Byla e2S-1946-864/2018

Dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus BUAB „Vilniaus lobiai“, atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „Valdymo ekspertai“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3602-868/2018 pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Kreditorius BUAB „Vilniaus lobiai“, atstovaujamas bankroto administratoriaus MB „Valdymo ekspertai“, (toliau – kreditorius) 2018 m. kovo 6 d. pateikė teismui skundą dėl 2018 m. vasario 20 d. A. A. fizinio asmens bankroto kreditorių susirinkimo nutarimų (toliau – skundas), kuriuo prašė teismo panaikinti visus 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus (toliau ir ginčijami nutarimai, nutarimai) bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų galiojimą.
2. Kreditorius paaiškino, kad 2018 m. vasario 20 d. buvo sušauktas pirmasis bankrutuojančio fizinio asmens A. A. (toliau ir bankrutuojantis asmuo) kreditorių susirinkimas, kuris, anot kreditoriaus, įvyko šiurkščiai pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančio fizinio asmens pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, kitus fizinio asmens bankrotą reglamentuojančius teisės aktus. Kreditoriaus teigimu, 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ženkliai pažeidžiant Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, pranešimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą buvo klaidinantis, nebuvo aišku, ar tai pradinis ar pakartotinis kreditorių susirinkimas, todėl yra pagrindas, anot kreditoriaus, naikinti visus 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus.
3. Be kita ko, kreditorius taip pat atkreipė dėmesį, kad terminas pateikti mokumo atkūrimo planą teismui baigėsi vėliausiai 2018 m. vasario 8 d., o 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo metu šis terminas jau buvo pasibaigęs. Anot kreditoriaus, be kita ko, mokumo atkūrimo plane nenurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, neaiškiai nurodytos administravimo išlaidos, neteisingai nurodytas kreditoriaus UAB „Indebt“ finansinis reikalavimas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

4. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 14 d. priėmė nutartį, kuria kreditoriaus skundą atmetė ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas nurodė, jog sutinka, kad šiuo atveju buvo pažeisti kreditorių susirinkimo sušaukimo ir mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui tvirtinti terminai, tačiau pažymėjo, kad savo ruožtu kreditorius nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigi, jog šie pažeidimai yra esminiai. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad procesinių terminų pažeidimas neturėjo reikšmingos įtakos priimtiems sprendimams, todėl kreditoriaus argumentus šioje dalyje atmetė.
6. Teismas nurodė, kad iš mokumo atkūrimo plano turinio matyti, kad mokumo atkūrimo plane nurodyta: jog ne rečiau kaip kas pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui išmokamos lėšos, vadovaujantis FABĮ 29 straipsniu iki 280 Eur per mėnesį, laikantis plane nurodytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos; kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai; jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skundo argumentas, jog nebuvo pateiktas svarstyti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, nepagrįstas. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad įvykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 62,56 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, todėl 0,03 proc. ir 3,16 proc. visų kreditorių reikalavimų skirtumas (t. y. ši klaida) nedaro įtakos kreditorių susirinkime priimtiems rezultatams.
7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui skaičiuojamų išlaidų suma ir dydis yra aiškūs. Nurodė, kad nors iš pateikto skundo argumentų iš esmės matyti, kad kreditorius nesutinka su administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dydžiais, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalis nustato, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, o ne teismas.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kreditorius nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų jo skundo reikalavimus, ir neįrodė grėsmės, dėl ko pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas atmetė.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

9. Kreditorius atskiruoju skundu prašo teismo: 1) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti ginčijamų nutarimų galiojimą iki bus išnagrinėtas šis skundas; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-3602-868/2018; 3) tenkinti kreditoriaus skundą.
10. Kreditoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesigilino į susiklosčiusias faktines aplinkybes, t. y. neatsižvelgė į praleistų mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui tvirtinti terminų trukmę, nesiaiškino kada vyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kodėl apie jį nebuvo informuoti visi kreditoriai, nevertino bankrutuojančio asmens procesinio elgesio, imperatyvių įstatymo normų pažeidimą laikė mažareikšmiu, dėl ko nutartis laikytina esant neteisėta ir turi būti panaikinta. Kreditorius atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateiktas prašymas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, kadangi per FABĮ nustatytą terminą nebuvo pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas, tačiau šis prašymas iki šiol nėra išspręstas.
11. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. kad kreditorius neturi informacijos kada ir kas svarstė pirminį bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą, šio mokumo atkūrimo plano projektas kreditoriui nebuvo pateiktas, kreditoriui nebuvo suteikta galimybė dėl jo pasisakyti ar balsuoti neaišku kada vykusiame pirmajame kreditorių susirinkime (vienuose procesiniuose dokumentuose teigiama, kad pirmasis kreditorių susirinkimas vyko 2018 m. sausio 31 d., kituose nurodoma, kad pakartotinis susirinkimas tik buvo planuojamas šaukti 2018 m. vasario 1 d., o 2018 m. vasario 20 d. galiausiai įvyko kreditorių susirinkimas). Kreditoriaus nuomone, ginčo nutartį teismas priėmė ignoruodamas kreditorių mažumos interesus ir pateisindamas nesąžiningą bankrutuojančio asmens elgesį.
12. Kreditorius nurodo, kad mokumo atkūrimo plane iš esmės nėra sudarytas mokėjimo kreditoriams grafikas, t. y. nėra aišku, kokiomis proporcijomis, iš kokių lėšų bus tenkinami kreditorių reikalavimai, kas akivaizdžiai pažeidžia kreditorių teisę gauti bent dalį savo finansinių reikalavimų patenkinimo, neužtikrina skolininko ir kreditorių pusiausvyros principo.
13. Kreditoriaus nuomone, šiuo atveju taip pat nėra aišku, ar kreditoriai balsavo ir pritarė tik dėl išlaidų, nurodytų mokumo atkūrimo plano 6 dalyje, ar kartu ir dėl išlaidų nurodytų ir kitose plano dalyse.
14. Atkreipia dėmesį, kad kreditorius pateikė pakankamai įrodymų ir argumentų dėl esminių procedūrinių pažeidimų bei imperatyvių FABĮ normų nepaisymo šaukiant bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimą ir teikiant teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą, todėl teigti, kad kreditorius nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų jo skundo reikalavimus, nėra pagrindo. Nurodo, kad tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iki skundo išnagrinėjimo būtų išlaikyta nepakitusi padėtis, nebūtų įgyvendinami prima facie nepagrįsti kreditorių susirinkimo sprendimai, nebūtų neteisėtai skirstomos/naudojamos lėšos.
15. Bankrutuojantis asmuo atsiliepimu prašo teismo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Pažymi, kad apeliantas nurodo, jog 2018 m. vasario 20 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas pažeidžiant terminus, tačiau visiškai nepaaiškina, kokius teisinius padarinius tai galėtų suponuoti ar kaip galėtų įtakoti šią bankroto bylą. Atkreipia dėmesį, jog mokumo atkūrimo plane aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma kokia eile ir tvarka su kreditoriais bus atsiskaitoma. Nurodo, kad taip pat nėra suprantamas ir kreditoriaus teiginys dėl išlaidų detalizavimo nesupratimo, kadangi, anot bankrutuojančio asmens, mokumo atkūrimo plane aiškiai nurodoma konkreti suma skiriama bankroto administratoriaus išlaidoms ir koks atlyginimas numatytas pardavus turtą.
16. Pažymi, kad nėra aišku, kokių konkrečiai padarinių ar kokią esamą situaciją kreditorius siekia sustabdyti, teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

9teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis procesas nutrauktinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei kreditoriaus skundą dėl ginčijamų nutarimų panaikinimo atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Bylos duomenimis, pirmasis bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimas įvyko 2018 m. vasario 20 d., kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 62,56 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Nustatyta, jog 3 darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo“ kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 58,19 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, nutarė patvirtinti bankrutuojančio asmens parengtą kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą (toliau ir mokumo atkūrimo planas). Remiantis bylos medžiaga, po įvykusio 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo bankroto administratorius šį mokumo atkūrimo planą 2018 m. vasario 22 d. pateikė teismui, kuris 2018 m. kovo 2 d. neskundžiama nutartimi šį mokumo atkūrimo planą patvirtino. Nustatyta, jog jau po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, bankrutuojančio asmens bankroto byloje 2018 m. kovo 6 d. buvo gautas skundas dėl 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto atskirojo skundo dėl ginčijamos nutarties turinį, jame išdėstytus kreditoriaus argumentus bei motyvus, daro išvadą, jog kreditorius iš esmės skundžiamos nutarties neteisėtumą bei atitinkamai pateikto skundo (dėl visų 2018 m. vasario 20 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo) pagrįstumą grindžia aplinkybėmis dėl procedūrinių pažeidimų buvimo, šaukiant bankrutuojančio asmens 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimą bei tvirtinant mokumo atkūrimo planą, bei paties mokumo atkūrimo plano turinio netinkamumo (dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos bei dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarkos). Remiantis byloje pateiktu 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo protokolu, šiame kreditorių susirinkime buvo sprendžiami klausimai dėl darbotvarkės patvirtinimo (1 darbotvarkės klausimas), dėl kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo (2 darbotvarkės klausimas), dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo (3 darbotvarkės klausimas), dėl informacijos kreditoriams teikimo apie bankroto eigą tvarkos nustatymo (4 darbotvarkės klausimas), dėl kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos nustatymo (5 darbotvarkės klausimas), dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (6 darbotvarkės klausimas), dėl taikos sutarties sudarymo (7 darbotvarkės klausimas), kiti klausimai (7 darbotvarkės klausimas). Taigi, įvertinus skunde nurodytus kreditoriaus argumentus, priimtų ginčijamų nutarimų pobūdį, bei aplinkybę, jog 6 darbotvarkės klausimu buvo iš esmės balsuojama dėl vieno mokumo atkūrimo plano punkto, laikytina, jog nagrinėjamu atveju kreditorius iš esmės ginčija nutarimus dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo bei administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (3 bei 6 darbotvarkės klausimas) kaip prieštaraujančius FABĮ nuostatoms bei kreditorių interesams, laikydamas, jog kitų šiame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų neteisėtumą patvirtina aplinkybė dėl procedūrinių pažeidimų buvimo, šaukiant 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimą bei patvirtinant mokumo atkūrimo planą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal savo pobūdį visi šie kreditoriaus skunde išdėstyti argumentai paprastai yra pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio prašymo patvirtinti mokumo atkūrimo planą pagrįstumą, vertinamosios aplinkybės.
21. Pažymėtina, jog FABĮ 8 straipsnyje yra detaliai reglamentuota mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra fizinio asmens bankroto byloje. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 darbo dienas po susirinkimo pateikia bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui (FABĮ 8 straipsnio 4 dalis). FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje numato, jog plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Teismas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, per 15 dienų rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl plano. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas priima nutartį dėl plano žodinio proceso tvarka. Taigi, FABĮ išsamiai reglamentuota mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą reglamentavimą, akivaizdu, jog kreditoriai savo teises šioje fizinio asmens bankroto proceso stadijoje (t. y. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje) įgyvendina būtent kreditorių susirinkime, balsuodami dėl parengto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo bei pateikdami atitinkamas pastabas šiuo klausimu. Savo ruožtu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano (ne)patvirtinimo, turi įvertinti ir nustatyti, ar nebuvo padaryta jokių procedūrinių pažeidimų, rengiant ir teikiant tvirtinti mokumo atkūrimo planą.
22. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 2 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą. Taigi, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (ne)galimumo, iš esmės įvertino aplinkybes tiek dėl paties mokumo atkūrimo plano (ne)tinkamumo bei jo (ne)atitikimo FABĮ nuostatoms, tiek dėl procedūrinių pažeidimų (ne)buvimo, priimant ginčo nutarimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, klausimas dėl procedūrinių pažeidimų (ne)buvimo, šaukiant 2018 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimą bei tvirtinant mokumo atkūrimo planą, skundo dėl ginčijamų nutarimų panaikinimo pateikimo momentu (t. y. 2018 m. kovo 6 d.) jau buvo pirmosios instancijos teismo išspręstas, priimant 2018 m. kovo 2 d. nutartį, t. y. vertinant prašymo patvirtinti mokumo atkūrimo planą pagrįstumą. Savo ruožtu, įvertinus aplinkybę, kad FABĮ numato atskirą tvarką mokumo atkūrimo planui tvirtinti, kurios viena iš sudėtinių dalių - kreditorių (ne)pritarimas (balsavimas) dėl pateikto kreditorių susirinkime mokumo atkūrimo plano, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus argumentai dėl ginčijamų nutarimų 3 darbotvarkės klausimu (dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo) bei 6 darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo) iš esmės turėjo būti pareikšti vykusiame kreditorių susirinkime arba teismui iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pirmosios instancijos teisme.
23. Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju skundas, kuris buvo grindžiamas iš esmės argumentais dėl netinkamo mokumo atkūrimo plano turinio (dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir dėl kreditorinių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarkos) ir procedūrinių pažeidimų buvimo šaukiant kreditorių susirinkimą bei tvirtinant mokumo atkūrimo planą, buvo teikiamas jau pirmosios instancijos teismui esant neskundžiama nutartimi patvirtinus mokumo atkūrimo planą bei pastarajam atitinkamai įvertinus procedūrinių pažeidimų (ne)buvimo faktą, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas skundą turėjo atsisakyti priimti.
24. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ginčo nutartis, kuria išspręstas skundo pagrįstumo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, negali būti apeliacijos objektu, dėl ko apeliacinis procesas pagal kreditoriaus atskirąjį skundą nutrauktinas.

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301, 334, 336, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

12apeliacinį procesą pagal kreditoriaus BUAB „Vilniaus lobiai“, atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „Valdymo ekspertai“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3602-868/2018 nutraukti.