Byla 1-59-266/2012
Dėl ko A. Š. neteko regos (apako) kaire akimu, prarado 35 procentų bendro darbingumo ir buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata

1Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė, Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei, Dalyvaujant prokurorui Romualdui Prokopavičiui , nukentėjusiajam A. Š., jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui , A. Ž. Rutkauskui , Nedalyvaujant civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kaso atstovei T.Strelčiūnaitei , Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N. ( - ) , gim. a.k. ( - ) Anykščiuose , lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „MODUS“ vairuotoju, vedęs, neteistas, gyv. ( - ) Anykščiuose , kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir ,-

Nustatė

2K. V. N. 2010m. gruodžio 23d. naktį į gruodžio 24d., tikslus laikas nenustatytas, V. F. Respublikos , Š. R.- Vestalijos žemėje, važiuodamas UAB „Modus“ autobuse keleiviu iš Hurt miesto keliu nuo Kelno miesto Diuseldorfo miesto kryptimi, tame kelio ruože , tiksli vieta nenustatyta, užpykęs ant kartu važiavusio keleivio A. Š., kad pastarasis užsistojo už V. T. , su kuriuo jis konfliktavo, kumščiu ne mažiau kaip du kartus smogė A. Š. į veidą ir padarė akių obuolių sumušimą, kairės akies ragenos plyšimą su krumplyno iškritimu, kraujo išsiliejimu priekinėje kameroje bei visoje akyje, junginės plėštinę žaizdą, vokų kraujosruvas, kairės pusės priekinės žandinio ančio sienos bei apatinio orbitos krašto lūžį ir 17,23,24, bei 47 dantų vainikų nuskėlimą, dėl ko A. Š. neteko regos (apako) kaire akimu, prarado 35 procentų bendro darbingumo ir buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata.

3K. V. N. kaltu prisipažino ir parodė , jog 2010m. gruodžio pabaigoje, kartu su kitais vairuotojais, po darbo, iš Vokietijos autobusu važiavo namo. Jis buvo blaivus. Dalis vairuotojų , tame tarpe ir nukentėjusysis , buvo išgėrę. Autobuse prasidėjo konfliktas , nes vairuotojas V. T., būdamas girtas, pradėjo kibti prie seniau dirbančių vairuotojų, sakydamas, jog jie su jais kartu nenori išgerti, jog tie vairuotojai yra skundikai ir kitokiais žodžiais vadino. Jis jį ramino ir jie ginčijosi. Tuomet A. Š., užstodamas V. T., atsistojo ir jam sudavė į veidą. Jis galva atsitrenkė į lempas. Atsakydamas į jo smūgį , jis kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą ir į krūtinę. Po jo smūgių nukentėjęs atsisėdo ir viskas nurimo. Ryte matė Š. užtinusias akys. Jiedu kalbėjosi, Š. sakė, jog kalta degtinė. Atvykus į namus, jis dėl jam padarytų sužalojimų į medikus nesikreipė. Kaltinamasis tvirtino, jog nukentėjusįjį sužalojo jis, jo sūnus jam smūgių nesudavė, nes nebuvo šalia. Pareikštus ieškinius pripažįsta.

4Nukentėjusysis A. Š. parodė, jog 2010m gruodžio 23d., apie 17 valandą, kartu su kitais vairuotojais , Vokietijoje , Hurto mieste įsėdo į autobusą grįžimui į Lietuvą. Buvo išgėręs. Sėdėjo vienas . Buvo naktis, jis snaudė, kai pajuto, jog juda jo sėdynės atlošas. Atsibudęs pamatė, jog V. N. niurko T. . Šalia jų stovėjo N. sūnus. Jis atsistojo norėdamas apginti T.. Tuomet gavo smūgius nuo A. N., o po to gavo du smūgius nuo V. N. į galvą ir daugiau nieko neatsimena. Po smūgių jį pykino, buvo negera. Buvo užmigęs, o kai atsibudo, tai nieko nematė abi akys buvo užtinusios . Prašė pagalbos, tačiau jam niekas jos nesuteikė. Autobuse juokėsi, jog jis apsimeta. Jis negalėjo pats išlipti iš autobuso, tai jam padėjo vairuotojai . Iš Kauno į Uteną , į namus, jį parvežė kitas vairuotojas. Namuose iš karto pas gydytojus nesikreipė, manė, jog akių tinimas praeis, tačiau gruodžio 26d., nepagerėjus kreipėsi į gydytoją. Jį iš karto išsiuntė į Santariškes, kur nustatė , jog yra sutrūkusi akis, lūžęs akiduobės kaulas, lūžęs raktikaulis ir nukelti trys dantys. Dėl sužalojimo tapo invalidu, nes nemato ta akimi. Dėl to negali įsidarbinti. Pateikė ieškinį ir prašo priteisti iš kalto asmens turtinę ir neturtinę žalą.

5Liudytojas A. N. parodė, jog jis kartu su kitais vairuotojais Vokietijos mieste įsėdo į autobusą važiuoti namo. Jis buvo blaivus, o kiti vairuotojai, tame tarpe ir nukentėjusysis buvo neblaivus. Autobuse jis snaudė, kai pabūdo nuo triukšmo. Autobuso viduryje vyko kažkoks konfliktas tarp vairuotojų , matė stovintį savo tėvą V. N.. Matė kaip tėvas sudavė nukentėjusiajam. Jis prie jų nebuvo priėjęs ir nukentėjusiojo nemušė. Vėliau matė, kad buvo sužalota nukentėjusiojo akis. Nukentėjusysis nuo pat pradžių buvo neblaivus ir autobuse vartojo alkoholį.

6L. V. T. parodė , jog gruodžio 23d. , iš Vokietijos važiavo į namus. Autobuse iš pradžių sėdėjo su A. Š., o po to su kitu vairuotoju. Vartojo alkoholį. Po to tarp vairuotojų prasidėjo konfliktas. Konflikte dalyvavo ir N.. Jis pirmas smūgį gavo nuo V. N. į krūtinę ir susmuko sėdynėje. Kaip buvo sužalotas A. Š. , jis nematė. Matė tik jį sumuštą. Buvo užtinusios abi akys, veidas išburkęs. Jis nieko nematė, teko jį vedžioti. Jis skundėsi skausmais, prašė pagalbos, tačiau ji nebuvo suteikta. Nukentėjusysis A. Š. jam sakė, jog jį sužalojo V. N..

7L. R. I. parodė, jog ji dirba UAB „Modus“ personalo vadybininke . 2010m. gruodžio 25d., nors gerai dienos nepamena, kartu su kitais bendrovės darbuotojais Kaune pasitiko iš Vokietijos grįžusius vairuotojus. Daug vairuotojų sugrįžo girti, matė ir sužalotų. Tarp jų buvo iš Š.. Tą dieną niekas apie A. Š. sužalojimą nekalbėjo. Tik vėliau, kai A. Š. pristatė pažymą, jog negali dirbti, bendrovėje buvo atliktas patikrinimas.

8Liudytojas A. B. parodė , jog jis tuo laiku dirbo UAB „Algimanto autobusai“ vairuotoju. 2010 metų gruodžio pabaigoje kartu su kitu vairuotoju J. važiavo į Vokietiją parvežti vairuotojų. Grįžtant namo vyrai vartojo alkoholį, o vėliau tarp vairuotojų kilo konfliktas. Jie bandė juos raminti, tačiau jiems liepė nesikišti. Kas vyko autobuse , jis nematė, nes vairuotojai sėdi žemiau, negu salone žmonės. Kai buvo sustoję matė sužeistą nukentėjusįjį, tačiau jis pagalbos į juos nesikreipė.

9L. Ž. B. parodė, jog ji atliko tyrimą šioje baudžiamojoje byloje. Ji pati vairuotojų neapklausinėjo, o siuntė pavedimus į policiją , kad juos apklaustų, nes vairuotojai gyveno įvairiuose miestuose. Apklausinėdama įtariamąjį nematė, jog jis yra sužalotas, nesiskundė ir pats įtariamasis.

10L. S. R. parodė , jog 2010m. gruodžio 23d., iš Vokietijos kartu su kitais vairuotojais autobusu vyko namo. Pakeliui autobuse įvyko konfliktas. Jis jame nedalyvavo, nes miegojo. Tik po to matė V. N. ir A. Š. su sužalojimais veide. Kaip jie buvo sužaloti, jis nematė.

11Liudytojas G. G. parodė, jog jis tuo laiku, kartu su kitais vairuotojais , iš Vokietijos važiavo namo . Autobuse sėdėjo už galinių durų. Konflikto nematė ir nieko negirdėjo, nes garsiai veikė televizorius. Lenkijoje pamatė nukentėjusįjį su sužalotu veidu. Kas jį sužalojo nežino.

12L. S. A. parodė, jog važiuojant namo iš Vokietijos, autobuse tarp vairuotojų kilo konfliktas. Vieni buvo nepatenkinti, kad vėluoja algos, kiti reiškė kitokius priekaištus. Juos ramino V. N.. Jis matė, kaip nukentėjusysis sudavė V. N. į veidą. Atsakydamas į tai, V. N. du kartus smogė nukentėjusiajam į veidą. Kiti asmenys nukentėjusiojo nemušė. Po smūgių nukentėjusysis nurimo. Jis matė nukentėjusiojo sužalotą veidą, jis nematė, reikėjo jį vedžioti. Nei greitoji pagalba, nei policija nebuvo iškviesti.

13L. S. J. parodė, jog jis nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Važiuodamas autobuse namo iš Vokietijos, nematė kaip nukentėjusysis buvo sužalotas, konflikte nedalyvavo.

14L. V. B. parodė, jog važiuojant namo iš Vokietijos, autobuse, tarp vairuotojų kilo konfliktas. Iš pradžių konfliktas kilo tarp kaltinamojo , jo sūnaus ir V. T.. V. T. bandė užstoti nukentėjusysis ir buvo sužalotas. Mano, jog jį sužalojo kaltinamasis, nes buvo arčiausiai nukentėjusiojo. Po smūgių, nukentėjusiajam užtiko akys, jis nieko nematė, sakė, jog buvo praradęs sąmonę. Liudytojas bandė skambinti pagalbos telefonu 112, tačiau atsiliepė vokiškai ir jis nesusikalbėjo. Vėliau, kai autobusas sustodavo, nukentėjusiajam reikėjo padėti išeiti, nes jie nieko nematė. Iki pat Kauno nukentėjusysis atvažiavo užtinusiomis akimis. Konflikto metu nukentėjusysis nieko nemušė ir niekam nesmūgiavo, tik žodžiu pabandė užstoti T. ir buvo sužalotas.

15L. R. B. parodė, jog jis kartu su kitais vairuotojais važiavo autobusu namo, tačiau konflikto negirdėjo ir nematė sužeistų asmenų.

16L. V. S. parodė, jog važiuojant autobuse iš Vokietijos, konfliktas tarp vairuotojų prasidėjo nuo V. T.. Jis buvo neblaivus , keikėsi, todėl kaltinamasis jį ir kitus ramino. Tuomet nukentėjusysis V. T. užstojo, sakydamas, jog nelįstų prie jo draugo ir kaltinamąjį nustūmė . Tuomet kaltinamasis kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą ir tas apsiramino. V. L. matė nukentėjusįjį, jo akys buvo užtinusios. Toks jis sugrįžo ir į Kauną. Gal gruodžio 26dd., jam skambino Š. ir pasakė, jog jis guli ligoninėje, teiravosi, kas jį autobuse sumušė.

17L. S. P. parodė, jog jis irgi važiavo tuo autobusu namo iš Vokietijos, tačiau nematė kaip buvo sužalotas nukentėjusysis . Matė jo patinusias akis, tačiau nesiteiravo kas jam atsitiko.

18L. V. J. parodė, kad jis kartu su vairuotoju A. B., tuo laiku iš Vokietijos autobusu vežė vairuotojus į Kauną. Vairuotojai buvo girti, girtavo ir autobuse, triukšmavo, į prašymus apsiraminti, nereagavo. Jis nematė kaip buvo sumuštas nukentėjusysis, į jį pagalbos jis nesikreipė. Matė užtinusias jo akis.

19L. V. J. parodė, jog jis dirba UAB „Modus“ . Tuo laiku jis buvo Vokietijoje, kad sutvarkytų visus reikalus susijusius su transporto priemonių palikimu Vokietijoje , bei vairuotojų parvežimu į Lietuvą. Vairuotojai į Lietuvą išvažiavo 2010m. gruodžio 23d., apie 16 valandą iš aikštelės Briuhll miestelyje. Daug vairuotojų buvo neblaivių, tame tarpe ir nukentėjusysis . Į Kauną vairuotojai sugrįžo gruodžio 25d. Apie nukentėjusiojo sužalojimą jis sužinojo gerokai vėliau, po visų švenčių. Dėl to įvykio bendrovėje buvo atliekamas patikrinimas

20Ekspertas S. F. paaiškino, jog jis visiškai patvirtina byloje duotą išvadą dėl A. Š. padarytų kūno sužalojimų. Tačiau papildė, jog A. Š. buvo nustatytas ir lūžusi akiduobės apatinė dalis, o ji yra kaukolės pamato dalis, tai dar yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai buvo nustatyta nuo pat pradžių, tačiau surašant išvadą šie sužalojimai nebuvo įrašyti. Ekspertas patvirtino, jog nukentėjusiajam A. Š. visuma nustatytų sužalojimų galėjo būti vieno smūgio poveikyje, nes labai artima anatominė struktūra. Nustatyta, jog po traumos nukentėjusysis iš karto nesikreipė į medikus, tačiau vėlyvas kreipimasis arba pavėluota medicininė pagalba šiuo atveju įtakos neturėjo, nes buvo prikraujavusi akies kamera, buvo plyšusi vena, kažkur iškritęs krumplynas. Dėl to vystosi pakitimai ir tokiais atvejais žmogus netenka regos traumuota akimi.

21Iš byloje esančios 2011m. balandžio 1d., specialisto išvados Nr. G111/11(08) matyti, jog A. Š. buvo nustatyti tokie sužalojimai: akių obuolių sumušimas; kairės akies ragenos plyšimas su krumplyno iškritimu, kraujo išsiliejimu priekinėje kameroje ir visoje akyje , junginės plėštinė žaizda , vokų kraujosruvos, kairės pusės priekinės žandinio ančio sienos ir apatinio orbitos krašto lūžis; kairės akies aklumas, dantų (23,24,17 ir 47) vainikų nuskėlimas. Kadangi traumuota viena anatominė sritis, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. A. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apakimo kaire akimi nukentėjęs neteko 35 procentų bendro darbingumo. (b.l. 11 - 12 )

22Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo V. N. kaltė , jog jis sunkiai sužalojo A. Š., visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1dalį . Nustatyta, jog kaltinamasis V. N. tyčia sužalojo nukentėjusįjį . Byloje nėra nustatyta, jog kaltinamasis siekė tokių padarinių, todėl konstatuotina, jog nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veidą nesiekė tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, nes smūgiai buvo suduoti į pavojingą kūno dalį- veidą. Kaltinamasis V. N. savo kaltę iš esmės pripažino, tačiau tvirtino, jog tai buvo atsakas į jam A. Š. suduotą smūgį, jog ir jis buvo sužalotas. Teismas, tai vertina, kaip jo pasirinktą gynybos būdą ir netiki tokiais parodymais. Pats nukentėjusysis neigia smūgiavęs kaltinamajam . Jo parodymai nesikeitė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Jis nuosekliai ir aiškiai teismui nurodė kaip buvo sužalotas, jog nesmūgiavo kaltinamajam, o tik žodžiu užtarė V. T.. Jo parodymus patvirtino ir liudytojai V. S., V. B.. Netikėti šių asmenų parodymais , teismui nėra jokio pagrindo. Be to, byloje nebuvo nustatyta ir nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo V. N. sužalojimo faktą. Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, V. N. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai pasitvirtino.

23Taisytina patikslintame kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas . Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog nusikalstama veika buvo padaryta naktį iš 2010m. gruodžio 23d., į 2010m. gruodžio 24d. Taip pat taisytina tikslintame kaltinime klaidingai nurodyta nukentėjusiojo pavardė. Patikslintame kaltinime nurodyta Š. , o turėtų būti Š..

24V. N. padarė nusikalstamą veiką , kuri įstatymo leidėjų yra priskirta prie sunkių (LR BK 11str.) , todėl jam turėtų būti paskira reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau , teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą mano, jog yra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti LR baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatas ir skirti kaltinamajam V. N. švelnesnę bausmę , nei numatyta LR baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo kodekso 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę , negu įstatymo numatyta , bausmę tik nustatęs , kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nurodytos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse. Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos būtinos sąlygos, kurioms esant teismas gali taikyti šio straipsnio nuostatas, tai: jeigu asmuo , padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką , prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teismas, išnagrinėjęs šią bylą , mano, jog byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos, kurioms esant V. N. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas , tai: nustatyta, jog V. N. nusikalto pirmą kartą , nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia , nuo pat pradžių, kai buvo nustatyti A. Š. padaryti sužalojimai , V. N. savo kaltės neneigė ir davė nuoseklius parodymus, tuo padėdamas ikiteisminiam tyrimui išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nekeitė parodymų ir teisme. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažįsta nusikaltęs ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atlygino nukentėjusiajam dalį turtinės žalos, charakterizuojamas gerai, dirba. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. Š. ir jo atstovas prašė teismo neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, nes paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę , nukentėtų nukentėjusiojo turtiniai interesai, nes kaltinamasis, atlikdamas bausmę pataisos namuose negalės atlyginti visos nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos . LR baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatos , reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus , skiriant bausmę teismą įpareigoja atsižvelgti į visas byloje nustatytas aplinkybes , įpareigoja atsižvelgti į tai, jog jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tai teismas , vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Visa tai įvertinus , teismas konstatuoja, jog yra visos būtinos sąlygos kaltinamojo V. N. atžvilgiu taikyti LR baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą.

25Nukentėjusysis A. Š. byloje pateikė ieškinį ir prašo priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą. ( t. 1,b.l. 20-32, t.2, b.l. 45- 52 ) Prašydamas priteisti turtinę žalą, nukentėjusysis nurodė, jog dėl sužalojimų jis gydėsi, daug pinigų išleido vaistams buvo keistas akies lęšiukas, daug pinigų išleido degalams, nes daug kartų vyko pas gydytojus bylos tyrėjus. Be to , nuo 2010m. gruodžio 24d., iki 2011m. liepos 1d., jis nedirbo, nes gydėsi, negavo atlyginimo ir jam nebuvo mokėta laikino nedarbingumo pašalpa, todėl jis prašė priteisti 6270 litų negautų pajamų . (LR CK 6.249str.) Viso prašė priteisti 13128,67 litus turtinės žalos. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino šią sumą, nurodydamas, jog kaltinamasis jam atlygino 4000 litų, todėl ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo sumažino iki 9128,67 litus ir prašo jį tenkinti. Ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas rašytiniais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai. Dėl neturtinės žalos. Nukentėjusysis prašo priteisti 80 000 litų neturtinės žalos, nes buvo sunkiai sužalotas, tapo invalidu, neteko regėjimo, dėl to kentė skausmus, išgyveno, patyrė daug nepatogumų, dėl invalidumo negali dirbti. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusysis A. Š. buvo sunkiai sužalotas . Dėl sužalojimų kentė skausmus, patyrė kitus nepatogumus, negalėjo dirbti š šiuo metu nedirba, nes yra neįgalus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamasis V. N., yra sveikas, dirba, nenustatyta, jog jo turtinė padėtis yra bloga. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo A. Š. prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamojo 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas . Tiek turtinė , tiek ir neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo V. N., nes A. Š. buvo sužalotas ne darbe , o vykstant namo , prieš jį buvo pavartotas smurtas ir tai nėra susiję su darbu, todėl nepagrįsti kaltinamojo advokato argumentai, jog žalą turėtų atlyginti buvęs nukentėjusiojo darbdavys UAB „MODUS“.

26Valstybinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas ir tenkintas , (t. 1,b.l. 35-44) Nustatyta, jog V. N. tyčiniais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusįjį A. Š. ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam A. Š. dėl patirtų sužalojimų buvo suteikta medicininė pagalba, buvo gydomas ligoninės, buvo teikiamos įvairios konsultacijos ir visa jo gydymo kaina yra 4534,55Lt. Ši suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, jog kaltinamasis neginčijo.

27Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio nuostatomis iš kaltinamojo į valstybės biudžetą priteistinos išmokėtos liudytojui A. B. atvykimo į teismo posėdį kelionės išlaidos.( t.2 ,b.l. 187)

28Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio nuostatomis, iš kaltinamojo V. N. priteistinos nukentėjusiojo A. Š. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. (t.2, b.l. 53-55, t.3 , b.l. 143-145)

29Teismas, vadovaudamasis LR ( - )305str., 307str,

Nutarė

30V. N. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius LR baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalies nuostatas paskirti jam bausmę- laisvės apribojimą vieneriems metams ir 6 mėnesiams.

31Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais įpareigoti kaltinamąjį V. N. per bausmės atlikimo laiką atlyginti A. Š. padarytą turtiną žalą – 9128,67 litus ir toliau tęsti darbą .

32Kol įsiteisės teismo nuosprendis V. N. palikti galioti tą pačią kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

33Priteisti A. Š. iš V. N. 9128,67 litus ( devynis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt aštuonis litus ir 67 ct ) turtinės žalos ir 30 000 litų (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

34Valstybinės ligonių kasos ieškinį patenkinti ir priteisti Valstybinei ligonių kasai iš V. N. 4534,55Lt ( keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt keturis litus ir 55ct)

35Priteisti iš V. N. į valstybės biudžetą 92,58Lt liudytojui išmokėtų kelionės išlaidų. (sąskaita ( - ), įmokos kodas 6801)

36Priteisti A. Š. iš V. N. 3100 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

37Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą. .

Proceso dalyviai
1. Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita... 2. K. V. N. 2010m. gruodžio 23d. naktį į gruodžio 24d., tikslus laikas... 3. K. V. N. kaltu prisipažino ir parodė , jog 2010m. gruodžio pabaigoje, kartu... 4. Nukentėjusysis A. Š. parodė, jog 2010m gruodžio 23d., apie 17 valandą,... 5. Liudytojas A. N. parodė, jog jis kartu su kitais vairuotojais Vokietijos... 6. L. V. T. parodė , jog gruodžio 23d. , iš Vokietijos važiavo į namus.... 7. L. R. I. parodė, jog ji dirba UAB „Modus“ personalo vadybininke . 2010m.... 8. Liudytojas A. B. parodė , jog jis tuo laiku dirbo UAB „Algimanto... 9. L. Ž. B. parodė, jog ji atliko tyrimą šioje baudžiamojoje byloje. Ji pati... 10. L. S. R. parodė , jog 2010m. gruodžio 23d., iš Vokietijos kartu su kitais... 11. Liudytojas G. G. parodė, jog jis tuo laiku, kartu su kitais vairuotojais , iš... 12. L. S. A. parodė, jog važiuojant namo iš Vokietijos, autobuse tarp... 13. L. S. J. parodė, jog jis nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta.... 14. L. V. B. parodė, jog važiuojant namo iš Vokietijos, autobuse, tarp... 15. L. R. B. parodė, jog jis kartu su kitais vairuotojais važiavo autobusu namo,... 16. L. V. S. parodė, jog važiuojant autobuse iš Vokietijos, konfliktas tarp... 17. L. S. P. parodė, jog jis irgi važiavo tuo autobusu namo iš Vokietijos,... 18. L. V. J. parodė, kad jis kartu su vairuotoju A. B., tuo laiku iš Vokietijos... 19. L. V. J. parodė, jog jis dirba UAB „Modus“ . Tuo laiku jis buvo... 20. Ekspertas S. F. paaiškino, jog jis visiškai patvirtina byloje duotą išvadą... 21. Iš byloje esančios 2011m. balandžio 1d., specialisto išvados Nr.... 22. Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo... 23. Taisytina patikslintame kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo... 24. V. N. padarė nusikalstamą veiką , kuri įstatymo leidėjų yra priskirta... 25. Nukentėjusysis A. Š. byloje pateikė ieškinį ir prašo priteisti jam... 26. Valstybinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas ir tenkintas , (t. 1,b.l.... 27. Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio nuostatomis iš... 28. Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio nuostatomis, iš... 29. Teismas, vadovaudamasis LR ( - )305str., 307str,... 30. V. N. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius LR... 31. Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais... 32. Kol įsiteisės teismo nuosprendis V. N. palikti galioti tą pačią... 33. Priteisti A. Š. iš V. N. 9128,67 litus ( devynis tūkstančius vieną šimtą... 34. Valstybinės ligonių kasos ieškinį patenkinti ir priteisti Valstybinei... 35. Priteisti iš V. N. į valstybės biudžetą 92,58Lt liudytojui išmokėtų... 36. Priteisti A. Š. iš V. N. 3100 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą litų)... 37. Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui...