Byla 1-60-269/2012

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant A. Čižienei, dalyvaujant prokurorui V. Jevmenovui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

2A. K. (A. K.) a.k. ( - ) gim. ( - ) Vilniaus r., LR pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis ( - ) neteistas, 2009-03-12 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-03878-08 vadovaujantis LR BPK 212 str. 8 p. tyrimas nutrauktas;

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Nustatė

4A. K. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

5jis, 2011-05-25 apie 23 val., ( - ), šalia kultūros namų pastato, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam A. S. dešinės ir kairės rankų kumščiais du kartus į veidą, po ko vieną kartą į galvą, padarydamas nuketėjusiajam A. S. apatinio žandikaulio dešinės pusės srities sumušimą, pasireiškusi minkštųjų audinių patinimu su apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžiu 48 danties srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

6A. K. (toliau-kaltinamasis) kaltu padaręs inkriminuojamą jam nusikaltimą prisipažino iš dalies ir parodė, kad kai A. S. jam paskambino kalbėjosi ramiai, jis klausė kaip jam sekasi, norėjo, kad atiduotų skolą už telefoną, kurį pirko jo pažįstamas Ž. Pasakė, kad pinigų neatiduos, nes niekam neskolingas. Nukentėjusysis paklausė kur jis yra, pasakė, kad atvažiuos. Jie stovėjo, kalbėjo, jis nusisuko, pasijuokė ir tuo metu jam A. dešine ranka trenkė į kairį smilkinį. Jis jam norėjo antrą kartą trenkti, bet jis išsisuko ir tada sudavė jam du smūgius, tai buvo jo savigyna. Anksčiau jis lankė boksą, todėl suveikė savigynos jausmas. Pribėgo Augustino sesuo, bandė jį mušti, ji su kaire ranka pateikė į stovintį automobilį. Jo pirmo veiksmų jokių nebuvo, jis nukentėjusiojo nestūmė, tik juokėsi. Jis nukentėjusiajam sudavė du smūgius, vieną kartą į žandikaulį, kitą kartą į veido sritį. Pirma su viena ranka sudave, kitą kartą su kita ranka. Jis smūgiavo, nes norėjo sustabdyti kitus neteisėtus Augustino veiksmus, nors galėjo ir kitaip jį sustabdyti. Dėl savo sužalojimų jis nesikreipė, buvo mėlynė ir skaudėjo kai valgė. Po dviejų savaičių jo sužalojimai sugijo. Jis nelabai sutinka atlyginti ligonių kasų žalą. Mano, kad žala per didelė ir jis neturiu pinigų. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys mano visai nepagrįstas, jis jam padarė žalą, bet tik ne tokią. Jis gauna 500 Lt, dirba „Iki“ parduotuvėje. Sutinka gal 500 Lt duoti už moralinę žalą. Atsiprašyti nenori (b.l. 51-57, 118-119).

7Kaltinamojo A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. visiškai įrodyta sekančiais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

8nukentėjusiojo A. S. (toliau-nukentėjusysis) parodymais, kad jis paskambino A., nes jis jam buvo skolingas 250 Lt už telefoną. Paklausė ar jis dirba, pasakė, kad taip. Paprašė, kad jam skolą bent dalimis grąžintų. Jis pasakė, kad apie jokią skolą nieko nežino, pasakė atvažiuoti prie klubo, išsiaiškinsime viską. Jis nuvažiavo, A. K. atėjo vienas, paskui dar žmonių prisirinko. Jie kalbėjosi, jį Artiomas pastūmė, jis jam trenkė, prasidėjo muštynės ir jam buvo sulaužytas žandikaulis. Jis ikiteisminio tyrimo metu sakė apie pastūmimą. Kai jį kaltinamasis pastūmė, jis jam trenkė, gal į galvą pataikė. Jis supranta, kad jo sudavimas buvo neteisėtas. Po sudavimo kaltinamasis jį pradėjo mušti. Vienas smūgis buvo į žandikaulį, antras smūgis kažkur prie akies. Jis buvo blaivus, o kaltinamasis nežino, gal buvo kažkiek išgėręs. Prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Lt jam nuolat skauda žandikaulį. Gydymo įstaigoje jam buvo kaulas įstatytas į vietą ir uždėtas įtvaras. Jis tris mėnesius vaikščiojo su įtvaru, valgyti nelabai ką galėjo. Buvo nemalonu vaikščioti su įtvaru. Buvo prirašyta vaistų. Iki šiol kaltinamasis neatsiprašė (b.l. 8-9, 117-118).

9Liudytojos I. G. parodymais, kad ji nukentėjusiojo sesuo. Iš darbo grįžusi broliui pasakė, kad matė dirbantį A. K.. Tai galėjo būti gegužės mėnuo. Kadangi A. K. buvo skolingas už parduotą telefoną jos broliui, brolis paskambino K., jis pasakė atvažiuoti ir išsiaiškinti. Jie su broliu nuvažiavo, A. K. išėjo pasikalbėti prie kultūros namų ir pradėjo stumdytis. Buvo daugiau žmonių. Ji stovėjo toliau ir negirdėjo apie ką brolis kalbėjosi su A.. Jie atvykę į susitikimą galvojo, kad Artiomas dalį skolos grąžins nes broliui paskambinus jis sutiko susitikti ir pakalbėti dėl skolos dengimo. Ji buvo 15-20 m nuo brolio ir Artiomo. Gatvė buvo apšviesta. Pirmas jos brolį pastūmė A. K.. Tada prasidėjo grumtynės ir jos brolis nuo stipraus smūgio suklupo. Ji tada pribėgo. ji nematė, kas pirmas sudavė po A. K. pastūmimo. Ji matė, kad vyksta muštynės, matė, kad abu kumščiuojasi. Gal 15 min. vyko smurtavimas. Šalia stovėjo policija, ji bėgo policijos –pareigūnų kviesti kviesti, bet jie nereagavo, tik jai greitąją iškvietė. Prieš smurtavimą A. K. rėkė, kad neskolingas mano broliui jis nieko ir nieko neatiduos. Ji matė tiek vieno, tiek kito kumščiavimą, tik negali pasakyti kas pirmas sudavė ir kiek smūgių buvo. Ji ėjo brolio ginti, net sau pirštą susilaužė. Negali pasakyti ar ji Artiomą atstūmė nuo brolio, ji bandė suduoti, kad pati susižalojo. Buvo atėjusių kitų nepažįstamų vaikinų, kurie norėjo atskirti Artiomą nuo brolio. Jos broliui lūžo žandikaulis, o A. K. nė mėlynės nebuvo, jam nieko nuo muštynių neatsitiko. Brolis iškarto nesikreipė į medikus. Jis po poros dienų kreipėsi į Žalgirio kliniką, kur pasakė, kad reikia operuotis. Jis pragulėjo 3 dienas. Buvo nustatytas žandikaulio lūžis. Kai paleido iš ligoninės brolį gydėsi pastarasis ambulatoriškai namuose. Vėliau kai reikėjo pasitikrinti kreipėsi į polikliniką. Prieš įvykį ji su broliu buvo gal po butelį, gal mažiau alaus sugėrę, o ar A. K. buvo blaivus nežino (b.l. 30-31, 111-114).

10Liudytojas R. K. parodė, kad įvykį matė. Jis su broliu A. K. atvyko į diskoteką. Paskambino broliui S., jo brolis paprašė su juo nueiti, nors nesuprato dėl ko turi eiti, bet nuėjo. Brolis nebuvo skolingas, nes telefoną iš S. pirko ne brolis, o jo draugas. Su Sinkevičiumi susitikti buvo nuėję 7 žmonės. Jie iš pradžių nežinojo, kad brolis aiškinsis dėl skolos, tiesiog stovėjo netoli. Jam nukentėjusysis ir jo sesuo pažįstami. Iš jų pusės buvo dar du iš matymo jam pažįstami vaikinai. Jis su broliu priėjo, pasisveikino. Pokalbis prasidėjo nuo to, kada brolis Augustinui skolą grąžins. A. S. sakė, kad brolis jam skolingas už kažkokį mobilų telefoną 250 Lt. Pirmą smūgį sudavė A. S. kumščiu jo broliui į žandikaulį. Jis pataikė, smūgis buvo stiprus. Po A. S. smūgio broliui, brolis bandė apsiginti, jis sudavė atgal A. S., o tada jie puolė skirti juos. Augustino sesuo puolė taip pat, paskui rėkė, kad jie ją sumušė, sulaužė ranką. A. su broliu dar ne po vieną smūgį vienas kitam sudavė. Ten buvę kiti asmenys nesimušė, bandė atitraukti tik A. nuo A.. Kai baigėsi muštynės prasidėjo vėl šnekos. Kai pasakė, kad iškviesta policija jie išsiskirstė. Greitosios pagalbos niekas nekvietė. Jis dar pastebėjo, kad visi iš A. S. pusės visi buvo apsvaigę arba nuo alkoholio arba nuo psichotropinių medžiagų. Iš jų pusės buvo visi blaivūs. A. K. patyrė kūno sužalojimus. Buvo mėlynė prie žandikaulio. Brolis nesikreipė į policiją ar teismą, gydėsi tik namuose, į gydymo įstaigą nesikreipė. A. K. nuo A. S. tik gynėsi. Kai A. S. sudavė broliui, brolis tiesiog gynėsi ir reagavo sportine reakcija į smūgį, nes matėsi, kad seks kiti smūgiai. Jei būtų brolis bandęs paguldyti ant žemės jis būtų galvą sužeidęs Sinkevičiui (b.l. 42-43, 110, 113-114).

11Liudytoja S. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos vaikino brolis. Nukentėjusįjį tik iš matymo pažįsta. Jie įvykio vakarą nuvažiavo į diskoteką. A. S. paskambino, paprašė, kad reikia susitikti ir jie nuėjo. Augustinas iš Artiomo reikalavo kažkokių pinigų. Ji buvo šalia, viską puikiai girdėjo, nes A. labai šaukė. Prie jų buvo dar A. ir keli dar vaikinai, kurių vardų nežino. Visi buvo atsitiktinai ten, bet vėliau suprato, kad vyksta konfliktas. Augustinas iš Artiomo reikalavo 250 Lt. Artiomas buvo nustebęs. A. pradėjo konfliktuoti, muštis. Buvo įžeidimai, pakeltas tonas. Bandė įžeidimais įtikinti A.ą, kad tikrai jis skolingas. A. S. buvo skolingas kitas asmuo ne Artiomas. Pirmas nukentėjusysis su ranka smogė A. K. kumščiu. Prieš smūgį niekas nieko nestūmė, nebent jau nematė. Augustinas trenkė, kai Artiomas su kitu draugu kalbėjosi. Po pirmo smūgio Artiomas nieko nedarė. Antrą kartą dar bandė Augustinas suduoti, bet tada jau Artiomas išsisuko. Vėliau jau nieko nematė, nes jie visi nuėjo į tamsiausią vietą. Iš jų pusės visi buvo blaivūs, o iš kitos pusės visi buvo apsvaigę nuo alkoholio. Įvykio metu A. S. sesuo Irma buvo, ji buvo neblaivi (b.l.44-45, 109, 114-115).

12Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis pažįstami. Su nei vienu nesibarė, santykiai normalūs. Kaltinime minimą konfliktą matė, bet nežino kodėl jis prasidėjo. Jie buvo su draugai prie kultūros namų. A. paskambino A., pasakė, kad reikia susitikti. Jie visi nuėjo. A. A. pradėjo kalbėti ir netikėtai Augustinas trenkė Artiomui, Artiomas jam trenkė atgal. Taip viskas ir prasidėjo. Jis nuėjo kartu su Artiomu tik todėl, kad buvo šalia jo ir atvykęs kartu. Vėliau sužinojo dėl kokios priežasties nuėjo A. su A. pasikalbėti. Buvo vieta, kurioje kalbėjosi kaltinamasis su nukentėjusiu, apšviesta. Tai buvo apie 300 m. nuo kultūros namų. Visi buvo greta. Iš Augustino pusės buvo jo sesuo ir dar keli draugai. Iki smurtavimo nebuvo stūmimo jokio. A. A. tiesiog netikėtai smogė. Jis buvo visai prie pat, todėl gerai matė, kad pirmas sudavė . o A.tik atgalinį smūgį sudavė. V. A. su A. atsitraukė ir toliau muštynės vyko. Buvo vienas žmogus blaivus. Jis buvo pora gurkšnių išgėręs. Iš jų pusės buvo visi labai nedaug išgėrę, o iš Sinkevičiaus pusės nežino ar buvo blaivūs, jau nežiūrėjo muštynių metu kas blaivus, o kas ne. Pas A. pastebėjo gumbą prie akies. A. stipresnius kūno sužalojimus patyrė matyt dėl jėgos skirtumo. Įvykio metu buvo necenzūrinių žodžių. Vienas ant kito jie sakė (b.l. 46, 108, 116).

132011-05-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1749/11(01) nurodoma, kad A. S. nustatyta apatinio žandikaulio dešinės pusės srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu su apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžiu 48 danties srityje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, smūgio į apatinio žandikaulio dešinės pusės sritį pasėkoje (pvz. kumščiu, koja), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2011-05-21). A. S. nustatytų sužalojimų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno smūgio į apatinio žandikaulio dešinės pusės sritį. Jei smūgių buvo ir daugiau, jų objektyvūs požymiai liko neužsifiksavę. Sužalojimas padarytas kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Konkretizuoti kokiu daiktu buvo padarytas sužalojimas nėra galimybės, nes sužalojimo vietoje pėdsakų, identifikuojančių traumavusį daiktą nėra. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikauli dešinės pusės lūžio A. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. A. S. nustatytas sužalojimas nėra būdingas griuvimui ( b.l. 12-14).

14Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta nukentėjusiojo protokolu-pareiškimu ir kita bylos medžiaga (b.l. 1, 32-41, 61-66).

15Tokiu būdu, byloje surinkti ir ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo A. K. kaltę dėl nukentėjusiojo A. S. tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymais, kurie iš dalies sutampa. Teismas konstatuoja, jog byloje nėra nustatyta aplinkybė, kas buvo šio konflikto iniciatorius, t.y. kuris pirmas sudavė smūgius, kadangi kaltinamojo bei nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai apie tai yra skirtingi: nukentėjusysis tvirtino, kad jis tik pastūmė kaltinamąjį, o jis po to sudavė jam du smūgius, kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusysis pirmas jam sudavė, o jis tik gynėsi nuo jo. Liudytojai iš kaltinamojo pusės parodė, kad nukentėjusysis taip pat pirmas sudavė, o liudytoja- sesuo nukentėjusiojo parodė, kad A. K. pirmas sudavė du smūgius. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog yra nustatyta aplinkybė, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu jie susimušė ir nukentėjusiajam padaryti sužalojimai jam buvo padaryti būtent konflikto kilusio tarp jų metu. Vienok šie duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog šis sužalojimas padarytas pirmajam sudavus A. K., kadangi, kaip jau minėta, tokios išvados nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Tačiau byloje surinkti įrodymai, o būtent paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, o taip pat specialisto išvada apie A. S. padarytus sužalojimus sudaro pagrindą konstatuoti, jog kaltinamasis tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė dešinės ir kairės rankų kumščiais du kartus į veidą, po ko vieną kartą į galvą. Specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, o taip pat kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais visiškai nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų. Šiuo atveju esant materialiai nusikaltimo sudėčiai kaltinamojo veiksmų kvalifikacijai svarbi kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų sunkumo laipsnis. Specialisto išvada metu nustatyta, kad A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl konstatuotina, kad A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

16Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

17Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Tačiau vertinant A. K. padaryto nusikaltimo pavojingumą pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas suduodant smūgius nukentėjusiajam, taip pat ir į galvą, o tai rodo kaltinamojo neatsakingą požiūrį į žmogaus sveikatą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad dėl tokios kaltinamojo veikos atsirado sunkiai pataisomos pasekmės nukentėjusiojo A. S. sveikatai (nustatytas dešinės pusės žandikaulio lūžis). Visos šios aplinkybės didina veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir sunkina kaltinamojo teisinę padėtį. Tačiau svarbi aplinkybę skiriant bausmę yra ta, jog kaltinamasis A. K., anksčiau nebuvo teistas, tik vieną kartą baustas administracine tvarka ir tas pažeidimas nebuvo nukreiptas prieš žmogaus sveikatą bei padaręs nusikaltimą už kurį buvo atleistas nuo atsakomybės (b.l. 72). Tai leidžia daryti išvadą, jog toks kaltinamojo elgesys yra atsitiktinis ir daugiau nepasikartos, tačiau, kaip matyti, pats kaltinamasis dėl tokio savo elgesio nesigaili ir neatsiprašė nukentėjusiojo. Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo asmenybę, vadovaujantis BK 55 str. darytina išvada, jog yra pagrindas A. K. už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismas konstatuoja, jog byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į BK 41 str. nustatytą bausmės paskirtį yra pagrindas už padarytą nusikalstamą veiką skirti A. K. įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą vidurkio ribose skiriant teismo įpareigojimus ir draudimą (b.l. 67-80).

18Civilinio ieškovo A. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Kaip matyti, nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 15).

19Teismas konstatuoja, kad neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdas. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala gali būti priteisiama, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas. Iš nukentėjusiojo, parodymų matyti, kad jis dėl sumušimų gulėjo ligoninėje. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pažyma ( b.l. 23-24), kurioje nurodyta, jog A. S. laikotarpiu nuo 2011-05-24 iki 2011-05-26 buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo 1739,77 Lt (b. l. 23-24). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog dėl sumušimų jis patyrė fizinį skausmą, o gydymas ligoninėje ir vėlesnis nedarbingumas sukėlė jam dvasinius nepatogumus bei sukrėtimus, emocinę depresiją, t.y. jam buvo padaryta neturtinė žala. LR CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir teismo praktiką. A. K. veika padaryta tyčia, suduodant nukentėjusiajam daugybinius smūgius. Nors kaltinamojo atlyginimas yra nedidėlis, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti jo nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą, juo labiau, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino A. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstu ir sutiko atlyginti 500 Lt (b .l. 119). Tokiu būdu, įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais teismas daro išvadą, jog yra pagrindas iš A. K. nukentėjusiojo A. S. naudai priteisti 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

20Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikštas ieškinys dėl 1739, 77 40 Lt turtinės žalos atlyginimo vadovaujantis LR CK 6.363 str. 2 d. tenkintinas visiškai, kadangi byloje yra nustatyta aplinkybė, jog gydymo išlaidos padarytos dėl kaltinamojo A. K. kaltės gydant nukentėjusįjį A. S. (b.l. 17-26, 27-28).

21Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki kol nuosprendis įsiteisės A. K. paliktinas nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas (b.l. 58-59).

22Dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena (CD diskas) su telefono skambučio skaitmeniniu garso įrašu saugotinas byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 35-41).

23Teismas, vadovaudamasis LR ( - )309, 313 str.,

Nutarė

24A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę bei per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo ir gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir lankytis teismo nustatyto draudimo, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimą ir įpareigojimus, nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, o taip pat, uždrausti bendrauti su A. S., a.k. ( - )

25Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki kol nuosprendis įsiteisės A. K. palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

26Priteisti iš A. K. A. S. naudai 3 000 (trijų tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje A. S. civilinio ieškinio netenkinti.

27Priteisti iš A. K. Valstybinei ligonių kasai 1739,77 (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt devynių Lt 77 ct) Lt turtinės žalos atlyginimo.

28Dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmeną (CD diską) su telefono skambučio skaitmeniniu garso įrašu saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

29Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas... 2. A. K. (A. K.) a.k. ( - ) gim. ( - ) Vilniaus r., LR pilietis, nevedęs,... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.... 4. A. K. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:... 5. jis, 2011-05-25 apie 23 val., ( - ), šalia kultūros namų pastato, tarpusavio... 6. A. K. (toliau-kaltinamasis) kaltu padaręs inkriminuojamą jam nusikaltimą... 7. Kaltinamojo A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos... 8. nukentėjusiojo A. S. (toliau-nukentėjusysis) parodymais, kad jis paskambino... 9. Liudytojos I. G. parodymais, kad ji nukentėjusiojo sesuo. Iš darbo grįžusi... 10. Liudytojas R. K. parodė, kad įvykį matė. Jis su broliu A. K. atvyko į... 11. Liudytoja S. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos vaikino brolis.... 12. Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis pažįstami. Su... 13. 2011-05-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus... 14. Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta nukentėjusiojo... 15. Tokiu būdu, byloje surinkti ir ištirti įrodymai visiškai patvirtina... 16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.... 17. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 18. Civilinio ieškovo A. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš... 19. Teismas konstatuoja, kad neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens... 20. Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikštas ieškinys dėl 1739,... 21. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki kol... 22. Dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena... 23. Teismas, vadovaudamasis LR ( - )309, 313 str.,... 24. A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 25. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki kol... 26. Priteisti iš A. K. A. S. naudai 3 000 (trijų tūkstančių) Lt neturtinės... 27. Priteisti iš A. K. Valstybinei ligonių kasai 1739,77 (vieno tūkstančio... 28. Dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmeną... 29. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus...