Byla A-261-1882-14
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinė darbuotojų profesinei sąjungai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant J. M., dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–4) panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. 1P-324 įformintą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) posto vyresniajam inspektoriui J. M..

5Paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2137 (toliau – ir Išvada) buvo nustatyta, kad Muitinės posto vyresnysis inspektorius J. M., atliekantis pareigas Lavoriškių kelio poste, netinkamai atliko savo pareigas (nevykdė teisėtų aukštesnes pareigas einančių pareigūnų ir NAS nurodymų), nors tai galėjo atlikti tinkamai, t. y. jis savo veika (neveikimu) padarė tarnybinį nusižengimą dėl didelio neatsargumo, nes nenumatė, kad gali kilti pasekmės, nors pagal aplinkybes, turimą patirtį turėjo ir galėjo jas numatyti. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, buvo priimtas sprendimas pareigūnui skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi J. M. yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys, Departamentas 2013 m. spalio 2 d. kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti jam tarnybinę nuobaudą. Tačiau Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. M. ir savo atsisakymą motyvavo tarnybinio nusižengimo sudėties faktiniu ir teisiniu vertinimais ir tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados nepagrįstumu. Pareiškėjo manymu, tokiu būdu Profesinė sąjunga viršijo savo kompetenciją. Tokią savo poziciją pagrindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (administracinėse bylose Nr. A8-265/2007, A8-673/2007, A5-791/2007, A14-1195/2007, A442-921/2008, A261-982/2008, A442-1363/2008, A143-1385/2008, A143-386/2009, A662-1080/2010, A662-2171/2011, A756-2638/2012, A261-2819/2012).

6Nurodė, kad tarnybinę nuobaudą Muitinės posto vyresniajam inspektoriui J. M. ketinama skirti nustačius jo pareigybės aprašyme nurodytų pareigų nevykdymą, vykdant tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, ir tarnybinė nuobauda nėra susijusi su šio pareigūno dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Manė, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą. Byloje nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą J. M. ketinama skirti diskriminuojant jį, kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo narį, o ne įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją.

7Pažymėjo, kad atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinės sąjunga vadovavosi Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos (šiuo metu – Profesinė sąjunga) ir Vilniaus teritorinės muitinės 2005 m. birželio 20 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties 32 ir 33 punktais, kurie yra nesusiję su atsisakymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, t. y. rėmėsi netinkamu atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pagrindu. Be to, pareiškėjo teigimu, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, siekė nesuteikti galimybės darbdaviui įgyvendinti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 35 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą tarnybinę nuobaudą skirti per vienerius metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

8Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinės sąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 28) su juo nesutiko, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

9Paaiškino, kad nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) nenumato garantijų muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, todėl, atsakovo manymu, šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatos, kuriose numatyta, kad renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (21 str.). Kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse (5 str.). Su Muitinės administracija 2005 m. birželio 30 d. buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis, kurios 35 punkte numatyta papildoma garantija renkamųjų organų nariams, t. y. kad išankstinis profesinės sąjungos sutikimas reikalingas ir dėl tarnybinio pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo, parenkant nuobaudos rūšį. Tai neprieštarauja Statuto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytam įstatymo viršenybės principui, kuriuo grindžiama tarnyba muitinėje.

10Teigė, kad tarnybinis patikrinimas J. M. atliktas tendencingai, duomenys prieštaringi, nenustatyta pareigūno tiesioginė kaltė ir nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, o grindžiami kaltinimai paremti tik prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais ir vertinimais, be to, teisės aktai ir surinkti įrodymai pritaikyti formaliai. Pareigūnas savo kaltės nepripažįsta, pareigas vykdė kaip nustatyta teisės aktais, pagal susiklosčiusią situaciją ir sudarytas darbo sąlygas. Muitinės kelio postų darbas reglamentuotas teisės aktais, kurie ir nustato, kaip turėtų veikti pareigūnai. Kelio postų darbo vietų aprašymuose nėra numatyta pareiga muitinės pareigūnui, atrinkusiam transporto priemonę detaliam muitiniam tikrinimui, imtis visų reikiamų priemonių, kad atsirinkta transporto priemonė neišvyktų iš posto teritorijos. Nėra numatyta, kokios tai turėtų būti priemonės, kada ir kaip jos naudojamos. Nėra reglamentuota ir nustatyta, kaip privalo būti kontroliuojama, kas iš pareigūnų tai privalo atlikti ir kas atsakingas už įvažiavimo-išvažiavimo į / iš posto pakeliamų užtvarų kontrolę. Todėl manė, kad nebuvo pagrindo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

11Pažymėjo, kad 2013 m. kovo 17 d., 2013 m. liepos 20 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. iš Muitinės Medininkų kelio posto tokiomis pačiomis aplinkybėmis savavališkai išvažiavo asmenys, kurių vairuojamos autotransporto priemonės buvo atrinktos detaliam muitiniam tikrinimui. Atlikus tikrinimą, posto pareigūnų kaltė nebuvo nustatyta. Toks skirtingas analogiškų įvykių vertinimas leidžia daryti išvadą dėl neigiamo požiūrio į muitinės pareigūnų dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.

12Pareiškėjo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog kitais trimis, anot atsakovo, neva analogiškais atvejais, aplinkybės buvo kitokios – ten muitinės pareigūnai atliko visus jiems pagal instrukcijas priklausančius veiksmus – lydėjo automobilius, pranešė apie pasišalinimą ir t. t. Vienas iš trijų muitinės pareigūnų taip pat buvo Profesinės sąjungos narys. Kolektyvinės sutarties 35 punktą jau yra įvertinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Dauguma atsakovo argumentų yra susiję su tarnybinio nusižengimo sudėties vertinimu.

13Atsakovo atstovė papildomai paaiškino, jog iš pareiškėjo pateiktų tarnybinių pranešimų matyti, kad dėl darbdavio kaltės nesutvarkytos darbo vietos. Reikalavimas lydėti transportą yra nepagrįstas, nes susijęs su rizika muitinės pareigūno gyvybei; keista, jog nuleidžiantį užkardą pultą turi kitas pareigūnas. J. M. atvejis turėjo būti traktuojamas analogiškai. Muitinės administracija nėra patenkinta visais Profesinė sąjungos nariais, Profesinė sąjunga žino atvejų, kuomet už paaukštinimą tarnyboje buvo siūloma išeiti iš Profesinės sąjungos. Profesinių sąjungų įstatymas leidžia kolektyvinėse sutartyse susitarti dėl papildomų garantijų.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu (b. l. 52–57) pareiškėjo prašymą tenkino. Panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. 1P-324 įformintą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui J. M..

16Remdamasis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalių (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 (nuo 2013 m. birželio 28 d.) redakcija), Statuto (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-455 redakcija (nuo 2013 m. liepos 20 d.)) 16 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nusistovėjusia teismų praktika analogiškose bylose, kad įstatymai įtvirtina principą, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso (t. y. tarnybinio ginčo) dalyvis, jai pagal teisės aktus (įstatymus) nėra leista spręsti apie traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno gal būt padaryto pažeidimo fakto nustatymą bei tarnybinės nuobaudos parinkimą, o profesinės sąjungos renkamasis organas turi įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su darbuotojo (pareigūno) naryste profesinėje sąjungoje ir jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe, teismas pripažino, kad skundžiamas atsakovo atsisakymas (kaip ir atsiliepimas į prašymą teismui) duoti sutikimą grindžiamas iš esmės argumentais dėl norimos taikyti tanybinės nuobaudos pagrįstumo pažeidimo sudėties prasme. Atsisakyme duoti sutikimą argumentų dėl nuobaudos skyrimo J. M. susiejimo su jo naryste profesinėje sąjungoje ar jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe nėra, o teisme atsakovo atstovės papildomai nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, niekaip nesusiję su pačiu J. M.. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo padarytą išvadą, kad skirtingas analogiškų įvykių vertinimas leidžia daryti išvadą dėl neigiamo požiūrio į muitinės pareigūnų dalyvavimą profsąjunginėje veikloje, nes ji, viena vertus, nėra susijusi su J. M. naryste profesinėje sąjungoje ar jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe, antra vertus, papildomi įrodymai kaip tik patvirtina, kad tarp trijų muitinės pareigūnų, kuriems už tapataus tarnybinio pažeidimo padarymą nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, yra vienas profesinės sąjungos narys. Tokia yra ir teismų praktika, kurioje, beje, yra pasisakoma ir dėl kolektyvinės sutarties 35 punkto teisinės reikšmės ginčo išsprendimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-261/2014, taip pat nutartys administracinėse bylose Nr. A5-791/2007, A756-2638/2012). Pripažįstama, kad, gavus darbdavio prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos renkamasis organas turi įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su darbuotojo (pareigūno) naryste profesinėje sąjungoje ir jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe.

17Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl muitinės viršininko prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nagrinėjo klausimus, nepriskirtus jo kompetencijai. Pasisakydama dėl atsakovo akcentuojamos kolektyvinės sutarties 35 punkto reikšmės nagrinėjamai bylai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija administracinėje byloje Nr. A143-261/2014, viena vertus, pažymėjo, kad kolektyvinės sutarties nustatytas muitinės pareigūnų tarnybinių santykių reglamentavimas negali prieštarauti Statutui. Tai yra nustatyta Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostatoje, kurioje nurodyta, kad muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Antra vertus, pažymėjo, kad tarnyba muitinėje yra grindžiama įstatymų viršenybės principu, pagal kurį muitinės pareigūno statusas, reglamentuotas šio Statuto ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip, negu įstatymu (Statuto 3 str. 2 d.). Atsižvelgdama į šiuos argumentus, kolegija, nekvestionuodama paties kolektyvinės sutarties 35 punkto, padarė išvadą, kad nagrinėjamai bylai jis neturi atsakovo nurodytos reikšmės. Todėl su šio punkto taikymu siejami atsakovo argumentai kolegijos pripažinti bylai nereikšmingais.

18III.

19Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu (b. l. 62-63) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

20Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Vadovaujantis Statuto (16 str. 3 d.) suteikta teise sudaryti kolektyvinę sutartį ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 5 punktu, bei tam tikra diskrecijos teise susitarti dėl sutarties sąlygų, 2005 m. birželio 30 d. buvo pasirašyta Profesinės sąjungos ir Vilniaus teritorinės muitinės administracijos kolektyvinė sutartis, kurios 35 punkte numatyta papildoma garantija renkamųjų organų nariams, t. y., kad išankstinis profesinės sąjungos sutikimas reikalingas ir dėl tarnybinio pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Todėl mano, kad įstatymo lygmeniu yra nustatytas principas, pagal kurį darbdaviui ir darbuotojų atstovams suteikta teisė nustatyti papildomas garantijas, jas įteisinant kolektyviniu susitarimu. Tai neprieštarauja Statuto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytam įstatymo viršenybės principui, kuriuo grindžiama tarnyba muitinėje. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (V.Ž., 2011, Nr. 163-7779) pakeitimams, kurie nustatė personalo funkcijų centralizavimą ir perėmimą iš muitinės įstaigų, t. y. muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnus priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia, skiria tarnybines nuobaudas Muitinės departamento generalinis direktorius, todėl kolektyvinės sutarties nuostatų privalu laikytis ir Muitinės departamentui, kaip teisių ir pareigų perėmėjui (1 p.).
  2. Muitinės departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas panaikinti jį, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad teismas, nagrinėdamas atitinkamą darbdavio reikalavimą, turi nustatyti ir įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Darbdavys aplinkybę, kad ginčijamas atsisakymas pažeidžia jo interesus, turi įrodyti individualiai, tai negali būti pagrindžiama vien įstatymu suteiktų teisių darbo drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu, nes priešingu atveju įstatymuose įtvirtintos profesinių sąjungų renkamojo organo narių darbo teisių garantijos ir profesinėms sąjungoms suteiktos teisės duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą būtų paverstos tik procedūra, kurią įgyvendinęs kreipimusi į teismą, darbdavys visais atvejais įgytų teisę skirti drausminę atsakomybę. Šiuo atveju Muitinės departamentas savo prašyme teismui dėl profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo nepateikė įrodymų, kad ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai. Savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių darbo drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Tokių įrodymų Muitinės departamentas nepateikė ir teismo posėdyje. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą, skiriant drausminę nuobaudą, ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

21Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 67-69) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad muitinės profesinių sąjungų atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų arba kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotųjų padėties. Vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad nenumatytas teisės aktuose tarnybos (darbo), ekonomines ir kitas socialines sąlygas bei garantijas galima įrašyti į kolektyvines sutartis tik tais atvejais, kai šios sąlygos ir garantijos neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Vilniaus teritorinėje muitinėje 2005 m. birželio 30 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostata („prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis Profsąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį“) suteikia teisę Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai atlikti skiriamos nuobaudos faktinį ir teisinį vertinimus pagrįstumo ir teisėtumo aspektais, ir priklausomai nuo to spręsti, ar skiriama nuobauda yra teisėta bei pagrįsta. Tačiau teisė atlikti tokius veiksmus yra susijusi su tarnybinio ginčo, kilusio tarp darbdavio ir valstybės tarnautojo, nagrinėjimu, o teisė nagrinėti šiuos ginčus yra suteikta tik teismui (Statuto 39 str.). Taigi Vilniaus teritorinėje muitinėje 2005 m. birželio 30 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties 35 punktu Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai yra suteiktos tokios teisės, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o tai reiškia tokios kolektyvinės sutarties nuostatos negaliojimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2007 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-265/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-673/2007, 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1195/07, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-921/2008, 2008 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-982/2008, 2008 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1363/2008, 2008 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1385/2008, 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1689/08, 2008 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1741/2008, 2009 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-386/2009, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1267/2009).
  2. Nei narystė Profesinėje sąjungoje, nei Vilniaus teritorinėje muitinėje 2005 m. birželio 30 d. pasirašyta kolektyvinė sutartis nesukuria ir negali sukurti muitinės pareigūnui išskirtinės padėties prieš įstatymą ir kitus pareigūnus, kurie nėra Profesinės sąjungos nariai. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyto būtinumo gauti profesinės sąjungos sutikimą prieš skiriant tarnybinę nuobaudą asmeniui – profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, esmę ir ribas išaiškino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo preambulės 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio, 18 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio ir 23 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame pažymėjo, kad išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas reikalingas siekiant apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organu narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Atsižvelgiant į tai, profesinė sąjunga, spręsdama, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų: ar įrodytas pažeidimo (aktas, kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui.
  3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo posto vyresniojo inspektoriaus J. M. patraukimo trnybinėn atsakomybėn aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Muitinės departamentas įrodė, kad pareigūnui skiriama nuobauda susijusi išimtinai su pareigybės aprašyme nustatytų pareigų nevykdymu. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nepateikė jokių įrodymų, kad Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui J. M. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti diskriminuojant pareigūną dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir savo teisę neduoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą grindžia tik Vilniaus teritorinėje muitinėje 2005 m. birželio 30 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatos aiškinimu, nors ši nuostata Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A8-265/2007, A8-673/2007, A14-1195/2007, A442-921/2008, A261-982/2008, A442-1363/2008, A143-1385/2008, A662-1267/2009, A143-1741/2008, A575-1689/08 pripažinta negaliojančia dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Įrodžius, kad skiriama nuobauda nėra susijusi su asmens dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, nepagrįstas nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą užkerta kelia darbdaviui užtikrinti drausmę statutinėje tarnyboje, o prasižengusiam pareigūnui garantuoja galimybę nepagrįstai išvengti tarnybinės atsakomybės.
  4. Tinkamos drausmės užtikrinimas – tai įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė, todėl darbdavys, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, privalo turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. M., įgyja nepagrįstą pranašumą prieš darbdavį ir trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą, užkerta kelią darbdaviui įgyvendinti Statuto 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, leidžiančią tarnybinę nuobaudą skirti per vienerius metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą bei teisės taikymą ginčo santykiams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, papildo pirmosios instancijos teismo motyvus dėl teisės taikymo bei aiškinimo.

26Atsakovas apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentų, kad pareiškėjas neįrodė, kokiu būdu atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui pažeidė darbdavio interesus.

27Tarnybos muitinėje statuto 16 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad muitinės pareigūnų bendrąsias teises ir pareigas nustato Muitinės įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai.

28Šiam ginčui taikytino Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad šio įstatymo taikymo ypatumai krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatyti šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

29Minėtas teisinis reguliavimas reiškia, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas pagal savo pobūdį yra bendroji teisės norma, o teisės normos, nustatančios Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo taikymo ypatumus krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitų organizacijų veikloje, yra specialiosios teisės normos Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1179/2013).

30Pažymėtina, kad Tarnybos muitinėje statutas bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo muitinės pareigūnams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237, nereglamentuoja klausimų, susijusių su išankstiniu profesinės sąjungos sutikimu, skiriant tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnams.

31Tačiau Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta garantija – gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą prieš skiriant tarnybinę nuobaudą asmenims, kurie yra atitinkamoje organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariai. Ši nuostata taikytina ir muitinės pareigūnams.

32Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant panašias bylas, yra nustatyta, kad teisiniai santykiai dėl muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojami Tarnybos muitinėje statuto. Šio statuto 33-37 straipsniai, kuriuose nustatyti muitinės administracijos (darbdavio) kompetencija ir atitinkamos muitinės pareigūno teisės, tačiau nėra jokių nuorodų apie profesinės sąjungos dalyvavimą muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese. Tokių nuorodų nėra ir kituose valstybės pareigūnų patraukimą tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojančiuose teisės aktuose (Valstybės tarnybos įstatymas, Tarnybinių nuobaudų skyrimo muitinės pareigūnams taisyklės). Tai reiškia, kad įstatymo lygmeniu yra nustatytas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Pažymėtina, kad tai atitinka Tarnybos muitinėje statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Vis dėlto teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Tarnybos muitinėje statutui nenustatant jokių kitų muitinės profesinių sąjungų veiklos ypatumų, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui, kuris yra veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narys (išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų), taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (plačiau žr. 2009 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-386/2009; taip pat žr. 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3432/2011).

33Tokiu būdu, skiriant nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

34Nei Profesinių sąjungų įstatyme, nei Darbo kodekse nepateikta pagrindų ar aplinkybių, kurioms esant profesinių sąjungų renkamasis organas turi teisę netenkinti darbdavio prašymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į įmonėje veikiančios profesinės sąjungos komitetą, iš esmės paliekant tai klausimą (prašymą) sprendžiančio subjekto nuožiūrai.

35Vertinant profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti sutikimą apimtį, yra reikšmingos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimo nuostatos. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.

36Konstitucinis Teismas išskyrė pagrindinį atsisakymo duoti sutikimą skirti nuobaudą pagrindą – tai asmens diskriminavimo faktą dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, profesinė sąjunga, spręsdama sutikimo skirti muitinės pareigūnui tarnybinę nuobaudą davimo klausimą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę priimti sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Teisėjų kolegija taip pat nesutiko, kad šiuo atveju gali būti taikomas kolektyvinės sutarties, sudarytos tarp Vilniaus teritorinės muitinės ir Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos, 35 punktas. Pagal šį punktą, prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą, darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis profsąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Minėtos kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatos, kuriomis profesinei sąjungai suteikiama teisė vertinti muitinės pareigūnui numatomos skirti tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą bei, atsižvelgiant į tokį vertinimą, neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, negalioja ir jomis negali būti vadovaujamasi.

37Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatavo, kad gavusi pareiškėjo prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, profesinė sąjunga turėjo įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos E. S. skyrimas nėra susijęs su jo naryste profesinėje sąjungoje ar jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe. Tačiau atsakovas neturėjo teisinio pagrindo analizuoti ir vertinti tarnybinio pažeidimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad atsakovo atsisakymas yra neteisėtas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1267/2009).

38Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalimi yra nustatyta, kad darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. Teismas gali panaikinti tokį sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus. Todėl pagrįsti atsakovo argumentai, kad šias aplinkybes privalo įrodyti darbdavys, nes jie grindžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 nuostatomis.

39Apibendrinant minėtas nuostatas, konstatuojama, kad spręsdamas ginčą dėl Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo, kai įmonėje veikiantis profesinės sąjungos renkamasis organas neduoda sutikimo profesinės sąjungos renkamojo organo nariui skirti tarnybinę nuobaudą, teismas privalo įvertinti, ar atsisakymu nėra pažeidžiami darbdavio interesai, t. y. patikrinti pažeidimo padarymo faktą ir įvertinti, ar profesinės sąjungos narys darbdavio nėra diskriminuojamas jam inkriminuojamu tarnybiniu nusižengimu dėl jo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose.

40Šioje byloje pareiškėjas 2013 m. spalio 2 d. prašymą Nr.(5.34)3B-11374 dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą atitinkamai motyvavo ir suteikė galimybę Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir medžiaga dėl padaryto pažeidimo fakto. Priešingai Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti nuobaudą, nepagrindė savo atsisakymo aplinkybėmis, kad J. M. nuobauda galimai gali būti skirta dėl jo veiklos profesinės sąjungos renkamame organe. Teismas, įvertinęs minėtus dokumentus, turėjo pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas.

41Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo sprendimą dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. M., tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

44Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 5. Paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.... 6. Nurodė, kad tarnybinę nuobaudą Muitinės posto vyresniajam inspektoriui J.... 7. Pažymėjo, kad atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą,... 8. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinės sąjunga atsiliepime į... 9. Paaiškino, kad nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir... 10. Teigė, kad tarnybinis patikrinimas J. M. atliktas tendencingai, duomenys... 11. Pažymėjo, kad 2013 m. kovo 17 d., 2013 m. liepos 20 d. ir 2013 m. rugpjūčio... 12. Pareiškėjo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papildomai... 13. Atsakovo atstovė papildomai paaiškino, jog iš pareiškėjo pateiktų... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu (b. l.... 16. Remdamasis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalių (2013 m.... 17. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl muitinės... 18. III.... 19. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu (b. l.... 20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    21. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 22. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Tarnybos... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos... 26. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentų, kad pareiškėjas... 27. Tarnybos muitinėje statuto 16 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad muitinės... 28. Šiam ginčui taikytino Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 1... 29. Minėtas teisinis reguliavimas reiškia, kad Lietuvos Respublikos profesinių... 30. Pažymėtina, kad Tarnybos muitinėje statutas bei Tarnybinių nuobaudų... 31. Tačiau Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir... 32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant panašias... 33. Tokiu būdu, skiriant nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui,... 34. Nei Profesinių sąjungų įstatyme, nei Darbo kodekse nepateikta pagrindų ar... 35. Vertinant profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti sutikimą... 36. Konstitucinis Teismas išskyrė pagrindinį atsisakymo duoti sutikimą skirti... 37. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatavo, kad gavusi pareiškėjo... 38. Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalimi yra nustatyta, kad darbdavys turi teisę... 39. Apibendrinant minėtas nuostatas, konstatuojama, kad spręsdamas ginčą dėl... 40. Šioje byloje pareiškėjas 2013 m. spalio 2 d. prašymą Nr.(5.34)3B-11374... 41. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą... 44. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą palikti... 45. Nutartis neskundžiama....