Byla e2A-672-232/2020

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. S., D. E., I. E., A. L., A. L., M. Š., M. Š., G. B., V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. S., D. E., I. E., A. L., A. L., M. Š., M. Š., G. B., V. G. ieškinį atsakovams Ž. J., V. P., S. Z., A. J., D. M. J., K. K., ( - )-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai ir antstolei A. S. dėl varžytinių akto, dovanojimo bei pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje – D. R., M. L., P. Č., I. B., A. B., V. R., R. S., A. J., R. G., L. P., A. Ž., V. M., E. Š. – Mikaliūnė, D. M., T. R., L. V., R. S., V. S., J. N., G. L., V. S., G. N., J. N., E. M. S., A. P., A. K., J. P., J. Z., D. Z., R. V., D. L., Banga V. L., V. G., R. A., E. R., V. Š., I. Š., A. A., S. A., J. V., J. K. B., R. R., A. R., J. B., T. B., R. R., V. B., R. V., A. S., D. D., J. D., R. A., I. S., D. P., J. P., A. V., UAB „Autopilotas“, S. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – I. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“ ir Vilniaus miesto 1 notarų biuro notarė Vaiva S. M. .

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovai G. S., D. E., I. E., A. L., A. L., M. Š., M. Š., G. B., V. G. prašė: pripažinti negaliojančiu 2018 02 19 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-177-1231 (toliau – varžytynių aktas), kuriuo iš varžytinių V. P. ir Ž. J. parduotas 2133/4133 dalys žemės sklypo ( - ), kadastro Nr. ( - ) (toliau – ginčo žemės sklypas, sklypas arba žemės sklypas) nuosavybės teise priklausiusių ( - )-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai (toliau – ( - ) GNSB), pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis: 2018 03 08 dovanojimo sutartį Nr. 2-1697, kuria V. P. padovanojo 2 133/8266 dalis žemės sklypo I. P., 2018 03 15 dovanojimo sutartį Nr. 2-1903, kuria I. P. padovanojo 2 133/8266 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), S. Z., 2018 03 08 dovanojimo sutartį Nr. 2-1693, kuria Ž. J. padovanojo 2 133/16532 dalis žemės sklypo A. J. ir D. M. J., pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis: 2018 04 11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-2754, kuria S. Z., A. J. ir D. M. J. 22/4 133 dalis žemės sklypo pardavė K. K., 2018 04 20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-3079, kuria S. Z., A. J. ir D. M. J. 44/4 133 dalis žemės sklypo pardavė D. E. ir I. E., 2018 04 24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-3146, kuria S. Z., A. J. ir D. M. J. 22/4 133 dalis žemės sklypo pardavė G. S. ir S. S.. Prašė pripažinti, kad ieškovams, kurie yra butų Nr. 34, 38, 39, 40, 41, 45 name, esančiame ( - ) (toliau – namas1) savininkai, perėjo nuosavybės teisės į tokias žemės sklypo dalis, reikalingas butams eksploatuoti: G. S. perėjo bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 4560/413300 dalių žemės sklypo, D. E. ir I. E. perėjo bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 4492/413300 dalių žemės sklypo, A. L. ir A. L. perėjo bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 5370/413300 dalių žemės sklypo, M. Š. ir M. Š. perėjo bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 6561/413300 dalių žemės sklypo, G. B. perėjo bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 5337/413300 dalių žemės sklypo ir V. G. perėjo bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 3362/413300 dalių žemės sklypo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butai, esantys name ( - ) pastatytame ginčo žemės sklype kurio adresas ( - ). Paaiškino, kad žemės sklype yra šie statiniai: ( - ) ir gyvenamasis namas ( - ), automobilių stovėjimo aikštelė. Namo ( - ) ir automobilių stovėjimo aikštelės eksploatavimui yra skirta 0,2000 ha žemės sklypo dalis. Šią žemės sklypo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butų, esančių ( - ) savininkai. Kita dalis žemės sklypo (0,2133 ha), reikalinga namui ( - ) eksploatuoti iki 2018 02 18 priklausė atsakovui ( - ) GNSB.

93.

102018 02 19 varžytynių? aktu šis ginčo žemės sklypas buvo perleista atsakovams Ž. J. ir V. P. lygiomis dalimis, kurie dovanojimo sandoriais ginčo žemės sklypą perleido atsakovams: S. Z., A. J. ir D. M. J., kurie 22/4 133 dalį žemės sklypo 2018-04-11 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė K. K.. Ieškovai G. S., D. E. ir I. E., matydami, kad naujieji sklypo savininkai, atsakovai S. Z., A. J. ir D. M. J. pradėjo pardavinėti ginčo žemės sklypą asmenims, neturintiems ginčo name jokių patalpų ir bijodami, kad visas ginčo žemės sklypas bus išparduotas ne name esančių butų savininkams, iš atsakovų S. Z., A. J. ir D. M. J. taip pat įsigijo dalis ginčo žemės sklypo.

114.

12Nurodė, kad ginčo žemės sklypo pardavimas pažeidė esmines ieškovų teises. Ieškovams įsigyjant butus name, turėjo būti aptartos ieškovų teisės į ginčo žemės sklypo dalį, kuri būtina perkamam butui naudoti pagal paskirtį. Ieškovai save laikė ir laiko ginčo žemės sklypo savininkais, kurie žemės sklype įgyvendino žemės sklypo savininkų teises ir pareigas. Teigė, kad namui eksploatuoti reikia viso žemės sklypo. Nurodė, kad apie paskelbtas varžytines antstolė nepatalpino skelbimų namo skelbimų lentose ir bendrai nesiėmė veiksmų, kad informuoti visus namo patalpų savininkus apie dalies žemės sklypo, kuris negalėjo būti varžytinių objektu, pardavimą. Ieškovų nuomone, ginčas yra susijęs su viešuoju interesu, o atsakovai laikytini nesąžiningais ginčo žemės sklypo įgijėjais. Apie savo teisės pažeidimą ieškovai sužinojo 2018 metais tik atsakovams pradėjus perleidinėti nuosavybės dalis į žemės sklypą.

135.

14Trečiasis asmuo R. R. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovai, kaip nekilnojamojo turto pirkėjai, susiklosčiusiuose santykiuose su atsakovais turi būti laikomi vartotojais. Su būsimais gyventojais (ieškovais) sudarytos buto statybos sutartys pagal savo turinį atitiko CK 6.401 straipsnyje nustatytas būsimo namo (buto) preliminarios sutarties sąlygas. Atsakovas ( - ) GNSB sutartyse neaptarė įsigyjančių butus asmenų teisių į žemės sklypą, iš viso nenumatė sąlygos dėl teisių į žemės sklypą, dėl ko preliminarios sutartys pripažintinos iš dalies negaliojančiomis. Gyventojai turėjo tikslą ir ketinimą kartu su butu įgyti nuosavybės teisę į atitinkamą žemės sklypo dalį. Ginčo žemės sklypo nuosavybės teisė nuo butų ir/ar kitų namo patalpų pardavimo momento perėjo nekilnojamuosius daiktus įsigijusiems gyventojams. Visi vėliau iš pirmųjų namo gyventojų butus/patalpas įsigiję asmenys įgijo tas pačias teises į žemės sklypo dalis. Gyventojai visuomet laikė, kad ginčo žemės sklypas yra jų turtas, nes nuo pat statybos užbaigimo tvarkė šį sklypą, mokėjo administratoriui už teritorijos tvarkymą. Kadangi namo gyventojai nuo pat butų įsigijimo įgijo atitinkamas nuosavybės teises dalis į žemės sklypo dalis, ( - ) GNSB varžytinių metu negalėjo būti laikoma ginčo žemės sklypo savininke, dėl ko varžytinės yra neteisėtos ir varžytinių aktas turi būti panaikintas.

156.

16Atsakovai V. P. ir S. Z. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jie nustatyta tvarka dalyvavo varžytinėse ir įsigijo ginčo žemės sklypo dalis. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas ieškovams niekada nepriklausė. Prašė taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą. Teigė, kad antstolė neprivalėjo namo ( - ) ir namo ( - ) butų savininkų informuoti apie varžytines patalpindama skelbimus skelbimų lentose, nes įstatymai numato tik rekomendacinio pobūdžio nuostatą, kad antstolis ant parduodamo turto, jo adresu, esant galimybei, pakabina skelbimą. Nurodė, kad ieškovai žinojo apie ginčo žemės sklypo varžytines. Ieškovai G. S. ir D. E. laisva valia įsigijo ginčo žemės sklypo dalis iš atsakovų. Ieškovai G. S. ir D. E. siekė įsigyti tik žemės sklypo dalis, tinkamas automobiliams parkuoti, o ne kurios yra būtinos name esantiems butams ir kitoms patalpoms eksploatuoti. Atsakovai dėjo pastangas, kad įsigyta žemė kuo greičiau būtų parduota namo, kuris stovi ant įsigytos žemės sklypo dalies, butų ir kitų patalpų savininkams. Paaiškino, kad namui eksploatuoti paliko 0,1441 ha ploto sklypo dalį. Atsakovai nepardavė ginčo žemės sklypo tretiesiems asmenims, bet jo dalis pardavinėja namo butų savininkams.

177.

18Atsakovė antstolė A. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2015 02 24 turto arešto aktu buvo areštuotas ( - ) GNSB nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir tik išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto buvo pradėtas areštuoto turto realizavimas. 2017 04 12 buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Ginčo žemės sklypas buvo parduotas viešosiose varžytinėse. VĮ Registrų centro duomenimis ginčo žemės sklypo savininku iki turto realizavimo varžytinėse visą laiką buvo ( - ) GNSB. Ieškovai, po varžytinių paskelbimo pradėję reikšti pretenzijas, nepateikė antstolei jokių duomenų bei įrodymų apie ieškovų nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuosavybės (ar kitas) teises į ginčo žemės sklypą. Pažymėjo, kad pirmosios varžytinės neįvyko, o antrosiose buvo nustatyta 60 proc. realizuojamo turto eksperto nustatytos vertės bei buvo paskelbtas laimėtojas. Praėjus 20 dienų buvo surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas. Teigė, kad vykdymo procese antstolė nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų.

198.

20Atsakovas ( - ) GNSB atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovai neargumentavo, kuo remiantis namui eksploatuoti yra reikalingas visas ginčo žemės sklypas. Dalis ginčo žemės sklypo nėra naudojama. Ieškovai G. S., D. E. ir I. E. sudarydami ginčijamas žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sutartis, patys patvirtino, jog nuosavybės teisių į žemės sklypą ginčijamų sutarčių sudarymo metu neturėjo. Pažymėjo, kad 2002 – 2003 m. dalis ieškovų buvo ( - ) GNSB nariais, todėl tarp ieškovų ir ( - ) GNSB (namo statytojos) nesusiklostė įprasti pirkimo – pardavimo santykiai. 2005 12 30 su ieškovais A. L. ir A. L. sudarytoje pirkimo pardavimo sutartyje numatyta, kad sklypo dalis priskirta namui perleidžiama Daugiabučio namo savininkų bendrijai, kuri nebuvo įsteigta.

219.

22Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jiems perėjo nuosavybės teisės į atitinkamas ginčo žemės sklypo dalis. Pažymėjo, kad ieškovai nemokėjo su ginčo žemės sklypu susijusių žemės mokesčių, kas patvirtina, jog ieškovai nelaikė savęs žemės sklypo savininkais. Teigė, kad ieškovai žinojo apie paskelbtas varžytines. Paaiškino, kad ( - ) GNSB neturėjo ketinimų nei perleisti sklypą dalimis būsimiems butų savininkams, nei pasilikti sau, turėjo tikslą perleisti daugiabučių namo savininkų bendrijai (toliau - DNSB), tačiau ji nebuvo įsteigta. Atsakovas namo butų savininkams nerodant iniciatyvos galimybės įteigti DNSB neturėjo galimybės. Tik 2018 m. vasario mėn. imtasi steigti DNSB, tačiau ji taip ir nebuvo įsteigta. Nesant suderintos šalių valios, ieškovams turėjo būti žinoma, kad ( - ) GNSB neketina ieškovams perleisti nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Sklypo dalis nebuvo įnešta į jungtinę veiklą, šios sutarties 1.1.1. ir 1.2.1 punktuose numatyta, jog abiejų šalių įnašus į jungtinę veiklą sudaro tik teisė užstatyti ir naudoti gyvenamojo namo statybai priskirtas sklypo dalis, kas nereiškia, kad į jungtinę veiklą buvo įneštas visas sklypas ar atitinkama jo dalis, nuosavybės teise, kas galėtų sudaryti pagrindą ieškovų nurodytos prievolės atsiradimui. Ieškovų teiginius, neva jie buvo įsitikinę, kad jiems buvo perleistos nuosavybėn sklypo dalys paneigia ir ta aplinkybė, kad jie nemokėjo žemės mokesčio nei valstybei, nei ( - ) GNSB, dėl ko ir susidarė žemės mokesčio nepriemoka.

2310.

24Atsakovai S. Z., A. J., D. M. J. ir trečiasis asmuo atsakovų pusėje I. P. prašė ieškinį atmesti.

2511.

26Atsakovė K. K. atsiliepimu prašė laikyti ją netinkama atsakove, skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad iš atsakovų S. Z., A. J., D. M. J. įsigijo automobilio parkavimo vietą. Pažymėjo, kad ieškovai neturi teisės ginčyti atsakovės sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, nes jie niekada nebuvo ginčo turto savininkais. Teigė, kad yra sąžininga turto įgijėja.

2712.

28Trečiasis asmuo, atsakovų pusėje Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad esant atsakovo ( - ) GNSB žemės mokesčio nepriemokai, 2016 11 28 priėmė sprendimą nustatyti ( - ) GNSB nuosavybės teise priklausančiam ginčo žemės sklypui priverstinę hipoteką. 2017 01 23 priėmė sprendimą išieškoti mokestinę skolą iš įkeisto turto, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei A. S.. Nurodė, kad apie šaukiamas varžytines ieškovams turėjo būti žinoma.

2913.

30Trečiasis asmuo, atsakovų pusėje Vilniaus miesto 1 notarų biuro notarė Vaiva S. M. atsiliepime nurodė, kad pagal jos turėtus duomenis žemės sklypas adresu ( - ) yra reikalingas namo ( - ) ir namo ( - ) butams ir kitoms patalpoms eksploatuoti. Ginčo žemės sklypo dalys buvo parduotos pirmumo teisę turintiems asmenims – butų name ( - ) ir name2 ( - ) patalpų savininkams.

31II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3214.

33Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis 1 000 Eur atstovavimo išlaidų (po 111,11 Eur iš kiekvieno ieškovo) atsakovo ( - ) GNSB naudai. Priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis 600 Eur atstovavimo išlaidų (po 66,66 Eur iš kiekvieno ieškovo) atsakovo Ž. J. naudai. Priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis 600 Eur atstovavimo išlaidų (po 66,66 Eur iš kiekvieno ieškovo) atsakovo V. P. naudai. Priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis 113,99 Eur (po 12,66 Eur iš kiekvieno ieškovo) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Sprendimui įsiteisėjus panaikino laikinąsias apsaugos priemones – K. K. priklausančios 22/4133 žemės sklypo dalies, S. Z. priklausančios 2111/8266 žemės sklypo dalies, A. J. priklausančios 2111/16532 žemės sklypo dalies ir D. M. J. priklausančios 2111/16532 žemės sklypo dalies, esančių ( - ), areštą.

3415.

35Teismas padarė išvadą, kad ieškovams įsigyjant nuosavybės teise butus ar kitas patalpas name ( - ), preliminariose sutartyse nebuvo aptartas, arba nebuvo konkrečiai aptartas teisių į žemės sklypą klausimas, o ieškovams Vilmai G. M. Š. ir M. Š. įgyjant nuosavybę iš prieš tai butus name ( - ) turėjusių savininkų buvo ir turėjo būti aišku, kad ieškovai neįgijo jokių teisių į ginčo žemės sklypo dalis.

3616.

37Vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 10 26 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017 pateiktu išaiškinimu, kad pardavėjas, kuris yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas savininkas, gali susitarti su pirkėju dėl jo teisių į žemės sklypą visais CK numatytais naudojimosi žemės sklypu pagrindais. Ieškovams neaptarus teisių į žemės sklypą klausimo ir neįsteigus DNSB, kuriai pagal aplinkybių visumą turėjo būti perleista nuosavybės teisė į žemės sklypą, nėra pagrindo pripažinti ieškovams G. S., D. E., I. E., A. L., A. L., G. B. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalis, atitinkamai M. Š., M. Š. ir V. G. įsigyjant nuosavybę iš pardavėjų, pirmųjų butų savininkų, neįgijusių nuosavybės teisių į atitinkamas žemės sklypo dalis nuosavybės teisė į sklypo dalis taip pat neperėjo.

3817.

39Teismas nurodė, kad antstolė ginčo turto adresu - ( - ) buvo iškabinusi skelbimą apie šaukiamas varžytines bei apie varžytines skelbė viešai specialiame tinklapyje. Padarė išvadą, kad ieškovai turėjo galimybę sužinoti apie paskelbtas varžytines. Teismas įvertino situaciją, kai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai eilę metų nemokėjo žemės mokesčio, už kurį susidarė įsiskolinimas. Pripažino, jog priverstinis išieškojimas buvo vykdomas pagrįstai. Teismas akcentavo, kad ieškovai, kaip name ( - ) esančių butų ar kitų patalpų savininkai, turėjo suvokti, kad kaupiasi žemės mokesčio skola ir turėjo galimybes šį klausimą išspręsti – padengti skolą už ( - ) GNSB, įsteigti DNSB, kuri tam tikras teises būtų perėmusi iš ( - ) GNSB, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Teismas nenustatė pagrindų varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu.

4018.

41Teismas laikė, kad ieškovai apie savo teisės pažeidimą sužinojo bei turėjo sužinoti įsigydami nuosavybę į butus, dar 2003 metais, tačiau ieškinį pareiškė po 15 metų nuo sužinojimo apie savo teisės pažeidimą. Teismas laikė, jog nurodyta aplinkybė yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

42III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4319.

44Ieškovai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4520.

46Nurodė, kad žemės sklype ( - ) yra namas ( - ), šalia jo esančios trinkelės, namas ( - ), automobilių stovėjimo aikštelė. Ieškovams nuosavybės teise priklauso butai ir kitos patalpos, esančios name ( - ) ir šalia jo esančios trinkelės. Namo ( - ) ir automobilių stovėjimo aikštelės eksploatavimui yra skirta 0,2000 ha žemės sklypo dalis. Šią žemės sklypo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butų ir kitų patalpų, esančių name ( - ), savininkai. Likusi 0,2133 ha ginčo žemės sklypo dalis yra reikalinga namui ( - ) eksploatuoti. Iki 2018 02 18 ginčo žemės sklypas formaliai priklausė ( - ) GNSB, o faktiškai – name nuosavybės teise patalpas turintiems asmenims.

4721.

48Pažymėjo, kad priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo galima remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 10 26 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017 formuojama teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, nes nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios. Teigė, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės yra panašios į Lietuvos Aukščiausiame teisme 2013 04 12 išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-221/2013 ir 2018 10 05 išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-345-701/2018 aplinkybes, todėl buvo pagrindas remtis nurodytuose bylose suformuota praktika.

4922.

50Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ( - ) GNSB ginčo žemės sklypą ketino perleisti neįsteigtai namo DNSB. ( - ) GNSB nedėjo jokių pastangų, kad būtų įsteigta namo DNSB, o nepavykus įsteigti tokios bendrijos, ginčo žemės sklypas būtų perleistas namo savininkams. Pažymėjo, kad DNSB paprastai nėra žemės sklypo savininkė, sklypo savininkai yra daugiabučio gyvenamojo namo savininkai, o bendrija tik prižiūri žemės sklypą, todėl ( - ) GNSB ketinimas ginčo žemės sklypą perleisti neįsteigtai DNSB yra tapatus ( - ) GNSB ketinimui perleisti ginčo žemės sklypą name esančių patalpų savininkams. ( - ) GNSB nesiėmė jokių veiksmų, kad dalies žemės sklypo nuosavybės klausimas būtų išspręstas. Teigė, kad namo savininkai naudojosi ir prižiūrėjo ginčo žemės sklypą kaip savo nuosavybę.

5123.

52Atkreipė dėmesį, kad antstolė skelbimo apie parduodamą turtą neiškabino nei parduodamoje žemės sklypo dalyje, nei žemės sklype, nei name ( - ). Skelbimas buvo iškabintas name ( - ), kurio savininkams ginčo žemės sklypo pardavimas iš varžytinių nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Teigė, kad antstolė neįvykdė pareigos informuoti name ( - ) esančių butų/patalpų savininkų apie numatomas ginčo žemės sklypo varžytynes. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas negalėjo būti varžytinių objektu, kadangi turtas iš tikrųjų nepriklausė ( - ) GNSB. Ginčo žemės sklypą buvo įgiję namo bendraturčiai.

5324.

54Nurodė, kad ieškovai ir kiti patalpų, esančių name savininkai laikė save ginčo žemės sklypo savininkais ir faktiškai įgyvendino ginčo žemės sklypo savininkų teises ir pareigas: rūpinosi ginčo žemės sklypu, jį tvarkė ir prižiūrėjo bei naudojosi savo poreikiams. Visas ginčo žemės sklypas yra užstatytas: jame yra namas, trinkelės, įvažiavimas į name esančią parkavimo aikštelę, pravažiavimas. Ieškovai apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2018 m., kai S. Z., A. J. ir D. M. J. pradėjo pardavinėti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Pažymėjo, kad teismas nesvarstė galimybės atnaujinti senaties termino, nors toks prašymas buvo pateiktas.

5525.

56Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad byloje yra viešasis interesas bei apginti ieškovų kaip vartotojų interesus. Viešojo intereso buvimą patvirtina tai, jog ginčas yra kilęs iš santykių, susijusių su daugiabučių namų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybės teisių įgyvendinimu. Atsakovas ( - ) GNSB su fiziniais asmenimis sudarytose sutartyse privalėjo aptarti šių asmenų teises į žemės sklypą bei perleisdamas nuosavybes teises į butus perleisti ir ginčo žemės sklypo dalis fiziniams asmenims, kad ateityje nekiltų jokių klausimų dėl ginčo žemės sklypo nuosavybės formaliąja prasme.

5726.

58Paaiškino, kad sutarčių, kurių pagrindu buvo įsigyti name esantys butai, sąlygas parengė ir pasiūlė ( - ) GNSB ir Č. S. PĮ. Sutartyse yra numatytas arba sklypo perleidimas pirkėjui, arba steigiamai DNSB bendrosios nuosavybės teise, arba įsipareigojimas suderinti, kokias teises (nuomos, panaudos ar kt.) įgyja buto pirkėjas į žemės sklypą. Su ( - ) DNSB sudarytos sutartys yra būsimo buto pirkimo - pardavimo sutartys, kurioms buvo taikomas reikalavimas aptarti žemės sklypo, kuriame bus statomas namas ar butas, teisinį statusą ir nusipirkusio buto pirkėjo teises į žemės sklypą (CK 6.401straipsnis). Toks reikalavimas nebuvo įvykdytas dėl ( - ) DNSB kaltės. Teismas neatsižvelgė į ( - ) DNSB ketinimą perleisti ieškovams ginčo žemės sklypą. ( - ) DNSB elgesys po butų pardavimo patvirtina, kad kartu su butais ieškovams buvo perleistos ir nuosavybės teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis. ( - ) DNSB sklypo neprižiūrėjo, nemokėjo žemės mokesčio, nesikreipė į namo savininkus dėl ginčo žemės sklypo nuomos, su prašymu padengti skolą valstybei už ginčo žemės sklypą.

5927.

60Paaiškino, kad ginčo sutartimis buvo perleistos ginčo žemės sklypo dalys, kurios de facto nepriklausė jas perleidžiantiems asmenis, o priklausė namo bendraturčiams.

6128.

62Nurodė, kad Ž. J., V. P., A. J., D. M. J. ir S. Z. negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais. Ž. J. ir V. P. puikiai suprato, kad perkamas ginčo žemės sklypas yra užstatytas kitiems asmenims (ne ( - ) DNSB) priklausančiu nekilnojamuoju turtu, teritorija aplink namą yra aptverta. Dovanojimo sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, kad ginčo atveju, name esantiems patalų savininkams būtų kiek įmanoma sudėtingiau susigrąžinti ginčo žemės sklypą, taip pat siekiant išvengti nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo.

6329.

64Nurodė, kad pirkimo - pardavimo objektu negalėjo būti tai, kas jau ir taip priklauso pirkėjams. Atsakovai A. J., D. M. J. ir S. Z. negalėjo parduoti ieškovams G. S. bei D. E. su I. E. daiktų, kurių nevaldo nuosavybės teise. Tokie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl to yra niekiniai ir negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kita vertus šie sandoriai yra tariamieji, nes ieškovai G. S., D. E. ir I. E. juos sudarė neketindami sukurti teisinių pasekmių (jų tikslas buvo sumažinti galimą žalą ir užkirsti ginčo žemės sklypo dalių perleidimą butų neturintiems asmenims), todėl šie sandoriai negalioja CK 1.86 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, jog pardavėjai suprato, kad sutartimis perleidžiamas ginčo žemės sklypas, kuris reikalingas namui su jame esančiais butais ir kitomis patalpomis eksploatuoti pagal paskirtį.Teigė, kad namui eksploatuoti reikalingas visas ginčo žemės sklypo plotas.

6530.

66Atsakovė antstolė A. S. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

6731.

68Nurodė, kad antstolei buvo pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu) iš įkeisto ginčo žemės sklypo. Atsižvelgiant į teisės aktus, turtą antstolė pardavė viešose varžytynėse. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas vykdymo proceso metu nebuvo nuginčytas, yra galiojantis ir vykdytinas. Turto dalies, kuriam buvo nustatyta hipoteka ir kuris buvo parduotas iš viešųjų varžytynių savininkas – skolininkas ( - ) GNSB. Teisės aktų nuostatos neįtvirtino pareigos antstolei apie varžytynes kiekvieną daugiabučio namo gyventoją informuoti raštu ar kokiais nors kitais būdais, pakankamas informavimas apie varžytynes yra paskelbimas internetiniame tinklalapyje.

6932.

70Atsakovė S. Z. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7133.

72Nurodė, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Teigė, kad nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypas daugiau kaip 16 metų buvo įregistruotas ( - ) GNSB vardu. Ieškovai nebuvo įsigiję ginčo žemės sklypo. Teigė, kad viešasis interesas nepažeistas, kadangi daugiabutis namas nebūtinai turi stovėti ant daugiabučio namo savininkams priklausančio sklypo. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas iš varžytinių buvo parduotas teisėtai, antrųjų varžytinių metu. Teigė, kad Ž. J. ir V. P. buvo sąžiningi turto įgijėjai.

7334.

74Atsakovai A. J. ir D. M. J. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7535.

76Nurodė, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Teigė, kad nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypas daugiau kaip 16 metų buvo įregistruotas ( - ) GNSB vardu. Ieškovai nebuvo įsigiję ginčo žemės sklypo. Teigė, kad viešasis interesas nepažeistas, kadangi daugiabutis namas ne būtinai tūri stovėti ant daugiabučio namo savininkams priklausančio sklypo. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas iš varžytinių buvo parduotas teisėtai, antrųjų varžytinių metu. Teigė, kad Ž. J. ir V. P. buvo sąžiningi turto įgijėjai.

7736.

78Atsakovai Ž. J. ir V. P. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7937.

80Nurodė, kad civilinėje byloje turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Reikalavimas yra susijęs su nuosavybės teise, kuriai yra privaloma registracija, todėl ieškovai žinojo, kad jie nėra ginčo žemės sklypo savininkais. Apie galimai pažeistą teisę turėjo žinoti, kai nuosavybės teisė buvo įregistruota tik į butus. Ieškovai nenurodė jokių priežasčių dėl termino atnaujinimo.

8138.

82Teigė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 10 26 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017. Pažymėjo, kad parduodant butą, turi būti perduotos teisės į žemės sklypo dalį, bet ne būtinai nuosavybės teisė, tai gali būti įvairios teisės aktų leidžiamos teisės, pvz., nuomos, užstatymo, servituto ir pan. Ginčo žemės sklypo savininku visą laiką buvo ( - ) GNSB. Ieškovų pateikti sandoriai patvirtina, jog nuosavybės teisė į dalį žemės sklypo butų įgijėjams (ieškovams) kartu su butais neperėjo bei, kad šalių tikrieji ketinimai niekada nebuvo perleisti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, o buvo ketinama susitarti dėl kitokių teisių į žemės sklypą perleidimo butų savininkams. Ieškovai jokių reikalavimų į žemės sklypo dalis nereiškė. Pažymėjo, kad viešasis interesas nepažeistas. Jei butų savininkams yra reikalinga tam tikra žemės sklypo dalis savo turtui eksploatuoti ar juo naudotis, šias savo subjektines teises butų savininkai gali įgyvendinti kitais būdais, nustatant servitutą, sudarant nuomos, panaudos ar kt. sandorius. Atkreipė dėmesį, kad visi pirminiai butų savininkai buvo ( - ) GNSB nariais.

8339.

84Nurodė, kad turtas parduotas iš varžytynių teisėtai. Ieškovų interesai nebuvo pažeisti, nes jie neturėjo teisių į ginčo žemės sklypą. Antstolė buvo iškabinusi skelbimą apie vykstančias varžytines sklypo adresu. Teismo posėdžio metu ieškovai pripažino, kad apie turto varžytines žinojo. Teisės aktai nenustato draudimo parduoti iš varžytynėse žemės sklypą, ant kurio yra daugiabutis, ir nenumato pareigos antstoliui siūlyti šį turtą pirkti butų savininkams. ( - ) GNSB nuosavybės teisė buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Atsakovai yra sąžiningi įgijėjai, ginčo žemės sklypą įgiję iš viešųjų varžytinių, todėl turtas iš jų negali būti išreikalautas.

8540.

86Atsakovas ( - ) GNSB atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8741.

88Nurodė, kad ( - ) GNSB buvo teisėtas ginčo žemės sklypo įgijėjas, savo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą išviešinęs prieš trečiuosius asmenis, įskaitant pačius ieškovus, ir įregistravęs nekilnojamojo turto registre. Atsakovas ( - ) GNSB nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą niekam nebuvo perleidęs.

8942.

90Teigė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 10 26 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017 suformuota teismu praktika.

9143.

92Nurodė, kad ( - ) GNSB neturėjo jokios pareigos perleisti ginčo žemės sklypą būtent butų ir kitų patalpų savininkams. Ketinimas buvo ginčo žemės sklypą perleisti DNSB, su kuria turėjo būti sudarytas susitarimas dėl ginčo žemės sklypo perleidimo, susitariant dėl perleidžiamo ploto, atlyginimo, tačiau DNSB nebuvo įkurta. Pažymėjo, kad dalis ieškovų buvo ( - )-osios GNSB nariai. Ieškovai įsigyjant butus suprato, kad nuosavybės į ginčo žemės sklypą neįgyja.

9344.

94Pažymėjo, kad viso vykdomojo proceso metu ginčo žemės sklypo savininku nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta ( - ) GNSB, todėl antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo ginčo žemės sklypo savininku laikyti ieškovus, o ne ( - ) GNSB. Teigė, kad varžytinės įvyko teisėtai.

9545.

96Nurodė, kad teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą. Apie savo pažeistas teisės ieškovai turėjo sužinoti registruojant nuosavybės teises į butus nekilnojamojo turto registre. Teigė, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio viešo intereso. Atkreipė dėmesį, kad nė vienas iš namo savininkų neišreiškė valios ar noro įgyti bet kokias teises į ginčo žemės sklypą.

9746.

98Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų leidžiančių konstatuoti ginčo žemės sklypo įgijėjų nesąžiningumą. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų dėl namo eksploatavimui reikalingo žemės sklypo ploto. Teigė, kad dalis žemės sklypo nėra naudojama.

9947.

100Trečiasis asmuo R. R. atsiliepimu pritarė ieškovų pateiktam apeliaciniam skundui.

10148.

102Nurodė, kad būsimo būsto pirkimo – pardavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Bendrija butų pirkimo – pardavimo sutartyse nebuvo numačiusi privalomos sąlygos dėl gyventojo teisių į žemės sklypą aptarimo, todėl tokia sąlyga (jos nebuvimas) laikytina nesąžininga vartotojo atžvilgiu ir teismo iniciatyva (ex officio) turi būti aiškinama vartotojo naudai, laikoma, kad sąlyga dėl žemės sklypo dalies perleidimo buvo įtraukta į sutartį. Gyventojai turėjo tikslą ir ketinimą įgyti neribotą teisę į butą, kartu įgyjant nuosavybės teisę į atitinkamą žemės sklypo dalį. Teigė, kad nuo nekilnojamųjų daiktų įgijimo gyventojai gavo nuosavybės teisę į atitinkamas žemės sklypo dalis (CK 6.394 straipsnis), todėl bendrija varžytynių metu negalėjo būti laikoma žemės sklypo savininke. Atsižvelgiant į nurodytą, varžytynės laikytinos neteisėtomis, o varžytynių aktas naikintinas. Teigė, kad atsakovai ir su jais susiję varžytynėse dalyvavę asmenys laikytini nesąžiningais bei piktnaudžiaujančiais teise, todėl teismas turi teisę atsisakyti ginti šių asmenų subjektines teises.

103Teismas

konstatuoja:

104IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10549.

106Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

107Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10850.

1092001-09-03 ( - ) GNSB, atstovaujama pirmininko Č. S., ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko, sudarė Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ( - ) GNSB įsigijo 2 834 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, papildomai priskirtą prie 181 kv m. žemės sklypo 181/3015 dalies ( - ). 2002-11-05 sudarė Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ( - ) GNSB įsigijo 181 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 4 848 kv m. ploto žemės sklype ( - ) Žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis - daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti.

11051.

1112002-05-31 ( - ) GNSB, atstovaujama bendrijos valdybos pirmininko R. B., ir Č. S. personalinė įmonė sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios 1 straipsnį šalys, kooperuodamos savo turtą ir žinias, įsipareigojo bendrai vykdyti statinio Daugiabučiai gyvenamieji namai su garažais ( - ) (sekcijos 1, 2, 3), bendrasis plotas 4 633,60 kv.m., statinio registro Nr. 101/1-1393, statomo žemės sklype adresu ( - ) pagal parengtą ir suderintą projektą Nr. 2001-03, statytojo (užsakovo) funkcijas, o pabaigus jo statybą, įgyti nuosavybės teises į Sutarties priede Nr. 1 ir priede Nr. 2 nurodytas patalpas gyvenamajame name. Sutarties 2 straipsnyje numatyta, kad gyvenamojo namo statytoju yra bendrija ir įmonė atitinkamai pakeičiant Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-12-22 išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. GN01-43. Sutarties 3 straipsnyje nurodyta, kad ( - ) GNSB įnašą bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro suderintas gyvenamojo namo projektas Nr. 2001-03, teisė užstatyti ir naudoti gyvenamojo namo statybai priskirtą 2315/4848 žemės sklypo, ( - ) k.v. dalį – 2315 kv. m., priklausančią bendrijai, turtinis įnašas - bendrijos įgytas turtas, narių darbo indėlis ir sąnaudos, kurias sudaro 1 359 000 Lt suma žemės sklypo įsigijimui ir įsisavinimui, projekto parengimui, rangos darbų atlikimui, statybos valdymui ir techninei priežiūrai, statybos teritorijos paruošimo išlaidos, projektavimo ir inžinerinių paslaugų išlaidos, statybos darbų bei kitos veiklos išlaidos, taip pat ateityje numatytos patirti išlaidos, kurias statybos eigoje bendrija sumokės įmonei pagal grafiką. Įmonės įnašą bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro teisė užstatyti ir naudoti gyvenamojo namo statybai priskirtą 400/4848 žemės sklypo, ( - ) k.v. dalį – 400 kv. m., priklausančią Č. S. personalinei įmonei, 788 000 Lt bendrijos mokėtina rangovui suma už atliktus darbus bei likusios mokėtinos rangovams sumos pagal įmonės tiesiogiai su rangovais sudarytas sutartis, taip pat kitos su jungtine veikla susijusios ateityje galimos įmonės išlaidos, reikalingos patalpų inventorizavimui, daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimui ir kitos prievolės apmokėti inventorizavimo bylų parengimą, sutarčių su komunalinių paslaugų ir energijos tiekėjais sudarymą. Pagal kiekvienam partneriui priklausančių butų ploto santykį turtas Sutarties šalims paskirstomas tokiomis proporcijomis – 40 % tenka Bendrijai ir 60 % tenka įmonei. Šalys sutarė, kad pastačius gyvenamąjį namą bendrijai priklausys patalpos, nurodytos Sutarties priede Nr. 1, o įmonei patalpos, nurodytos sutarties priede Nr. 2. Pagal sutarties 4 straipsnio 1.1. punktą bendrija įsipareigojo suteikti šios Sutarties 1.1.2 punkte apibrėžtą žemės sklypo dalį gyvenamojo namo statybai. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 yra išvardintos jungtinės veiklos dalyviams atiteksiančios gyvenamosios ir kitos patalpos, tačiau nebuvo nieko nurodyta apie žemės sklypo, kuriame turėjo būti statomas gyvenamasis namas, dalių paskirstymą tarp Sutarties šalių.

11252.

1132003-02-25 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus aktu namas ( - ), buvo pripažintas tinkamu naudoti.

11453.

1152003-10-01 susitarimu ( - ) GNSB, atstovaujama pirmininko V. B. E., ir Č. S. susitarė, kad valdydami ir disponuodami bendra daline nuosavybe - 0,4848 ha žemės sklypą, adresu ( - ), minėtu sklypu naudosis taip: Č. S. naudosis 3673/4848 dalimi žemės sklypo, kurios plotas 2000 kv m., o ( - ) GNSB naudosis 2211/4848 žemės sklypo dalimi.

11654.

1172005-07-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patikslinta, kad vietoje 4848 kv.m. žemės sklypo ( - ), kurio 715 kv.m. dalis nuosavybės teise priklauso UAB „Statybų mastas“, 2000 kv.m. dalis nuosavybės teise priklauso UAB „Vigysta“, o 2133 kv m. dalis nuosavybės teise priklauso ( - ) GNSB, suformuojamas 4133 kv.m. ploto žemės sklypas, kurio ribos žemės sklypo plane pažymėtos skaičiais 1-21 ir kurio 2133 kv.m. ploto dalis nuosavybės teise priklausys ( - ) GNSB, o 2000 kv.m. dalis nuosavybės teise priklausys UAB „Vigysta“.

11855.

119Pagal Nekilnojamo turto registro duomenis, 2133/4133 žemės sklypo ( - ), savininke nuo 2004-11-08 iki 2018-03-02 buvo ( - ) GNSB. Taigi ginčo sklypo adresas nebuvo pakeistas, liko adresas ( - ).

12056.

1212001-11-27 trečiasis asmuo R. R., būdamas ( - ) GNSB nariu su ( - ) GNSB, atstovaujama pirmininko Č. S., sudarė statybos sutartį, kurios 1.1 punktu bendrija įsipareigojo priimti visas užsakovo funkcijas pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą ir perduoti name šios sutarties objektą nario nuosavybėn šalių sutartu terminu. Sutarties 2.1, 2.2 bei 2.3 punktuose nurodyta, kad sutarties objektas yra 55,50 kv.m. ploto butas pastoginiame aukšte, sandėliukas ir garažas, kurie neidentifikuoti. Sutartyje jos šalys aptarė buto įrengimo lygį, kainą, atsiskaitymo ir kitas sąlygas, tačiau neaptarė teisės į žemės sklypo dalį. 2010-07-14 buto pirkimo – pardavimo sutartimi trečiasis asmuo R. R. minėtą, butą kuriam buvo suteiktas adresas ( - ), pardavė V. J. (vėliau pavardė pakeista į G.). Šios sutarties 4.7 punkte nurodyta, kad pardavėjas (R. R.) pareiškia, jog jam nepriklauso žemės sklypo dalis, reikalinga butui daugiabučiame name eksploatuoti ir, kad iki šios sutarties pasirašymo dienos pardavėjas neatliko jokių teisinių veiksmų dėl nuosavybės teisių į butui priskirtą žemės sklypo dalį įteisinimo, įregistravimo. Taigi šių sutarčių turinys yra aiškus ir suprantamas ir jį sudariusiems butų savininkams turėjo būti akivaizdu, kad žemės sklypo dalis neperėjo jų, kaip buto daugiabučiame name pirkėjų nuosavybėn.

12257.

1232002-04-04 bendrijos narys V. B. E. ir ( - ) GNSB, atstovaujama pirmininko Č. S., sudarė sutartį, kurios 1.1 punktu bendrija įsipareigojo pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą žemės sklype adresu ( - ), ir bendrijos nario nuosavybėn perduoti 3 kambarių 86,08 kv. m. ploto butą. Be kitų įsipareigojimų ir sąlygų sutarties 4.2.2 punkte šalys numatė, ne vėliau kaip iki 2002-10-29 šalių preliminaria sutartimi suderinti, bei aptarti jame kokias teises (nuomos, panaudos ar kt.) bendrijos narys įgis į žemės sklypą, kuriame statomas namas. Sutarties 4.2 ir 4.2.4 punktai numatė, kad bendrija ir jos narys įsipareigoja po akto, kuriuo namas bus pripažintas tinkamu naudoti pasirašymo ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų parengti namo patalpų savininkų nutarimo projektą įsteigti Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendriją (toliau DNSB) ir bendrijos įstatų projektą namo bendrajai dalinei nuosavybei valdyti, sušaukti steigiamąjį susirinkimą, apie kurį prieš dvi savaites turi informuoti visus patalpų savininkus ir savivaldos vykdomąją instituciją. 2003-06-06 - 2003-07-24 buto ( - ), savininku Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas V. B. E., 2003-07-12 pirkimo – pardavimo sutartimi, minėtą butą pardavęs D. E. ir I. E. – ieškovams šioje byloje.

12458.

1252002-04-24 bendrijos narė V. B. su ( - ) GNSB, atstovaujama pirmininko Č. S., sudarė sutartį analogiškomis sąlygomis pagal kurias ( - ) bendrija įsipareigojo pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą žemės sklype adresu ( - ), ir perduoti bendrijos narės nuosavybėn 91,65 kv. m. ploto butą. Be kitų įsipareigojimų ir sąlygų Sutarties 4.2.2 punkte šalys taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2002-10-29 šalių preliminaria sutartimi suderinti, kokias teises (nuomos, panaudos ar kt.) įgyja bendrijos narė į žemės sklypą, kuriame statomas namas. Sutarties 4.2 ir 4.2.4 punktais šalys įsipareigojo po namo pripažinimo tinkamu naudoti ir akto pasirašymo ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų parengti namo patalpų savininkų nutarimo projektą įsteigti gyvenamojo namo savininkų bendriją ir bendrijos įstatų projektą namo bendrajai dalinei nuosavybei valdyti, sušaukti steigiamąjį susirinkimą, apie kurį prieš dvi savaites turi informuoti visus patalpų savininkus ir savivaldos vykdomąją instituciją. 2015-11-03 buto pirkimo – pardavimo sutartimi V. B. priklausiusį butą ( - ) įsigijo ieškovai M. Š. ir M. Š..

12659.

1272002-12-30 ieškovė A. L. su ( - ) GNSB, atstovaujama pirmininko Č. S., sudarė Preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurios 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad šia sutartimi šalys įsipareigoja sudaryti 82,46 kv. m. ploto buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurį numato įsigyti pirkėja, name kuris yra žemės sklype adresu ( - ). Butas yra pirmame namo aukšte, jo adresas ( - ). Pagal Sutarties 5 punktą šalys įsipareigojo iki 2003-03-20 pasirašyti ir pateikti tvirtinti notarui buto pirkimo – pardavimo sutartį ir buto perdavimo – priėmimo aktą. Sutarties 11 punkte numatyta, kad žemės sklypo dalis, priskirta gyvenamajam namui ( - ), perleidžiama įsteigtai daugiabučio namo savininkų bendrijai bendrosios dalinės nuosavybės teise. Butas ( - ), nuo 2003-03-13 Nekilnojamojo turto registre yra registruotas A. L. ir A. L. vardu.

12860.

1292003-01-14 ieškovas, bendrijos narys G. S. su ( - ) GNSB, atstovaujama pirmininko Č. S., sudarė sutartį dėl 82,92 kv. m. ploto buto daugiabučiame name su garažais adresu ( - ) žemės sklype adresu ( - ). Sutarties 3 punktas numatė, kad buto įrengimo lygis perduodant jį bendrijos nariui atitinka sutarties pasirašymo momentu esamą buto apdailos ir įrangos lygį. Sutarties 4 punkte bendrijos narys įsipareigojo sutarties pasirašymo metu sumokėti ( - ) GNSB stojamąjį 2 000 Lt mokestį, 2 000 nario tikslinę įmoką ir pajaus įmokas dalimis po 30 000 Lt ir 143 000 Lt. Nei Sutartyje, nei jos prieduose šalys nesitarė dėl teisių į žemės sklypo dalį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto ( - ), savininkas nuo 2003-06-26 yra G. S.. Dėl Daugiabučio namo savininkų bendrijos įsteigimo ar žemės sklypo ir jo dalių perdavimą DNSB ir buto savininkui sutartyje nepasisakoma.

13061.

1312003-01-17 bendrijos narys R. B. su ( - ) GNSB, atstovaujama pirmininko Č. S., sudarė sutartį dėl 82,23 kv. m. ploto buto Nr. 39 name ( - ), esančiame žemės sklype ( - ). Sutartyje niekaip neaptartos nei būsimo buto savininko teisės į žemės sklypo dalį, nei Daugiabučio namo butų savininkų bendrijos įsteigimo klausimai, ar DNSB įkūrimas ateityje. 2003-03-07 ( - ) GNSB pažymoje nurodyta, kad R. B. visiškai atsiskaitė su bendrija už perkamą 82,23 kv.m. ploto butą ( - ), Vilniuje, ir ( - ) GNSB sutinka, kad butas būtų įregistruotas R. B. vardu. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ½ dalį buto ( - ) 2017-02-23 paveldėjo G. B..

13262.

133Ieškovai į bylą taip pat pateikė kelias, butų Nr. 3, Nr. 5 ir Nr. 10 name ( - ) preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis siekdami įrodyti, kad ( - ) GNSB sudaromose sutartyse buvo numatyta išspręsti teisių į žemės sklypą, reikalingą namui eksploatuoti, klausimą. Tačiau 2002-12-09 su A. Ž. sudarytos sutarties 13 punkte nurodyta, kad žemės sklypo dalis, priskirta daugiabučiam namui ( - ), perleidžiama įsteigtai DNSB (ne buto pirkėjai) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Su P. Č., A. J., I. J. ir V. R. sudarytų sutarčių nuostatos dėl žemės sklypo, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog kartu su butais jiems buvo parduotos ir sklypo dalys

13463.

135Taigi remiantis byloje pateiktomis sutartimis nustatyta, kad GNSB ( - ) nariai, būsimieji statomų butų savininkai arba visiškai neaptarė savo, kaip būsimų butų savininkų, teisių į žemės sklypą arba susitarė, šį klausimą aptarti ateityje, arba sutartyse buvo numatyta, kad GNSB priklausanti nuosavybės teisė į sklypą bus perleista vietoj ( - ) GNSB įsteigtai DNSB.

13664.

137Iš Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų matyti, kad pirmųjų butų savininkų, kurie buvo ir ( - ) GNSB nariai nuosavybės teisės buvo registruojamos ne tik pagal butų pirkimo – pardavimo sutartis, bet ir ( - ) GNSB išduotų pažymų, apie bendrijos nario tinkama atsiskaitymą su bendrija pagrindu. Byloje taip pat nėra ginčo, kad žemės sklypas pagal Nekilnojamojo registro duomenis nuosavybės teisėmis iki pat varžytinių paskelbimo priklausė ( - ) GNSB.

13865.

139( - ) GNSB nemokant žemės mokesčio už ginčo sklypą VMI nuo 2012 m. yra priėmusi visą eilę sprendimų dėl šio mokesčio įsiskolinimo išieškojimo į valstybės biudžetą: 2012-07-12 sprendimą dėl 2 213,32 Lt skolos, 2013-11-26 sprendimą dėl 1 228,02 Lt skolos, 2016-10-28 sprendimą dėl 735,61 Eur skolos, 2015-01-19 sprendimą dėl 484,57 Eur skolos, o 2016-11-28 sprendimu bendrijai kaip žemės mokesčio mokėtojai nustatė priverstinę hipoteką/priverstinį įkeitimą dėl 2 091,83 Eur žemės mokesčio skolos ir apskaičiuotų 80,56 Eur delspinigių. 2018-01-05 VMI priėmė sprendimą išieškoti iš ( - ) GNSB 1081,38 Eur į biudžetą.

14066.

1412015-02-24 patvarkymu antstolė A. S. priėmė vykdyti VMI 2015-01-19 sprendimą. 2015-02-24 turto arešto aktu antstolė areštavo ( - ) GNSB priklausančią 2133/4848 dalį, 0,4133 ha žemės sklype, ( - ).

14267.

1432017-04-12 patvarkymu antstolė skyrė ekspertizę turto - 2133/4848 sklypo ( - ) rinkos vertei nustatyti, nustatyta 31 300 Eur vertė.

14468.

1452017-11-03 patvarkymu antstolė A. S. paskelbė pirmąsias 2133/4848 dalies 0,4133 ha žemės sklypo ( - ) varžytines turto kaina nustatyta – 25 400 Eur. Apie varžytines buvo paskelbta viešai, bei iškabintas skelbimas name ( - ), kurio adresas sutampa su varžytinėse parduoto turto adresu. 2017-12-04 patvarkymu varžytinės paskelbtos neįvykusiomis nesikreipus nei vienam pirkėjui, antstolė pasiūlė išieškotojams perimti pirmosiose varžytinėse neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą. VMI 2017-12-12 raštu pranešė antstolei, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatas VMI turi teisę administruoti tik piniginių lėšų forma gaunamas valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšas ir neperims turto.

14669.

1472017-12-27 patvarkymu antstolė paskelbė antrąsias žemės sklypo varžytines, turto pardavimo pradinę kainą nustatė 18 780 Eur. Apie varžytines buvo paskelbta viešai. Varžytinių laimėtoju buvo paskelbtas atsakovas Ž. J., veikęs pagal su atsakovu V. P. 2014-12-01 sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Apie tai, kad varžytinės įvyko paskelbta viešai. 2018-02-19 antstolė A. S. Turto pardavimo iš varžytinių akte nurodė realizuotą iš varžytinių turtą (2133/4848 dalis 0,4133 ha žemės sklypo ( - )), buvusį turto savininką (( - ) GNSB) ir naujus turto savininkus – atsakovus Ž. J. ir V. P. bei turto pardavimo kainą – 18 780 Eur. Apie varžytinių pabaigą antstolė pranešė buvusiai skolininkei ( - ) GNSB.

14870.

1492018-03-08 dovanojimo sutartimi V. P. varžytinėse įsigytas 0,4133 ha ploto žemės sklypo ( - ) 2133/8266 dalis (ginčo sklypą), padovanojo sutuoktinei I. P. dovanojimo sutarties 11.2.1 punkte nurodyta, kad yra sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi varžytinėse įsigytu žemės sklypu, pagal dovanojimo sutarties 11.2.2 punktą I. P. pereina teisė bendrai su kitu bendraturčiu naudotis 2133/4133 dalimi žemės sklypo, žemės plane pažymėto indeksu „B“, turinčia 2133 kv.m., kurios plotas pasikeitė po amalgamacijos, patvirtintos 2005-04-27 susitarimu. I. P. žemės sklypo dalį 2018-03-15 padovanojo motinai S. Z. tokiomis pačiomis sąlygomis.

15071.

151Ž. J. 2018-03-08, varžytinėse įsigytą sklypo dalį padovanojo lygiomis dalimis A. J. ir D. M. J.. Dovanojimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad apdovanotiesiems išaiškintas Žemės įstatymo (toliau -ŽĮ) 31 straipsnis, pagal kurį pirmumo teisę pirkti privačią žemę turi asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso toje žemėje esantys statiniai ar įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektas pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytinių. Dovanojimo sutarties 11.2 punkte nurodyta, kad yra sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu ir pagal Dovanojimo sutarties 11.2.2 punktą, A. J. bei D. M. J. pereina teisė bendrai su kitu bendraturčiu naudotis žemės sklypo dalimi, žemės plane pažymėto indeksu, kurio plotas pasikeitė po amalgamacijos, patvirtintos 2005-04-27 susitarimu.

15272.

1532018-04-24 ieškovai J. S. ir G. S. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, pagal kurią iš naujųjų sklypo savininkų S. Z., A. J. ir D. M. J., už kuriuos pagal įgaliojimą veikė įgaliotiniai sklypą varžytinėse įsigiję asmenys V. P. ir Ž. J., nupirko 66/4133 dalis 0,4133 ha žemės sklypo, esančio ( - ). Turtas parduotas už 9 300 Eur. Sutarties 16.2 punkte

15473.

1552018-04-20 ieškovas D. E. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią iš naujųjų sklypo savininkų S. Z., A. J. ir D. M. J., už kuriuos pagal įgaliojimą veikė įgaliotiniai sklypą varžytinėse įsigiję asmenys V. P. ir Ž. J., nupirko 44/4133 žemės sklypo, turtas parduotas už 6 150 Eur įsigyjant bendrąja D. E. ir jo sutuoktinės I. E. nuosavybe. Sutarties 16.2 punkte nurodyta, kad yra sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu. Pagal sutarties 16.3.1 punktą nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pereina naujiems turto įgijėjams. Sutarties 17.2 punkte nurodyta, kad pirkėjui išaiškinta ŽĮ 30 straipsnio 7 dalis, pagal kurią perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą tam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui. Sutarties 21 punkte pirkėjas patvirtino, kad turėjo galimybę iki šios sutarties sudarymo dienos apžiūrėti ir įvertinti perkamą turtą, pasitelkti visus reikalingus specialistus perkamo turto apžiūrai. Taip pat pirkėjas patvirtino, jog perkamo turto būklė jam yra žinoma ir visiškai atitinka jo lūkesčius bei šios sutarties sąlygas, turto paskirtį

15674.

1572018-04-11 atsakovai S. Z., A. J. ir D. M. J., už kuriuos veikė įgaliotiniai V. P. ir Ž. J., pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovei K. K. pardavė 22/4133 dalis sklypo.

158

159Dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis pripažinimo

16075.

161Pagal CK 6.394 straipsnio 1 dalį, pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti. CK 6.394 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

16276.

163Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalį (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija), perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.

16477.

165Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas pirmieji butų savininkai, buvę ( - ) GNSB nariais butus nuosavybės teisėmis įgijo 2002 – 2003 metais iki Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostatos įsigaliojimo. Todėl nėra pagrindo teigti, jog minėtomis sutartimis buvo pažeistos imperatyvios ŽĮ 30 straipsnio 7 dalies nuostatos.

16678.

167Principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios arba, kitaip tariant, negalioja atgal. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymo negaliojimo atgal principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga. Įstatymo negaliojimo atgal principo praktinė reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 12 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016, 20 punktas).

16879.

169Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju, neaptarus teisių į žemės sklypą klausimo ir neįsteigus daugiabučių namų savininkų (eksploatavimo) bendrijos, kuriai pagal aplinkybių visumą turėjo būti perleista nuosavybės teisė į žemės sklypą, nėra pagrindo pripažinti ieškovams G. S., D. E., I. E., A. L., A. L., G. B. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalis jiems neaptarus su pardavėju šio klausimo nuosavybės įsigijimo metu bei M. Š., M. Š. ir V. G. įsigyjant nuosavybę ir pardavėjų (butų ar kitų patalpų daugiabučiame name) savininkų, kurie nebuvo įgiję nuosavybės teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis. Tokios išvados pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išanalizavęs ieškovų sandorius, kurių pagrindu jie įgijo nuosavybės teises į butus name.

17080.

171Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs ieškovų bei atsakovo ( - ) GNSB sandorius, priimdamas sprendimą rėmėsi faktais, kad buto ( - ), savininkas nuo 2003-06-26 yra ieškovas G. S., kurio nuosavybė įregistruota ( - ) GNSB 2003-03-04 pažymos Nr. 92 pagrindu ir kurio 2003-01-14 sudarytoje su ( - ) GNSB sutartyje dėl buto statybos nebuvo aptartos buto įgijėjo teisės į žemės sklypą. V. B. E. su ( - ) GNSB sudarytos 2002-04-04 Sutarties Nr. 3-02, 4.2.2 punkte buvo numatyta nuostata preliminaria sutartimi suderinti, kokias teises (nuomos, panaudos ar kt.) įgyja Bendrijos narys į žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad minėtoje sutartyje pirmiausia nurodyta nuomos, panaudos, bet ne nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį. Tačiau buvęs ( - ) GNSB narys V. B. E., kurio nuosavybės teisės buvo registruotos nuo 2003-06-06 iki 2003-07-24, butą ( - ), 2003-07-12 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė ieškovams D. E. ir I. E. (jų nuosavybė įregistruota 2003-07-24), kuriems įgyjant nuosavybę visiškai nebuvo aptartas teisių į žemės sklypą klausimas. Ieškovų A. L. ir A. L. nuosavybės teisės į butą ( - ), 2003-04-24 įregistruota ( - ) GNSB 2003-03-20 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 5-1272 pagrindu, o pagal su ( - ) GNSB sudarytos 2002-12-30 Preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties 11 punktą žemės sklypo dalis, priskirta gyvenamajam namui ( - ), perleidžiama įsteigtai daugiabučio namo savininkų bendrijai bendrosios dalinės nuosavybės, bet ne kokia nors teise buto įgijėjai. Ieškovės G. B. sutuoktinio R. B. nuosavybės teisė į butą ( - ), 2003-08-21 įregistruota ( - ) GNSB 2003-03-07 pažymos Nr. 93 pagrindu ir jo 2003-01-17 sudarytoje su ( - ) GNSB sutartyje dėl buto statybos nebuvo aptartos buto įgijėjo teisės į žemės sklypą. Ieškovės V. G. (buvusi pavardė Judzinskaitė) nuosavybės teisė į butą ( - ), 2010-07-15 įregistruota 2010-07-14 buto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Pirkimo – pardavimo sutarties 4.7 punktu pardavėjas (R. R.) pareiškė, jog jam nepriklauso žemės sklypo dalis, reikalinga butui daugiabučiame name eksploatuoti. R. R. su ( - ) GNSB 2001-11-27 sudarytoje statybos sutartyje nebuvo aptarta, ar buto pirkėjas įgis kokias nors teises į žemės sklypo dalį. Ieškovų M. Š. ir M. Š. nuosavybės teisė į butą ( - ), 2015-11-04 įregistruota 2015-11-03 buto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Prieš tai butas nuo 2002-10-18 buvo registruotas V. Z. (buvusi pavardė B.) nuosavybės teise, o nuosavybės įregistravimo pagrindas - ( - ) GNSB 2002-10-02 pažyma Nr. 50/26. V. Z. ( B.) 2002-04-24 sudarytos su ( - ) GNSB sutarties 4.2.2 punkte buvo numatyta iki 2002-10-29 šalių preliminaria sutartimi suderinti, kokias teises (nuomos, panaudos ar kt.) įgyja bendrijos narė į žemės sklypą, kuriame statomas namas. Tačiau ši sąlyga nebuvo išpildyta, papildoma sutartis nebuvo sudaryta, registruojant nuosavybės teisę į butą ( - ), neįregistruotos V. Z. jokios teisės į žemės sklypo dalį. Todėl teismas nurodė, kad M. Š. ir M. Š. 2015-11-03 buto pirkimo – pardavimo sutartimi, įsigyjant butą ( - ), bei garažą, jie neįgijo nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, nes tokios teisės nebuvo įgijusi buto pardavėja.

17281.

173Pirmosios instancijos teismas remdamasis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo 2012-04-12 įstatymo Nr. XI-1967 įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi numatančia, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos ir veikiančios daugiabučių namų savininkų bendrijos, gyvenamųjų namų statybos bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo įstatus turėjo suderinti su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais. Tačiau ieškovai buvęs ( - ) GNSB narys G. S., D. E. ir I. E., tikėtina giminystės ryšiais susiję ( - ) GNSB nariu V. B. E., buvę ( - ) GNSB nariai ieškovės G. B. sutuoktinis R. B., taip pat trečiasis asmuo R. R. sudarė sutartis dėl butų statybos, patys neatliko būtinų veiksmų dėl bendrijos pertvarkymo. Būdami ( - ) GNSB nariais jie turėjo teisę dalyvauti bendrijos sprendimų priėmime, inicijuoti sprendimus, dalyvauti bendrijos valdyme, tiek sprendžiant visus klausimus susijusius su bendrijos veikla, tame tarpe ir susijusius su jų teisėmis žemės sklypą. Todėl jie turėjo galimybę veikti ir ginti savo teises labiau nei vidutinis vartotojas dėl ko jiems netaikytinas vidutinio vartotojo rūpestingumo standartai.

17482.

175Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad už situaciją, kai apie 15 metų ginčo žemės sklypas priklausė ( - ) GNSB, kuri itin ilgą laiką nemokėjo žemės mokesčio ir kurios likvidavimo, taip pat daugiabučių namų savininkų bendrijos steigimo klausimai buvo pradėti kelti tik varžytinėse pardavus bendrijos turtą yra atsakingi ir bendrijos steigėjai bei nariai (tarp jų ir dalis ieškovų, pirmųjų butų savininkų), kurie žinojo arba turėjo suvokti, kad ( - ) GNSB nuosavybės teise turint žemės sklypo dalį yra taikomas žemės mokestis, kurio nemokant per ilgą laiką susidarė reikšminga skola ir kuri gerokai lengviau būtų padengta, jei būtų sprendžiamas, pvz. skolos už metų laikotarpį sumokėjimo klausimas.

17683.

177Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovai nepaneigė bendrijos pirmininko Č. S. paaiškinimo, kad pastačius gyvenamąjį namą ( - ), ir buvusiems bendrijos nariais ieškovams bei kitiems bendrijos iniciatoriams įsigijus butus, jie išstojo iš bendrijos ir bendrijos veikla iš esmės nutrūko. Todėl bendrijos pirmininkas, neturėdamas galimybės sušaukti ( - ) GNSB visuotinio narių susirinkimo be tokio susirinkimo nutarimo neturėjo galimybės išspręsti ( - ) GNSB perregistravimo į daugiabučių namų savininkų (eksploatavimo) bendriją klausimo. Kolegija konstatuoja, kad didele dalimi pačių minėtos bendrijos narių pasyvumas lėmė, kad ( - ) GNSB nebuvo performuota į daugiabučių namų savininkų bendriją perduodant jai žemės sklypo dalį.

178Dėl taikytinos kasacinio teismo praktikos

17984.

180Vienu iš apeliacinio skundo argumentų apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįsti kaip precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017-10-26 nutartimi civilinėje byloje Nr.e3K-7-244-695/2017, kurios bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

18185.

182Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2007 10 24 nutarime byloje Nr. 26/07 pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis.

18386.

184Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 10 25 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas, ir joje nurodyta teismų praktika).

18587.

186Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017-10-26 nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-7-244-695/2017, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ieškinį atmesti rėmėsi suformuluota teisės taikymo taisykle, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto, taip pat buto ar kitų patalpų daugiabučiame name pirkimo–pardavimo sutartį, kai pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, ar jo dalies, reikalingos šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, savininkas, pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą ar jo dalį visais CK ir įstatymuose nustatytais ar jiems neprieštaraujančiais pagrindais (nutarties 45 punktas).

18788.

188Minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad ŽĮ 30 straipsnio 7 dalis siauriau nustato pirkėjo ir pardavėjo teisę susitarti dėl teisių į atitinkamą žemės sklypo dalį, kai perleidžiamas butas ar kita patalpa daugiabučiame name, negu CK 6.394 straipsnio 2 dalis. Nurodė kad pagal CK 1.3 straipsnio 2 dalį, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos CK normos, išskyrus atvejus, kai CK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Pagal CK 6.305 straipsnio 3 dalį atskirų rūšių daiktų (prekių) pirkimo–pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai. Išplėstinė kolegija pasisakydama dėl ŽĮ 30 straipsnio 7 dalies ir CK 6.394 straipsnio 2 dalies normų prieštaravimų, pripažino būtinu išanalizuoti travaux preparatoires (parengiamieji darbai) medžiagą dėl ŽĮ 30 straipsnio 7 dalies priėmimo (įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų išvadas ir pan.) ir nustatyti įstatymo leidėjo ketinimus. Kasacinis teismas minėtoje byloje atkreipė dėmesį, kad svarstant ŽĮ projektą jo 30 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti, bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą). Seimo Teisės departamentas savo išvadoje dėl ŽĮ projekto Nr. IXP-2275 (2) nurodė, kad projekto 30 straipsnio 6 dalis derintina su CK 6.394 straipsnio 2 dalimi. Seimo Kaimo reikalų komitetas šiai pastabai pritarė. ŽĮ projekto Nr. IXP-2275 (3) 30 straipsnio 6 dalis liko nepakeista, bet projektas buvo papildytas 30 straipsnio 7 dalimi, nustatančia, kad, perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir žemės sklypo dalis, reikalinga šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.

18989.

190Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą travaux preparatoires medžiagą, atsižvelgdama į tai, kad ŽĮ 30 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teisės norma pasiūlyta ir suformuluota po to, kai, Seime svarstant ŽĮ projektą, Seimo Teisės departamentas pateikė pastabą dėl projekto nuostatų derinimo su CK 6.394 straipsnio 2 dalimi ir šiai pastabai buvo pritarta Seimo Kaimo reikalų komitete, padarė išvadą, kad įstatymo leidėjo tikslas buvo suderinti ŽĮ nuostatas su CK 6.394 straipsnio 2 dalimi, o ne nustatyti buto ar kitų patalpų daugiabučiame name pirkimo ir pardavimo ypatumus. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatavo, kad kai parduodamas butas ar kitos patalpos daugiabučiame name ir pardavėjas yra atitinkamos žemės sklypo dalies savininkas, tai dėl teisių į žemės sklypo dalį, reikalingą butui ar kitai patalpai eksploatuoti, sprendžiama taikant ŽĮ 30 straipsnio 7 dalies nuostatas (perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį) kartu su CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatomis (pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką nustato sutartis), t. y. buto ar kitos patalpos daugiabučiame name pirkėjui turi būti perleidžiama nuosavybės teisė į atitinkamą žemės sklypo dalį, žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką nustato sutartis.

19190.

192Kasacinio teismo išplėstinė kolegija minėtoje byloje taip pat pažymėjo kad CK 6.394 straipsnio 2 dalyje suformuluotos nuostatos yra privatinės, o ne viešosios teisės normos. Tai, kad jose išdėstytos tam tikros konkrečias teises suteikiančios ar jų taikymą įtvirtinančios nuostatos, ne visada reiškia, kad asmenims yra apribojamos teisės ar yra pagrindas netaikyti kitų teisių, kurias asmenys turi. Atkreipė dėmesį, kad CK 6.394 straipsnio 2 dalyje nėra nuostatų, kurios leistų spręsti, kad pardavėjas su pirkėju neturi teisės ar kad jiems draudžiama susitarti dėl žemės sklypo dalies, kurią nekilnojamasis daiktas, butas ar negyvenamoji patalpa užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį, naudojimo kitokiu teisiniu pagrindu. Minėtoje byloje

19391.

194Kasacinis teismas minėtoje byloje pasisakė ir dėl ankstesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 04 12 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, kuria remiasi apeliantai šioje byloje ir kurioje iš dalies tenkintas ieškovų ieškinys ir, be kita ko, pripažinta, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise perėjo žemės sklypo dalys, reikalingos butams ir patalpoms daugiabučiame name eksploatuoti, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių preliminariųjų sutarčių 3.3 punkte buvo susitarta, jog pardavėjas perduos žemės sklypo savininko teises ir pareigas pirkėjui proporcingai jo perkamam turtui arba statomo gyvenamojo namo savininkų bendrijai, jei tokia būtų įsteigta, ar kitam turto administratoriui. Kasacinis teismas konstatavo, jog byloje aplinkybė, kad nekilnojamojo turto pardavėjai įsipareigojo perleisti ir atitinkamas žemės sklypo dalis, neįrodyta, todėl kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos ir būtinumo pagal pareikštą reikalavimą modifikuoti sutartis nepagrįsti. Taip pat nurodė kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013 argumentai dėl viešojo intereso gynimo buvo pateikti akcentuojant tai, kad byloje yra pagrindas ginti vartotojo interesus, kad byloje dalyvaujančiu asmeniu buvo bankrutuojanti įmonė, kad buvo sprendžiamas ginčas dėl daugiabučio namo butų pardavimo ir tai paliečia daugelio tokio daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių teises, o išplėstinės kolegijos nagrinėtoje byloje ginčas buvo dėl namo, kuriame butus turėjo tik 4 savininkai, todėl byloje neturi būti taikomos su vartotojų teisių gynimu ar bankroto santykiais susijusios normos, kad vyksta privatus ginčas tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl tarpusavio sutarties sąlygų ir teisių išsiaiškinimo ir nustatymo. Išplėstinė kasacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendė, kad kasacinio skundo argumentas dėl viešojo intereso taikymo nepagrįstas. Minėtoje byloje kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad šiuo aspektu taikyti civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013 suformuotą teismų praktiką nebuvo pagrindo, nes skyrėsi bylos aplinkybės.

19592.

196LAT 2018 10 05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018 ginčas vyko tarp fizinio asmens bankroto proceso metu varžytinėse įsigijusio sklypą, priklausiusį bankrutuojančiai uždarajai bendrovei, pastačiusiai daugiabutį namą (UAB „Skala“) jai priklausiusiame nuosavybės teisėmis sklype ir butų daugiabučiame name savininkų bei Daugiabučio namo savininko bendrijos (trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje. Minėtoje byloje Ieškovai prašė: 1) pripažinti negaliojančiu varžytinių aktą, kuriuo UAB „Skala“ perleido atsakovui nuosavybės teisę žemės sklypą, 2) pripažinti, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise perėjo ginčo žemės sklypo dalys, reikalingos butams (patalpoms) eksploatuoti.

19793.

198Minėtoje byloje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad UAB ,,Skala“ 2002–2003 metais sudarė preliminariąsias butų (patalpų) pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose buvo nurodyti ne tik duomenys apie ketinamus įsigyti butus (patalpas), bet ir apie žemės sklypo dalis, todėl ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad jiems kartu su butais (patalpomis) bus perleistos ir nuosavybės teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis, reikalingas šiam turtui eksploatuoti. Pagrindinėse sutartyse nebuvo aptartos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis. Vykdant UAB „Skala“ bankroto procedūras, ginčo žemės sklypas varžytynių aktu buvo perleistas atsakovui fiziniam asmeniui. Ieškovai teigė, jog varžytynių aktas yra niekinis, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, įtvirtintoms CK 6.394 straipsnio 1, 2 dalyse ir ŽĮ 30 straipsnio 7 dalyje.

19994.

200Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nėra tapačios minėtose trijose kasacinio teismo nagrinėtose bylose nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmiausia ši byla skiriasi tuo, kad preliminariosios sutartys buvo sudarytos iki priimant ŽĮ 30 straipsnio 7 dalies imperatyvias nuostatas dėl sklypo dalies perleidimo nuosavybės teise parduodamo buto pirkėjui, kai sklypas kuriame yra daugiabutis namas nuosavybės teise priklauso pardavėjui. Sandoriai dėl butų buvo sudaryti su daugiabučio namo statytoju ( - ) GNSB, kuris remiantis jo įstatų 1.1 punktu yra fizinių asmenų (bendrijos narių, tame tarpe ir dalies ieškovų, pirmųjų butų savininkų) susivienijimas. Įstatų 8.5 punkte numatyta, kad baigus statyti gyvenamąjį namą turi būti sudaryta daugiabučio namo savininkų bendrija (gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija). Įstatų 6.2.1 ir 6.2.10 punktuose buvo nustatyta, jog klausimai dėl bendrijos įsteigimo, jos įstatų ir narių sąrašo tvirtinimo bendrijos reorganizavimo arba likvidavimo priskirti bendrijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijai. ( - ) GNSB visuotinio narių susirinkimas nebuvo sušauktas dėl pačių jos narių, įsigijusių butus pasyvaus elgesio dėl ko ( - ) GNSB nebuvo perregistruota į daugiabučių namų savininkų (eksploatavimo) bendriją ir to pasėkoje liko neišspręstas sklypo perdavimo DNSB klausimas bei susikaupė GNSB žemės mokesčio skola valstybei.

201

202Dėl varžytinių akto teisėtumo

20395.

204Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu 2018-02-19 Turto pardavimo iš varžytinių aktą tvirtindami, jog antstolė pažeidė CPK 602, 691, 694 ir 706 straipsnių nuostatas. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, kad turto pardavimas iš varžytynėse pažeidė esminius jų interesus.

20596.

206CPK 602 straipsnyje įvardijami turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimas negaliojančiais tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai kai suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais tokius aktus, kuriais vykdymo procese išieškoma iš skolininko turto tame tarpe ir turto pardavimo iš varžytinių aktus: Apeliantai tiek apeliaciniame skunde, tiek ieškinyje reikalavimą pripažinti ginčo varžytinių aktą negaliojančiu rėmė CPK 602 straipsnio 1 dalies, 1 ir 7 punkto nuostatomis, dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu kai realizuotas skolininkui nepriklausantis ir turto pardavimas iš varžytynių, pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

20797.

208CPK 691 straipsnio 1 dalyje pateikiama areštuoto turto realizavimo sąvoka. Straipsnio 2 dalis nustato, kad areštuotas turtas, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, realizuojamas šiame Kodekse, Vyriausybės ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

20998.

210CPK 694 straipsnis nustato skolininko turto realizavimo būdus, jame be kita ko nurodyta, jog skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių.

21199.

212CPK 706 straipsnyje nustatyta paskelbimo apie varžytynes tvarka ir antstolio vykdančio išieškojimą informavimo pareiga paskelbiant apie varžytines. Straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta, pareiga apie varžytynes paskelbti specialiame interneto tinklalapyje, 2 dalyje nustatyta, jog atvejais kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto. Be to minėto straipsnio 3 dalyje sudaryta galimybė skolininkui ir išieškotojui imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų.

213100.

214Šiuo atveju antstolė vykdė valstybinės institucijos VMI Sprendimus dėl žemės mokesčio skolų išieškojimo, iš ( - ) GNSB, kurių vykdymas, kaip matyti iš vykdomoje byloje pateikto Hipotekos įstaigos pranešimo apie turto arešto akto registravimą, dar 2015 02 24 buvo užtikrintas sklypo ( - ) 2133/4133 areštu (ginčo sklypo areštu). R. N. turto registro duomenimis antstolė nustatė, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ( - ) GNSB. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas Nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, antstolė išreikalavo ir dokumentus, įrodančius, kokiu pagrindu buvo įregistruota ( - ) GNSB nuosavybės teisė į ginčo sklypą. Pažymėtina, kad šioje situacijoje antstolė ne tik neturėjo dėti ypatingų pastangų, išsiaiškinti ar padėti daugiabučio gyvenamojo namo savininkams išsiaiškinti dėl jų teisių į namui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, bet ir neturėjo tam įgaliojimų. Šiuo atveju patys butų savininkai nedėjo pastangų įsigyti nuosavybės teises į atitinkamas sklypo dalis atitinkančias jų nuosavybės dalis daugiabučiame name. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo šioje byloje dalykas patvirtina, kad ginčas yra susijęs su daugybe aplinkybių ir jų sudėtingu teisiniu vertinimu, todėl nustačiusi registruotą ir areštais bei priverstine hipoteka apsunkintą skolininko turtą antstolė neprivalėjo ir negalėjo numatyti visų aplinkybių, kuriomis remiasi apeliantai, kurių pagrindu jie mano turintys teisę į ginčo sklypo dalis.

215101.

216Apeliacinio skundo argumentas, jog paskelbdama apie varžytines antstolė pažeidė ieškovų interesus bei CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, nes neiškabino skelbimo apie šaukiamas varžytines name ( - ), o tokį skelbimą pakabino namo ( - ), skelbimo lentoje, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog antstolė pažeidė CPK nustatytą išieškojimo iš skolininko turto tvarką. Antstolė skelbimą iškabino turto, iš kurio vykdė išieškojimą adresu nurodytu Nekilnojamojo turto registre - ( - ), esančiame name ir apie varžytines paskelbė specialiame tinklapyje. Kadangi pagal CPK 706 straipsnio reikalavimus privalomas paskelbimas numatytas tik specialiame tinklalapyje, tuo tarpu paskelbimas turto vietoje siejamas su galimybe tokį paskelbimą iškabinti ant iš varžytinių parduodamo turto, antstolei iškabinus skelbimą apie varžytines išvaržyto sklypo adresu, nurodytu Nekilnojamojo turto registre ( - ) tai laikytina tinkamu CPK nuostatų laikymusi, nes minėta norma (CPK 706 straipsnio 2 dalis) yra rekomendacinė. Ieškovai neneigė, kad apie varžytines buvo paskelbta viešai specialiame tinklalapyje (CPK 694 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovai turėjo galimybes sužinoti apie paskelbtas varžytines.

217102.

218Iš bylos duomenų: atsakovo Ž. J. paaiškinimo ir jo susirašinėjimo su butų savininkais teismas pagrįstai sprendė, jog bylos duomenys patvirtina, kad namo ( - ), butų ir kitų patalpų savininkams (tarp jų ir ne vienam ieškovui) bent jau po paskelbimo tapo žinoma apie įvykusias pirmąsias varžytines, kurios buvo pripažintos neįvykusiomis. Antrosios varžytinės vyko tik po kurio laiko ir ieškovai turėjo galimybę apskųsti antstolės veiksmus, ginčyti turto priklausomybę, įkainojimą ir pan., bet to nedarė. Turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė. Varžytinių paskelbimo ir vykdymo metu nebuvo jokių duomenų apie realizuojamo turto priklausymą kitiems asmenims, teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad antstolė pažeidė CPK nustatytas vykdomojo proceso nuostatas dėl priverstinio skolos iš skolininko turto tvarkos.

219103.

220Pažymėtina, kad ieškovai neginčija ir pačios žemės mokesčio skolos susidariusios per eilę metų kai šis mokestis nebuvo mokamas, kas leidžia teigti, jog skolą valstybei jie iš esmės pripažįsta. Todėl nėra pagrindo teigti, kad išieškotojas VMI atstovaujantis valstybės interesus išieškojimo procese elgėsi nesąžiningai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vertinant situaciją, kai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai eilę metų nemokėjo žemės mokesčio, nors, kaip patys teigė buvo ginčo žemės sklypo, už kurį susidarė mokesčio įsiskolinimas valstybei dalių savininkai, pripažintina, jog priverstinis išieškojimas buvo vykdomas pagrįstai. Laikydami save sklypo dalių savininkais ieškovai negalėjo nesuvokti, kad žemės savininkai turi pareigą mokėti žemės mokesčius, kad neįsteigus DNSB kaupiasi žemės mokesčio skola, turėjo galimybes laiku inicijuoti DNSB savininkų bendrijos, kuri tam tikras teises būtų perėmusi iš ( - ) GNSB, įsteigimą, tačiau butų savininkai, tame tarpe ir ieškovai jokių veiksmų nesiėmė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nenustatyti pagrindai ginčo turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu.

221Dėl ieškinio senaties

222104.

223CK 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. CK 1.126 straipsnio 1 ir dalyje numatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

224105.

225Kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas remdamasis minėtomis CK nuostatomis pagrįstai tenkino atsakovų prašymą dėl senaties termino taikymo Ieškovų G. S. D. E. ir I. E. A. L. ir A. L. G. B. sutuoktinio R. B. ieškinio reikalavimams. Teismas pagrįstai sprendė, kad šie ieškovai apie aplinkybę, jog netapo ginčo sklypo bendrasavininkiais vėliausiai turėjo sužinoti nuo jų nuosavybės teisių išviešinimo nekilnojamojo turto registre 2003 metais, kai ieškovo G. S. teisės į nuosavybę daugiabučiame name ( - ), registruotos 2003-06-26, ieškovų D. E. ir I. E. - 2003-07-24, ieškovų A. L. ir A. L. - 2003-04-24, ieškovės G. B. sutuoktinio R. B. - 2003-08-21, Kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad nuo ieškovų nuosavybės įregistravimo viešame registre momento ieškovai turėjo ir galėjo suvokti, kokia apimtimi jie turi nuosavybę daugiabučiame name ( - ), kad nėra registruota jų nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypo dalis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šių ieškovų argumentus, kad jie apie tai, jog neturi teisių į ginčo žemės sklypą sužinojo tik įvykus ginčo turto varžytinėms ir atsakovams pradėjus perleidinėti ginčo turto dalis. Aplinkybės, kad ieškovai ir kiti namo ( - ), gyventojai be rūpesčių naudojosi ginčo sklypu, mokėjo mokesčius bendrosios dalinės nuosavybės administratoriui ir pan., neatleido ieškovų nuo pareigos per eilę metų išsiaiškinti, kokią jie turi nuosavybę ir kokias teises ir pareigas jie turi naudodamiesi savo nuosavybe. Teismas nenustatė, kad ieškovams tokioms aplinkybėms išsiaiškinti būtų pritrūkę išsilavinimo, gyvenimiškos patirties, savybių, kurios sudarytų pagrindą jų nepriskirti asmenims, atitinkantiems vidutinį ar aukštesnio rūpestingumo standartą.

226106.

227V. G. nuosavybės teisė registruota 2010-07-15 pirkimo pardavimo sutarties, 2010-07-14 sudarytos su ankstesniuoju buto savininku trečiuoju asmeniu R. R. pagrindu, tačiau jos reikalavimas atmestas nustačius, kad buto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygose buvo konstatuota kad pirkėja neįgyja nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį, nes tokių teisių neturi turto pardavėjas. Ieškovų M. Š. ir M. Š. nuosavybės teisė įregistruota 2015-11-04 ir pagal 2015-11-03 buto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 10025-7 sąlygas iš turto pardavėjų jie įgijo nuosavybę į butą ir negyvenamąją patalpą – garažo boksą G - 8 adresu ( - ), o nuosavybės teisių į žemės sklypą neįgijo.

228Dėl atsakovų sąžiningumo ir viešojo intereso vertinimo

229107.

230Apeliantai ieškiniu ir apeliacinio skundu prašė teismo taikyti restituciją. Todėl teismas atmetęs reikalavimus dėl varžytinių akto negaliojimo pasisakė ir dėl galimybės taikyti restituciją. CK 80 straipsnio 3 dalis numato, kad restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Remiantis CK 6.153 straipsnio 1 dalimi sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise į grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. CK ketvirtos knygos Remiantis 4.96 straipsnio 2 dalis nustato, jog sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad jei daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Šio straipsnio 4. dalyje numatyta išimtis, jog šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju antstolė išieškojimą, išieškotojo valstybės naudai vykdė iš turto, kuriam buvo nustatyta priverstinė hipoteka valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokestinių teisinių santykių užtikrinti, CK 4.176 straipsnyje nustatyta tvarka, remiantis VMI sprendimu, kurio teisėtumo ieškovai neginčijo. Todėl byloje nenustačius pagrindų pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu ir CPK nustatytos vykdymo procese tvarkos pažeidimo vykdant išieškojimą iš priverstine hipoteka įkeisto skolininko turto, restitucija netaikytina.

231108.

232Pažymėtina, kad atsakovai Ž. J. ir V. P. ginčijamą turtą įgijo pagal atlygintinį sandorį viešų iš antrųjų varžytinių už kainą, kuri nebuvo ginčijama varžytinių metu ir buvo nustatyta eksperto. Todėl atsakovai yra sąžiningi įgijėjai, Apeliantų argumentas, jog Ž. J. ir V. P. nesąžiningumą įrodo aplinkybė, kad įsigydami žemės sklypą jie siekė finansinės naudos taip pat nesudaro pagrindo pripažinti juos nesąžiningais įgijėjais. Byloje yra duomenys, jog Ž. J. ir V. P. prieš varžytines buvo susiekę su butų savininkais aiškinosi jų poziciją dėl šio žemės sklypo nors pagal galiojantį teisinį reguliavimą neprivalėjo to daryti. Ž. J. ir V. P. neneigė, kad ginčo žemės sklypo dalis jie įsigijo komerciniais tikslais, kas taip pat nesudaro pagrindo laikyti jų nesąžiningais įgijėjais. Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovų buvusių susitarimų dėl ginčo turto įgijimo ir varžytinių neteisėtumo, pagrįstai sprendė neturintis pagrindo laikyti ir kitų atsakovų nesąžiningais turto įgijėjais.

233109.

234Patys ieškovai, elgėsi prieštaringai ginčydami atsakovų sąžiningumą, bet patys nusipirkdami iš jų sklypo dalis. J. S. ir G. S. 2018-04-24 pirkimo – pardavimo sutartimi, D. E. ir I. E. 2018-04-20 pirkimo – pardavimo sutartimi ir ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančiais jų pačių su atsakovais sudarytus sandorius dėl sklypo dalių įsigijimo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų elgesys kai iš vienos pusės jie, teigia, jog nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalis, reikalingas namui eksploatuoti, yra įgiję nuo pat nuosavybės name ( - ), įsigijimo 2003 m., iš kitos pusės patys pirko sklypo dalis iš asmenų, kuriuos laiko nesąžiningais įgijėjais, laikytinas nesąžiningu butų savininkų, tokių sutarčių nesudariusių, atžvilgiu. Atmestinas šių apeliantų teiginys neva šiuos sandorius jie sudarė siekdami, kad sklypo dalys nebūtų parduotos kitiems ne butų sklype esančiame name savininkams, nes pagal ŽĮ 31 straipsnio 1dalį asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta žemės savininko pareiga apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui. Statinių ir įrenginių savininkas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Statinių ar įrenginių savininkui atsisakius pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą atsakovai turėjo pareigą siūlyti pirkti sklypo dalis butų savininkams. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad J. S. ir G. S. sudarydami 2018-04-24 pirkimo – pardavimo sutartį, D. E. ir I. E. sudarydami 2018-04-20 pirkimo – pardavimo sutartį veikė siekdami užsitikrinti savo (ne visų namo gyventojų) interesus įsigyti jiems proporcingai butų plotui atitenkančias sklypo dalis - automobilių stovėjimo vietas. Atsakovės K. K. taip pat nėra pagrindo laikyti nesąžininga turto įgijėja. Ji turi nuosavybę gretimame name ( - ), ir turėjo teisę įsigyti turtą iš asmenų, pardavimo metu patvirtinusių savo nuosavybės teisę į parduodamą turtą. Įvertinus aplinkybę, kad sklypas nebuvo atidalintas, ginčo turto adresas ( - ), K. K. turėjo pagrįstą lūkestį įsigyti ginčo turto dalį nevertindama kitų savininkų interesų.

235110.

236Teismas taip pat pagrįsti atmetė ieškovai teiginius, kad name ( - ), yra 46 butai, 4 kitos paskirties patalpos ir 28 garažai, dėl ko namui reikia 50 automobilių stovėjimo vietų, pažymėjęs, kad ieškovai šiuos savo argumentus rėmė vėliau, jau eksploatuojant namą įsigaliojusiu Statybos techninio reglamentu STR 2.06.04:2014. Teismas pripažinęs, kad susiklostė faktinė situacija, jog negalima užtikrinti automobilių stovėjimo vietų visų butų ar kitų patalpų savininkams, tačiau konstatavo, jog byloje nebuvo įrodyta, kad parkavimo vietų užteko namo projektavimo metu.

237111.

238Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

239112.

240Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

241Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

242Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovai G. S., D. E., I. E., A. L., A. L., M. Š., M. Š., G. B., V. G.... 7. 2.... 8. Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butai, esantys name ( - )... 9. 3.... 10. 2018 02 19 varžytynių? aktu šis ginčo žemės sklypas buvo perleista... 11. 4.... 12. Nurodė, kad ginčo žemės sklypo pardavimas pažeidė esmines ieškovų... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo R. R. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovai, kaip... 15. 6.... 16. Atsakovai V. P. ir S. Z. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jie nustatyta... 17. 7.... 18. Atsakovė antstolė A. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 19. 8.... 20. Atsakovas ( - ) GNSB atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio... 21. 9.... 22. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jiems perėjo nuosavybės teisės į... 23. 10.... 24. Atsakovai S. Z., A. J., D. M. J. ir trečiasis asmuo atsakovų pusėje I. P.... 25. 11.... 26. Atsakovė K. K. atsiliepimu prašė laikyti ją netinkama atsakove, skirti... 27. 12.... 28. Trečiasis asmuo, atsakovų pusėje Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau -... 29. 13.... 30. Trečiasis asmuo, atsakovų pusėje Vilniaus miesto 1 notarų biuro notarė... 31. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 32. 14.... 33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį... 34. 15.... 35. Teismas padarė išvadą, kad ieškovams įsigyjant nuosavybės teise butus ar... 36. 16.... 37. Vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 10 26 nutartyje priimtoje... 38. 17.... 39. Teismas nurodė, kad antstolė ginčo turto adresu - ( - ) buvo iškabinusi... 40. 18.... 41. Teismas laikė, kad ieškovai apie savo teisės pažeidimą sužinojo bei... 42. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 43. 19.... 44. Ieškovai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 45. 20.... 46. Nurodė, kad žemės sklype ( - ) yra namas ( - ), šalia jo esančios... 47. 21.... 48. Pažymėjo, kad priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo galima remtis Lietuvos... 49. 22.... 50. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ( - ) GNSB ginčo... 51. 23.... 52. Atkreipė dėmesį, kad antstolė skelbimo apie parduodamą turtą neiškabino... 53. 24.... 54. Nurodė, kad ieškovai ir kiti patalpų, esančių name savininkai laikė save... 55. 25.... 56. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai,... 57. 26.... 58. Paaiškino, kad sutarčių, kurių pagrindu buvo įsigyti name esantys butai,... 59. 27.... 60. Paaiškino, kad ginčo sutartimis buvo perleistos ginčo žemės sklypo dalys,... 61. 28.... 62. Nurodė, kad Ž. J., V. P., A. J., D. M. J. ir S. Z. negali būti laikomi... 63. 29.... 64. Nurodė, kad pirkimo - pardavimo objektu negalėjo būti tai, kas jau ir taip... 65. 30.... 66. Atsakovė antstolė A. S. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir... 67. 31.... 68. Nurodė, kad antstolei buvo pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos... 69. 32.... 70. Atsakovė S. Z. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti... 71. 33.... 72. Nurodė, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Teigė, kad... 73. 34.... 74. Atsakovai A. J. ir D. M. J. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir... 75. 35.... 76. Nurodė, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Teigė, kad... 77. 36.... 78. Atsakovai Ž. J. ir V. P. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir... 79. 37.... 80. Nurodė, kad civilinėje byloje turėtų būti taikoma ieškinio senatis.... 81. 38.... 82. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos... 83. 39.... 84. Nurodė, kad turtas parduotas iš varžytynių teisėtai. Ieškovų interesai... 85. 40.... 86. Atsakovas ( - ) GNSB atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundą kaip... 87. 41.... 88. Nurodė, kad ( - ) GNSB buvo teisėtas ginčo žemės sklypo įgijėjas, savo... 89. 42.... 90. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos... 91. 43.... 92. Nurodė, kad ( - ) GNSB neturėjo jokios pareigos perleisti ginčo žemės... 93. 44.... 94. Pažymėjo, kad viso vykdomojo proceso metu ginčo žemės sklypo savininku... 95. 45.... 96. Nurodė, kad teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą. Apie savo... 97. 46.... 98. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų leidžiančių konstatuoti ginčo žemės... 99. 47.... 100. Trečiasis asmuo R. R. atsiliepimu pritarė ieškovų pateiktam apeliaciniam... 101. 48.... 102. Nurodė, kad būsimo būsto pirkimo – pardavimo sutartis laikytina vartojimo... 103. Teismas... 104. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 105. 49.... 106. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 107. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ... 108. 50.... 109. 2001-09-03 ( - ) GNSB, atstovaujama pirmininko Č. S., ir Vilniaus apskrities... 110. 51.... 111. 2002-05-31 ( - ) GNSB, atstovaujama bendrijos valdybos pirmininko R. B., ir Č.... 112. 52.... 113. 2003-02-25 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų... 114. 53.... 115. 2003-10-01 susitarimu ( - ) GNSB, atstovaujama pirmininko V. B. E., ir Č. S.... 116. 54.... 117. 2005-07-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patikslinta, kad vietoje... 118. 55.... 119. Pagal Nekilnojamo turto registro duomenis, 2133/4133 žemės sklypo ( - ),... 120. 56.... 121. 2001-11-27 trečiasis asmuo R. R., būdamas ( - ) GNSB nariu su ( - ) GNSB,... 122. 57.... 123. 2002-04-04 bendrijos narys V. B. E. ir ( - ) GNSB, atstovaujama pirmininko Č.... 124. 58.... 125. 2002-04-24 bendrijos narė V. B. su ( - ) GNSB, atstovaujama pirmininko Č. S.,... 126. 59.... 127. 2002-12-30 ieškovė A. L. su ( - ) GNSB, atstovaujama pirmininko Č. S.,... 128. 60.... 129. 2003-01-14 ieškovas, bendrijos narys G. S. su ( - ) GNSB, atstovaujama... 130. 61.... 131. 2003-01-17 bendrijos narys R. B. su ( - ) GNSB, atstovaujama pirmininko Č. S.,... 132. 62.... 133. Ieškovai į bylą taip pat pateikė kelias, butų Nr. 3, Nr. 5 ir Nr. 10 name... 134. 63.... 135. Taigi remiantis byloje pateiktomis sutartimis nustatyta, kad GNSB ( - ) nariai,... 136. 64.... 137. Iš Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų matyti, kad pirmųjų butų... 138. 65.... 139. ( - ) GNSB nemokant žemės mokesčio už ginčo sklypą VMI nuo 2012 m. yra... 140. 66.... 141. 2015-02-24 patvarkymu antstolė A. S. priėmė vykdyti VMI 2015-01-19... 142. 67.... 143. 2017-04-12 patvarkymu antstolė skyrė ekspertizę turto - 2133/4848 sklypo ( -... 144. 68.... 145. 2017-11-03 patvarkymu antstolė A. S. paskelbė pirmąsias 2133/4848 dalies... 146. 69.... 147. 2017-12-27 patvarkymu antstolė paskelbė antrąsias žemės sklypo... 148. 70.... 149. 2018-03-08 dovanojimo sutartimi V. P. varžytinėse įsigytas 0,4133 ha ploto... 150. 71.... 151. Ž. J. 2018-03-08, varžytinėse įsigytą sklypo dalį padovanojo lygiomis... 152. 72.... 153. 2018-04-24 ieškovai J. S. ir G. S. sudarė pirkimo – pardavimo... 154. 73.... 155. 2018-04-20 ieškovas D. E. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią... 156. 74.... 157. 2018-04-11 atsakovai S. Z., A. J. ir D. M. J., už kuriuos veikė įgaliotiniai... 158. ... 159. Dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis pripažinimo ... 160. 75.... 161. Pagal CK 6.394 straipsnio 1 dalį, pagal pastato, įrenginio ar kitokio... 162. 76.... 163. Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalį (2004 m. sausio 27 d. įstatymo... 164. 77.... 165. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas pirmieji butų... 166. 78.... 167. Principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymas neturi grįžtamosios... 168. 79.... 169. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju, neaptarus teisių... 170. 80.... 171. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs ieškovų bei atsakovo (... 172. 81.... 173. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Daugiabučių namų savininkų... 174. 82.... 175. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad už... 176. 83.... 177. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovai nepaneigė bendrijos... 178. Dėl taikytinos kasacinio teismo praktikos... 179. 84.... 180. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų apeliantai nurodė, jog pirmosios... 181. 85.... 182. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2007 10 24 nutarime byloje Nr.... 183. 86.... 184. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant... 185. 87.... 186. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės... 187. 88.... 188. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad ŽĮ 30 straipsnio 7... 189. 89.... 190. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą travaux preparatoires... 191. 90.... 192. Kasacinio teismo išplėstinė kolegija minėtoje byloje taip pat pažymėjo... 193. 91.... 194. Kasacinis teismas minėtoje byloje pasisakė ir dėl ankstesnės Lietuvos... 195. 92.... 196. LAT 2018 10 05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018 ginčas vyko... 197. 93.... 198. Minėtoje byloje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad UAB ,,Skala“... 199. 94.... 200. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nėra tapačios minėtose trijose... 201. ... 202. Dėl varžytinių akto teisėtumo... 203. 95.... 204. Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu 2018-02-19 Turto pardavimo iš... 205. 96.... 206. CPK 602 straipsnyje įvardijami turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo... 207. 97.... 208. CPK 691 straipsnio 1 dalyje pateikiama areštuoto turto realizavimo sąvoka.... 209. 98.... 210. CPK 694 straipsnis nustato skolininko turto realizavimo būdus, jame be kita ko... 211. 99.... 212. CPK 706 straipsnyje nustatyta paskelbimo apie varžytynes tvarka ir antstolio... 213. 100.... 214. Šiuo atveju antstolė vykdė valstybinės institucijos VMI Sprendimus dėl... 215. 101.... 216. Apeliacinio skundo argumentas, jog paskelbdama apie varžytines antstolė... 217. 102.... 218. Iš bylos duomenų: atsakovo Ž. J. paaiškinimo ir jo susirašinėjimo su... 219. 103.... 220. Pažymėtina, kad ieškovai neginčija ir pačios žemės mokesčio skolos... 221. Dėl ieškinio senaties ... 222. 104.... 223. CK 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų... 224. 105.... 225. Kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas... 226. 106.... 227. V. G. nuosavybės teisė registruota 2010-07-15 pirkimo pardavimo sutarties,... 228. Dėl atsakovų sąžiningumo ir viešojo intereso vertinimo... 229. 107.... 230. Apeliantai ieškiniu ir apeliacinio skundu prašė teismo taikyti restituciją.... 231. 108.... 232. Pažymėtina, kad atsakovai Ž. J. ir V. P. ginčijamą turtą įgijo pagal... 233. 109.... 234. Patys ieškovai, elgėsi prieštaringai ginčydami atsakovų sąžiningumą,... 235. 110.... 236. Teismas taip pat pagrįsti atmetė ieškovai teiginius, kad name ( - ), yra 46... 237. 111.... 238. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir... 239. 112.... 240. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos... 241. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 242. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti...