Byla 2A-277-544/2009

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Egidijui Šiaudikiui, atsakovui R. J., trečiajam asmeniui V. V.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-589/2009 pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinius atsakovui R. J., tretysis asmuo – V. V., dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašė priteisti iš atsakovo R. J. 23 162,64 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-30 nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p., padarymą ir nuteistas atititnkama bausme. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-30 nuosprendyje konstatuota, kad atsakovas 2006-12-09 apie 22.30 val. prie Savanorių g. 12 pastato Panevėžyje pagrįstai ir teisėtai policijos pareigūnų buvo paprašytas netampyti M. P. ir baigti plūstis viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais, tačiau, būdamas girtas, plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo, spyrė Panevėžio m. VPK viešosios policijos patrulių kuopos vyresniajam patruliui V. V. į dešinę koją ir sukėlė jam fizinį skausmą, taip pat įkando jam į kairės rankos nykštį, taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Šiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui - Panevėžio m. VPK VP PK vyresniajam patruliui V. V., vykdžiusiam savo kaip policijos pareigūno funkcijas. Policijos departamento Finansų valdyba Panevėžio m. VPK pervedė 22 524,86 Lt V. V., kuris minėto įvykio metu patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą tarnybos metu, 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti, 619,20 Lt draudimo išmokai išmokėti, 18,58 Lt - 3 procentus išmokėtinos draudimo sumos VSDFV Panevėžio miesto skyriui išmokėti, o Panevėžio m. VPK šias lėšas išmokėjo pagal paskirtį. Ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė žalą.

5Ieškovas Panevėžio VPK prašė priteisti iš atsakovo 6601,01 Lt patirtų nuostolių ir Panevėžio miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą palikti galioti. Nurodė, kad dėl lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo V. V. nedirbo nuo 2006-12-09 iki 2007-03-06 imtinai. Panevėžio miesto VPK V. V. už nedarbingumo laikotarpį minėtu laikotarpiu išmokėjo 5285,04 Lt ir sumokėjo 1315,97 Lt VSDFV Panevėžio skyriui. Atsakovo kaltė dėl pareigūno sužalojimo įrodyta 2007-10-30 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu.

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-03-12 sprendimu Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo R. J. 23 162,64 Lt žalos atlyginimo. Teismas taip pat paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-08 preliminarų sprendimą priteisti iš atsakovo R. J. 6601,01 Lt nuostolių Panevėžio apskrities VPK. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-30 nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p. ir nubaustas atitinkama bausme. Šiame teismo nuosprendyje konstatuota, kad R. J. 2006-12-09 apie 22.30 val. prie Savanorių g.12 pastato, Panevėžyje pagrįstai ir teisėtai paprašytas policijos pareigūnų netampyti M. P. ir baigti plūstis viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais, būdamas girtas, plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo spyrė nukentėjusiajam Panevėžio miesto VPK viešosios policijos patrulių kuopos vyresniajam patruliui V. V. į dešinę koją, sukeldamas jam fizinį skausmą ir įkando jam į kairės rankos nykštį, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui – Panevėžio m. VPK VP PK vyresniajam patruliui V. V., vykdžiusiam savo kaip policijos pareigūno funkcijas. Panevėžio miesto VPK vidaus tyrimų grupės išvadoje „Dėl Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių kuopos būrio vyresniojo patrulio V. V. sveikatos sutrikdymo“ konstatuota, kad V. V. sužalotas atliekant tarnybines pareigas, tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojingumu ir rizika bei kompensacijos mokėjimo (b. l. 68-70). Lietuvos Respublikos VRM medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažymoje (b. l. 74) nurodoma, kad 2006-12-09 V. V. padaryta trauma priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Panevėžio miesto VPK viršininko 2007-06-27 įsakymu Nr. 50-T6-188 (b. l. 77) pripažinta, kad viršila V. V. sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas bei nuspręsta išmokėti jam 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Policijos departamento Finansų valdybos 2007-07-25 išvada Nr. 5-5-IL-255 „Dėl lėšų skyrimo Panevėžio m. VPK piniginei kompensacijai išmokėti“ patvirtinta nustatyta tvarka. Policijos departamento Finansų valdyba Panevėžio m. VPK pervedė 22 524,86 Lt V. V. piniginei kompensacijai išmokėti, 619,20 Lt draudimo išmokai išmokėti, 18,58 Lt – 3 % VSDFV Panevėžio miesto skyriui išmokėti, o Panevėžio m. VPK šias lėšas išmokėjo. Dėl lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo V. V. nedirbo nuo 2006-12-09 iki 2007-03-06 imtinai. Panevėžio miesto VPK V. V. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2006-12-10 iki 2007-03-06 išmokėjo 5285,04 Lt ir sumokėjo 1315,97 Lt VSDFV Panevėžio skyriui. Teismas pripažino, kad atsakovo veiksmai sąlygojo tai, kad buvo padaryta žala ieškovams. Atmetė atsakovo teiginius dėl V. V. gydymosi trukmės, jam išmokėtos išmokos dydžio nepagrįstumo, kadangi nuosprendžiu konstatuota, jog V. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, teismo medicinos ekspertizės metu nustatyta, kad nedarbingumo pažymėjimas pagrįstai tęstas nuo 2006-12-10 iki 2007-03-06, išvada padaryta, atsižvelgiant į gydžiusių gydytojų įrašus asmens sveikatos istorijoje, nedarbingumo pažymėjimuose. Vadovaudamasis CK 6.251 str. 1 d., 6.254 str. 2 d., 6.280 str. 1 d. teismas nurodė, kad ieškovai turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Konstatavo, kad, atsakovui esant pripažintam kaltu ir nuteistam už tyčinius veiksmus, nėra teisinio pagrindo vadovautis CK 6.282 str. ir mažinti žalos dydį dėl sunkios atsakovo materialinės padėties.

7Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nors atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl to, kad nesunkiai sutrikdė V. V. sveikatą, teismas taikė Vidaus tarnybos statuto 40 str., kuriame kalbama apie lengvo sveikatos sutrikdymo atvejį, kuris nėra tapatus nukentėjusios konstatuotam sužalojimui. Teismas turėjo diferencijuoti skirtingus sveikatos sutrikdymo masto vertinimus, o ne formaliai konstatuoti atsakovo kaltę ir priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių. Neatsižvelgta į tai, kad V. V. be jokio reikalo demonstravo kovinį veiksmą atsakovo atžvilgiu įkišdamas į jo burną pirštą ir siekdamas žando plėšimo būdu sukelti skausmą, dėl ko ir buvo sužalotas nesant atsakovo tiesioginės sužaloti pareigūną.

8Ieškovas Policijos departamentas prie LR VRM prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas turi būti atmestas ieškovų procesiniuose dokumentuose, skundžiamame teismo sprendime nurodytais motybvais, taip pat vadovaujantis 2007-10-30 įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, Panevėžio m. VPK 2007-05-31 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-NIS-7, eksperizės komisijos 2007-06-18 pažymos Nr. 2235 ir sprendime aptartų įrodymų duomenimis. Pagal asmens draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijos mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų LRV 1991-12-05 nutarimu Nr. 530, 3 p. minėtas įvykdis yra draudiminis. Minėtų sąlygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir komepnsacijas įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius asmenis CPK nustatyta tvarka (CK 6.263 str., 6.280 str.).

9Ieškovas Panevėžio apskrities VPK prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, kad atsakovo kaltė sužalojus policijos pareigūną įrodyta įsiteisėjusius nuosprendžiu. Kad pareigūnas sužalotas tarnybos metu įrodo byloje surinkti įrodymai. Kadangi vadovaudamiesi LR Vidaus tarnybos statuto 41 str. 3 d. išmokėjo V. V. 6601,01 Lt visutinį darbo užmokestį už nedarbingumo laikotarpį, pagal CK 6.280 str. 1 d. įgijo regreso teisę teisę į atsakovą pilnai reiklauti nuostolių atlyginimo, kurie negali būti mažinami, nes žala padaryta tyčia (CK 6.251 str., 6.282 str. 3 d.).

10Apeliacinis skundas atmestinas, o 2009-03-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

12Byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-30 nuosprendžiu atsakovas R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p. Nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovas 2006-12-09 apie 22.30 val. prie Savanorių g.12 pastato Panevėžyje pagrįstai ir teisėtai paprašytas policijos pareigūnų netampyti M. P. ir baigti plūstis viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais, būdamas girtas, plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo, spyrė nukentėjusiajam Panevėžio miesto VPK viešosios policijos patrulių kuopos vyresniajam patruliui V. V. į dešinę koją, sukeldamas jam fizinį skausmą ir įkando jam į kairės rankos nykštį, taip nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą. Šiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui – Panevėžio m. VPK VP PK vyresniajam patruliui V. V., vykdžiusiam savo kaip policijos pareigūno funkcijas. LR Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 40 str. 6 d. 6 p. (2007-05-15 redakcija) nustato, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga, eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju yra išmokama 12 mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Panevėžio miesto VPK vidaus tyrimų grupės išvada „Dėl Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių kuopos būrio vyresniojo patrulio V. V. sveikatos sutrikdymo“ patvirtina, kad V. V. sužalotas atliekant tarnybines pareigas, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojingumu ir rizika (t. 1, b. l. 68-70). 2007-06-18 LR VRM medicinos centro centrinės medicinos centro pažymoje Nr. 2235 nurodyta, kad V. V. diagnozuota kairės plaštakos I piršto sąnario nedidelio laipsnio kontraktūra po kąstų žaizdų (M 24,5), kuri yra fizinio veiksmui, įvykusio 2006-12-09 ir pareigūno sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymų ryšys, trauma priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (t.1, b.l. 74). Kadangi Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 40 str. 8 d. numato, jog pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu Vyriausybės nustatyta tvarka, atmestini atsakovo teiginiai dėl skirtingų norminių sveikatos sutrikdymo masto vertinimų. Nors atsakovas yra nuteistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos, skirtinos sužalojus pareigūną tarnybos metu, dydžio nustatymo vadovaujamasi ne Baudžiamojo kodekso ar sveikatos sutrikdymo požymius apibūdinančių sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, bet Vidaus tarnybos statuto nuostatomis šiuo klausimu. Panevėžio miesto VPK viršininko 2007-06-27 įsakymu Nr. 50-T6-188 (t. 1. b. l. 77) pripažinta, kad viršila V. V. buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas bei nuspręsta jam išmokėti 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Policijos generalinis komisaras nustatyta tvarka patvirtino Policijos departamento Finansų valdybos 2007-07-25 išvadą Nr. 5-5-IL-255 „Dėl lėšų skyrimo Panevėžio m. VPK piniginei kompensacijai išmokėti“. Policijos departamento Finansų valdyba Panevėžio m. VPK pervedė V. V. išmokėti 22 524,86 Lt piniginę kompensaciją, 619,20 Lt draudimo išmoką, 18,58 Lt - 3 % išmokėtinos draudimo sumos VSDFV Panevėžio miesto skyriui išmokėti. Panevėžio m. VPK šias lėšas sužalotam pareigūnui išmokėjo. LRV 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 15 str. 2 d. nustatyta, kad apdraustųjų darbovietės, mokymo ir kitos įstaigos ar kariniai daliniai draudimo sumas moka iš jų išlaidų sąmatoje tam reikalui numatytų lėšų, o šios tvarkos 26 str. numato, jog įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka. Dėl lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo V. V. nedirbo ir gydėsi nuo 2006-12-09 iki 2007-03-06. Minėtu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad V. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismo medicinos ekspertizės duomenys patvirtina, kad nedarbingumo pažymėjimas pagrįstai tęstas nuo 2006-12-10 iki 2007-03-06. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 41 str. 3 d. numatyta, kad laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis. Panevėžio miesto VPK V. V. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2006-12-10 iki 2007-03-06 išmokėjo 5285,04 Lt ir sumokėjo 1315,97 Lt VSDFV Panevėžio skyriui. Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.280 str.). Žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.254 str. 2 d.). Ieškovai pateikė įrodymus, kad dėl atsakovo veiksmų, sukėlusių pareigūno sveikatos sužalojimą, jie patyrė nuostolių.

13Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.250 str.): atsakovas sužalojo policijos pareigūną tarnybos metu jam einant tarnybines pareigas, šis dėl atsakovo veiksmų patyrė sveikatos sutrikdymą; atsakovo kaltės forma – tyčia; atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str., šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškę reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui ieškovai turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėję kompensaciją, draudimo išmoką ar išmoką už nedarbingumo laikotarpį žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovų nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti aplinkybę, kad žalos dydis apskaičiuotas neteisingai, nes pagal CPK 178 str. šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantas nepaneigė ieškovo Policijos departamento prie LR VRM, Panevėžio apskrities VPK pateiktų įrodymų dėl patirtų nuostolių dydžio. Pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad kompensacijos suma buvo apskaičiuota pagal specialių teisės aktų normas – Vidaus statuto 40 str. 3 d., LRV 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 normas. Duomenų, kad kompensacija, draudimo išmoka, išmoka už nedarbingumo laikotarpį, privalomi mokėjimai į biudžetus buvo išmokėti be pagrindo ar buvo apskaičiuoti pažeidžiant teisės normų nuostatas byloje nėra. Tokių arguemntų nenurodo ir apeliantas.

14Civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t. y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 str. 1 d., Policijos veiklos įstatymo 16 str.2 d.). Dėl to jis turi būti atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos darbuotoją, ir turėjo numatyti tokias pasekmes, t. y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalą. Kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Nors atsakovas teigia, kad nukentėjusysis be jokio reikalo demonstravo kovinį veiksmą jo atžvilgiu, įkišdamas į atsakovo burną pirštą ir siekdamas žando plėšimo būdu sukelti skausmą, pripažintina, kad tokie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja sprendime aptartai įrodymų visumai, argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir įtikinamais argumentais. Todėl atmestini kaip prielaidos ir nepagrįsti apelianto samprotavimai (CPK 178 str.). Šiuo atveju pareigūnas sužalojimą patyrė vykdydamas pareigą atlikti kovinius veiksmus vykdydamas savo, kaip statutinio valstybės tarnautojo funkcijas, o ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis konkrečiu būdu savo nuožiūra. 2006-07-25 Panevėžio m. VPK viršininko įsąkymu Nr. 50-V-215 patvirtintų Panevėžio m. VPK viešosios policijos patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašymo 6.1,19 p. numatytos pareigūno funkcijos užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės rimtį, užkardyti ir ryžtingai nutraukti viešosios tvarkos pažeidimus (t. 1, b. l. 19-20). Šioms funkcijoms įgyvendinti policijos pareigūnai turi teisę panaudoti įvairius kovinius veiksmus atsižvelgiant į susidariusią situaciją. Nėra pagrindo pripažinti, kad, pasirinkdamas konkretų kovinį veiksmą, V. V. galėjo pasielgti neatsargiai ar viršyti jam suteiktus įgaliojimus. CK 6.282 str. 3 d. numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-30 apkaltinamuoju nuosprendžiu R. J. yra pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p. Nors atsakovas teigia, kad nėra nustatyta, jog nusikaltimą jis būtų padaręs tiesiogine tyčia, šioje byloje tyčios rūšies konstatavimas neturi jokios teisinės reikšmės. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti civilinės atsakomybės mažinimo ar atleidimo nuo jos klausimo dėl atsakovo sunkio turtinės padėties.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai