Byla e2-438-715/2019
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir atsakovo D. J. priešieškinį ieškovei A. Č. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir ataskaitų teikimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

1Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant ieškovei A. Č., jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei, atsakovui D. J., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui D. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir atsakovo D. J. priešieškinį ieškovei A. Č. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir ataskaitų teikimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė A. Č. ieškiniu prašė pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2552-832/2016 nustatytą išlaikymo dydį (50 Eur kas mėnesį) ir priteisti nepilnamečio A. J., gim. ( - ) išlaikymui iš jo tėvo D. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog priteisto išlaikymo neužtenka būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, tad išlaikymo dydis turi būti peržiūrėtas ir padidintas.

5Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka, kad būtų padidintas išlaikymas vaikui, tačiau pripažino, jog 50 Eur/mėn. išlaikymo suma yra per maža, nes vaiko poreikiams turėtų būti skiriama apie 300 Eur/mėn. Nurodė, jog nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. sūnus gyveno pas jį, jis vaiko poreikiams kas mėnesį išleisdavo apie 300 Eur ir dar papildomi pervesdavo ieškovei po 50 Eur. Išdėstė, jog jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, tad jis negali teikti vaikui išlaikymo po 230 Eur kas mėnesį.

6Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, nes nuo 2018 m. rugsėjo mėn. jis su sūnumi pasimatė tik kartą per keturis mėnesius, o ieškovė nesutinka geranoriškai nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos. Taip pat priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę kas mėnesį teikti ataskaitas apie vaikui skirtų lėšų panaudojimą kartu su pagrindžiančiais dokumentais.

7Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog su priešieškiniu sutinka iš dalies. Nesutiko su reikalavimu teikti ataskaitas apie vaikui skirtų lėšų panaudojimą. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo pateikė pastabas bei nurodė, jog ji netrukdo vaikui bendrauti su atsakovu. Vaikas yra dešimties metų, tad pats sprendžia, ar nori bendrauti su tėvu. Siekis bendrauti su vaiku prieš jo valią gali neigiamai paveikti vaiko psichologinę sveikatą, dar labiau pabloginti jo santykius su tėvu.

8Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad nutraukiant santuoką 2016 m. šalys buvo susitarusios, kad atsakovas kas mėnesį mokės po 50 Eur vaiko išlaikymui. Ieškovės atlyginimas yra minimalus. Kadangi kyla kainos, keičiasi ekonominė situacija, būtina spręsti klausimą dėl išlaikymo padidinimo, nes vaiko būtiniausiems poreikiams reikia ne mažiau kaip 365 Eur. Ieškovė gali prisidėti prie vaiko išlaikymo 135 Eur, o iš atsakovo prašo priteisti po 230 Eur išmokų kas mėnesį, nes ji prižiūri vaiką, juo rūpinasi. Paaiškino, kad išlaikymo suma yra skiriama būtinųjų poreikių tenkinimui, todėl ataskaitų teikimas apie vaikui skirtų lėšų panaudojimą yra nereikalingas, sunkiai įgyvendinamas, tai būtų papildoma našta ieškovei. Ieškovė iš dalies sutinka su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, tačiau mano, jog ši tvarka turi būti konkretesnė, aiškesnė, nurodant tikslų laiką, kada atsakovas vaiką pasiims ir kada grąžins. Patikslino, jog maitinimui mokykloje reikia 32 Eur, o ne 23 Eur, kaip nurodyta ieškinyje. Paaiškino, jog ryte vaiką į mokyklą veža apie 4-5 km, po pamokų vaikas grįžta namo su autobusu, kelionė kainuoja 0,18 ct, kartais ji išsiprašo iš darbo, kad vaiką parvežtų namo, tad ieškinyje nurodyta 40 Eur suma transporto išlaidoms yra pagrįsta.

9Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog ieškovės ieškinyje pateikta būtinųjų poreikių lentelė nepagrįsta, nes drabužiams, avalynei reiktų 30 Eur, o ne 50 Eur; higienos priemonėms 10 Eur, o ne 15 Eur; transporto išlaidoms - 10 Eur, o ne 40 Eur. Paaiškino, jog gauna minimalų atlyginimą, gali vaiko išlaikymui skirti iki 150 Eur per mėnesį. Nori vaiką prižiūrėti kas antrą savaitgalį nuo penktadienio, kuomet pasibaigia pamokos, iki pirmadienio ryto, kuomet jis pats pristatytų vaiką į mokyklą. Nori, kad vaikas būtų su juo per senelių gimtadienius - rugpjūčio 27 d. yra močiutės D. J. gimtadienis, o spalio 28 d. yra senelio A. J. gimtadienis. Vaiko rudens ir pavasario atostogų metu, po pamokų, apie 17 val. atvyktų pasiimti vaiko. Paaiškino, jog nuo 2016 m., kai buvo priteistas išlaikymas, vaiko poreikiai nepadidėjo, nepasikeitė jokios esminės aplinkybės. Pažymėjo, jog per pastaruosius dvejus metus, kai sūnus gyveno pas jį, vaikas mokykloje praleido 48 pamokas, visas dėl pateisinamos priežasties - ligos. Pas ieškovę vaikas gyvena nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Per kelis mėnesius jis jau praleido 62 pamokas, 9 iš jų - be pateisinamos priežasties. Mokytojos teigimu, suprastėjo sūnaus mokymosi rezultatai, tad kuo daugiau laiko sūnus praleis pas jį, tuo vaikui bus naudingiau.

10Išvadą teikianti institucija nurodė, jog ieškovės pateiktas vaiko būtinųjų poreikių paskaičiavimas yra pagrįstas ir realus. Apsiriboti vien būtinųjų vaiko poreikių tenkinimu negalima, nes vaikas turi turėti galimybę lavinti savo gebėjimus, realizuoti save užklasinėje veikloje, būreliuose, todėl didinti išlaikymą yra būtina. Nurodė, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovė naudotų vaiko išlaikymui skirtas lėšas ne vaiko interesų tenkinimui, todėl siūlo netenkinti atsakovo prašymo dėl ataskaitų teikimo. Atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo siūlo tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į vaiko nuomonę.

11Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2552-832/2016, buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurios 2.2.3 punktą D. J. įsipareigojo nepilnamečio vaiko A. J., gim. ( - ) išlaikymui kas mėnesį mokėti po 50 Eur periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, o pagal 2.2.2 punktą buvo nustatyta, jog D. J. turi teisę dalyvauti savo nepilnamečio sūnaus auklėjime, su juo matytis ir susitikinėti, atsižvelgiant į vaiko interesus; o vaiko mama įsipareigojo leisti tėvui bendrauti su sūnumi. Ieškovė ieškiniu prašo padidinti vaikui teikiamą išlaikymą, o atsakovas priešieškinyje išreiškė reikalavimus dėl detalesnės bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl įpareigojimo teikti ataskaitas. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

14Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

15CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

16Ieškovė prašo didinti išlaikymo dydį, nes sūnui augant, didėja jo poreikiai, be to šalyje keičiasi ekonominė situacija, kyla kainos. Byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiui A. J. buvo priteistas 2016 m., tad per porą metų ekonominė situacija ar vaiko poreikiai smarkiai nepasikeitė. Tačiau būtina įvertinti ieškovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kodėl 2016 m. buvo nustatytas toks gana nedidelis išlaikymo dydis ir kas pasikeitė per pastaruosius dvejus metus. Byloje nustatyta, jog nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio nepilnametis A. J. gyveno su tėvu - atsakovu D. J., nors 2016 m. birželio 6 d. teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Atsakovas nurodė, jog visą tą laiką vienas pats išlaikė vaiką, be to kas mėnesį pervesdavo ieškovei 50 Eur dydžio vaikui skirtą išlaikymą. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Atsakovas per visą šį laikotarpį prižiūrėjo sūnų, juo rūpinosi, jį išlaikė, tačiau neteikė ieškinio dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovės, neprašė pakeisti 2016 m. birželio 6 d. sprendimo, todėl iš susiklosčiusio šalių elgesio matyti, kad 50 Eur/mėn. išlaikymo suma tenkino šalis iki tol, kol vaikas gyveno su tėvu – atsakovu D. J.. Byloje nustatyta, jog nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio vaikas pradėjo gyventi su ieškove, kuri įgijo pareigą kasdien rūpintis vaiku, prižiūrėti jį, užtikrinti jo būtinųjų poreikių tenkinimą. Įvertinus šią aplinkybę, laikytina, jog situacija pasikeitė iš esmės, tad būtina iš naujo peržvelgti nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų galimybes teikti didesnį išlaikymą.

17Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kuris atitinka jo tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms.

18Ieškovė nurodė, kad siekiant užtikrinti vaiko tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinos išlaidos nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, sveikam bei doroviniam vystymuisi yra: maistui – 120 Eur, drabužiams, avalynei – 50 Eur, higienos priemonėms – 15 Eur, sveikatos palaikymo priemonėms – 15 Eur, mokyklos reikmenims, telefonui, internetui, būreliams, ekskursijoms – 30 Eur, maitinimui mokykloje – 23 Eur, kišenpinigiams (po 1 Eur per dieną) - 22 Eur, laisvalaikiui, papildomam ugdymui – 20 Eur, būsto išlaikymo dalis - 30 Eur, transporto išlaidų dalis – 40 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. maitinimui mokykloje reikia 32 Eur, tad bendra vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo suma yra 374 Eur per mėnesį. Atsakovas ginčijo kai kuriuos poreikių lentelės punktus nurodydamas, jog drabužiams, avalynei užtektų 30 Eur; higienos priemonėms 10 Eur; transporto išlaidoms - 10 Eur. Teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, jog vien vaiko apsilankymas pas kirpėją kainuoja 10 Eur/mėn., tad 15 Eur/mėn. suma higienos prekėms laikytina pagrįsta. Nors atsakovas nurodė, jog vaikas gali į mokyklą vykti viešuoju transportu, tokiu būdu išleisdamas iki 10 Eur transporto išlaidoms, tačiau teismas pažymi, jog jei ieškovė turi galimybę pati nuvežti vaiką į mokyklą, esančią už 4-5 km nuo vaiko namų, toks pavėžėjimo būdas yra saugesnis, patogesnis, tad labiau atitinka vaiko interesus. Būtina paminėti, jog transporto išlaidos nuvežant ar parvežant vaiką iš mokymo įstaigos turi būti skaičiuojamos ne tik apskaičiuojant kuro išlaidas, bet ir atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonę reikia remontuoti, apdrausti, prižiūrėti. Be to, galimi atvejai, jog vaiką reikės nuvežti ne tik į mokyklą, bet ir pas gydytojus, pas draugus, gal net vykti į kitą miestą ar valstybę, tad teismo vertinimu, 40 Eur/mėn. išlaidos transportui yra būtinos vaiko poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų apie tai, kad vaiko išlaikymui reikėtų mažesnių sumų nei nurodo ieškovė, darytina išvada, jog nepilnamečio vaiko A. J. poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 374 Eur suma.

19Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

20Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 230 Eur dydžio išlaikymą vaikui kas mėnesį, t. y. prašo nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas nurodė, jog iki 2020 m. sausio 1 d. galėtų vaikui skirti išlaikymą iki 80 Eur, o po 2020 m. sausio 1 d. – iki 150 Eur, paaiškino, jog dvejus metus vienas pats išlaikė vaiką, skyrė jo išlaikymui kelis kartus didesnę sumą nei buvo nurodyta teismo sprendime, buvo priverstas skolintis lėšų iš artimųjų. Teismas pažymi, jog teisės aktai nedraudžia teikti didesnio išlaikymo vaikams, nei nurodyta teismo sprendime. Atsakovas priešieškinyje nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovės už 2016 – 2018 m. laikotarpį, tad teismas analizuoja tik aplinkybes, reikšmingas bylos nagrinėjimui nuo ieškinio padavimo dienos.

21Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir galimybes teikti vaikui didesnį išlaikymą nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra dirbantys, gauna minimalius darbo užmokesčius; vaikas kas mėnesį gauna išmokas iš socialinės paramos skyriaus. Ieškovė yra susituokusi, nekilnojamojo turto neturi, su šeima gyvena nuomojamame bute, turi kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovas nuosavybės teise turi butą, du žemės sklypus sodų bendrijoje, iš kurių vienas yra su statiniais, nurodė, jog turi įsiskolinimų tėvams, sesei. Nors atsakovas teigia, kad dėl objektyvių priežasčių, tai yra, dėl įsiskolinimų, gaunamų pajamų dydžio, gali vaikui teikti ne didesnį nei 150 Eur išlaikymą per mėnesį, teismas konstatuoja, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, gali užsiimti veikla, iš kurios gautų didesnes pajamas, be to gali parduoti dalį turimo nekilnojamojo turto ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą pareigos išlaikyti vaiką vykdymą, nes teismų praktikoje išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

22Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, svarbiausia užtikrinti, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos iš kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti. Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra panaši, tad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi lygias galimybes teikti išlaikymą vaikui. Teismas nustatė, jog nepilnamečio vaiko A. J. poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 374 Eur suma, tad abu tėvai turėtų vaiko išlaikymui skirti po 187 Eur per mėnesį, suapvalinus šią sumą, nepilnamečiui A. J. iš atsakovo priteistinas 190 Eur išlaikymas mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018 m. gruodžio 7 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

23Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

24Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

25Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

26Ieškovė teismo posėdžio metu iš dalies sutiko su atsakovo pasiūlyta ir priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka. Išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad tikslinga nustatyti konkretesnę atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, siūlė atsižvelgti į vaiko išsakytą nuomonę, į vaiko amžių. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Peržvelgus atsakovo siūlomą bendravimo tvarką ir ieškovės išreikštas pastabas, matyti, jog atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra nekonkreti, nenurodytas laikas, kada reikia pasiimti bei grąžinti vaiką, neatsižvelgta, jog vaiko gimtadienis, atsakovo ar senelių gimtadieniai gali būti darbo dieną, kuomet vaikas galimai turės popamokinės veiklos; kai kur tvarka yra nelogiška, pavyzdžiui, atsakovas nori šv. Velykų šventę švęsti su vaiku lyginiais metais, o pavasario atostogas, per kurias yra švenčiama šv. Velykų šventė, vaikas turėtų pas jį praleisti nelyginiais metais, tad ieškovė nei vienais metais neturėtų galimybės su sūnumi švęsti šv. Velykų šventės.

27Įvertinus šalių išsakytą nuomonę, pastabas, atsižvelgus į vaiko nuomonę, atsakovo priešieškinis dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies ir nustatytina tokia atsakovo D. J. bendravimo su nepilnamečiu A. J. tvarka:

281. Atsakovas D. J. su sūnumi A. J. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant sūnų iš ieškovės A. Č. gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. ir grąžinant jį į ieškovės gyvenamąją vietą šeštadienį iki 18.00 val.

292. Atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), pasiimant vaiką iš ieškovės A. Č. gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į ieškovės gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val. Per atsakovo gimtadienį (sausio 21 d.) atsakovas darbo dieną gali bendrauti su sūnumi pasiimdamas jį iš ieškovės A. Č. gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. ir grąžindamas iki 20.00 val., o nedarbo dieną – nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

303. Pagal rotacijos principą kas antrus metus ieškovė ir atsakovas turi teisę švęsti su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną – spalio 10 d. ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. lyginiais metais atsakovui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną (darbo dieną nuo 18.00 val. iki 20.00 val., o nedarbo dieną – nuo 10.00 val. iki 18.00 val.), o ieškovei – pirmą savaitgalį po gimtadienio, nelyginiais metais priešingai – ieškovei suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o atsakovui – pirmą savaitgalį po gimtadienio (nuo penktadienio 18.00 val. iki šeštadienio 18.00 val.).

314. Per močiutės D. J. gimtadienį (rugpjūčio 27 d.), senelio A. J. gimtadienį (spalio 28 d.), jei jie nesutampa su 1 punkte nurodytu bendravimo laiku, atsakovas D. J. gali bendrauti su sūnumi pasiimdamas jį iš ieškovės A. Č. namų po 18.00 val. ir grąžindamas iki 20.30 val.

325. Lyginiais metais atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti:

335.1. per šv. Velykų šventę ir per pavasario atostogas, pasiimant vaiką iš ieškovės A. Č. gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 15.00 val.;

345.2. per šv. Kalėdų šventę ir per žiemos atostogas, pasiimant vaiką iš ieškovės A. Č. gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į ieškovės gyvenamąją vietą iki gruodžio 30 d. 18.00 val.

356. Nelyginiais metais atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti:

366.1. per Naujųjų metų šventę ir žiemos atostogas, pasiimant vaiką iš ieškovės A. Č. gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. nuo 18.00 val. ir grąžinant jį į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 15.00 val.;

376.2. per rudens atostogas, pasiimant vaiką iš ieškovės A. Č. gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 15.00 val.

387. Atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti vasaros atostogų metu nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d., pasiimant vaiką liepos 1 d. nuo 10.00 val. ir grąžinant iki liepos 31 d. 18.00 val.

398. Atsakovas turi teisę lankyti sūnų jo ligos metu iš anksto suderinęs laiką su ieškove, jei vaikas slaugomas namuose. Jei vaikas gydomas stacionarioje gydymo įstaigoje, jis gali būti lankomas gydymo įstaigos nustatytu metu.

409. Pasikeitus sūnaus mokymo ar gydymo įstaigai, ieškovė privalo apie tai pranešti atsakovui ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

4110. Ieškovė turi teisę su sūnumi išvykti į užsienį ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui tik raštu informuodama apie tai atsakovą likus ne mažiau nei trims dienoms iki išvykimo, nurodant šalį, į kurią vykstama ir buvimo joje laiką. Jei išvykimo laikotarpiu praleidžiamas atsakovo bendravimo su vaiku laikas, atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kitą savaitgalį po kelionės.

4211. Jei dėl vaiko ligos ar kitų priežasčių, susijusių su vaiku, atsakovo bendravimas su sūnumi nėra galimas teismo nustatytu laiku, ieškovė privalo nedelsiant (tačiau ne vėliau nei viena diena po šių aplinkybių atsiradimo) informuoti atsakovą apie atsiradusias bendravimo kliūtis. Jei bendravimo kliūtis atsirado tą pačią dieną, kai yra numatytas bendravimo laikas, ieškovė privalo atsakovą informuoti apie tai ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki bendravimo laiko pradžios.

4312. Jei dėl atsakovo ligos ar kitų priežasčių, susijusių su atsakovu, atsakovo bendravimas su sūnumi nėra galimas teismo nustatytu laiku, atsakovas privalo nedelsiant (tačiau ne vėliau nei viena diena po šių aplinkybių atsiradimo) informuoti ieškovę apie atsiradusias bendravimo kliūtis. Jei bendravimo kliūtis atsirado tą pačią dieną, kai yra numatytas bendravimo laikas, atsakovas privalo ieškovę informuoti apie tai ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki bendravimo laiko pradžios. Dėl ataskaitų teikimo

44Atsakovas priešieškinyje išreiškė prašymą gauti iš ieškovės ataskaitas apie vaikui teikiamo išlaikymo panaudojimą, nurodant vaiko poreikiams išleistas sumas ir pridedant tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Teismų praktikoje išaiškinta, jog kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas realiai gyvena. Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, pirmiausiai būtina analizuoti, ar yra prielaidos išlaikymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai. Pavyzdžiui, kuomet vienas iš vaiko tėvų teikia išlaikymą akivaizdžiai didesnį, nei reikalinga minimaliems arba protingiems vaiko poreikiams patenkinti, gali atsirasti sąlygos tokį išlaikymą teikiančiam asmeniui reikalauti duomenų, kaip yra naudojamos likusios jo skiriamos vaikui lėšos (Vilniaus apygardos teismo 2012-07-18 nutartis civilinėje byloje 2A-2130-464/2012).

45Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog atsakovė netinkamai naudoja išlaikymui skirtas lėšas. Atsakovas pats patvirtino, jog tuo metu, kai vaikas gyveno su juo, vaiko poreikių tenkinimui reikėjo apie 300 Eur/mėn., tad pagal ieškovės pateiktą vaiko būtinųjų poreikių lentelę ir šalių išsakytas pastabas yra nustatyta 374 Eur per mėnesį suma, reikalinga vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, iš kurių 190 Eur turėtų mokėti vaikui atsakovas. Kadangi vaikui priteistino išlaikymo suma yra skirta jo būtinųjų poreikių tenkinimui, teismas sprendžia, jog netikslinga įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas su pagrindžiančiais įrodymais apie vaiko poreikiams išleistas sumas, nes toks įpareigojimas yra perteklinis, sunkiai įgyvendinamas, keltų papildomų nepatogumų ieškovei, kuri jau ir taip turi daug daugiau įsipareigojimų dėl vaiko kasdienės priežiūros nei atsakovas. Dėl šių aplinkybių atmestinas priešieškinio reikalavimas dėl ataskaitų apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą. Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

47Ieškovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-2929-19519 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš šios tarnybos pateiktų 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 5 d., 2019 m. kovo 5 d. pažymų matyti, jog iš viso už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą byloje buvo patirta 487,50 Eur išlaidų. Nors šių išlaidų detalizacija nėra pateikta, tačiau iš bylos eigos, pažymų datų matyti, jog už ieškinio parengimą patirta 240,50 Eur išlaidų, už atsiliepimą į priešieškinį – 155,50 Eur; už ieškovės atstovavimą teismo posėdžiuose - 91,50 Eur.

48Ieškovė prašė padidinti išlaikymą nuo 50 Eur iki 230 Eur, tad mokėtinas žyminis mokestis už ieškinio pateikimą buvo 49 Eur, t. y. (230 Eur – 50 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. Iš 2019 m. sausio 9 d. pažymos matyti, jog už ieškinio surašymą buvo patirta 240,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies – padidinus išlaikymo dydį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistinos valstybei iš atsakovo. Kadangi ieškinys buvo patenkintas 78 procentais (išlaikymą prašyta padidinti 180 Eur, teismas padidino 140 Eur), už ieškinio reikalavimų tenkinimą proporcingai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 38,22 Eur žyminio mokesčio ir 187,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

49Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame buvo du reikalavimai – dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir ataskaitų teikimo. Atsižvelgiant į tai, jog daugiausia laiko byloje buvo analizuojama bendravimo tvarka, kuri buvo iš dalies nustatyta pagal atsakovo prašymą, laikytina, kad teismas priešieškinį patenkino 50 procentų. Už priešieškinio pateikimą atsakovas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, priešieškinį patenkinus 50 procentų, ½ dalis žyminio mokesčio iš ieškovės atsakovui nepriteistina, nes ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 93, 96 straipsniai). Kadangi priešieškinis tenkintas 50 procentų, proporcingai atmestai reikalavimų daliai, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokėtų už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, t. y. 77,75 Eur (155,50 Eur : 2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

50Kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, t. y. 91,50 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, neskirstytinos, nes teismo posėdžių metu buvo analizuojami tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai, abi šalys savo teisėmis nepiktnaudžiavo, nevilkino proceso, todėl atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidų priteisimas vien iš atsakovo neatitiktų teisingumo, sąžiningumo principų.

51Susumavus priteistinas bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 38,22 Eur žyminio mokesčio ir 265,34 Eur (t. y. 77,75 Eur + 187,59 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

52Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

53Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

Nutarė

54ieškinį tenkinti iš dalies.

55Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2552-832/2016, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.2.3 punktą, ir iš atsakovo D. J., a. k. ( - ) priteisti išlaikymą sūnui A. J., gim. ( - ) a. k. ( - ) po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

56Ieškovę A. Č., a. k. ( - ) paskirti nepilnamečio vaiko A. J., gim. ( - ) a. k. ( - ) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

57Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

58Priešieškinį tenkinti iš dalies.

59Nustatyti atsakovo D. J., a. k. ( - ) bendravimo su nepilnamečiu A. J., a. k. ( - ) tvarką:

601. Atsakovas D. J. su sūnumi A. J. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant sūnų iš ieškovės A. Č. gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. ir grąžinant jį į ieškovės gyvenamąją vietą šeštadienį iki 18.00 val.

612. Atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), pasiimant vaiką iš ieškovės A. Č. gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į ieškovės gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val. Per atsakovo gimtadienį (sausio 21 d.) atsakovas darbo dieną gali bendrauti su sūnumi nuo 18.00 val. iki 20.00 val., o nedarbo dieną – nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

623. Pagal rotacijos principą kas antrus metus ieškovė ir atsakovas turės teisę švęsti su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną – spalio 10 d. ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. lyginiais metais atsakovui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną (darbo dieną nuo 18.00 val. iki 20.00 val., o nedarbo dieną – nuo 10.00 val. iki 18.00 val.), o ieškovei – pirmą savaitgalį po gimtadienio, nelyginiais metais priešingai – ieškovei suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o atsakovui – pirmą savaitgalį po gimtadienio (nuo penktadienio 18.00 val. iki šeštadienio 18.00 val.).

634. Per močiutės D. J. gimtadienį (rugpjūčio 27 d.), senelio A. J. gimtadienį (spalio 28 d.), jei jie nesutampa su 1 punkte nurodytu bendravimo laiku, atsakovas D. J. gali bendrauti su sūnumi pasiimdamas jį iš ieškovės A. Č. namų po 18.00 val. ir grąžindamas iki 20.30 val.

645. Lyginiais metais atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti:

655.1. per šv. Velykų šventę ir per pavasario atostogas, pasiimant vaiką iš ieškovės A. Č. gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 15.00 val.;

665.2. per šv. Kalėdų šventę ir per žiemos atostogas, pasiimant vaiką iš ieškovės A. Č. gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į ieškovės gyvenamąją vietą iki gruodžio 30 d. 18.00 val.

676. Nelyginiais metais atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti:

686.1. per Naujųjų metų šventę ir žiemos atostogas, pasiimant vaiką iš ieškovės A. Č. gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. nuo 18.00 val. ir grąžinant jį į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 15.00 val.;

696.2. per rudens atostogas, pasiimant vaiką iš ieškovės A. Č. gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 15.00 val.

707. Atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti vasaros atostogų metu nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d., pasiimant vaiką liepos 1 d. nuo 10.00 val. ir grąžinant iki liepos 31 d. 18.00 val.

718. Atsakovas turi teisę lankyti sūnų jo ligos metu iš anksto suderinęs laiką su ieškove, jei vaikas slaugomas namuose. Jei vaikas gydomas stacionarioje gydymo įstaigoje, jis gali būti lankomas gydymo įstaigos nustatytu metu.

729. Pasikeitus sūnaus mokymo ar gydymo įstaigai, ieškovė privalo apie tai pranešti atsakovui ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

7310. Ieškovė turi teisę su sūnumi išvykti į užsienį ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui tik raštu informuodama apie tai atsakovą likus ne mažiau nei trims dienoms iki išvykimo, nurodant šalį, į kurią vykstama ir buvimo joje laiką. Jei išvykimo laikotarpiu praleidžiamas atsakovo bendravimo su vaiku laikas, atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kitą savaitgalį po kelionės.

7411. Jei dėl vaiko ligos ar kitų priežasčių, susijusių su vaiku, atsakovo bendravimas su sūnumi nėra galimas teismo nustatytu laiku, ieškovė privalo nedelsiant (tačiau ne vėliau nei viena diena po šių aplinkybių atsiradimo) informuoti atsakovą apie atsiradusias bendravimo kliūtis. Jei bendravimo kliūtis atsirado tą pačią dieną, kai yra numatytas bendravimo laikas, ieškovė privalo atsakovą informuoti apie tai ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki bendravimo laiko pradžios.

7512. Jei dėl atsakovo ligos ar kitų priežasčių, susijusių su atsakovu, atsakovo bendravimas su sūnumi nėra galimas teismo nustatytu laiku, atsakovas privalo nedelsiant (tačiau ne vėliau nei viena diena po šių aplinkybių atsiradimo) informuoti ieškovę apie atsiradusias bendravimo kliūtis. Jei bendravimo kliūtis atsirado tą pačią dieną, kai yra numatytas bendravimo laikas, atsakovas privalo ieškovę informuoti apie tai ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki bendravimo laiko pradžios.

76Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

77Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 38,22 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 22 ct) žyminį mokestį.

78Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

79Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 265,34 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 34 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

80Išlaidos už antrinę teisinę pagalbą turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

81Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

82Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė A. Č. ieškiniu prašė pakeisti Mažeikių rajono apylinkės... 5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka, kad būtų... 6. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su... 7. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog su priešieškiniu... 8. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad nutraukiant... 9. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog ieškovės ieškinyje pateikta... 10. Išvadą teikianti institucija nurodė, jog ieškovės pateiktas vaiko... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 12. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m.... 14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1... 15. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo... 16. Ieškovė prašo didinti išlaikymo dydį, nes sūnui augant, didėja jo... 17. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė... 18. Ieškovė nurodė, kad siekiant užtikrinti vaiko tinkamas gyvenimo sąlygas,... 19. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio... 20. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 230 Eur dydžio išlaikymą vaikui kas... 21. Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir galimybes teikti vaikui... 22. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156... 23. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.185... 24. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų... 25. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir... 26. Ieškovė teismo posėdžio metu iš dalies sutiko su atsakovo pasiūlyta ir... 27. Įvertinus šalių išsakytą nuomonę, pastabas, atsižvelgus į vaiko... 28. 1. Atsakovas D. J. su sūnumi A. J. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir... 29. 2. Atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti tėvo dieną (pirmas... 30. 3. Pagal rotacijos principą kas antrus metus ieškovė ir atsakovas turi... 31. 4. Per močiutės D. J. gimtadienį (rugpjūčio 27 d.), senelio A. J.... 32. 5. Lyginiais metais atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti:... 33. 5.1. per šv. Velykų šventę ir per pavasario atostogas, pasiimant vaiką iš... 34. 5.2. per šv. Kalėdų šventę ir per žiemos atostogas, pasiimant vaiką iš... 35. 6. Nelyginiais metais atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti:... 36. 6.1. per Naujųjų metų šventę ir žiemos atostogas, pasiimant vaiką iš... 37. 6.2. per rudens atostogas, pasiimant vaiką iš ieškovės A. Č. gyvenamosios... 38. 7. Atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti vasaros atostogų metu nuo... 39. 8. Atsakovas turi teisę lankyti sūnų jo ligos metu iš anksto suderinęs... 40. 9. Pasikeitus sūnaus mokymo ar gydymo įstaigai, ieškovė privalo apie tai... 41. 10. Ieškovė turi teisę su sūnumi išvykti į užsienį ilgesniam nei 7... 42. 11. Jei dėl vaiko ligos ar kitų priežasčių, susijusių su vaiku, atsakovo... 43. 12. Jei dėl atsakovo ligos ar kitų priežasčių, susijusių su atsakovu,... 44. Atsakovas priešieškinyje išreiškė prašymą gauti iš ieškovės... 45. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog... 46. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93... 47. Ieškovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018... 48. Ieškovė prašė padidinti išlaikymą nuo 50 Eur iki 230 Eur, tad mokėtinas... 49. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame buvo du reikalavimai – dėl... 50. Kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, t. y. 91,50 Eur už atstovavimą... 51. Susumavus priteistinas bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai iš atsakovo... 52. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2... 53. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 54. ieškinį tenkinti iš dalies.... 55. Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimu,... 56. Ieškovę A. Č., a. k. ( - ) paskirti nepilnamečio vaiko A. J., gim. ( - ) a.... 57. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 58. Priešieškinį tenkinti iš dalies.... 59. Nustatyti atsakovo D. J., a. k. ( - ) bendravimo su nepilnamečiu A. J., a. k.... 60. 1. Atsakovas D. J. su sūnumi A. J. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir... 61. 2. Atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti tėvo dieną (pirmas... 62. 3. Pagal rotacijos principą kas antrus metus ieškovė ir atsakovas turės... 63. 4. Per močiutės D. J. gimtadienį (rugpjūčio 27 d.), senelio A. J.... 64. 5. Lyginiais metais atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti:... 65. 5.1. per šv. Velykų šventę ir per pavasario atostogas, pasiimant vaiką iš... 66. 5.2. per šv. Kalėdų šventę ir per žiemos atostogas, pasiimant vaiką iš... 67. 6. Nelyginiais metais atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti:... 68. 6.1. per Naujųjų metų šventę ir žiemos atostogas, pasiimant vaiką iš... 69. 6.2. per rudens atostogas, pasiimant vaiką iš ieškovės A. Č. gyvenamosios... 70. 7. Atsakovas D. J. su sūnumi A. J. gali bendrauti vasaros atostogų metu nuo... 71. 8. Atsakovas turi teisę lankyti sūnų jo ligos metu iš anksto suderinęs... 72. 9. Pasikeitus sūnaus mokymo ar gydymo įstaigai, ieškovė privalo apie tai... 73. 10. Ieškovė turi teisę su sūnumi išvykti į užsienį ilgesniam nei 7... 74. 11. Jei dėl vaiko ligos ar kitų priežasčių, susijusių su vaiku, atsakovo... 75. 12. Jei dėl atsakovo ligos ar kitų priežasčių, susijusių su atsakovu,... 76. Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.... 77. Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 38,22 Eur... 78. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos... 79. Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 265,34 Eur... 80. Išlaidos už antrinę teisinę pagalbą turi būti sumokėtos į Valstybinės... 81. Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.... 82. Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...