Byla 2A-581-370/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-472-390/2016, dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinį atsakovei B. G. dėl sprendimų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo (tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB),

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė Lietuvos Respublikos ūkio ministerija teismo prašė:
    1. Pripažinti teisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-03-24 įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-103 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) Kauno rajono savivaldybėje“ (toliau – NŽT direktoriaus įsakymas Nr. 1), kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) atsakovės B. G. nuosavybės teise valdomą 0,1538 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) (kadastro Nr. duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas Nr. 1). Dėl šio reikalavimo priimti dalinį sprendimą;
    2. Leisti ieškovei iki ginčo su atsakove dėl atlyginimo dydžio išsprendimo, pervesti NŽT direktoriaus įsakymo Nr. 1 2.1 papunktyje nurodytą 30 420 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą Nr. 1 į atsakovės B. G. vardu atidarytą sąskaitą arba, jei ji nežinoma, – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Dėl šio reikalavimo priimti dalinį sprendimą;
    3. Leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą Nr. 1 Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį sklypą naudoti Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti. Dėl šio reikalavimo priimti dalinį sprendimą;
    4. Nustatyti, kad atsakovei atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1 paimtą žemės sklypą Nr. 1 dydis yra 30 420 Lt;
    5. Pripažinti teisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-03-24 įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-104 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) Kauno rajono savivaldybėje“ (toliau – NŽT direktoriaus įsakymas Nr. 2), kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) atsakovės B. G. nuosavybės teise valdomą 0,1042 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas Nr. 2). Dėl šio reikalavimo priimti dalinį sprendimą;
    6. Leisti ieškovei iki ginčo su atsakove B. G. dėl atlyginimo dydžio išsprendimo, pervesti NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 2 2.1 papunktyje nurodytą 18 645 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą Nr. 2, į atsakovės vardu atidarytą sąskaitą arba, jei ji nežinoma, - į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Dėl šio reikalavimo priimti dalinį sprendimą;
    7. Leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą Nr. 2 Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį sklypą naudoti Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti. Dėl šio reikalavimo priimti dalinį sprendimą;
    8. Nustatyti, kad atsakovei B. G. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 2 visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą Nr. 2 dydis yra 18 645 Lt.
  2. Ieškovė nurodė, kad nustatydama atlyginimą už iš atsakovės visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 vadovavosi UAB „Marleksa“ parengta žemės sklypų ir kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams, vertinimo ataskaitomis, kurių dydžiai nustatyti 2013-11-19. Nurodė, kad žemės sklypų rinkos vertė nustatyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos rekomendacijas (toliau – metodikos rekomendacijos) bei pakankamą lyginamųjų objektų skaičių rinkoje. Parengta turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą atliekanti įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatymo (toliau – TVVGĮ) 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (ar) kol ji nenuginčyta teisme (TVVGĮ 23 str. 1 d.).
  3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė B. G. nurodė sutinkanti su UAB „Marleksa“ atliktu vertinimu ir apskaičiavimu už želdinius, tačiau nesutiko su jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vertės apskaičiavimu.
  4. Trečiasis asmuo NŽT su ieškiniu sutiko.
  5. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB su ieškiniu sutiko.
  6. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. daliniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y.: 1) pripažino teisėtu NŽT direktoriaus įsakymą Nr. 1, kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) atsakovės B. G. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Nr. 1; 2) leido ieškovei iki ginčo su atsakove dėl atlyginimo dydžio išsprendimo, pervesti NŽT direktoriaus įsakymo Nr. 1 2.1 papunktyje nurodytą 30 420 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą Nr. 1 į atsakovės B. G. vardu atidarytą sąskaitą arba, jei ji nežinoma, – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą; 3) leido įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą Nr. 1 Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį sklypą naudoti Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti; 4) pripažino teisėtu NŽT direktoriaus įsakymą Nr. 2, kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) atsakovės B. G. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Nr. 2; 5) leido ieškovei iki ginčo su atsakove B. G. dėl atlyginimo dydžio išsprendimo, pervesti NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 2 2.1 papunktyje nurodytą 18 645 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą Nr. 2, į atsakovės vardu atidarytą sąskaitą arba, jei ji nežinoma, - į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą; 6) leido įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą Nr. 2 Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį sklypą naudoti Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti. Teismas nurodė, kad kiti ieškinio reikalavimai, susiję su piniginių kompensacijų už paimamus žemės sklypus nustatymu nagrinėtini bendra ieškinio teisena.
  7. Po Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. dalinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, ieškovė prašė priimant sprendimą dėl atlyginimo už paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus dydžių nustatymo vadovautis UAB „Marleksa“ parengtomis turto vertinimo ataskaitomis Nr. NT 13-11-02/08 ir Nr. 13-11-02/07, arba tuo atveju, jei teismas nuspręs nesivadovauti UAB „Marleksa“ parengtomis turto vertinimo ataskaitomis – vadovautis teismo eksperto V. S. parengtu ekspertizės aktu Nr. VS-2016/10-2. Savo ruožtu atsakovė prašė žemės sklypų vertę nustatyti vadovaujantis atsakovės pateikta UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ vertinimo ataskaita arba UAB „Kovertas“ ekspertizės aktu.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nustatė, kad: 1) atsakovei B. G. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1 paimtą žemės sklypą Nr. 1 dydis yra 10 700 Eur; 2) atsakovei B. G. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 2 paimtą žemės sklypą Nr. 2 dydis yra 7 220 Eur. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovės ieškovei priteisė 1 157,53 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybei priteisė 420,48 Eur žyminio mokesčio ir 10,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; iš ieškovės atsakovei priteisė 58,1 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
  2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).
  3. Teismas nustatė, kad į bylą pateikti keturi vienos rūšies įrodymai, skirti žemės sklypų vertei nustatyti (ieškovės užsakymu UAB „Marleksa“ atlikto turto vertinimo ataskaita, atsakovės prašymu UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ atlikto ginčo turto vertinimo ataskaita, UAB „Kovertas“ ginčo turto vertinimo teismo ekspertizės aktas ir pakartotinės ginčo turto vertinimo teismo eksperto V. S. teismo ekspertizės aktas).
  4. Teismas atsisakė remtis UAB „Marleksa“ išvada apie ginčo turto vertę, atsižvelgdamas į tai, kad vertė nustatyta 2013-11-19, t. y. ne žemės visuomenės poreikiams paėmimo dieną; UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ginčo turto vertinimo ataskaita teismas nesirėmė konstatavęs ją esant neišsamią, o UAB „Kovertas“ teismo ekspertizės išvadomis nesirėmė kilus abejonėms ir dėl to paskyrus pakartotinę ekspertizę.
  5. Teismas ginčo turto vertę nustatė vadovaudamasis pakartotinės teismo ekspertizės akto išvadomis. Nurodė, kad ekspertizė atlikta vėliausiai, byloje dalyvavę asmenys dėl eksperto V. S. kvalifikacijos nebuvo pareiškę pastabų, ekspertizę atlikęs asmuo turi reikiamą kvalifikaciją, yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, įspėtas dėl administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą.
  6. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą paskaičiavo, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dydis sudaro 79,94 proc., o atmestų – 20,06 proc., todėl bylinėjimosi išlaidas skirstė vadovaudamasis šia proporcija.
  7. Teismas, nustatė, kad ieškovė už pirmąją teismo ekspertizę yra sumokėjusi 1 000 Eur, o už atliktą pakartotinę –1 448 Eur, tačiau teismas atsisakė ieškovei iš atsakovės priteisti patirtas išlaidas už pirmąją ekspertizę, konstatavęs, kad pačios ieškovės netinkamas elgesys procese (prašymai dėl ekspertizės skyrimo) padidino šios ekspertizės išlaidas (CPK 96 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai bei į nustatytą ieškinio reikalavimo patenkinimo proporciją, ieškovei iš atsakovės priteisė 1 157,53 Eur už pakartotinę ekspertizę.
  8. Teismas, nustatęs, kad atsakovė patyrė 289,62 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei atsižvelgdamas į atmestų ieškinio reikalavimų procentinę išraišką, iš ieškovės atsakovei priteisė 58,1 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalį žemės paėmimu suinteresuota institucija atleidžiama nuo žyminio mokesčio, iš atsakovės valstybei priteisė 420,48 Eur žyminio mokesčio ir 10,75 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu.
  1. Apeliacinio skundo argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė Lietuvos Respublikos ūkio ministerija teismo prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės B. G. priteisimo ieškovei išdėstyti taip: „priteisti iš atsakovės B. G. 2 315,14 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos naudai“. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas byloje nepagrįstai taikė CPK 96 straipsnio 5 dalį ir neteisingai apskaičiavo ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. CPK 96 straipsnio 5 dalies norma taikoma sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (į valstybės biudžetą), o ne sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylos šaliai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo taikyti šios normos, apskaičiuodamas ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, o taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalį, pagal kurią tuo atveju, jei ieškinys tenkintas iš dalies, išlaidos priteistinos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
    2. Byloje buvo atliktos dvi teismo paskirtos ekspertizės: UAB „Kovertas“ teismo eksperto K. J. (pirminė ekspertizė) ir teismo eksperto V. S. (pakartotinė ekspertizė). Nesutiktina, kad ieškovės prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo laikytinas netinkamo Ūkio ministerijos elgesio procese pasireiškimo forma, taip pat, kad ieškovei neturi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už pirminės ekspertizės atlikimą:
      1. Pakartotinė ekspertizė teismo paskirta atsižvelgiant į ieškovės 2015-10-05 prašyme dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo išdėstytus motyvus ir su jais sutinkant, todėl ieškovė negali būti atsakinga ir jai negali kilti neigiamų pasekmių sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą dėl to, kad pirminę ekspertizę atlikęs ekspertas K. J. parengė ekspertizės aktą, kuris sukėlė abejones tiek ieškovei, tiek teismui.
      2. Pirminę ekspertizę teismas savo nuožiūra pavedė atlikti teismo ekspertui K. J., kurio kandidatūros nesiūlė nė viena bylos šalis, todėl išlaidos už pirminę ekspertizę neturėtų tekti vien ieškovei.
      3. Tuo atveju, jei teismas pirminę ekspertizę būtų pavedęs atlikti ekspertui V. S., byloje nebūtų reikėję skirti pakartotinės ekspertizės, o ieškovė būtų patyrusi dvigubai mažiau bylinėjimosi išlaidų, byla išnagrinėta greičiau.
      4. Jei byloje nebūtų paskirta pakartotinė ekspertizė, o pirmosios instancijos teismas sprendimą būtų priėmęs vadovaudamasis pirminės ekspertizės akto išvadomis dėl žemės sklypų rinkos vertės, ieškovė būtų turėjusi pareigą sumokėti atsakovei 12 817 Eur didesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, nei sprendimu nustatytas atlyginimas.
    1. Priešingai nei teigia teismas, ieškovė už pirminę ekspertizę yra sumokėjusi ne 1 000 Eur, o 1 448,1 Eur. Tai patvirtina teismo 2014-10-30 protokolinė nutartis, pirmosios instancijos teismo 2014-10-30 raštas Nr. 2-2043-390/2014 „Dėl avanso už ekspertizę įmokėjimo“ bei Ūkio ministerijos 2014-11-06 raštu Nr. (31.5-12)-3-4892 „Dėl avanso už ekspertizę įmokėjimo į teismo depozitinę sąskaitą“ pateikti įrodymai apie tai, kad Ūkio ministerija už pirminę ekspertizę buvo įpareigota sumokėti ne 1 000 Eur, o 1 448,1 Eur (5 000 Lt) ir šį įpareigojimą įvykdė 2014-11-05. Atsižvelgiant į tai, ieškovė už abiejų ekspertizių atlikimą yra sumokėjusi iš viso 2 896,1 Eur (1 448,1 Eur + 1 448,1 Eur), todėl, atsižvelgiant į teismo nustatytą patenkintų ieškinio reikalavimų procentinę išraišką (kuri nėra ginčijama), iš atsakovės ieškovei priteistina 2 315,14 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma, vietoj teismo priteistų 1 157,53 Eur.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų, byloje dėl teisingo atlygio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, tinkamo paskirstymo klausimas.
  3. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą dėl atlyginimo už iš atsakovės paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus dydžių nustatymo, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nustatė, kad: 1) atsakovei B. G. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1 paimtą žemės sklypą Nr. 1 dydis yra 10 700 Eur; 2) atsakovei B. G. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 2 paimtą žemės sklypą Nr. 2 dydis yra 7 220 Eur.
  4. Teismas, atsižvelgęs į tenkintų ieškinio reikalavimų proporcingą dalį, taip pat įvertinęs šalių elgesį procese, paskirstė bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovės ieškovei priteisė 1 157,53 Eur sumą už pakartotinės ekspertizės atlikimą; iš ieškovės atsakovei priteisė 58,1 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; iš atsakovės valstybei priteisė 420,48 Eur žyminio mokesčio ir 10,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nustatė, kad už dvi byloje atliktas teismo paskirtas ekspertizes ieškovė sumokėjo tokias pinigų sumas: už pirminę ekspertizę 1 000 Eur, už pakartotinę – 1 448 Eur. Tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, atsisakė ieškovei atlyginti išlaidas, patirtas už pirminę ekspertizę, konstatavęs, kad jas lėmė pačios ieškovės netinkamas elgesys procese, o išlaidas, patirtas už pakartotinę ekspertizę, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, priteisė iš atsakovės.
  6. Apeliaciniame skunde ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ekspertams sumokėtų išlaidų atlyginimo priteisimo. Nurodo, kad teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė CPK 96 straipsnio 5 dalies normas (straipsnį, reglamentuojantį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei), netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ekspertizių skyrimu, suklydo, nurodydamas, kad už pirminę ekspertizę ieškovė sumokėjo 1 000 Eur, todėl nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 1 157,53 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, vietoj 2 315,14 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta ieškovei, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės priteisti išlaidas, patirtas už pirminės ekspertizės atlikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  7. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir sumos, išmokėtos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), kurių paskirstymui taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Pagal 93 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė nukrypti nuo aukščiau minėtų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą ir priežastis, lėmusias bylinėjimosi išlaidų susidarymą. CPK 96 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, kuris grindžiamas analogiškais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principais, nuo kurių galima nukrypti atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (CPK 96 str. 5 d.). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.).
  8. Atsižvelgiant į minėtų straipsnių nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teigimu, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų už ekspertizės atlikimą paskirstymo, turėjo būti vadovaujamasi CPK 93 straipsniu, tačiau pažymi, kad tiek 93 straipsnio 4 dalyje, tiek 96 straipsnio 5 dalyje iš esmės yra reglamentuojama ta pati išimtis iš bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų, kuri siejama su šalių procesinio elgesio tinkamumu ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastimis, todėl vien netinkamas normos nurodymas nagrinėjamu atveju negalėtų lemti teismo sprendimo (jo dalies) neteisėtumo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už pirminę ekspertizę neatlyginamos dėl netinkamo ieškovės procesinio elgesio, o apeliantei kvestionuojant tokią teismo išvadą, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į bylos faktines aplinkybes, atspindinčias šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos.
  9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė, remdamasi UAB „Marleksa“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis Nr. 13-11-02/8 ir Nr. NT 13-11-02/7, atliktomis 2013-11-19, ieškinyje teismo prašė už iš atsakovės visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą Nr. 1 nustatyti 30 420 Lt (8 810,24 Eur) atlyginimą, o už žemės sklypą Nr. 2 – 18 645 Lt (5 399,97 Eur). Atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutiko su UAB „Marleksa“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų pagrindu nustatyta jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų verte, todėl

    52014-07-22 teismui pateikė UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ vertinimo ataskaitą, pagal kurią žemės sklypo Nr. 1 vertė 2013-11-19 nustatyta 58 000 Lt (16 797,96 Eur), o sklypo Nr. 2 – 41 000 Lt (11 874,42 Eur). 2014-10-06 ieškovė teismo prašė skirti visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos verčių, jų paėmimo visuomenės poreikiams dienai (2014-03-24), nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti teismo nuožiūra parinktam į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytam teismo ekspertui. Nurodė, kad byloje yra būtina skirti ekspertizę, atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateiktos ieškovės ir atsakovės turto vertinimo ataskaitos yra prieštaringos, jose nustatytos žemės sklypų vertės žymiai skiriasi, o duomenų, patvirtinančių ir (ar) paneigiančių kurią nors iš esančių turto vertinimų ataskaitų, byloje nėra. Atsakovė B. G. ieškovės prašymui skirti ekspertizę neprieštaravo, išreiškė nuomonę dėl ekspertų (prašė skirti ekspertizę atlikti ekspertui A. K. arba ekspertei G. B.) bei jiems užduotinų klausimų (prašė žemės sklypų vertę nustatyti žemės sklypų faktinio nusavinimo metu, siejamu su dalinio teismo sprendimo priėmimo momentu). Bylą nagrinėjant 2014-10-30 posėdyje ieškovė ir trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB teismo prašė ekspertizę pavesti atlikti V. S.. Kauno apygardos teismas, siekdamas išsiaiškinti žemės sklypų vertę bei pašalinti bet kokias abejones dėl eksperto nešališkumo, 2014-10-31 nutartimi skyrė turto vertinimo ekspertizę, ją pavedant atlikti UAB „Kovertas“ turto vertinimo ekspertams, kuriems pavesta nustatyti ginčo žemės sklypų rinkos vertę 2014-03-24 ir 2014-10-12 datoms. Pagal UAB „Kovertas“ teismo eksperto K. J. atlikto turto ekspertizės akto Nr. 2015/IVTE-07-006 išvadas 2014-03-24 žemės sklypo Nr. 1 vertė buvo 18 323 Eur, o Nr. 2 – 12 414 Eur; 2014-10-12 žemės sklypo Nr. 1 vertė buvo 18 107 Eur, o Nr. 2 – 12 267 Eur.

  10. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir ieškovei turint abejonių dėl atliktos ekspertizės (ieškovės ir trečiojo asmens prašymais į paskirtą teismo posėdį buvo iškviestas ekspertas K. J.), per teismo nustatytą terminą 2015-10-05 gautas ieškovės prašymas skirti pakartotinę visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos verčių nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti ekspertui V. S., o teismo ekspertui K. J. nemokėti atlyginimo už parengtą ekspertizės aktą. Prašyme nurodyta, kad ekspertas K. J., nustatydamas žemės sklypų vertes, pažeidė teisės aktų reikalavimus, pasirinko netinkamus lyginamuosius objektus (nesinaudojo Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis apie lyginamuosius objektus, nevertino šalia lyginamųjų žemės sklypų ar pačiuose žemės sklypuose esančios infrastruktūros įtakos, lyginamųjų sklypų fizinės būklės, sąmoningai atrinko lyginamuosius objektus, kurių vieno aro pardavimo kainos buvo didžiausios); neapskaičiavo ir neįvertino pataisos koeficientų ir kt. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB ieškovės prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo palaikė, prašė ekspertu skirti V. S.. NŽT neprieštaravo ieškovės prašymui dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. 2015-11-04 teismo posėdyje atsakovė sutiko su ieškovės prašymu skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau prašė ekspertu skirti A. K.. Teismas tos pačios dienos protokoline nutartimi nutarė prašymą skirti pakartotinę ekspertizę tenkinti, o ieškovę įpareigojo per 14 dienų sumokėti už pakartotinę ekspertizę. 2015-11-13 teisme gauti duomenys, patvirtinantys, jog ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą 2015-11-12 sumokėjo 1 448 Eur (t. 2, b. l. 131-132). Kauno apygardos teismas 2015-11-19 nutartimi skyrė žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 vertės 2014-03-24 datai nustatymo pakartotinę ekspertizę, ją pavedant atlikti ekspertui V. S., o šiam nurodžius, kad trūksta informacijos, reikalingos rinkos vertės apskaičiavimams atlikti, teismas įpareigojo VĮ Registrų centrą ekspertui pateikti reikalingus duomenis. V. S. 2016-10-07 ekspertizės akto Nr. VC-2016/10-2 išvadomis žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė 2014-03-24 buvo 10 700 Eur, o žemės sklypo Nr. 2 – 7 220 Eur. Teismas, spręsdamas dėl teisingo atlyginimo atsakovei nustatymo už iš jos visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, vadovavosi būtent pakartotinės ekspertizės rezultatais. Ginčo dėl šių sumų byloje nėra.
  11. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės, t. y., tai, kad ieškovės pradinės žemės sklypų vertės buvo nustatytos remiantis UAB „Marleksa“ įvertinimu, pirminės ekspertizės buvo prašoma esant akivaizdžiam skirtumui tarp ieškovės siūlyto atlygio už paimtus žemės sklypus bei atsakovės pateikto UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ turto įvertinimo (kilus ginčui dėl žemės sklypų vertės), o atsakovė neprieštaravo (sutiko) tiek su pirminės, tiek su pakartotinės ekspertizės atlikimu, taip pat, kad pats teismas pirminę ekspertizę paskyrė atlikti savo iniciatyva parinktam ekspertui, nors pakartotinę ekspertizę, kurios išvadomis vadovavosi priimant sprendimą, atliko ekspertas V. S., kurį siūlė ieškovė prašydama skirti pirminę ekspertizę, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie netinkamą ieškovės elgesį procese, jos veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar kitokius nesąžiningus veiksmus, ir, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu, nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kuomet išlaidos šalims skirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai ir apeliantei neginčijant teismo paskaičiuotos jos tenkintų reikalavimų procentinės išraiškos (79,94 proc.), spręstinas ieškovei iš atsakovės priteistinų išlaidų pirminei ekspertizei atlikti dydis.
  12. Apeliantė teigia, kad ji už pirminę ekspertizę yra sumokėjusi 5 000 Lt (1448, 1 Eur), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl minėtos sumos, o ne dėl 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei.
  13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2014-10-30 protokoline nutartimi ieškovę įpareigojo į teismo depozitinę sąskaitą per 10 dienų sumokėti 5 000 Lt užstatą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. 2014-11-07 teisme gautas ieškovės raštas Nr. (31.5-12)-3-4892 ir mokėjimo paraiška Nr. 610, patvirtinantys teismo 2014-10-30 protokoline nutartimi nustatyto įpareigojimo įvykdymą (t. 2, b. l. 21-23). Taigi, apeliantė teisingai nurodo, kad ji už pirminės ekspertizės atlikimą teismui buvo pervedusi 1 448, 1 Eur sumą. Kita vertus, byloje taip pat nustatyta, kad K. J. už atliktą ekspertizę išrašė 1 000 Eur dydžio sąskaitą, kuri pagal teisėjo 2015-08-20 rezoliuciją turėjo būti apmokėta pagal pateiktą sąskaitą faktūrą TVP Nr. 00039 iš lėšų, įmokėtų į teismo depozitinę sąskaitą 2014-11-05 (t. 2, b. l. 77). Atsižvelgiant į tai, už pirminės ekspertizės atlikimą pagal byloje paskaičiuotą reikalavimų tenkinimo proporciją, ieškovei iš atsakovės priteistina 799,4 Eur dydžio suma (1 000 Eur x 0,7994). Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1 956,93 Eur (799,4 Eur už pirminę ekspertizę ir 1 157,53 Eur už pakartotinę ekspertizę) turėtų išlaidų ekspertizėms atlikti.
  14. Likusios (448,1 Eur) ieškovės į depozitą įneštos sumos (1 448,1 Eur – 1 000 Eur) panaudojimas pagal byloje esančius duomenis nėra aiškus, todėl jų priskyrimas bylinėjimosi išlaidoms ir paskirstymas nėra galimas (CPK 79 str.). Atsižvelgiant į tai, apeliantei išaiškintina, kad ji gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl papildomų procesinių sprendimų priėmimo dėl nepanaudotų 448,1 Eur lėšų grąžinimo iš teismo depozitinės sąskaitos.
  15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes netinkamai taikė ir aiškino bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (paskirstymą) reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai atsisakydamas ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisti išlaidas, patirtas už pirminę ekspertizę. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, ieškovei iš atsakovės priteisiant 1 956,93 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 185 str.).

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Nutarė

7Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai iš atsakovės B. G. pakeisti.

8Iš atsakovės B. G. (a. k. ( - ) ieškovei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (j. a. k. 188621919) priteisti 1 956,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai