Byla AS-146-253-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. Z. R. skundą ir pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. K., A. P., R. N., VĮ Utenos miškų urėdijai, Utenos visuomenės sveikatos centrui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja B. Z. R. (toliau – ir pareiškėja) 2010 m. gegužės 6 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1-13), kuriuo prašė: 1) panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus išduotą 2008 m. birželio 18 d. Planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektui ūkininko ūkio sodybos formavimui parengti Nr. 8; 2) panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. B6-29 „Dėl kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektų patvirtinimo“ dalį, kuria buvo patvirtintas kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektas ūkininko ūkio sodybai formuoti L. K. žemės sklype (kadastro Nr. 6228/0001:362), esančiame Molėtų rajono savivaldybėje, Balnininkų seniūnijoje, Narušiškio kaime; 3) panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą 2009 m. vasario 5 d. Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. P4-15; 4) panaikinti Molėtų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 21 d. protokolą Nr. P2-9-(10); 5) panaikinti Molėtų rajono savivaldybės išduotą 2009 m. gegužės 22 d. statybos leidimą Nr. P5-56; 6) panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) 2009 m. liepos 21 d. Pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34. Teismo posėdyje (VI t., b. l. 21-24) pareiškėjos atstovas sutiko dėl bylos perdavimo pagal teismingumą Molėtų rajono apylinkės teismui.

5Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą (toliau – ir prokuroras), 2010 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimu (IV t., b. l. 1-4) ir 2010 m. spalio 5 d. jį patikslindamas (V t., b. l. 28-33) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. B6-29 „Dėl kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektų patvirtinimo“ 2 punktą; 2) panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2009 m. vasario 5 d. statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. P4-15; 3) panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2009 m. gegužės 22 d. statybos leidimą Nr. P5-56; 4) panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išduotą 2009 m. liepos 31 d. pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34; 5) įpareigoti statytoją L. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jai nuosavybės teise priklausantį nebaigtą statyti statinį – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1950-5929, esantį Molėtų rajono savivaldybėje, Narušiškio kaime, žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0081-5792, kadastrinis Nr. 6228/0001:362. Prokuroras ir jo atstovė teismo posėdyje taip pat prašė perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui (V t., b. l. 28-33, VI t., b. l. 21-24).

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi (VI t., b. l. 26-36), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, nutarė administracinę bylą pagal pareiškėjų B. Z. R. ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. P., R. N., VĮ Utenos miškų urėdijai, Utenos visuomenės sveikatos centrui ir Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo, įsiteisėjus šiai nutarčiai, perduoti pagal teismingumą nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui.

8Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2010 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija Nr. XI-992, įsigaliojusi nuo 2010 m. spalio 1 d.), dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, turi būti kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą.

9Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, jog statyba ginčo žemės sklype, kadastro Nr. 6228/0001:362, Molėtų r., Balninkų sen., Narušiškio k., yra pradėta. Atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras patikslintu pareiškimu, be kita ko, prašė panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2009 m. gegužės 22 d. statybos leidimą

10Nr. P5-56 bei įpareigoti statytoją L. K. pašalinti statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1950-5929, esantį Molėtų rajono savivaldybėje, Narušiškio k., žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0081-5792, kadastrinis Nr. 6228/0001:362, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog patikslintame prašyme suformuluotas reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra teismingas bendros kompetencijos teismui.

11Teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 281 straipsnyje nustatyta nauja taisyklė dėl administraciniam teismui priskirtinų bylų teismingumo. Procesinės teisės normos galioja pagal atskirų bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu (ABTĮ 4 str. 4 d.). Pažymėjo, jog ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog paaiškėjus, kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, administracinis teismas nutartimi bylą perduoda atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui. Taip pat pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymas nereglamentuoja atvejų, kuomet yra sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurių dalis yra teisminga administraciniam teismui, kita dalis teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 26 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad jeigu byloje vienas reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Nutraukus bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai) dėl reikalavimo, kuris gali būti nagrinėjamas bendros kompetencijos teisme, teismo nuomone, yra abejotina, ar tokia nutartimi suinteresuotam asmeniui nebus užkirsta galimybė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Administracinių bylų teisenos įstatymas, skirtingai negu CPK 34 straipsnis, nereglamentuoja atvejų, kuomet teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus pasikeitus rūšiniam bylos teismingumui.

12Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad jeigu administracinėje byloje yra pareiškiami reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, visa byla turėtų būti perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, nes bendrosios kompetencijos teismo platesnė kompetencija yra įtvirtinta CPK 26 straipsnio 2 dalyje, o atitinkama administracinio teismo kompetencija nėra įtvirtinta įstatyme.

13Vadovaudamasis minėtomis normomis, reglamentuojančiomis rūšinį teismingumą, ABTĮ 70 straipsnio 3 dalimi ir Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nutarė perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Molėtų rajono apylinkės teismui pagal pareiškėjo pasirinktą vieno iš atsakovų buveinę (CPK 29 str., 33 str. 1 d.).

14Teismas taip pat nurodė, jog yra nepagrįstas L. K. prašymas nutraukti bylą dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui buvo atnaujintas terminas pareiškimui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti ir pareiškimas priimtas nagrinėjimui. Ši nutartis, priimta įstatymo nustatyta tvarka, yra įsiteisėjusi. Remdamasis pasikeitusiomis Statybos įstatymo 281 straipsnio nuostatomis dėl teismingumo, Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad šiuo metu teismas negali spręsti klausimo dėl bylos nutraukimo, o visa byla turėtų būti perduota nagrinėti bendros kompetencijos teismui. Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką analogiškas klausimas sprendžiamas priimant pirmoje instancijoje galutinį procesinį sprendimą byloje arba nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

15III.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu (VI t., b. l. 47-52) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – administracinę bylą pagal B. Z. R. ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro skundus nutraukti, kadangi paaiškėjo, jog skundai (prašymas) buvo priimti praleidus nustatytus padavimo terminus.

17Atskirąjį skundą grindžia tokiais motyvais:

    1. Statybos įstatymo 281 straipsnis, kuriame įtvirtinta taisyklė dėl teismams priskirtinų bylų teismingumo, įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d., tuo tarpu administracinė byla (tiek pagal

      18B. Z. R. skundą, pateiktą teismui 2010 m. gegužės 6 d., tiek pagal 2010 m. rugpjūčio 16 d. paduotą prokuroro prašymą) buvo pradėta iki šio įstatymo įsigaliojimo. Remdamasi ABTĮ 4 straipsnio 4 dalimi, apeliantė pažymi, jog bylos teisena administracinėje byloje turi būti vykdoma pagal tas proceso taisykles, kurios galiojo bylos iškėlimo metu.

    2. Byloje pareikšti reikalavimai yra administracinio pobūdžio, t. y. nagrinėjamoje byloje yra kilę ginčai dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagrindinis reikalavimas – panaikinti 2009 m. sausio 20 d. įsakymą dėl žemėtvarkos projekto – yra priskiriamas administracinio teismo kompetencijai, o visi kiti yra tik išvestiniai (jie net nėra grindžiami savarankiškais pagrindais).
    3. Specialioji teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad CPK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė nėra absoliuti ir neturi būti dirbtinai taikoma visais atvejais, kai vienoje byloje yra pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, ir tie reikalavimai nėra taip susiję, kad pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles negalėtų būti nagrinėjami skirtingų kompetencijų teismuose. Apeliantės nuomone, prokuroro reikalavimas panaikinti statybos leidimą ir įpareigoti L. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jai nuosavybės teise priklausantį nebaigtą statyti statinį – gyvenamąjį namą yra tiesiogiai susijęs ir priklausomas nuo to, kaip bus išspręsti kiti prokuroro ir pareiškėjos B. Z. R. reikalavimai, tuo labiau, kad reikalavimas dėl statinio nugriovimo buvo pateiktas papildomai, patikslinus skundą, ir teismas jo iš viso neturėjo priimti, nes jis nepriskiriamas administracinio teismo kompetencijai.
    4. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad išvestiniai skundų reikalavimai panaikinti statybos leidimą, įstatymu pakeitus tokio reikalavimo teismingumą, ir papildomai pateiktas prokuroro reikalavimas įpareigoti L. K. nugriauti jai nuosavybės teise priklausantį nebaigtą statyti statinį – gyvenamąjį namą, kaip civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, turintis tiesioginės įtakos L. K. nuosavybės teisėms, negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, vadovaudamasis ABTĮ 69 straipsnio 2 dalimi, šiuos reikalavimus galėjo išskirti į atskirą bylą ir perduoti ją bendrosios kompetencijos teismui pagal teismingumą.
  1. Prokuroro 2010 m. spalio 5 d. pateiktame teismui patikslintame pareiškime, kuriuo be pradinių skundo reikalavimų prašoma teismo įpareigoti L. K. per 3 mėnesius nugriauti jai nuosavybės teise priklausantį namą, L. K., byloje esanti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, buvo nurodyta kaip atsakovė. Apeliantė pažymi, jog teismas šių trūkumų nepašalino, klausimo dėl šalies pakeitimo (t. y. L. K. procesinės padėties byloje pakeitimo iš atsakovo į trečiąjį suinteresuotą asmenį) nesprendė ir nepriėmė atitinkamos nutarties, kaip to reikalauja ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis. Be to, skundžiamos 2011 m. vasario 7 d. nutarties įžanginėje ir rezoliucinėje dalyje L. K. įvardijama kaip atsakovė, o aprašomojoje – kaip trečiasis suinteresuotas asmuo.

193.1. Teismas turėjo duomenis apie tai, jog jis savo žinion priėmė skundą, kurio padavimo terminai buvo praleisti ir tokias aplinkybes tyrė 2011 m. vasario 7 d. teisino posėdyje, todėl šiuo atveju teismas galėjo (ir privalėjo) priimti galutinį procesinį sprendimą byloje – šią bylą nutraukti (visą arba dalyje dėl išimtinai administracinio teismo kompetencijai priskirtų reikalavimų), o ne perduoti visą bylą, pradėtą pažeidžiant ABTĮ nustatytus procesinius skundų padavimo reikalavimus, nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

    1. Tinkamai įvertinti įrodymai apie pareiškėjos B. Z. R. nuslėptą informaciją, susijusią su jos sužinojimo apie skundžiamus aktus laiką ir aplinkybes, sudaro pagrindą teismui konstatuoti skundo priėmimą praleidus nustatytą padavimo terminą ir, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, bylą nutraukti.
    2. Be to, pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nepagrįstai atnaujino prokurorui praleistą terminą prašymui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti, nes prokuroras teismui nenurodė visų esminių aplinkybių. Kadangi pastaroji 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartis praleisto termino atnaujinimo dalyje buvo neskundžiama, todėl šioje byloje skundžiama teismo nutartis yra neteisėta.
    3. Apeliantės nuomone, sprendžiant dėl bylos perdavimo bendrosios kompetencijos teismui, nes pasikeitė išvestinio reikalavimo panaikinti statybos leidimą teismingumas, teismas turėjo atskirai pasisakyti dėl administracinio teismo kompetencijai priskiriamų reikalavimų pareiškimo termino ir jų priėmimo ir bylą šioje dalyje iš viso nutraukti.

20Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį nepakeistą.

21Pažymi, jog, patikslintu pareiškimu reikalaujant nugriauti neteisėtai pastatytą statinį, byla tapo teisminga bendros kompetencijos teismui. Mano, kad teismas pagrįstai, vadovaudamasis galiojančiomis teisės normomis, priėmė nutartį perduoti bylą bendrosios kompetencijos teismui, kadangi visi byloje pareikšti reikalavimai yra susiję, todėl akivaizdu, kad jie turėtų būti nagrinėjami kartu viename procese, siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus. Pabrėžia, kad visi prokuroro reikalavimai dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo yra lygiaverčiai, yra ginčijamas visų nurodomų administracinių aktų teisėtumas, atsižvelgus į tai, jog šių dokumentų išdavimo metu vieta, kurioje suprojektuota ūkininko sodyba ir pradėtas statyti gyvenamasis namas, yra miško žemėje. Pareiškimuose akcentuojama, kad minėti aktai priimti pažeidžiant Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 punktų, 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl naikintini. Pažymi, jog kaip išvestinius prokuratūra nurodė tik reikalavimus panaikinti 2009 m. liepos 31 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34, kadangi ji išduota neteisėto statybos leidimo pagrindu, bei pašalinti neteisėtos statybos pasekmes.

22Be to, nurodo, kad klausimas dėl L. K. procesinės padėties nebuvo sprendžiamas, kadangi teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, o tik sprendė prokuroro prašymą, patikslinus pareiškimą, bylą perduoti bendrosios kompetencijos teismui. Be to, nei atsiliepime į prokuroro patikslintą ieškinį, nei teismo posėdžio metu apeliantė ir jos atstovas neprašė pakeisti procesinės padėties.

23Pareiškėja B. Z. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą pagal L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarties nutraukti, kadangi ABTĮ nėra nustatyta, kad administracinio teismo nutartis, kuria perduodama byla atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, be to, tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui.

24Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su atskirojo skundo reikalavimais ir prašo jį tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – administracinę bylą pagal B. Z. R. ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro skundus nutraukti, kadangi paaiškėjo, jog skundai buvo priimti praleidus nustatytus skundų padavimo terminus.

25Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą dalyje dėl termino pareiškimui paduoti su atskiruoju skundu sutinka, kitoje dalyje apeliantės skundo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.

26Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario

277 d. nutartį palikti nepakeistą, kadangi konstatavęs, jog nagrinėjama byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui. Be to, sutinka su teismo pozicija, kad dėl naujai pareikšto reikalavimo pasikeitus bylos teismingumui, klausimą dėl bylos nutraukimo dėl galimai praleisto kreipimosi į teismą termino turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teismas, kuriam byla yra teisminga.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos visuomenės sveikatos centras raštu informavo, kad dėl atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių teisėtumo bei pagrįstumo motyvuotų prieštaravimų neturi.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad, departamento nuomone, ginčo išskaidymas į atskirus elementus ir vertinimas atsietai, nagrinėjimas skirtingų kompetencijų teismuose reikštų šalių teisių į operatyvų teismo procesą, ekonomiškumo principo pažeidimą, tai pat sudarytų prielaidas skirtingų, vienas kitam prieštaraujančių teismo sprendimų galimybei. Kadangi pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktą bylos dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose, todėl mano, šios kompetencijos teismas turėtų spręsti ir likusius aptariamoje byloje keliamus reikalavimus, kurie susiję su statybą leidžiančio dokumento išdavimu. Klausimą, ar šioje byloje terminai buvo atnaujinti pagrįstai, palieka spręsti teismo nuožiūrai.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Atskirasis skundas atmestinas.

33Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalimi, nutarė administracinę bylą perduoti pagal teismingumą nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui. Teismas šios nutarties pagrindiniu motyvu nurodė iš esmės tai, jog dalis byloje reiškiamų reikalavimų (t. y. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro patikslintame pareiškime suformuluoti reikalavimai panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2009 m. gegužės 22 d. statybos leidimą Nr. P5-56 ir įpareigoti statytoją L. K. pašalinti statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1950-5929, esantį Molėtų rajono savivaldybėje, Narušiškio k., žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0081-5792, kadastrinis Nr. 6228/0001:362) nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, todėl visa byla turėtų būti perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, nes bendrosios kompetencijos teismo platesnė kompetencija yra įtvirtinta CPK 26 straipsnio 2 dalyje, o atitinkama administracinio teismo kompetencija nėra įtvirtinta įstatyme.

34Remiantis ABTĮ 70 straipsnio 3 dalimi, paaiškėjus, kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, administracinis teismas nutartimi bylą perduoda atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui.

35Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo

36Nr. XI-992 redakcija) 1 dalyje numatyta, jog, nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:

371) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgus į paminėtų teisės normų procesinį pobūdį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi ABTĮ 4 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, kad administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu (šiuo atveju skundžiamos nutarties priėmimo metu, teismui sprendžiant prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui), ir dėl šios priežasties rėmėsi Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama aplinkybė, kurią nurodė taip pat ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, kad statyba ginčo žemės sklype, kadastro Nr. 6228/0001:362, Molėtų r., Balninkų sen., Narušiškio k., yra pradėta. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė paminėtas specialiajame įstatyme įtvirtintas procesines teisės normas, konstatuodamas, jog šioje byloje keliami reikalavimai dėl išduoto statybos leidimo panaikinimo ir pradėtos statybos padarinių šalinimo teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

38Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nagrinėjamu atveju padarytomis išvadomis dėl procesinių teisės normų, susijusių su administracinių teismų kompetencija ir rūšiniu teismingumu, aiškinimu ir taikymu. Be kita ko, teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymas nereglamentuoja atvejų, kuomet yra sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurių dalis teisminga administraciniam teismui, o kita dalis – bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgusi į tai, kad specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti dar nėra suformulavusi taisyklių, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos neseniai papildžiusios Statybos įstatymą 281 straipsnio 1 dalies normos, kai dalis byloje nagrinėtinų reikalavimų yra administracinio teisinio, o kita dalis – civilinio teisinio pobūdžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju vertintina visuma aplinkybių, reikšmingų teismingumo klausimui spręsti.

39Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad nagrinėjamoje byloje pagrindinis reikalavimas – panaikinti 2009 m. sausio 20 d. įsakymą dėl žemėtvarkos projekto – yra priskiriamas administracinio teismo kompetencijai, o visi kiti yra tik išvestiniai (nesavarankiški) reikalavimai. Pažymėtina, kad dauguma byloje pareikštų reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo yra iš esmės lygiaverčiai pagal savo svarbą ir galimą įtaką bendrai bylos baigčiai. Kilusio ginčo dalyje dėl pareiškėjos B. Z. R. reikalavimų esmė yra nuosavybės teisių gynimas, nes pareiškėja inicijavo teisminį procesą siekdama apginti savo, kaip gretimo ginčo sklypui žemės sklypo savininkės, galimai pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Todėl sprendžiant klausimą dėl administracinių teisės aktų teisėtumo, turės būti svarstoma ir dėl statybos poveikio pareiškėjos, kaip gretimo sklypo savininkės, teisėms bei interesams. Kitoje dalyje dėl prokuroro pareiškimu iškeltų reikalavimų viešojo intereso gynimas apima ne tik (ir ne tiek) administracinių aktų, kurie sąlygojo gyvenamojo namo statybą, panaikinimą, bet, visų pirma, neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą ir buvusios padėties atkūrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitoje administracinėje byloje padarė išvadą, jog „teisės aktai nenustato, kad viešąjį interesą ginantis subjektas reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo ir reikalavimus dėl statybos teisinių pasekmių šalinimo reikštų toje pačioje byloje, tačiau, tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, administracinių aktų panaikinimas pripažintinas nukreiptu į viešojo intereso gynimą tik tuo atveju, jei toks panaikinimas būtų siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padėties atkūrimu). Todėl <...> tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).

40Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ginčo esmę ir dalies reikalavimų civilinį teisinį pobūdį, pagrįstai nutarė perduoti visą bylą bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėtina, kad speciali teisėjų kolegija ne kartą yra konstatavusi, jog tais atvejais, kai ginčas susijęs su keleto civilinio teisinio pobūdžio klausimų išsprendimu, o administracinio pobūdžio reikalavimų išsprendimas nėra vienintelė sąlyga keliamam civilinio pobūdžio reikalavimui išspręsti, tikslinga taikyti absorbcijos taisyklę, pagal kurią visa byla, neišskaidant reikalavimų, perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė (CPK 26 str. 2 d.). Be to, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginiais, kad ginčo išskaidymas į atskirus elementus ir vertinimas atsietai, nagrinėjimas skirtingų kompetencijų teismuose reikštų šalių teisių į operatyvų teismo procesą, ekonomiškumo principo pažeidimą, tai pat sudarytų prielaidas skirtingų, vienas kitam prieštaraujančių teismo sprendimų priėmimui.

41Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su pareiškėjos B. Z. R. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad ABTĮ nėra nustatyta, jog administracinio teismo nutartis, kuria perduodama byla atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, be to, tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui, vis dėl to pažymi, kad skundžiamos nutarties turinys yra platesnio pobūdžio ir apima ne vien tik teismingumo klausimo nagrinėjimą, bet iš dalies aptaria ir bylos nutraukimo galimybę, paaiškėjus aplinkybėmis, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, tuo tarpu proceso įstatymai aiškiai įtvirtina, kad teismo nutartis dėl bylos nutraukimo yra skundžiama.

42Apeliantė L. K. atskiruoju skundu, be kita ko, pateikia argumentus dėl to, kad administracinė byla pagal B. Z. R. skundą ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą turi būti nutraukta, kadangi paaiškėjo, jog skundai (prašymas) buvo priimti praleidus nustatytus padavimo terminus, bei dėl to, kad po prokuroro 2010 m. spalio 5 d. pateikto patikslinto pareiškimo teismas neišsprendė jos procesinės padėties klausimo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos B. Z. R. skundas ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimas bei patikslintas pareiškimas buvo nustatyta tvarka priimti nagrinėjimui administraciniame teisme, o vėliau priimtas procesinis (tarpinis) sprendimas tenkinti prokuroro prašymą ir perduoti bylą pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2011 m. vasario 7 d. nutartyje pagrįstai nesprendė L. K. prašymo nutraukti bylą dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo, kadangi perdavus bylą pagal teismingumą, minėtą klausimą turės įvertinti kitas teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą byloje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl L. K. procesinės padėties nebuvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui.

43Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurių pagrindu, atsižvelgus į pareiškėjo pasirinktą vieno iš atsakovų buveinę, bylą nutarta perduoti būtent Molėtų rajono apylinkės teismui.

44Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista. Tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

46Trečiojo suinteresuoto asmens L. K. atskirąjį skundą atmesti.

47Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja B. Z. R. (toliau – ir pareiškėja) 2010 m. gegužės 6 d.... 5. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi (VI... 8. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies... 9. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, jog statyba ginčo žemės... 10. Nr. P5-56 bei įpareigoti statytoją L. K. pašalinti statybos padarinius –... 11. Teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 281 straipsnyje nustatyta nauja... 12. Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas padarė... 13. Vadovaudamasis minėtomis normomis, reglamentuojančiomis rūšinį... 14. Teismas taip pat nurodė, jog yra nepagrįstas L. K. prašymas nutraukti bylą... 15. III.... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju... 17. Atskirąjį skundą grindžia tokiais motyvais:
      18. B. Z. R. skundą, pateiktą teismui 2010 m. gegužės 6 d., tiek pagal 2010 m.... 19. 3.1. Teismas turėjo duomenis apie tai, jog jis savo žinion priėmė skundą,... 20. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 21. Pažymi, jog, patikslintu pareiškimu reikalaujant nugriauti neteisėtai... 22. Be to, nurodo, kad klausimas dėl L. K. procesinės padėties nebuvo... 23. Pareiškėja B. Z. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliacinį... 24. Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 25. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 26. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 27. 7 d. nutartį palikti nepakeistą, kadangi konstatavęs, jog nagrinėjama byla... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos visuomenės sveikatos centras raštu... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Atskirasis skundas atmestinas.... 33. Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011... 34. Remiantis ABTĮ 70 straipsnio 3 dalimi, paaiškėjus, kad byla priskirtina... 35. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnio (2010 m. liepos 2 d.... 36. Nr. XI-992 redakcija) 1 dalyje numatyta, jog, nustačius, kad statybą... 37. 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento... 38. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios... 39. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad nagrinėjamoje... 40. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pirmosios... 41. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su pareiškėjos B. Z. R. atsiliepime... 42. Apeliantė L. K. atskiruoju skundu, be kita ko, pateikia argumentus dėl to,... 43. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat iš esmės sutinka su... 44. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 46. Trečiojo suinteresuoto asmens L. K. atskirąjį skundą atmesti.... 47. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį palikti... 48. Nutartis neskundžiama....