Byla 2A-2326-661/2012

Dėl įgaliojimo bei buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, išnagrinėjęs bylą teismas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei N. V., trečiajam asmeniui L. A. dėl įgaliojimo bei buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, išnagrinėjęs bylą teismas,

Nustatė

2I Ginčo esmė

3Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareiškė ieškinį atsakovei L. A., prašydamas pripažinti negaliojančiu 2008 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notaro E.Aleksonio patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. ERN-811, kuriuo L. A. įgaliojo N. V. parduoti savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas butą, esantį Vilniaus miesto sav., V. M. g. 49-57, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notaro E.Aleksonio patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ERN 836, kuria L. A. pardavė N. V., a. k. ( - ) butą, esantį Vilniaus miesto sav., V. M. g. 49 -57 už 80 000 Lt. (aštuoniasdešimt tūkstančių litų); taikyti vienašalę restituciją, ir grąžinti L. A., a. k. ( - ) butą su rūsiu, esantį V. M. g. 49-57, Vilniuje, unikalus Nr. 1097-4019-3013:0029.

4Ieškovas nurodė, kad atsakovė, siekdama asmeninės turtinės naudos, sudarė su L. A. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią nesumokėjusi sutartyje nurodytos buto pirkimo- pardavimo kainos, įgijo nuosavybės teisę į butą, tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės svetimą L. A. priklausantį turtą, padarydama jai 150 000 Lt dydžio turtinę žalą.

5Atsakovė N. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškinys yra nepagrįstas. Nurodė, kad L. A. neapgaudinėjo, nesiekė jai tarpininkauti pardavime. Nupirko butą ne per įgaliojimą, o asmeniškai su savininke pasirašiusi pirkimo sutartį ir sumokėjusi L. A. sutartyje nurodytą kainą. L. A. prašė pinigų natūra, kuriuos atsakovė sumokėjo prieš pasirašant sutartį jos namuose.

6Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 –asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį patenkinti visiškai ir pripažinti negaliojančiu 2008 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notaro E.Aleksonio patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. ERN-811, kuriuo L. A. įgaliojo N. V. parduoti savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas butą, esantį Vilniaus miesto sav., V. M. g. 49-57, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu; Pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notaro E.Aleksonio patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ERN 836, kuria L. A. pardavė N. V. butą, esantį Vilniaus miesto sav., V. M. g. 49 -57 už 80 000 Lt. (aštuoniasdešimt tūkstančių litų); Taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti L. A., butą su rūsiu, esantį V. M. g. 49-57, Vilniuje, unikalus Nr. 1097-4019-3013:0029.

9Nurodė, jog pagal L. A. pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2008-08-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.10-2-421-08 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. (baudžiamosios bylos Nr. 1-33-296/2011, T I, b. l. 5). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje N. V. buvo kaltinama pagal BK 178 str. 3 d. (didelės vertės svetimo turto pagrobimas) 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu N. V. išteisino pagal BK 178 str. 3 d. (baudžiamosios bylos Nr. 1-33-296/2011, T. III, b. l. 229-234). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu N. V. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas, t. y. didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaulės būdu). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. V. kasacinį skundą, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 3 d. nuosprendį panaikino ir paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendį be pakeitimo, t. y. N. V. yra išteisinta pagal LR BK 178 str. 3 d. (baudžiamosios bylos Nr. 1-33-296/2011, T. III, b. l. 307-310).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atsakovė N. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantė savo skundą grindžia šiais argumentais:

121) teismas, vertindamas faktines aplinkybes, iš esmės rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, pagal kurią buvo pradėta byla prieš apeliantę N. V.. Ieškovas nurodo, jog ikiteisiminio tyrimo medžiaga leidžia daryti išvadą, jog N. V. apgaulės būdu suklaidino Lidiją akkuratovą ir sudarė sandorį. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek pagal BK 178 str. 3d., didelės vertės svetimo turto pagrobimas, tiek pagal BK 182 str. 2d., N. V. nebuvo pripažinta kalta, padariusi šias veikas, taip pat nebuvo nustatyta apgaulės elemento N. V. veikose, susijusios su buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymu (Lietuvos Aukščiausio teismo 2011-12-29 nutartis, b.b. 2K- 614/2011).

132) teismas, konstatuodamas CK 1.89 str., numatytą sandorio negaliojimo pagrindą, rėmėsi vien tik teismo psichiatrijos ekspertize. Teismo ekspertizės akto Nr.78TPK-65 išvada, kurioje nurodyta, jog 2008-04-22 buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (T I, b.l. 14-17). Tačiau teismas visiškai nevertino tokių aplinkybių, jog L. A., ekspertizės atlikimo metu, buvusi sąmoninga ir „linkusi paranojiškai interpretuoti įvykius, jei jie neatitinka jos interesų, siekių tikslų, šiomis interpretacijomis keičia atminties sutrikimus“. Byloje yra nustatytos aplinkybės, jog L. A. turėjo siekį parduoti butą ir išvykti gyventi į Rusiją pas gimines. Taip pat nebuvo ištirta svarbi faktinė aplinkybė, jog L. A. vienas iš atstovų, t.y., K. I. galėjo būti suinteresuota šios sutarties nuginčijimu, kadangi jos vykdoma veikla tuo metu buvo susijusi su Nekilnojamu turto, jo perpardavinėjimu.

143) Byloje nėra, jokių duomenų ar įrodymų, jog Atsakovė būtų žinojusi apie tai, jog L. A. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Aplinkybės, jog sandorio sudarymo diena L. A. kartu su N. V. buvo nuvykusi į sveikatos priežiūros centrą ir gydytoja L. A. skyrė kraujo tyrimą, nėra pagrindas teigti, jog N. V. žinojo apie tai, jog L. A. nesupranta savo veiksmų reikšmės.

154) Teismas nepagrįstai pritaikė vienašalę restituciją, kadangi remiantis LR CK 1.89 str. 2 d., esant aplinkybėms, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, kiekviena sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką pagal jį yra gavusi, t.y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sudarant sandorį, kitaip tariant, tokiais atvejais taikoma dvišalė restitucija. Apelaintė teigia, jog pinigų sumokėjimo faktas yra fiksuotas buto pirkimo-pardavimo sutartyje, kurią patvirtino notaras, L. A. šią aplinkybę patvirtino pasirašydama sutartį notarų biure.

165) N. V. taip pat mano, jog į bylą nepagrįstai nebuvo įtrauktas notaras, tvirtinęs buto pirkimo-pardavimo sandorį, teigia, jog tuo atveju, kuomet ginčijamas notarine tvarka sudarytas sandoris, trečiaisiais asmenimis turi būti įtraukiami notaras ir asmenys draudžiantys jo civilinę atsakomybę, t.y. Lietuvos notarų rūmai bei draudikas (draudimo įmonė). Notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos.

17Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė, kad teismas ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

18Trečiasis asmuo atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistu.

21Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl įgaliojimo, pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo, pinigų priėmimo-perdavimo fakto buvimo bei įrodymų vertinimo.

23Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu ir tuo atveju, jeigu sandorį sudariusio fizinio asmens būsena neatitinka fizinio asmens neveiksnumo būsenos požymių, t. y. neturi psichinės ligos ar silpnaprotystės, liudijančių apie faktinį asmens neveiksnumą, požymių, tačiau asmens būsena yra tokia, kad dėl jos sandorį sudaręs fizinis asmuo iš tikrųjų nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės (intelektinis aspektas) ir jų valdyti (valinis aspektas), kai kita sandorio šalis tokia būsena pasinaudoja. Tokia fizinio asmens būsena gali būti sukelta ligos (nebūtinai psichinės), kitokio ilgalaikio ar trumpalaikio sveikatos sutrikimo, didelio susijaudinimo, nervinio sukrėtimo, jos priežastimi taip pat gali būti, pavyzdžiui, dideli išgyvenimai, alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių, kitų cheminių medžiagų vartojimas. Tokio požiūrio aptariamuoju klausimu laikomasi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje V. N. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-993/2002; 2003 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje V. M. v. AB „Ūkio bankas“, bylos Nr. 3K-3-1022/2003; 2005 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2006 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje P. A. v. E. A., akcinė bendrovė bankas „ Hansabankas“, bylos Nr. 3K-3-256/2006), tiek ir civilinės teisės doktrinoje. Vadinasi, teismai, spręsdami ginčus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu, privalo nustatyti, ar ginčijamo sandorio sudarymo metu jį sudaręs fizinis asmuo iš tikrųjų buvo ar, priešingai, nebuvo tokios būsenos, dėl kurios negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiose bylose pareikštiems ieškiniams atmesti nepakanka nustatyti, kad ginčijamą sandorį sudaręs fizinis asmuo nesirgo psichine liga ar silpnaprotyste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009.

24Byloje esančioje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr.78TPK-65 išvadoje konstatuota, kad L. A. nuo 2008-02-20 iki 2008-06-10 dėl lėtinių somatinių ligų paūmėjimo ir lėtinio psichikos sutrikimo – organinio asmenybės ir elgesio sutrikimo dėl galvos smegenų pažeidimo ir disfunkcijos, tame tarpe įgaliojimo pasirašymo metu 2008-04-21 ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 2008-04-22, buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (T I, b. l. 14-17). Teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas pripažinti negaliojančiais abu L. A. sudarytus sandorius (įgaliojimo pasirašymą bei buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą).

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra taip pat pažymėjęs, kad, nagrinėjant civilines bylas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu, būtina įvertinti ne tik sandorį sudariusio asmens būseną, bet ir sudaryto sandorio turinį: jo naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir protingumą bei kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. N. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-993/2002; 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. AB „Ūkio bankas“, bylos Nr. 3K-3-1022/2003; 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005), tokio požiūrio aptariamuoju klausimu laikomasi ir civilinės teisės doktrinoje. Nagrinėjamoje byloje, surinkti įrodymai patvirtina, kad L. A., duodama paaiškinimą Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 4 p. nustatyta tvarka, parodė, kad N. V. buto nepardavė, pinigų negavo, pasirašė ant jai nesuprantamų dokumentų, kaip suprato, dėl buto privatizavimo. Byloje nenustatyta, kad L. A. už butą gavo 80 000 Lt, kaip nurodyta ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties 3.3 p (b.t. I, b. l. 8-11). Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sudarytus sandorius vertinant naudingumo ir pagrįstumo aspektu L. A. buvo nenaudingi, neatitinkantys jos vidinės valios, kadangi ketinimo parduoti buto N. V. L. A. neturėjo. Tą patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai (b.t. II, b. l. 67, 68). Todėl apeliantės argumentas, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi tik ekspertizės aktu yra nepagrįstas ir netenkintinas.

26Nesant įrodymų, kad pinigai už butą buvo perduoti pardavėjai L. A. notarų biure, akivaizdu, kad vienašalės restitucijos būdo parinkimas šiuo atveju buvo teisingas ir atitinkantis teisingumo bei protingumo principus. Todėl su apeliantės argumentais kolegija nesutinka.

27Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, tinkamai tyrė ir vertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus (CPK 183, 185 str.), sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.), todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

28Trečiasis asmuo L. A. prašo priteisti iš apeliantės 2178 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliantės skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. trečiajam asmeniui iš apeliantės priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.11 p., į trečiajam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia kad L. A. priteistinų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu, dydis mažintinas iki 1275 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

30Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti L. A. iš N. V. 1275 Lt bylinėjimosi išlaidų.