būtina būtent 1,4261 ha žemės. Pirmosios instancijos teismo priteisti 0,5 ha yra optimaliausi ir labiausiai atititinka nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, teismas pagrįstai rėmėsi ūkinėmis knygomis, kurios nedviprasmiškai patvirtina, kad E. S., būdama „( - )“ kolūkio kolūkietė, naudojosi 0,61 ha asmeninio ūkio žemės sklypu. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į ieškovui priklausančių pastatų paskirtį, jų išsidėstymą bei galimybę juos eksploatuoti kap vientisą sodybos kompleksą. UAB „Krianta“ parengtą sklypo planą reikia vertinti kritiškai, nes UAB „Krianta“ yra ieškovo samdytas asmuo. D. S. neįrodė teiginių, kad E. S. naudojo didesnį žemės sklypą, nepagrindė, jog atsakovė ir jos šeima būtų nuganiusi ir užvaldžiusi žemę aplink E. S. statinius. Atsakovė pažymėjo, kad visi ieškinio reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, kadangi skundžiami administraciniai aktai panaikinti ne visa apimtimi, kuria prašė ieškovas (1,4261 ha), bet tik dėl 0,5 ha. Teismas pagrįstai nukrypo nuo įprastinių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsižvelgė į priežastis, dėl kurių tokios išlaidos susidarė.

20Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

22Iš byloje pateiktų Molėtų rajono ( - ) 1986-1990 m. ūkinių knygų nustatyta, kad E. S. bei 1989-12-27 mirusi jos motina V. S. buvo kolūkio „( - )“ kolūkietės. E. S. ūkiui priklausė 0,61 ha žemės, iš kurių 0,02 ha užėmė pastatai, krūmai, miškai, daubos, visuomeniniai keliai – 1918 m. statybos gyvenamasis namas bei 1950 m. pastatyta daržinė (T. 1, b. l. 174-175). Kita bylos medžiaga nustatyta, kad 1991-10-11 G. S. Molėtų rajono Balninkų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti jo tėvo A. S. turėtą 25,1067 ha žemę ( - ) (T. 1, b. l. 80-81). 1992-02-27 G. S. bei kiti pretendentai į minėtą žemės sklypą ( - ) – E. S., E. S., A. S. sudarė susitarimą, kuriame susitarė, kad visa jų tėvui A. S. priklausiusi 25,1067 ha žemė būtų atkurta G. S. (T. 1, b. l. 82), susitarimas patvirtintas notarine tvarka. 1992-02-27 H. S. Molėtų rajono ( - ) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pakartotinai pateikė prašymą grąžinti jo tėvo A. S. turėtą 24,11 ha žemę ( - ) (T. 1, b. l. 108-109). 1992-06-03-10 ir 1992-07 sudarytose žemės eksplikacijose pažymėta, kad iš bendro ploto pastatų ir kiemo yra 0,20 ha (T. 1, b. l. 117-122). Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1992-09-03 sprendimu Nr. 19-52-1671 S. G. nuspręsta atstatyti nuosavybės teisę į 25,11 ha žemę, esančią ( - ) (T. 1, b. l. 18). Molėtų rajono valdybos 1992-12-07 potvarkiu Nr. 623-v S. G. neatlygintinai suteikta žemė naudotis (grąžinta privačion nuosavybėn) ( - )25,11 ha ploto, iš jo: 16,50 ha žemės ūkio naudmenų, 0,20 ha žemės po pastatais, kiemų ir 0,15 ha kelių, 4,91 ha miško (T. 1, b. l. 19-21). Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre 1994-06-28 įregistruotas H. S. priklausantis 25,11 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Prie duomenų apie žemės sklypo žemės naudmenų kiekybines charakteristikas be kita ko nurodyta, kad iš 25,11 ha užstatytas plotas yra 0,2 ha (T. 1, b. l. 85-86). Iki 2010 m. jokių ginčų dėl grąžintos žemės ir jos naudojimo nebuvo. 1997-07-02 E. S. mirė, ( - ) seniūnijos seniūno 1997-11-12 išduotoje pažymoje nurodyta, kad pagal ( - )seniūnijos ūkines knygas E. S. vardu registruotas medinis gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys ( - ), bei tai, kad šie pastatai statyti E. S. tėvų (T. 2, b. l. 2). 2008-06-11 Nekilnojamojo turto registre E. S. vardu buvo įregistruoti gyvenamasis namas, tvartas, lauko virtuvė ir kiti statiniai, esatys ( - ) (T. 1, b. l. 12-13). 2008-08-27 Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimu patvirtinta, kad D. S. paveldėjo E. S. testamente nurodytą turtą – gyvenamąjį namą, tvartą, lauko virtuvę ir kitus statinius (šulinį, išvietę), esančius ( - ) (T. 1, b. l. 10-11). H. S. 2010-05-23 mirus, jo turtą, įskaitant ginčo žemės sklypą, paveldėjo jo sutuoktinė atsakovė L. R. S. (T. 1, b. l. 24).

23Byloje keliamas ginčas dėl administracinių aktų, kuriais H. S. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, kurioje stovėjo E. S. priklausantys statiniai, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad 25,11 ha žemės sklypas natūra H. S. galėjo būti grąžintas tik tuo atveju, jeigu jis irgi būtų buvęs toje žemėje esančių pastatų savininkas, tačiau kadangi H. S. natūra grąžintoje žemėje buvo jo seseriai E. S. priklausę statiniai, teismas administracinių aktų dalis, kuriomis H. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,5 ha ploto žemę iš 25,11 ha, esančią ( - ), t. y. sudarančią E. S. priklausiusių statinių namų valdą, bei paveldėjimo liudijimo, kuria H. S. įpėdinė paveldėjo 0,5 ha ploto žemę iš 25,11 ha, pripažino negaliojančiomis. Pati E. S. juk buvo pretendentė į tą pačią žemę, ji notarine tvarka patvirtintu susitarimu su pretendentais atsisakė teisės įgyti žemę po statiniais nuosavybės teisėmis.

241991 m. birželio 18 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Nr. I-1454) 2 straipsnis numatė, kad nuosavybės teisė į išlikusį turtą atstatoma buvusiam turto savininkui arba, šiam savininkui mirus, jo vaikams, tėvams, sutuoktiniui. Šio įstatymo 3 straipsnis nurodė, kad nuosavybės teisė atstatoma į žemę, miškus, ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais, gyvenamuosius namus su priklausiniais. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu pagal galiojusius įstatymus suteikta ūkininkui, taip pat užimta sodybinių sklypų bei suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje. Kaip jau buvo minėta, pastatai (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai) ( - ), kurie iki 2008 m. nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti, nors jie natūroje buvo ir yra statyti H. S. ir E. S. tėvų A. ir V. S. tuo metu A. S. priklausančiame 25,1067 ha žemės sklype (T. 1, b. l. 146). Buvęs žemės savininkas A. S. mirė 1951-06-24 (T. 1, b. l. 141), todėl, 1990 m. Lietuvos Respublikai atkūrus nepriklausomybę, teisę prašyti atstatyti nuosavybės teisę į tėvų turtą turėjo A. ir V. S. vaikai. 1992-02-27 sudarydami susitarimą E. S., E. S., A. S. ir G. S. susitarė, kad nuosavybės teisė į visą tėvų žemę bus atkurta G. S., taip realizuodami savo, kaip pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą, teises. Ūkinėse knygose matyti, kad E. S. buvo šeimos galva ūkio, kuriam priklausė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, ( - ), byloje nėra ginčo dėl to, kad E. S. šiame name gyveno iki pat savo mirties 1997 m. Nustatyta, jog E. S. sutiko ir neprieštaravo tam, kad nuosavybės teisė į žemę, ant kurios stovėjo jos tėvų statyti pastatai ir kuriuose ji gyveno, būtų atkurta jos broliui H. S.. E. S. ne tik nesikreipė dėl žemės sklypo po pastatais suformavimo ir įsigijimo, pastatų įregistravimo jos vardu, bet, priešingai, sutiko, kad ta žemė priklausytų jos broliui. E. S., 1992 m. H. S. atstačius nuosavybės teises į tėvų žemę, iki pat savo mirties 1997 m. neginčijo tokio sprendimo, byloje nėra duomenų, kad žemės savininkas H. S. būtų trukdęs E. S. realizuoti savo, kaip pastatų ir sodybos savininkės, teises. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatinėjo aplinkybių, kokiu pagrindu E. S., nebūdama žemės savininkė, naudojosi žeme aplink savo sodybą nuo 1992 m. iki 1997 m. Teisę naudotis žemės sklypu gali turėti ne tik žemės savininkas, tačiau tokia teisė gali būti suteikiama kitokiu pagrindu – panaudos, servituto, nuomos ir kt. Šiuo atveju atsižvelgiant į tuometinių žemės ir pastatų savininkų, H. S. ir E. S., šeiminius ryšius – jie buvo brolis ir sesuo, realizuojantys savo teises į tėvų turtą, tikėtina, kad tarp H. S. ir E. S. buvo žodinis susitarimas dėl šio turto pasidalinimo, naudojimo ir valdymo. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja gerbti piliečių sudarytus susitarimus, jeigu jie neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Tai, kad pastatai tik po mirties tinkamai įteisinti palikėjos, kuri turėjo teisę į namų valdos žemės sklypą ir nenustačius, kad ji buvo pažeista, vardu, nesudaro pagrindo besąlygiškai naikinti nuosavybės teisių atkūrimo aktus, priimtus seniau kaip dešimtmetis, pagal tarp žemės ir pastatų savininkų kilusius naujus ginčus.

25Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ne tik kokiu pagrindu, bet ir kokią sklypo dalį po nuosavybės atkūrimo valdė ir naudojo E. S. ir kiek realiai valdė ir naudojo žemės sklypo savininkas H. S., ar buvo tarp jų kokie susitarimai.

26Pažymėtina, kad paveldėtojas negali paveldėti daugiau teisių nei priklausė palikėjui, t. y. ieškovas D. S. negalėjo paveldėti daugiau teisių nei jų turėjo E. S.. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kokiu būdu E. S. realizavo savo teisę naudoti žemę po pastatais, nuosavybės teisę į žemę atkūrus H. S., tačiau to nepadarė, nors akivaizdu, kad ji šia teise naudojosi, todėl konstatuotina, kad nebuvo nustatyta teisingam bylos išsprendimui būtina aplinkybė, t. y. nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Tik nustačiau, kad E. S. teisės į žemę buvo pažeistos, galima spręsti dėl nuosavybės atkūrimo metu priimtų aktų teisėtumo. Pagal byloje esančius duomenis nenustatyta, kad E. S. per suklydimą ar apgaulę atsisakė nuosavybės teisių į žemės dalį po jos pastatais. Ieškovas turi galimybę apginti turėtą E. S. namų valdos žemės sklypo naudojimo teisę apginti atitinkamais susitarimais su žemės savininku: dėl panaudos, servituto, dalies perleidimo ir kt ar laikytis buvusių susitarimų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė ir sprendimo dalies dėl sklypo dalies, kuriai taikoma restitucija, dydžio, byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtent nustatyto ar prašomo dydžio žemės sklypas yra reikalingas tinkamam pastatų eksploatavimui ir naudojimui.

27Įvertinus minėtas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikinamas, o kadangi pagal pateiktus įrodymus apeliacinėje instancijoje bylos išnagrinėti negalima, byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtuoju punktu,

Nutarė

29Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Ieškovas D. S., patikslinęs ieškinį ir atsisakęs dalies reikalavimų,... 4. 1) iš dalies panaikinti 1992 m. rugsėjo 3 d. LR ŽŪM sprendimą Nr.... 5. 2) iš dalies panaikinti 1992 m. gruodžio 7 d. Molėtų rajono valdybos... 6. 3) iš dalies panaikinti 2010 m. rugsėjo 6 d. Molėtų rajono 2-ojo notarų... 7. 4) panaikinti L. R. S. nuosavybės teisių į 1,4261 ha dalį žemės sklypo,... 8. 5) taikyti restituciją ir priteisti iš L. R. S. Lietuvos Respublikos naudai... 9. Ieškovas paaiškino, kad 2008-08-07 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu... 10. Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu D. S.... 11. Ieškovas D. S. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Molėtų rajono... 12. Ieškovas D. S. atsiliepimais prašo atmesti Molėtų rajono savivaldybės... 13. Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu... 14. Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu nurodė, kad... 15. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius... 16. Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija apeliaciniu skundu... 17. Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į... 18. Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į... 19. Atsakovė L. R. S. atsiliepimu prašo atmesti ieškovo D. S. apeliacinį... 20. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Iš byloje pateiktų Molėtų rajono ( - ) 1986-1990 m. ūkinių knygų... 23. Byloje keliamas ginčas dėl administracinių aktų, kuriais H. S. atkurtos... 24. 1991 m. birželio 18 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl... 25. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ne tik kokiu pagrindu, bet ir... 26. Pažymėtina, kad paveldėtojas negali paveldėti daugiau teisių nei... 27. Įvertinus minėtas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikinamas, o kadangi... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą...