Byla 2A-290-467/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus, sekretoriaujant

3Gražinai Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovei B. K., ieškovės atstovui

4adv. Artūrui Šukevičiui, atsakovui

5P. Č., atsakovo atstovei

6adv. Ingridai Montvydienei, vertėjui

7Vytautui Kolesnikovui,

8viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui P. Č. dėl nepagrįstai sutaupyto turto sugrąžinimo ir pažeistų teisių gynimo, tretysis asmuo - Utenos apskrities viršininko administracija.

9Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10Ieškovė B. K. 2007-07-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ J. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto turto dalį, atkurtą Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-10-29 sprendimu Nr. 57407-45-6688 A. Č., o būtent į pusę 14,80 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kuris tektų pagal įstatymą ieškovės motinai – J. (J.) K., o jai mirus ieškovei B. K. Nurodė, kad ieškovės senelis J. J. iki žemės nacionalizacijos turėjo 14,80 ha žemės sklypą, esantį ( - ). J. J. mirė dar iki nepriklausomybės atkūrimo ir nebeturėjo galimybės pats susigrąžinti savo valdytos žemės. Ieškovės motina, J. (J.) K., kuriai priklausytų dalis jos tėvo J. J. valdytos žemės, taip pat mirė dar iki nepriklausomybės atkūrimo, t.y. 1959-05-05. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko (J. J.) vaiko (J. (J.) K.), kuri yra mirusi, sutuoktiniui bei vaikams. Todėl ieškovei, J. J. anūkei, turi būti atkuriamos nuosavybės teisės į ieškovės motinai tenkančią J. J. valdyto žemės sklypo dalį. Prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ieškovė pateikė 2001-12-21, nepažeidusi teisės aktuose nustatyto termino pateikti prašymus, tačiau sužinojo, kad žemė jau grąžinta pagal A. Č. prašymą, kuri tvarkydama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dokumentus, nuslėpė, jog yra ir kitų paveldėtojų. Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, atkuriant nuosavybės teises į žemę mirusio savininko vaikams, jų anūkams, atkuriamos jų teisės tik į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį, todėl A. Č. turėjo būti atkurtos teisės ne į visą J. J. valdytą turtą, o tik į jai tenkančią turto dalį. Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-10-29 sprendimu Nr. 57407-45-6688 buvo atkurtos nuosavybės teisės jau mirusiai (1996-10-09) A. Č., todėl faktiškai nuosavybės teisės atkurtos atsakovui P. Č. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai praturtėjo.

11Atsakovas P. Č. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo (atsakovo) mama A. Č., tvarkydama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dokumentus, nepažeidė ir negalėjo pažeisti LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nes tuo metu kiti paveldėtojai P. J., A. J. ir J. J. (ieškovės motina) buvo mirę, o jų vaikai (tarp jų ieškovė ir atsakovas) pagal įstatymus negalėjo būti paveldėtojais. A. Č. buvo vienintelė savo tėvų žemės paveldėtoja, o atsakovas paveldėjo savo motinos atstatytą nuosavybę.

12Ignalinos rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 57407-45-6688 A. Č. buvo atkurta nuosavybės teisė į 14,80 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kuris priklausė buvusiam savininkui J. J. A. Č., mirusios 1996-10-09, turtą – 14,80 ha žemės sklypą, esantį ( - ), - paveldėjo atsakovas. Tokiu būdu nuosavybę įgijo CK 4.47 straipsnyje nurodytu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu – paveldėjimu. Teismas konstatavo, kad nei minėtas Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimas, nei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nebuvo nuginčyti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas ginčijamą žemės sklypą įgijo nesąžiningai be teisinio pagrindo (CK 6.242 str. 1 d.), o ieškovė, prašydama grąžinti nepagrįstai sutaupytą turtą, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji turi kurį nors iš CK 4.47 straipsnyje išvardintų teisinių pagrindų į dalies ginčo žemės sklypo įgijimą.

13Apeliaciniu skundu ieškovė B. K. prašo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovo ieškovei pagal įstatymą nuosavybės teise tenkančią ½ J. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto turto dalį, atkurtą Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-10-29 sprendimu - pusę 14,80 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kuris tektų pagal įstatymą ieškovės motinai J.(J.) K., o jai mirus ieškovei B. K. Nurodo, jog teismas nenagrinėjo faktinių bylos aplinkybių bei ieškovės pateiktų įrodymų. Savo sprendimą teismas motyvavo tik vienu argumentu, kad atsakovas nuosavybę įgijo vienu iš CK išvardintų nuosavybės teisės pagrindų – paveldėjimu, tačiau visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė ginčijo turto įgijimą, kuris buvo įgytas, o vėliau ir paveldėtas neteisėtai, nusižengiant įstatymo normoms, teismų praktikai bei geros moralės papročiams.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. Č. su skunde išdėstytais ieškovės argumentais nesutiko. Nurodė, kad jo (atsakovo) motina A. Č. teisėtai atkūrė savo tėvų turėtą nuosavybę – tai patvirtino Utenos apskrities viršininko administracija ir Ignalinos rajono apylinkės teismas. Informavo, kad palikimą po A. Č. mirties priėmė atsakovo sesuo D. G. ir 2007-08-02 visas savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises padovanojo atsakovui A. Č.

15Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovas ir jo atstovė - prašė atmesti.

16Apeliacinis skundas tenkintinas.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės B. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, išklausiusi atvykusių į teismo posėdį asmenų kalbas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas ir sudaro pagrindą skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina.

18Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-10-29 sprendimu Nr. 57407-45-6688 A. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. J. (J.) nuosavybės teisėmis valdytą ( - ) nekilnojamąjį turtą – 14,80 ha žemės (b.l. 16). A. Č. turtą paveldėjo jos sūnus – P. Č. (b.l. 55). Ieškovė B. K. prašymą grąžinti žemę pateikė 2001 m. gruodžio 21 d. (b.l. 13), t.y. nepažeidusi teisės aktuose nustatyto termino (2001-12-31). Ginčas byloje kilo dėl ½ J. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto turto dalies, atkurtos Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-10-29 sprendimu Nr. 57407-45-6688 A. Č., į kurią pretendavo ieškovė.

19Ieškovės B. K. ieškinys yra pareikštas CK 1.5, 1.138 ir 6.242 straipsnių pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad nei Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimas, nei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nebuvo nuginčyti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas ginčijamą žemės sklypą įgijo nesąžiningai be teisinio pagrindo. Teismas laikė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji turi kurį nors iš CK 4.47 straipsnyje išvardintų teisinių pagrindų į dalies ginčo žemės sklypo įgijimą. Pirmosios instancijos teismas daugiau argumentų sprendime nenurodė. Ieškovė, nesutikdama su teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė ginčijo turto įgijimą, kuris buvo įgytas, o vėliau ir paveldėtas neteisėtai, nusižengiant įstatymo normoms, teismų praktikai bei geros moralės papročiams. Teisėjų kolegija apeliantei iš esmės pritaria.

20Ieškovė B. K. pagrįstai tvirtina, kad ji pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą yra pretendentė į savo motinai - J. (J.) K. tenkančią J. J. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį. Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-10-29 sprendimo Nr.57407-45-6688 priėmimo bei ieškovės B. K. 2001-12-21 prašymo grąžinti žemę pateikimo metu galiojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Nr. VIII-359) 1997-07-01 redakcija. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimo priėmimo ir ieškovės prašymo grąžinti žemę pateikimo metu ši nuostata nebuvo pakeista. Atsakovo motinai A. Č. atkūrus nuosavybės teises į visą J. J. valdytą nekilnojamąjį turtą, ieškovė prarado galimybę atkurti nuosavybės teises į J. J. nekilnojamojo turto dalį, tenkančią mirusiai ieškovės motinai – J. (J.) K. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės argumentus (tiek pateiktus jos procesiniuose dokumentuose, tiek nurodytus teismo posėdžiuose), kurie ieškovės elgesį leidžia vertinti kaip atsakingą ir sąžiningą. Ieškovė B. K. su prašymu grąžinti žemę kreipėsi laiku – 2001-12-21, t.y. nepraleidusi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ieškovė B. K. nereikalauja viso J. J. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto, o tik dalies, kuri turėtų tekti jos motinai.

21Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad atsakovas P. Č. šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai praturtėjo. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi tik ta aplinkybe, kad nei Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimas, nei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nebuvo nuginčyti. Tai, kad buvo galima skųsti Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą ir ginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nereiškia, jog ieškovė neteko teisės kitokiu būdu ginti savo teisėtų interesų.

22CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, nagrinėdamas CPK 4 straipsnio atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai - būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-09-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-777/2003 (kat. 38.2), konstatavo, kad mirus buvusiam savininkui, nuosavybės teisės atkūrimas kitiems su juo susijusiems asmenims buvo ir yra grindžiamas bendrosios dalinės nuosavybės principu (CK 4.72 str.). Kartu tai reiškia, kad mirusiojo buvusio savininko vaikas nuosavybės teisę į visą išlikusį nekilnojamąjį turtą gali atkurti tik dviem atvejais. Pirma, jeigu nėra kitų mirusio buvusio savininkų vaikų ar kitų asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę atkurti nuosavybės teisę į mirusio asmens turtą. Antra, jeigu kiti mirusio buvusio savininko vaikai ar kiti asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisės atkūrimą, aiškiai išreikšdami savo valią, atsisako savo teisės atkurti nuosavybės teisę. Nagrinėjamoje byloje šių sąlygų nenustatyta, kadangi be A. Č. į J. J. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto atkūrimą pretendavo ir ieškovė B. K. - kitos J. J. dukters J. (J.) K. dukra. Vadovaujantis Lietuvos Aukčiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartyje pateiktu teisės normų aiškinimu, konstatuotina, kad A. Č., atkūrus nuosavybės teises į visą J. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, A. Č. turto paveldėtojas, jos sūnus P. Č., įgijo nuosavybės teisę į visą mirusio savininko turtą be pakankamo teisinio pagrindo. Dėl to nagrinėjamoje byloje taikytinos teisės normos, reglamentuojančios nepagrįstą praturtėjimą ir turto gavimą (CK 6.237 str.). Nors ieškovė ieškinyje ir rėmėsi CK 6.242 straipsnio nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, be pagrindo jų netaikė. Įvertinusi šias aplinkybes bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teisėjų kolegija naikina teismo sprendimą ir B. K. ieškinį tenkina nurodytu pagrindu.

24Konstatavus, kad atsakovas P. Č. nepagrįstai įgijo nuosavybės teises į visą atkurtą J. J. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, t.y. 14,80 ha žemės, esančios ( - ), vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 3 dalimi, kuri prioritetą suteikia turto grąžinimui natūra, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina ½ J. J. nuosavybės teise valdyto turto dalis, t.y. pusė 14,80 ha žemės sklypo, esančio ( - ).

25Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina, iš atsakovo P. Č. ieškovės B. K. naudai priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93 str.): 275,38 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį (b.l. 2), 350,76 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (b.l. 84), 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (čekis).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės B. K. ieškinį patenkinti:

28Pripažinti ieškovei B. K. (a.k. ( - )) nuosavybės teisę į ½ J. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto turto dalį, atkurtą Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-10-29 sprendimu Nr. 57407-45-6688 A. Č., t.y. į pusę 14,80 ha žemės sklypo, esančio ( - ).

29Priteisti iš atsakovo P. Č. (a.k. ( - )) ieškovės B. K. (a.k. ( - )) naudai 626 (šešis šimtus dvidešimt šešis) litus 14 centų žyminio mokesčio ir 2000 (du tūkstančius) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

30

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus, sekretoriaujant... 3. Gražinai Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovei B. K., ieškovės atstovui... 4. adv. Artūrui Šukevičiui, atsakovui... 5. P. Č., atsakovo atstovei... 6. adv. Ingridai Montvydienei, vertėjui... 7. Vytautui Kolesnikovui,... 8. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 9. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. Ieškovė B. K. 2007-07-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 11. Atsakovas P. Č. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo (atsakovo) mama A. Č.,... 12. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu... 13. Apeliaciniu skundu ieškovė B. K. prašo sprendimą panaikinti ir išspręsti... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. Č. su skunde išdėstytais... 15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas apeliacinį... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko administracijos... 19. Ieškovės B. K. ieškinys yra pareikštas CK 1.5, 1.138 ir 6.242 straipsnių... 20. Ieškovė B. K. pagrįstai tvirtina, kad ji pagal LR Piliečių nuosavybės... 21. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad atsakovas P. Č. šiuo... 22. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismai, taikydami teisę,... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-09-08 nutartyje, priimtoje civilinėje... 24. Konstatavus, kad atsakovas P. Č. nepagrįstai įgijo nuosavybės teises į... 25. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 27. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą... 28. Pripažinti ieškovei B. K. (a.k. ( - )) nuosavybės teisę į ½ J. J.... 29. Priteisti iš atsakovo P. Č. (a.k. ( - )) ieškovės B. K. (a.k. ( -... 30. ...