Byla III-4285-764/2012

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei adv. Laurai Gumuliauskienei, atsakovo atstovei Rūtai Gerikienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Nustatė

2pareiškėjas A. S. (toliau - Pareiškėjas) pateikė teismui skundą (b. l. 1–4), kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) ( - ) sprendimą Nr. ( - ) ir įpareigoti Departamentą jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

3Pagrįsdamas savo reikalavimus, Pareiškėjas nurodė, kad prieglobsčio Lietuvoje prašosi dėl politinių priežasčių, būtent todėl, atvykęs į Lietuvą, kitą dieną planavo vykti į Pabradę, tačiau buvo sulaikytas autobusų stotyje. Be to, pirminės apklausos metu paaiškino, kad bijojo būti apkaltintas narkotinių medžiagų laikymu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie prievartinį kepyklos dovanojimą prokuroro sūnui, patvirtina jo baimę ir nesaugumą dėl priklausymo verslininkų socialinei grupei. Departamentas neobjektyviai išnagrinėjo Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Objektyvus aplinkybių viseto neįvertinimas sąlygojo tai, kad Departamentas nesuteikė Pareiškėjui papildomos apsaugos. Pareiškėjo baimė būti persekiojamam kilmės valstybėje, grasinimai, fizinis smurtas, negalėjimas plėtoti verslo patvirtina, kad jo teisės ( - ) yra pažeidžiamos, todėl jam turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Iš Departamento sprendimo nėra aišku, kuo remiantis Pareiškėjui uždrausta trejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas į Lietuva atvyko siekdamas gauti prieglobstį, todėl pagrindo uždrausti atvykti į Lietuvą nėra.

4Teismo posėdyje Pareiškėjo atstovė skunde išdėstytus argumentus palaikė, prašė skundą tenkinti.

5Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b. l. 15–17) į Pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6Departamentas pažymėjo, kad nebuvo nustatyta, jog Pareiškėjas kilmės valstybėje buvo persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų. Jis neatitinka ĮUTP 86 str. ir Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 str. A dalyje nustatytų sąlygų, todėl nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą. Departamentas nustatė, kad iš kilmės valstybės Pareiškėjas išvyko dėl asmeninių priežasčių, priešiškų santykių su kitu asmeniu, kilusių dėl merginos. Verslininkų socialinė grupė, negali būti vertinama kaip atskira socialinė grupė, nes ji neatitinka Vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V – 361 patvirtintos Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 66.1 p. pateikiamo socialinės grupės apibrėžimo. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kodėl dėl tariamo persekiojimo jis negali kreiptis į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas. Departamento surinkta informacija tvirtina, kad ( - ) teisinė sistema yra veiksminga ir pajėgi apginti piliečių teises ir laisves, atskleisti nusikalstamas veikas darančius asmenis ir juos nubausti. Pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo suteikimo procedūra. Pagal ĮUTP 133 str., Migracijos departamentas yra įpareigotas priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis iš jos yra išsiunčiamas. Pareiškėjas pažeidė atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, yra linkęs piktnaudžiauti prieglobsčio suteikimo procedūra, siekia įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje, kad galėtų naudotis prieglobsčio prašytojui suteiktomis teisėmis, todėl nepažeisdamas teisės aktų nuostatų, Departamentas uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

7Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundo netenkinti, jį atmetant kaip nepagrįstą.

8Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

9Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai Migracijos departamento

10( - ) sprendimu Nr. ( - ) piliečiui A. S. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje bei uždrausta trejus metus nuo išsiuntimo atvykti į Lietuvos Respubliką (b. l. 5–6).

11Iš byloje esančio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2012-05-28 rašto Nr. 9-12131 matyti, kad A. S., gim. ( - ) ( - ), ( - ) Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis K. G. 17-16 ( - ), įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d., sulaikytas

122012-05-19, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Lazdijų rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyr. tyrėjo K. Š. žinioje, b/b Nr. 05-1-1050-12, asmens dokumentų byloje nėra, - pristatytas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (Bylos Nr. ( - ) 1. 1).

13Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-05-21 nutartimi įtariamajam A. S., gim. ( - ), paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams (Bylos Nr. ( - ) l. 2–3).

14Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-07-18 baudžiamuoju įsakymu A. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 291 str. 1 d., ir nuteistas šešiasdešimties parų areštu (Bylos Nr. ( - ) l. 4–5).

15Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato sprendimu ( - ) pilietis A. S. dėl neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos 2004-04-29 įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 114 str. 1 d., sulaikytas 48 valandoms Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriuje dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo (Bylos Nr. ( - ) l. 6).

16Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-20 sprendimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004-04-29 įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 116 str., 117 str., A. S. sulaikytas ir patalpintas į valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Užsieniečių registracijos centrą iki 2013-01-19 arba kol jam bus išduotas grįžimo dokumentas ir jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos (Bylos Nr. ( - ) l. 7-8).

17Pareiškėjas 2012-07-26 Migracijos departamentui prie VRM pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje (Bylos Nr. ( - ) l. 10).

18Migracijos departamentas prie VRM 2012-08-21 atliko Pareiškėjo pirminę apklausą, kurios metu Pareiškėjas Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole Nr. 1TĮ-73(RN) nurodė, kad savo kilmės šalyje turėjo duonos kepyklą, šalia kurios buvo taksi stovėjimo aikštelė, parduotuvė ir vaistinė. Ta teritorija priklausė prokurorui V. G.. Pareiškėjo kepykla buvo labai geroje vietoje, kur važinėja labai daug žmonių ir kepyklą pareiškėjas pasistatė ant jo mamai priklausančios žemės, turėjo geras pajamas. Konfliktas prasidėjo su prokuroro sūnumi, kai jis pasiūlė kepyklą parduoti, be to su juo pareiškėjas konfliktavo ir anksčiau dėl merginos, kuri vėliau tapo Pareiškėjo žmona. Vėliau prokuroro sūnus pradėjo kerštauti neteisingai skųsdamas Pareiškėją už ką buvo skiriamos baudos bei prasidėjo grasinimai. 2012-03-20 buvo suimtas, nuvežtas į areštinę, kur liepta pasirašyti dokumentą, jog kepyklą Pareiškėjas dovanoja, šalia buvo padėti narkotikai, kas leido suprasti, kad gali būti apkaltintas jų laikymu. Po dviejų savaičių išvyko iš ( - ), kepyklą perrašė kaimynui (Bylos Nr. ( - ) l. 15).

19Išnagrinėjęs Pareiškėjo nurodytus motyvus, apklausos metu pateiktus faktus, Departamentas ( - ) sprendimu Nr. ( - ) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui A. S. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“, Pareiškėjo prašymo netenkino ir pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikė (b. l. 5–7).

20Nesutikdamas su tokiu Migracijos departamento sprendimu, A. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4) prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Departamentą jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

21Ginčo teisiniams santykiams taikytinos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V – 361 patvirtintos Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatos.

22Pagal ĮUTP 88 str., Departamentas iš esmės nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka 86 str. ar 87 str. nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra priežasčių, nurodytų įstatymo 88 straipsnyje.

23ĮUTP 86 str. 1 d. nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų ĮUTP 88 straipsnyje. Pažymėtina, kad 86 str. 1 d. pateikta pabėgėlio statuso sąvoka atitinka 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso

241 straipsnio A dalyje pateiktą pabėgėlio apibrėžimą. Tam, kad asmuo būtų pripažintas pabėgėliu pagal 1951 m. Konvencijos 1 straipsnio A dalį ir ĮUTP 86 str. 1 d., jis turi ne iš dalies atitikti pabėgėlio statuso apibrėžimą, o in corpore turi būti įvykdytos visos jame nurodytos sąlygos, t. y. asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš šių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; asmuo negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba negali ten grįžti, nes bijo persekiojimo.

25Pagal Tvarkos aprašo 66.1., punktą persekiojimu laikomi persekiojimo dalyvių veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai inter alia gali būti: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir/arba teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei, politinėmis pažiūromis, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojamas; galimybės atsiteisti dėl neproporcingos ar diskriminuojamos bausmės nebuvimas; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 3 ir 4 punktuose; prieš asmens lytį ar vaikus nukreipti veiksmai. Pažymėtina, kad persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, t. y. nukreiptas tiesiogiai prieš asmenį prašantį prieglobsčio, ir susijęs su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio

26A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (LVAT 2010-06-17 nutartis a. b. Nr. A756-1538/2010; 211-12-15 nutartis a. b. A662-3577/2011).

27Pagal ĮUTP 71 str. 3 d. 4 p., prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Analogiškai, pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte. Iš nurodytų nuostatų matyti, kad pareiga įrodyti individualaus persekiojimo kilmės valstybėje pavojų, tenka asmeniui, prašančiam prieglobsčio.

28ĮUTP 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant asmens prašymą suteikti prieglobstį prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (83 str. 2 d.).

29Pirminės apklausos metu Pareiškėjas teigė, kad išvykimo iš kilmės valstybės tikslas buvo išvengti konfliktų su prokuroro sūnumi, su kuriuo nesutarė dėl merginos ir mėginimo perimti verslą (Bylos Nr. ( - ) l. 15).

30Departamento ( - ) išvadoje Nr. ( - ) nurodoma, kad įvertinus Pareiškėjo prašyme nurodytas išvykimo iš ( - ) aplinkybes ir priežastis, konstatuotina, kad jos nesuteikia pakankamo pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalį pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Kad asmuo būtų pripažintas pabėgėliu pagal 1951 m. Ženevos Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos, kurios yra apibrėžtos šios konvencijos 1 straipsnio A dalyje pateiktame pabėgėlio apibrėžime, kas atitinka ir įstatymo 86 straipsnio I dalyje pateiktą pabėgėlio sąvoką. Svarbu yra tai, kad asmuo, siekiantis gauti pabėgėlio statusą, turi ne dalinai atitikti pabėgėlio statuso apibrėžimą, tačiau visos jame numatytos sąlygos turi būti įvykdytos in corpore, t, y., kad asmuo būtų pripažintas pabėgėliu, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų. Vienas iš pagrindinių pabėgėlio sąvokos elementų - tai visiškai pagrįsta baimė dėl persekiojimo, kuris turi būti susijęs su viena ar keliomis priežastimis: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Migracijos departamentas nustatė, kad iš kilmės valstybės A. S. išvyko dėl konflikto, kilusio tarp jo ir privataus asmens (L. G.) dėl asmeninių priežasčių, t.y. dėl A. S. atsisakymo parduoti minėtam asmenini sėkmingą verslą, taip pat, anot paties prieglobsčio prašytojo, priešiškų santykių, susijusių su konkurencija dėl merginos, kuri vėliau tapo A. S. žmona. Prieglobsčio prašytojo prašyme nurodytas pagrindas suteikti tarptautinę apsaugą - siekis išvengti kilmės šalyje vykdomo persekiojimo dėl politinių priežasčių, yra akivaizdžiai klaidingas. Prieglobsčio prašytojo nurodyti kilmės šalies palikimo motyvai nesuteikia pagrindo suteikti jam tarptautinę apsaugą. Aplinkybių, leidžiančių manyti, kad A. S. ( - ) buvo persekiojamas dėl jo rasės, religijos (stačiatikis), tautybės (gruzinas), priklausymo tam tikrai socialinei grupei nustatyta taip pat nebuvo, todėl nėra pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą pagal ĮUTP 86 straipsnį. Migracijos departamentas, įvertinęs A. S. pateiktą informaciją, nustatė, kad tariamo smurto veiksmų dalyviai yra privatūs asmenys, neveikiantys valstybės vardu. Taip pat nėra jokių priežasčių manyti, kad dėl tariamų privačių asmenų smurto veiksmų A. S. negalėtų kreiptis į ( - ) teisėsaugos institucijas, kurių pirminė pareiga yra ginti šalies piliečius nuo tokio pobūdžio smurto veiksmų. Remiantis Migracijos departamento 2012-07-04 pažyma Nr. ( - ), kova su korupcija - pagrindinis šiandieninės ( - ) vyriausybės prioritetas. Žemesnio lygio korupcija praktiškai išgyvendinta. Neoficialus mokėjimas už viešąsias paslaugas šiuo metu ( - ) pasitaiko daug rečiau nei kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse ar net naujose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Vyriausybės nuoseklios antikorupcinės pastangos davė neįtikėtinus rezultatus ir yra politinės valios kovoti su korupcija įrodymas. Remiantis tarptautinių stebėtojų nuomone, ( - ) teisėsaugos institucijos po M. S. vyriausybės įvykdytos reformos tapo vienos skaidriausių pasaulyje - oficialiais duomenimis jų veiklą teigiamai vertina 87 proc. šalies gyventojų. Taip pat matyti, kad prieglobsčio prašytojo nurodyti valstybės pareigūnų veiksmai, kuomet buvo tikrinamas duonos svoris, vyko kiti patikrinimai ir A. S. buvo paskirta bauda, negali būti prilyginami pirmiau nurodytiems neteisėtiems veiksmams (Bylos Nr. ( - ) l. 35-39).

31Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai nustatė, kad Pareiškėjui kilmės valstybėje negresia persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, todėl jam negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvoje. Nei viena iš Pareiškėjo nurodytų aplinkybių, neleidžia daryti priešingos išvados. Be to, įvertinus tai, kad galimo smurto dalyviai yra nevalstybiniai subjektai, pareiškėjas prieš kreipdamasis apsauga, turėjo pasinaudoti kilmės valstybės teisėsaugos institucijų teikiama apsauga, tačiau to nepadarė. Departamento surinkta informacija tvirtina, kad ( - ) teisinė sistema yra veiksminga apsaugoti savo piliečius nuo galimo persekiojimo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjo pasakojime nurodytos aplinkybės patvirtina, jog prieš jį nebuvo panaudoti persekiojimo veiksmai kaip jie apibrėžiami Tvarkos aprašo 66.1 p. Pareiškėjas neatitinka ĮUTP ir Ženevos konvencijoje nustatytų kriterijų pagal kuriuos asmeniui suteikiamas prieglobstis, todėl jo prašymas atmestas pagrįstai.

32Pagal ĮUTP 87 str. 1 d., papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos (2 p.); yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (3 p.).

33Nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir remdamasis bylos Nr. ( - ) medžiaga, Departamentas nenustatė, kad grįžimo į kilmės šalį atveju A. S. bus kankinamas, su juo bus žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Prieglobsčio prašytojas nepateikė objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad ( - ) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Remdamasis surinkta informacija, Departamentas konstatavo, kad ( - ) nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 str. c punkte ir ĮUTP 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, t. y. smurto veiksmai, sudarantys rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

34Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog A. S. nenoras grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįstas jokiomis realiai egzistuojančiomis su prieglobsčio būtinybe susijusiomis priežastimis, nenustatyta, kad jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms grėstų pavojus, reikalaujantis tarptautinės apsaugos, todėl pareiškėjo atžvilgiu ĮUTP 87 str. 1 d., – netaikytina. Migracijos departamento sprendimas nesuteikti ( - ) piliečiui A. S. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas remiantis byloje esančia faktine rašytine medžiaga, todėl teismo vertinimu yra pagrįstas.

35Pareiškėjas taip pat reiškia nesutikimą su Departamento sprendimo dalimi, kuria jam uždrausta trejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

36Pagal ĮUTP 133 str. 2 d., užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

37Departamentas ( - ) išvadoje Nr. ( - ) nurodė, kad sprendimas uždrausti A. S. trejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas, atsižvelgiant į tai, kad jis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, siekdamas vienintelio tikslo – įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje ir pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis.

38Ginčo dėl to, kad Pareiškėjas į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko ir joje buvo neteisėtai, nėra, teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė ir tvirtina Departamento nustatytą aplinkybę, kad Pareiškėjas piktnaudžiavo prieglobsčio prašymo procedūra, todėl konstatuotina, kad Departamentas pagrįstai uždraudė A. S. atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus.

39Pagal Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 1 d., prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka ĮUTP nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagrįstu.

40Nustatytų aplinkybių, išdėstytų motyvų ir teisės aktų analizės pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Pareiškėjas neatitinka ĮUTP 86 str. 1 d. ir 87 str. 1 d. reikalavimų, todėl jo prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, vadovaujantis ĮUTP 2 str. 1 d., yra nepagrįstas. Prieglobsčio prašytojui, pateikus akivaizdžiai nepagrįstą prašymą, pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga negali būti suteikti (77 str. 2 d.). Teismas sprendžia, kad Migracijos departamento ( - ) sprendimas Nr. ( - ), kuriuo ( - ) piliečiui A. S. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, bei trejus metus uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką paliktinas nepakeistas, o Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

41Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

Nutarė

42pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

43Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.