Byla eI-615-484/2019
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Igoriui Janavičiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Norde Service“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas

Nustatė

4Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. birželio 1 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)-FR0682-182 patvirtino 2018 m. kovo 6 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-97 (toliau – Patikrinimo aktas) ir nurodė UAB „Nord Service” (toliau – pareiškėja) sumokėti į valstybės biudžetą 168 000 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), 10 857,92 Eur PVM delspinigių, 50 400 Eur PVM baudą (MGK byla, I tomas, b. l. 17-20).

5Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – MGK) 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. S-127 (7-109/2018) patvirtino VMI 2018 m. birželio 1 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)-FR0682-182 ir neatleido pareiškėjos nuo 10 857,92 Eur PVM delspinigių mokėjimo (MGK byla, II t., b. l. 157-173).

6Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti MGK 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. S-127 (7-109/2018); 2) panaikinti VMI 2018 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5)-FR0682-182 dėl patikrinimo akto tvirtinimo; 3) atleisti pareiškėją nuo 10 857,92 Eur delspinigių arba juos sumažinti; 4) sumažinti pareiškėjai paskirtos PVM baudos dydį iki minimalios – 10 proc.; 5) priteisti iš atsakovės VMI pareiškėjos naudai šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Pareiškėja skunde nurodė, kad UAB „Gromus“ (būsimas pirkėjas 1), UAB „Binsera“ (būsimas pirkėjas 2) ir UAB „All Investment Group“ (būsimas pardavėjas) sudarė 2017 m. vasario 27 d. preliminarią sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), pagal kurią šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) (toliau – Žemės sklypas), su statybos leidimu daugiabučio gyvenamojo namo statybai pardavimo už 1 936 000 Eur kainą (su PVM). Būsimas pardavėjas UAB „All Investment Group“ išrašė UAB „Binsera“ 2017 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AIG Nr. 008 968 000 Eur sumai, išskirdamas 168 000 Eur PVM. 2017 m. kovo 17 d. susitarimu dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo šalys pakeitė Preliminariosios sutarties 2.1.2 papunktį – būsimas pardavėjas UAB „All Investment Group“ iki 2017 m. gegužės 17 d. įsipareigojo gauti galiojantį statybos leidimą daugiabučio gyvenamojo namo statybai ir šalys įsipareigojo pasirašyti pagrindinę sutartį per 90 dienų nuo visos kainos dalies sumokėjimo. 2017 m. kovo 24 d. susitarimu dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo šalys susitarė nutraukti Preliminariąją sutartį. Būsimas pardavėjas UAB „All Investment Group“ šiuo susitarimu įsipareigojo anuliuoti būsimiems pirkėjams išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, pateikdamas kreditinę PVM sąskaitą faktūrą ir grąžinti sumokėtą 25 000 Eur dydžio kainos dalį. 2017 m. gegužės 17 d. susitarimu Nr. 2 dėl Preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo šalys pratęsė terminą būsimam pardavėjui UAB „All Investment Group“ statybos leidimui gauti iki 2017 m. lapkričio 17 d. ir susitarė, kad jeigu iki nustatyto termino leidimas nėra gaunamas – Preliminarioji sutartis laikoma nutraukta dėl būsimo pardavėjo kaltės, ir būsimas pardavėjas įsipareigoja būsimam pirkėjui 2 (UAB „Binsera“) per 60 dienų sumokėti 25 000 Eur baudą. 2017 m. birželio 5 d. susitarimu Nr. 3 dėl Preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo šalys susitarė, kad nuo 2017 m. birželio 5 d. UAB „Gromus“ pasitraukia iš Preliminariosios sutarties šalių, o visas pagal Preliminariąją sutartį įgytas teises ir prisiimtas pareigas perima pareiškėja. Šalys susitarė, kad 2017 m. birželio 5 d. būsimas pardavėjas išrašo kreditinę sąskaitą UAB „Gromus“ ir išrašo sąskaitą faktūrą būsimam pirkėjui – pareiškėjai UAB „Gromus“ turėtų įsipareigojimų daliai. UAB „All Investment Group“ išrašė pareiškėjai 2017 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AIG Nr. 013 (toliau – PVM sąskaita faktūra) 968 000 Eur sumai, išskirdamas 168 000 Eur PVM. Būsimam pardavėjui UAB „All Investment Group“ iki 2017 m. gegužės 17 d. susitarime Nr. 2 nustatyto termino negavus statybos leidimo, šalys nesudarė notarinės nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, tokiu būdu 2017 m. lapkričio 17 d. nutraukdami sudarytą Preliminariąją sutartį. Nesudarius notarine tvarka nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, UAB „All Investment Group“ išrašė 2017 m. lapkričio 17 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIG014 (toliau – Kreditinė PVM sąskaita faktūra), kurios pagrindu buvo anuliuota PVM sąskaita faktūra.

8Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2017 m. lapkričio mėn. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka per i.MAS sistemą registravo UAB „All Investment Group“ išrašytą Kreditinę PVM sąskaitą faktūrą. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2017 m. lapkričio mėn., kurioje 168 000 Eur sumažino atskaitomo pirkimo PVM sumą ir deklaravo 204 446 Eur mokėtino į biudžetą PVM. PVM deklaracijoje už 2017 m. lapkričio mėn. atskaitoma PVM suma buvo sumažinta 168 000 Eur dėl sandorio, įforminto 2017 m. birželio mėn. Pareiškėja, siekdama padengti susidariusią mokestinę nepriemoką ir visiškai atsiskaityti su valstybės biudžetu, 2017 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į VMI su prašymu (toliau – Prašymas1) dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo sudarant mokestinės paskolos sutartį, kuris buvo patikslintas 2018 m. sausio 11 d. prašymu. Prašymas1 dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo VMI 2018 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-561 nebuvo tenkintas. Pareiškėja 2018 m. vasario 19 d. pateikė prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo (toliau – Prašymas2). VMI 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-9814 (toliau – Raštas) informavo pareiškėją, kad jos Prašymas2 nebus nagrinėjamas iš esmės, kadangi yra neteisingas objektas. VMI 2018 m. balandžio 10 d. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-66390 (toliau – Nurodymas) nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų, bendra suma – 206 403,13 Eur. Iš prie Nurodymo pridedamos prievolių ataskaitos matyti, kad mokesčių administratoriaus vykdomas piniginių lėšų nurašymas iš pareiškėjos banko sąskaitų įvykdytas būtent dėl mokestinės prievolės, susidariusios, pateikus 2017 m. lapkričio mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, dėl kurios VMI Rašte nurodė, kad Prašymas2 negali būti nagrinėjamas iš esmės dėl neteisingo objekto, tačiau mokesčių administratorius vis tiek atliko priverstinį išieškojimą iš pareiškėjos banko sąskaitos.

9Nesutikdama su ginčijamu MGK sprendimu, visų pirma pareiškėja atkreipia dėmesį, jog skundžiamas sprendimas yra nepasirašytas sprendimą priėmusių ir surašiusių MGK narių. Ši aplinkybė, pareiškėjos nuomone, sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl skundžiamo sprendimo negaliojimo.

10Taip pat nurodo, kad ginčijamas MGK sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu ir dėl to, kad nagrinėdama tarp pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus kilusį ginčą, MGK neatsižvelgė į pareiškėjos viso mokestinio ginčo metu turimą mokesčio permoką. Teigia, kad viso mokestinio patikrinimo metu ji turėjo net 137 026,71 Eur dydžio mokesčio permoką. Turima mokesčio permoka sudarė beveik 82 proc. patikrinimo aktu pareiškėjai apskaičiuotos PVM sumos. Ji buvo areštuota 2017 m. gruodžio 11 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-2887. Šios aplinkybės pagrindžia, kad 137 026,71 Eur suma buvo mokesčių administratoriaus dispozicijoje ir 30 973,29 Eur apimtimi valstybės biudžetas nebuvo patyręs jokios žalos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos manymu, privalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo nuo delspinigių dalies dėl 137 026,71 Eur sumos, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

11Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog mokesčių administratorius privalėjo taikyti MAĮ 69 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas, įformindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesčio deklaraciją, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesčio mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Pareiškėja nurodo, kad atsižvelgdama į tai, jog Preliminarioji sutartis buvo nutraukta būtent 2017 m. lapkričio 17 d., kaip šalys ir buvo numačiusios 2017 m. gegužės 17 d. susitarime Nr. 2 dėl Preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, ką papildomai pagrindžia ir UAB „All investment group“ išrašyta Kreditinė PVM sąskaita faktūra, savo nuožiūra pašalino netikslumus ir sumažino 168 000 Eur atskaitomą pirkimo PVM bei deklaravo 241 446 Eur mokėtiną PVM į biudžetą, kas akivaizdžiai pagrindžia, kad šalims nesudarius notarinės nekilnojamojo daikto pirkimo ir pardavimo sutarties ir nutraukus preliminariąją sutartį, buvo sumažintas visas pagal PVM sąskaitą faktūrą išskirtas 168 000 Eur PVM, mokesčių administratoriui pateikus 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją. Pareiškėjos nuomone, VMI privalėjo įvertinti ir nustatyti priežastinį ryšį tarp 2017 m. lapkričio 17 d. įvykusio Preliminariosios sutarties nutraukimo ir pareiškėjos 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijos pateikimo bei 168 000 Eur atskaitomo pirkimo PVM sumos sumažinimo. VMI šių veiksmų neatlikus, pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas neišsamus ir formalus mokestinis patikrinimas.

12Taip pat pažymi, kad atskaitytas 168 000 Eur PVM buvo atstatytas dar iki pavedimo tikrinti 2018 m. lapkričio 29 d. išrašymo dienos, pareiškėja 2017 m. lapkričio 22 d. per i.MAS sistemą pateikė 2017 m. lapkričio mėn. gaunamų sąskaitų faktūrų registrą. Atsižvelgiant į tai, mano, kad mokestinis patikrinimas iš viso neturėjo būti pradėtas.

13Be to, pareiškėja skunde dėsto argumentus dėl to, jog, jos nuomone, mokesčių administratorius nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo admnistracinio teismo (toliau – LVAT) praktika dėl teisingumo ir protingumo principų laikymosi, gero administravimo principo taikymo apskaičiuojant jai PVM delspinigius ir skiriant PVM baudą, delspinigių ir baudos sumažinimo remiantis teisingumo ir protingumo principais. Teigia, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama ne tik pašalinti pradinių kontrolės veiksmų (mokestinio tyrimo) metu mokesčių administratoriaus nustatytus trūkumus, bet ir siekdama atsiskaityti su valstybės biudžetu visa apimtimi per tęstinį laikotarpį, kreipėsi į VMI su Prašymu1 ir Prašymu2, tačiau VMI ne tik netenkino nurodytų prašymų, bet Nurodymu pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus dėl pareiškėjos 2017 m. lapkričio mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje (forma FR0600) deklaruotų papildomų sumų, dėl kurių Rašte teigė, jog šios sumos yra neteisingas objektas. Todėl šiuo atveju, įvertinus pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus įvykdytų veiksmų visumą, yra objektyvi būtinybė pareiškėjos atžvilgiu nustatyti teisingas valstybės poveikio priemones, kas akivaizdžiai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną dėl konstitucinio teisingumo principo taikymo.

14Nurodo, kad jai papildomai apskaičiuota itin didelė – 229 257,92 Eur PVM suma, iš kurios 61 257,92 Eur yra delspinigiai ir paskirta bauda, kas sudaro beveik net 36 proc. visos pareiškėjai apskaičiuotos mokesčių sumos ir akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. jos vykdoma veikla buvo nuostolinga – susidarė 135 966 Eur dydžio nuostoliai, grynojo pelno iš viso nebuvo. Mano, kad šios aplinkybės yra pagrindas sumažinti jai apskaičiuotus delspiniginius ir paskirtą baudą iki minimalios – 10 proc.

15Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus tariamai nustatytomis atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, dėl kurių yra paskirta 30 proc. PVM bauda. Pabrėžia, kad pagal LVAT praktiką pažeidimo padarymo būdo negalima kvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinančią ir baudą didinančią aplinkybę. Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus išvadomis, kad ji siekė sąmoningai suklaidinti mokesčių administratorių, teikdama tikrovės neatitinkančią informaciją, nuolat tikslindama PVM deklaracijas. Atkreipia dėmesį, kad mokestinė nepriemoka šiuo atveju susidarė ne dėl jos kaltės. Būtent UAB „All investment group“, pažeisdama PVMĮ 2 straipsnio 30 dalies, 3 straipsnio, 4 straipsnio ir 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteisėtai išrašė pareiškėjai PVM sąskaitą faktūrą, kuria įformino neįvykusią ūkinę operaciją. Taip pat pabrėžia, kad pagal LVAT praktiką, aplinkybė, jog pareiškėja buhalterinėje apskaitoje užfiksavo juridinės galios neturinčius dokumentus, negali būti kvalifikuojama kaip atsakomybę sunkinančia, ir tuo pačiu, baudą didinančia aplinkybe (LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-2285-12). Teigia, kad 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaracija buvo tikslinama tik dėl to, jog VMI Pranešime apie atliktą tyrimą nenurodė, kaip tiksliai pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus (el. byla, I t., b. l. 1-13).

16Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (el. byla, I t., b. l. 56-61) pažymėjo, kad vertinant teismų praktiką PVM atskaitos bylose, išskiriamos dvi skirtingos situacijos, kada mokesčių mokėtojui neleidžiama atskaityti pirkimo PVM: 1) tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas neįrodo, jog ūkinė operacija yra realiai įvykusi, tokiu atveju mokesčių administratoriui nereikia vertinti ir įrodinėti mokesčių mokėtojo nesąžiningumo, dalyvavimo sukčiavime ir pan. (LVAT 2013-01-29 nutartis Nr. A556-622/2013; LVAT 2013-02-19 nutartis Nr. A-556-231/2013 ir kt.); 2) tais atvejais, kai ūkinė operacija įvykusi, tačiau ne tarp tų asmenų, ar ne tomis sąlygomis, kokios nurodytos apskaitos dokumentuose bei ūkinė operacija yra realiai įvykusi, tokia, kokia nurodyta apskaitos dokumente, mokėtojas, remdamasis pateiktu apskaitos dokumentu siekia pasinaudoti teise į PVM atskaitą, tačiau kontrahentas nėra sumokėjęs pardavimo PVM į biudžetą, tokiu atveju vadovaujamasi suformuota praktika teismo bylose: LVAT išplėstinė teisėjų kolegijos 2013-02-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-705/2013; LVAT 2013-03-19 nutartis Nr. A-602-371/2013 ir kt.

17Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėja savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė juridinės galios neturinčią ginčo PVM sąskaitą faktūrą (kuria įforminta neįvykusi ūkinė operacija, nes nekilnojamasis turtas neperduotas pirkėjui, notarinė nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartis nesudaryta), todėl daro išvadą, kad pareiškėja neįgijo teisės į PVM atskaitą.

18Dėl pareiškėjos skunde akcentuojamų aplinkybių, kad visi PVM deklaravimo netikslumai buvo pašalinti iki pavedimo tikrinti išrašymo dienos, todėl ir jos mokestinis patikrinimas buvo inicijuotas nepagrįstai, atsakovė nurodo, kad mokesčių administratorius kontrolės veiksmus pareiškėjos atžvilgiu pradėjo dar 2017 m. spalio mėn., vykdydamas 2017 m. spalio 10 d. užduotį Nr. (21.66-32) FR0688-1513, atliko pareiškėjos mokestinį tyrimą (2017 m. lapkričio 24 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.68-32) FR0687-1285). Taigi, pareiškėja 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją pateikė jau po jos atžvilgiu inicijuotų kontrolės veiksmų pradžios. Be to, nesutinka su pareiškėjos vertinimu, jog jos padarytas PVM įstatymo nuostatų pažeidimas tėra PVM deklaravimo netikslumas, kurį ji pašalino iki mokesčių administratoriaus atliktų kontrolės procedūrų pradžios. Pripažįsta, kad MAĮ 80 straipsnio nuostatos suteikia mokesčių mokėtojui galimybę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Tačiau ginče aptariama situacija, kai pareiškėja jos sandorio kontrahentės išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros pagrindu visai kito mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaravo į biudžetą mokėtiną PVM (kuris patikrinimo akto surašymo dieną nesumokėtas), atsižvelgiant į sprendime konstatuotas aplinkybes dėl dirbtinės ūkinės operacijos pagrindu nepagrįstai suformuotos atskaitomos PVM sumos už 2017 m. birželio mėn., nelaikytina PVM deklaravimo netikslumų taisymu aptartos MAĮ nuostatos kontekste.

19Dėl kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo 2017 m. lapkričio 17 d. nustatyta, kad ją išrašiusi UAB „All investment group“ nuo 2017 m. lapkričio 3 d. yra išregistruota iš PVM mokėtojų registro dėl PVM apmokestinamos veiklos nevykdymo. Išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras UAB „All investment group“ apskaitė apskaitos registruose ir 2017 m. gruodžio 5 d. pateikė Inspekcijai 2017 m. lapkričio 1-30 d. laikotarpio PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitą (FR0608), kurioje deklaravo 336 000 Eur grąžintiną iš biudžeto PVM. Pareiškėja dar nepasibaigus 2017 m. lapkričio mėn., t. y. 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė PVM deklaraciją už 2017 m. lapkričio 1-30 d. laikotarpį, kurioje 168 000 Eur sumažino (dėl sandorio, įforminto 2017 m. kovo mėn.) atskaitomą pirkimo PVM sumą ir deklaravo 204 446 Eur mokėtiną PVM, kurio į biudžetą nesumokėjo. Be to, pareiškėja 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2017 m. lapkričio mėn., kurioje sumažino 167 735 Eur atskaitomą pirkimo PVM ir deklaravo mokėtiną į biudžetą 204 604 Eur PVM, kuris nėra sumokėtas.

20Pažymi, jog PVM įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą. Šio ginčo atveju konstatavus, jog nebuvo paties prekių (nekilnojamojo turto) tiekimo (pagal PVM įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktąP prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas), o buvo tik formaliai surašyti apskaitos dokumentai neįvykusiai ūkinei operacijai pagrįsti, daro išvadą, kad UAB „All investment group“ nepagrįstai išrašė ir kreditines PVM sąskaitas faktūras.

21Atsakovė, atsižvelgdama į patikrinimo metu surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad tiek pareiškėja, tiek jos kontrahentė UAB „All investment group“ nei vienoje iš ginče minimų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, PVM deklaracijų pateikimo mokesčių administratoriui, jų tikslinimo etapų PVM į biudžetą nemokėjo, jų deklaruotas mokėtinas PVM buvo įskaitomas iš susidariusio PVM skirtumo, kuris, kaip šio ginčo atveju, susidarė pareiškėjai atskaičius pirkimo PVM pagal UAB „All investment group“ išrašytą juridinės galios neturinčią PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta realiai neįvykusi ūkinė operacija. Ginčo byloje nustatytos aplinkybės liudija apie pareiškėjos siekimą mokestinės naudos – sutaupyti iš biudžeto atskaitomą PVM, sumažinti mokestines prievoles biudžetui. Ši faktinė situacija sudaro prielaidas spręsti apie prekių pirkimo ir pardavimo fiktyvumą bei taikyti MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą ir nesuteikti teisės pareiškėjai atskaityti PVM nuo formalaus sandorio, kuriuo, kaip buvo nustatyta ir ne kartą paminėta šiame sprendime, realus prekių tiekimas nevyko, t. y. nebuvo sukurtas PVM objektas PVM įstatymo prasme.

22Atsakovė taip pat nesutinka su skundo argumentais, kad pareiškėjai nepagrįstai apskaičiuoti PVM delspinigiai ar skirta PVM bauda. Remiasi PVM įstatymo 123 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis ir pažymi, kad delspinigių skaičiavimu nėra siekiama nubausti mokesčių mokėtoją, taikant jam neigiamas turtines pasekmes, o iš jo yra išieškoma turtinė nauda, kurią jis gavo valstybės sąskaita, t. y. delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrįstai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą, dėl ko apskaičiuota jai papildomai sumokėti į biudžetą PVM suma.

23Dėl pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 sttaipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi visą mokestinio patikrinimo laikotarpį ji turėjo 137 026,71 Eur permoką ir žalos biudžetui nepadarė, VMI paaiškina, kad pareiškėja 2017 m. birželio mėnesį deklaravo ginčo sandorį. 2017 m. lapkričio mėn. deklaracijoje deklaravo kreditinę PVM sąskaitą faktūrą ir sumažino atskaitomą PVM. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė patikslintą 2017 m. birželio mėn. deklaraciją, kurioje deklaravo 318 210,00 Eur grąžintiną iš biudžeto PVM, kuri susigrąžinama arba įskaitoma kitų mokesčių įmokoms, 2018 m. balandžio 20 d. dar kartą tikslino 2017 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją, kurioje deklaravo 318 284 Eur grąžintiną iš biudžeto PVM. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 27 d. patikslino pateiktą lapkričio mėnesio deklaraciją, vietoje 168 000 Eur sumažinto atskaitomo PVM, sumažino iki 167 735 Eur atskaitomo pirkimo PVM ir deklaravo 204 604 Eur PVM, kuris nėra sumokėtas. Pareiškėja 2018 m. balandžio 20 d. pateikė patikslintą 2017 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją, kurioje deklaravo 36 825 Eur mokėtino PVM, bei 2017 m. lapkričio 24 d. pateiktoje pirminėje PVM deklaracijoje (FR0600) už 2017 m. 11 mėn. sumažino 168 000 Eur atskaitomą pirkimo PVM ir deklaravo mokėtiną į biudžetą 204 446 Eur PVM, tačiau jo nemokėjo. MAIS Apskaita duomenimis, 2018 m. kovo 1 d. UAB „Nord Service“ yra nesugretinta (neįskaityta) 137 026,71 Eur PVM mokesčių permoka bei pareiškėja turi 204 525 Eur PVM ir 3 058,40 Eur delspinigių mokestinę nepriemoką, kuri bus įskaitoma iš minėtos PVM permokos. Pažymi, kad apskaičiuotoji delspinigių suma (sumos) gali keistis atsižvelgiant į duomenų pasikeitimus mokesčių apskaitoje, kurie vykdomi teisės aktuose numatytais atvejais.

24Nurodo, kad vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 4 dalimi, 2017 m. gruodžio 11 d. Turto arešto aktu Nr. (23.31)-319-2887 areštavo 137 026,71 Eur pareiškėjos turimą PVM permoką ir 2017 m. gruodžio 11 d. Turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-2949 areštavo pareiškėjai priklausančius 2 žemės sklypus, kurių bendra vertė 31 500 Eur. Bendra VMI areštuoto turto vertė – 168 526,76 Eur. Minėtuose turto arešto aktuose buvo nurodytas ir jų priėmimo pagrindas ir motyvai.

25Dėl pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo delspinigių mokėjimo vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo principais, VMI palaiko MGK sprendime išdėstytus argumentus ir nurodo, kad nėra pagrindo pareiškėjos atleisti nuo delspinigių (ar jų dalies) mokėjimo nurodytu pagrindu.

26Atsakydama į skundo teiginius, kad mokesčių administratorius netinkamai taikė MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatydamas baudos dydį, pažymi, kad MAĮ detaliai nenustato, kaip turėtų būti mažinamas ar didinamas baudos dydis, vertinant normoje nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad ginčo atveju buvo nustatyta tiek pareiškėjos atsakomybę sunkinančių (PVM apskaičiavimas konstatavus pareiškėjos piktnaudžiavimo PVM įstatymo nuostatomis, siekio sąmoningai suklaidinti mokesčių administratorių teikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, nuolat tikslinant PVM deklaracijas aplinkybes), tiek ir ją švelninančių (bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi) aplinkybių. Šiuo atveju nenustatyta, jog švelninančių aplinkybių būtų buvę daugiau ir suponuojančių mažesnės nei vidurkis baudos skyrimą.

27Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti remdamasis atsiliepimo į skundą argumentais. Papildomai akcentavo, kad pareiškėja pripažįsta nustatytą faktinę aplinkybę, jog PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta ūkinė operacija (sandoris) realiai neįvyko. Joks turtas pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą įsigytas nebuvo. Nesant ūkinės operacijos, negalima ir PVM atskaita. Taip pat atsakovo atstovas nurodė, kad apskaičiuojant PVM delspinigius buvo atsižvelgta į pareiškėjos anksčiau turėtas mokesčio permokas. Delspinigių apskaičiavimas pateiktas lentelėje.

28Teismas konstatuoja:

29Ginčas byloje yra kilęs dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuoto PVM, mokesčių administratoriui nepripažinus jos teisės į 168 000 Eur pirkimo PVM atskaitą pagal UAB „All investment group“ 2017 m. birželio 5 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą AIG Nr. 013 (toliau – ginčo PVM sąskaita faktūra), nes realiai ūkinė operacija, nurodyta ginčo PVM sąskaitoje faktūroje realiai neįvyko.

30Nustatyta, kad pagal 2017 m. spalio 25 d. užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr. FR 0688-1516) VMI 2017 m. lapkričio 22 d. atliko UAB „Nord service“ mokestinį tyrimą (MGK byla, I t., b. l. 116-123, 124-125). Įvertinus mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją ir išdėstytus PVM įstatymo nuostatų taikymo pažeidimus, nustatyti mokesčių vengimo požymiai, todėl inicijuotas Bendrovės mokestinis patikrinimas, kurio metu patikrintas PVM už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas (MGK byla, I t., b. l. 124-125).

31VMI mokestinio patikrinimo rezultatus pateikė 2018 m. kovo 6 d. patikrinimo akte

32Nr. (21.60-32)FR0680-97, kuriame konstatavo, kad pareiškėja pažeidė PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 2 dalį, todėl jai papildomai apskaičiavo 168 000 Eur PVM (MGK byla, I t., b. l. 50-58). Nurodytas patikrinimo aktas patvirtintintas VMI 2018 m. birželio 1 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-182, kuriame pareiškėjai be papildomai apskaičiuotų 168 000 Eur PVM, apskaičiuota 10 857,92 Eur PVM delspinigių ir skirta 50 400 Eur (30 proc.) PVM bauda (MGK byla, I t., b. l. 17-20).

33Pareiškėja VMI 2018 m. birželio 1 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo

34Nr. (21.131-31-5)FR0682-182 apskundė MGK, kuri 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. S-127 (7-109/2018) patvirtino mokesčių administratoriaus sprendimą ir neatleido pareiškėjos nuo

3510 857,92 Eur PVM delspinigių (MGK byla, II t., b. l. 157-173).

36PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti įstatyme nurodytai šio PVM mokėtojo veiklai. Ši nacionalinės teisės norma iš esmės atkartoja 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir PVM direktyva) X antraštinės dalies 1 skyriaus „Teisės į atskaitą atsiradimas ir taikymo sritis“ nuostatas.

37Šio ginčo kontekste svarbu paminėti, jog teisė atskaityti apskaičiuotą PVM paprastai siejama su apmokestinamojo sandorio faktiniu įvykdymu. Kaip yra konstatavęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pagal PVM direktyvos sistemą apmokestinimo momentas, PVM apskaičiavimas ir galimybė atskaityti yra susiję su realiu prekių pristatymo arba paslaugų atlikimo įgyvendinimu. Bendra PVM sistema draudžia galimybę atskaitos srityje atsižvelgti į neįvykdytus sandorius, nes pagal šią sistemą apmokestinimo momentą ir dėl to teisę į atskaitą lemia realus sandorio įgyvendinimas (pvz. žr. Teisingumo Teismo 2005 m. gegužės 26 d. sprendimo byloje António Jorge, C-536/03, 25–27 p. ir rezoliucinę dalį). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, jog apmokestinamojo asmens teisė į PVM atskaitą gali būti pripažinta tik, jei nekilnojamasis turtas (žemės sklypas) pareiškėjai buvo perleistas, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos ir atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas.

38PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai). Jeigu PVM mokėtojas buvo į PVM atskaitą įtraukęs pirkimo PVM nuo prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui sumokėtų avansų, tokia (tokiomis) pirkimo PVM suma (sumomis) atitinkamai mažinama pagal galutinę PVM sąskaitą faktūrą į PVM atskaitą įtrauktina pirkimo PVM suma. PVM įstatymo 64 straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta, kad Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita aktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. MAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, t.y., sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitą, lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais.

39Nagrinėjamu atveju mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad UAB „All investment group“ ginčo PVM sąskaitą faktūrą pareiškėjai išrašė 2017 m. vasario 27 d. tarp UAB „All investment group“, UAB „Gromus“ bei UAB „Binsera“ pasirašytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutarties dėl žemės sklypo su statybos leidimu daugiabučio gyvenamojo namo statybai (unik. Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), bendras plotas 0,2560 ha) pirkimo (toliau – Preliminari sutartis) pagrindu (MGK byla, I t., b. l. 59-64, 71).

40VMI, įvertinusi tiek pareiškėjos skunde, tiek ginčijamuose sprendimuose išsamiai išdėstytų faktinių aplinkybių, susijusių su Preliminarios sutarties vykdymu, visumą, konstatavo, jog UAB „All investment group“, pažeisdama PVM įstatymo 2 straipsnio 30 dalies, 3, 4 straipsnių ir 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteisėtai išrašė ginčo PVM sąskaitą faktūrą, kadangi įformino neįvykusią ūkinę operaciją (turtas neperduotas pirkėjui, tarp šalių nepasirašyta notarinės formos pirkimo ir pardavimo sutartis ir pirkėjas neįgijo teisės disponuoti turtu kaip savininkas).

41Tai, kad ginčo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta ūkinė operacija realiai neįvyko, pripažįsta ir pati pareiškėja. PVM sąskaita faktūra, kuria įforminta neįvykusi ūkinė operacija, neturi juridinės galios pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nepaisant to, kad pareiškėja ginčo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto nekilnojamojo turto neįsigijo 2017 m. birželio mėn., už 2017 m. birželio mėn. pateiktoje PVM deklaracijoje ji deklaravo sandorį ir į atskaitą įtraukė 168 000 Eur pirkimo PVM pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą, tuo pažeisdama PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalies nuostatas. Esant realiai neįvykusiai ūkinei operacijai, teisė į PVM atskaitą, remiantis aukščiau aptartu teisinių reguliavimu ir teismų praktika, yra negalima.

42Pareiškėja pripažįsta, kad realiai neįvykus ginčo PVM sąskaitoje faktūroje deklaruotai ūkinei operacijai, ji neįgijo teisės į PVM atskaitą, tačiau mano, kad mokesčių administratorius nepagrįstai jos atžvilgiu pradėjo mokestinį patikrinimą ir priskaičiavo papildomai į biudžetą mokėtiną PVM. Pareiškėja jos padarytą PVM įstatymo nuostatų pažeidimą – 168 000 Eur pirkimo PVM pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą įtraukimą į atskaitą, šio pirkimo PVM deklaravimą už 2017 m. kovo mėn. pateiktoje PVM deklaracijoje, laiko klaida, kurią ji teigia pašalinusi iki pavedimo tikrinti 2017 m. lapkričio 28 d. išrašymo dienos, 2017 m. lapkričio 24 d. pateikdama 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją, kuria buvo sumažintas 168 000 Eur atskaitomas PVM. Pareiškėjos manymu, mokesčių administratorius šiuo atžvilgiu privalėjo vadovautis MAĮ 69 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas, įformindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesčio deklaraciją, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesčio mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

43Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka.

44Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pagrįstai nesivadovavo MAĮ 10 ir 69 straipsniuose įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu. Pažymėtina, kad MAĮ 69 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai nustatomos dvi būtinos sąlygos: 1) ūkinės operacijos atitinka formaliąsias sąlygas, nustatytas atitinkamą mokestį nustatančiuose teisės aktuose, dėl to yra įgyjamas mokestinis pranašumas, kuris prieštarauja įstatymo tikslams; 2) pagrindinis ūkinių operacijų tikslas yra mokestinio pranašumo įgijimas, tačiau transakcija neturi ekonominio ir verslo pagrindimo. Dėl minėtų MAĮ 69 straipsnio taikymo sąlygų nustatymo kartu konstatuojamas ir mokesčio mokėtojo piktnaudžiavimas, taigi mokesčių mokėtojo veiksmai nelaikomi teisėtu mokesčių planavimu. Kaip matyti, įstatymų leidėjas minėto teisės principo taikymą sieja su aplinkybėmis, kai ūkinės operacijos įvyko, tačiau ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos jas įforminusiuose apskaitos dokumentuose.

45Nagrinėjamu atveju yra neginčytinai nustatyta, kad ūkinė operacija, įforminta ginčo PVM sąskaitoje faktūroje, realiai neįvyko, todėl šiuo atveju mokesčių administratoriui nekilo pareiga nustatyti priežastinio ryšio tarp 2017 m. lapkričio 17 d. įvykusio Preliminarios sutarties nutraukimo ir pareiškėjos 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijos pateikimo bei 168 000 Eur atskaitomo pirkimo PVM sumos sumažinimo.

46Pareiškėjos veiksmų, kuomet ji 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją, kurioje buvo sumažintas 168 000 Eur atskaitomas PVM, tiek VMI, tiek MGK pagrįstai nevertino, kaip deklaracijos tikslinimo.

47Pažymėtina, kad MAĮ 80 straipsnio nuostatos suteikia mokesčių mokėtojui galimybę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasigaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas.

48Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja žinojo, jog neįsigijo nekilnojamojo turto 2017 m. birželio mėn. pagal Preliminarią sutartį, nepaisant to, mokesčių administratoriui pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. birželio mėn. ji įrašė neteisingus duomenis apie atskaitomą bei grąžintiną PVM. Vėliau, dar nepasibaigus 2017 m. lapkričio mėn., 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė PVM deklaraciją už 2017 m. lapkričio 1-30 d. laikotarpį, kurioje 168 000 Eur sumažino (dėl sandorio, įforminto 2017 m. kovo mėn.) atskaitomą pirkimo PVM sumą ir deklaravo 204 446 Eur mokėtiną PVM, kurio į biudžetą nesumokėjo. Pareiškėją 168 000 Eur sumažino atskaitomą pirkimo PVM sumą UAB „All investment group” 2017 m. lapkričio 17 d. išrašytos kreditinės sąskaitos faktūros pagrindu. Bylos duomenys rodo, kad ginčo PVM sąskaitą faktūrą išrašiusi UAB „All investment group“ PVM į biudžetą nemokėjo. 2017 m. lapkričio 17 d. išrašydama kreditinę sąskaitą faktūrą, UAB „All investment group“ jau nebuvo registruota PVM mokėtoja. Be to, bylos duomenys rodo, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2017 m. lapkričio mėn., kurioje sumažino 167 735 Eur atskaitomą pirkimo PVM ir deklaravo mokėtiną į biudžetą 204 604 Eur PVM, kuris nėra sumokėtas. Mokesčių administratoriaus nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „All investment group“ faktiškai nemokėdama PVM į biudžetą, sudarė sąlygas pareiškėjai suformuoti 168 000 Eur atskaitomą PVM, kuriuo pareiškėja sumažino mokėtiną į biudžetą PVM.

49Bylos duomenys rodo, kad mokesčių administratorius kontrolės veiksmus pareiškėjos atžvilgiu pradėjo 2017 m. spalio mėn., vykdydamas 2017 m. spalio 10 d. užduotį Nr. (21.66-32) FR0688-1513 atliko pareiškėjos mokestinį tyrimą (2017 m. lapkričio 24 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.68-32) FR0687-1285). Taigi, pareiškėja 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją pateikė jau po jos atžvilgiu inicijuotų kontrolės veiksmų pradžios. Be to, kaip matyti, pareiškėja jos sandorio kontrahentės išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros pagrindu visai kito mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaravo į biudžetą mokėtiną PVM (kuris patikrinimo akto surašymo dieną nebuvo sumokėtas). Atsižvelgiant į konstatuotą aplinkybę, kad neįvykusios ūkinės operacijos pagrindu pareiškėja mokesčių administratoriui pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. birželio mėn. įrašė neteisingus duomenis apie atskaitomą bei grąžintiną PVM, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytų veiksmų, susijusių su patikslintų deklaracijų teikimu, negalima vertinti kaip PVM deklaravimo netikslumų taisymo MAĮ 80 straipsnio nuostatų kontekste. Teismas sprendžia, kad tokiu būdu pareiškėja siekė išvengti atsakomybės už padarytą PVM įstatymo pažeidimą.

50Pareiškėjos skundo argumentai, kad ji PVM deklaracijos netikslumus (klaidas) šalino savo nuožiūra, kadangi mokesčių administratorius nenurodė tikslaus nustatytų trūkumų pašalinimo būdo, šiuo atveju nėra reikšmingi. Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nt. VA-108 (2013 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. VA-7 redakcija), 11.5 papunktyje nustatyta, kad mokestinio tyrimo metu siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus mokėtojui neteikiamas ir per objektyviai įmanomą laikotarpį, atsižvelgiant į taikomus atrankos patikrinimams prioritetus, turi būti pradedamas mokestinis patikrinimas, kai identifikuojami mokesčių vengimo požymiai, kai mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryti siekiant mokestinės naudos. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad mokesčių administratorius neturėjo pareigos pasiūlyti konkretų mokestinio tyrimo metu nustatytų trūkumų pašalinimo būdą, o nustatęs mokesčių vengimo požymių pradėjo pareiškėjos mokestinį patikrinimą.

51Apibendrinus aukčiau aptartų faktinių aplinkybių visumą, bei atsižvelgiant į ginčo santykius reguliuojančių teisė aktų reikalavimus, darytina išvada, kad VMI padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja, žinodama, jog nekilnojamojo turto pagal Preliminarią sutartį neįsigijo, nepagrįstai, pažeisdama PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, į atskaitą įtraukė 168 000 Eur pirkimo PVM pagal UAB „All investment group“ 2017 m. birželio 5 d. išrašytą ginčo PVM sąskaitą faktūrą. Dėl šio pažeidimo mokesčių administratorius pareiškėjai mokestinio patikrinimo metu pagrįstai apskaičiavo 168 000 Eur PVM.

52Pareiškėja skunde nesutinka su jai priskaičiuotų delspinigių ir baudos dydžiu. Teigia, kad jie yra neproporcingi.

53Pagal MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 dalį, mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais bei laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Mokesčių mokėtojui, nevykdančiam ar netinkamai vykdančiam šias pareigas ir dėl to laiku nepervedant priklausančio mokesčio į valstybės biudžetą, atsiranda nauja prievolė – sumokėti už pradelstą laikotarpį atitinkamą sumą – delspinigius. Delspinigiai – tai kompensavimo priemonė, kurios tikslas yra atlyginti valstybei žalą už tai, kad ji tam tikrą laikotarpį biudžete neturėjo lėšų, kurios jai teisėtai priklausė.

54PVM įstatymo 123 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, pažeidusiems šio įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, 2 dalis nurodo, jog jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda.

55MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas arba kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

56MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atleidimo nuo pagal šio įstatymo139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

57Šiuo atveju, atsižvelgiant į MAĮ įtvirtintą delspinigių paskirtį, apskaičiuota delspinigių suma vertintina kaip pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio (neteisingas mokesčių deklaravimas ir nesumokėjimas) pasekmė, todėl šiuo atveju laikytina teisinga ir pagrįsta.

58Pareiškėja nagrinėjimo ginčo atveju neįrodė, jog nėra kalta dėl mokestinio pažeidimo ir, kad mokesčių įstatymą pažeidė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja žinojo, kad ginčo PVM sąskaitoje faktūroje įforminta ūkinė operacija realiai neįvyko ir kad ji neįgijo teisės į PVM atskaitą, tačiau nepaisant to, ji sąmoningai deklaravo šią ūkinę operaciją, įtraukė į atskaitą 168 000 Eur pirkimo PVM, taip sumažindama į biudžetą mokėtiną PVM.

59LVAT, aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, yra pažymėjęs, jog nurodytas atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė bei numatyti negalėjo, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tada eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti (žr., pvz., LVAT 2005 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-141/2005; 2005 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1421/2005; 2011 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-319/2011; 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1328-261/2017).

60Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie minėtų aplinkybių buvimą, todėl ji negali būti atleista nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjos mokestinis patikrinimas buvo inicijuotas pagrįstai, tinkamai laikantis MAĮ ir kituose poįstatyminiuose aktuose nustatytų procedūrų.

61Pareiškėja skunde teismui teigia, kad nuo dalies delspinigių ji turi būti atleista MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi visą mokestinio patikrinimo laikotarpį jį turėjo 136 103,71 Eur permoką, kuri 2017 m. gruodžio 11 d. Turto arešto aktu Nr. (23.31)-319-2887 buvo atreštuota, ir šioje dalyje žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta.

62Nustatyta, kad mokesčių administratorius ne tik 2017 m. gruodžio 11 d. Turto arešto aktu Nr. (23.31)-319-2887 areštavo 137 026,71 Eur pareiškėjos turimą PVM permoką, bet ir 2017 m. gruodžio 11 d. Turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-2949 areštavo pareiškėjai priklausančius 2 žemės sklypus, kurių bendra vertė 31 500 Eur (Viso VMI areštuoto turto vertė 168 526,76 Eur). Teismo vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina fakto, kad nebuvo padaryta žala biudžetui. Pažymėtina, kad MAĮ 33 straipsnio 15 punkte įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad mokestinė prievolė gali būti užtikrinama turto areštu, o 101 straipsnio 4 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

63Pareiškėja, PVM deklaracijoje nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, tikslu sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM, nepagrįstai tikslindama PVM deklaracijas ir savalaikiai nemokėdama PVM į biudžetą, tuo padarė jam žalą. Atsiliepimo į skundą duomenimis, 2018 m. kovo 1 d. UAB „Nord Service“ yra nesugretinta (neįskaityta) 137 026,71 Eur PVM mokesčių permoka bei Pareiškėja turi 204 525 Eur PVM ir 3 058,40 Eur delspinigių mokestinę nepriemoką, kuri bus įskaitoma iš minėtos PVM permokos.

64Pareiškėja prašo vadovautis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo principais, vertinant atleidimo nuo delspinigių pagrindus. Nurodo, kad jai apskaičiuoti delspinigiai kartu su skirta bauda yra neproporcingai dideli (sudaro 36 proc. visų apskaičiuotų sumų).

65Kaip matyti, MGK ginčijamame sprendime įvertino pareiškėjos argumentus dėl atleidimo nuo delspinigių paminėtu pagrindu. Teismas, įvertinęs mokestiniame ginče nustatytas aplinkybes, daro išvada, kad MGK pagrįstai remiasi LVAT praktika, kurioje nurodoma, kad: santykinai didelės delspinigių sumos savaime nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl atleidimo nuo delspinigių (LVAT 2013-09-30 nutartis adm. byloje Nr. A-575- 1470/2013); atleidimas nuo delspinigių mokėjimo yra galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (pavyzdžiui, LVAT 2017-11-06 nutartis adm. byloje Nr. A-1146-602/2017, 2018-02-06 nutartis adm. byloje Nr. A-144-602/2018); nėra pagrindo atleisti nuo delspinigių mokėjimo, kai „mokestinė nepriemoka nustatyta konstatavus aplinkybes, kad mokesčių mokėtojas piktnaudžiavo mokesčių įstatymais, dėl to nevykdė savo pareigų apskaičiuoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius“ (LVAT 2017-11-06 nutartis adm. byloje Nr. A-l 146-602/2017).

66Teismas atkreipia dėmesį, kad delspinigių apskaičiavimas yra pateiktas atskiroje lentelėje (MGK byla, I t., b. l. 21). Iš jos matyti, kad apskaičiuojant delspinigius, buvo atsižvelgta į pareiškėjos turimą mokesčio permoką, todėl priskaičiuotų delspinigių suma palyginti su pareiškėjos įsiskolinimu valstybės biudžetui, yra nedidelė.

67Pareiškėja nesutinka su paskirtos PVM baudos dydžiu, prašo ją mažinti.

68MAĮ 140 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus. Baudos skyrimo taisyklės yra įtvirtintos MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo <...> ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

69LVAT, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarime nurodytus baudų dydžio nustatymo principus, yra konstatavęs, kad skiriant baudą už mokesčių įstatymo pažeidimą, turėtų būti imamas sankcijoje numatytas baudos vidurkis, o tada, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bendradarbiavimą bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, baudos dydis turi būti mažinamas arba didinamas nuo jos vidutinio dydžio. Bendrieji baudos skyrimo principai bei MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, turinčios įtakos baudos dydžiui, įpareigoja subjektą, skiriantį baudą, motyvuoti ir pagrįsti skiriamos baudos dydį (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-214/2008).

70Iš ginčijamo VMI sprendimo turinio matyti, kad mokesčių administratorius, skirdamas pareiškėjai 30 proc. dydžio PVM baudą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėja piktnaudžiavo PVM įstatymo nuostatomis, siekė sąmoningai suklaidinti mokesčių administratorių, teikdama patikslintas deklaracijas, kuriose teikiama tikrovės neatitinkantys duomenys, ir laikė mokesčių mokėtojos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Taip pat mokesčių administratorius atsižvelgė į tai, kad pareiškėja su juo bendradarbiavo: patikrinimo metu bendravo su mokesčių administratoriumi, netrukdė jam įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, teikė mokestiniam patikrinimui atlikti reikalangus buhalterinės apskaitos dokumentus. Šias aplinkybes mokesčių administratorius laikė lengvinančiomis atsakomybę. Atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį, darytina išvada, kad paskirtos baudos dydis yra adekvatus padaryto pažeidimo mastui ir yra teisingas. Mažinti paskirtos baudos dydį iki minimalios nėra pagrindo.

71Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VMI pagrįstai nustatė PVM įstatymo pažeidimą ir pareiškėjai apskaičiavo papildomai mokėtiną į biudžetą PVM, delspinigius ir skyrė baudą. Atitinkamai MGK tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo kilusį mokestinį ginčą, atsakė į visus pareiškėjos skundo argumentus.

72Pareiškėjas ginčijamo MGK neteisėtumą grindžia ir tuo, kad jis nėra pasirašytas visų MGK komisijos narių.

73Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu (2006 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 114 redakcija; toliau – Nuostatai) 40 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendime turi būti nurodyti jo priėmimo motyvai ir pagrindai, taip pat mokesčių mokėtojo teisė apskųsti priimtą sprendimą. Komisijos sprendimas įforminamas raštu ir patvirtinamas Komisijos antspaudu. Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas ir nariai, dalyvavę priimant sprendimą. Nuostatų 41 punkte nustatyta, kad Komisijos priimtas sprendimas mokestiniame ginče įteikiamas mokesčių mokėtojui ir centriniam mokesčių administratoriui.

74Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės daro reglamento, patvirtinto Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininko 2004 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1-14, 42-43 punktuose nustatyta, kad Komisijos sprendimas įforminamas raštu Komisijos blanke ir patvirtinamas Komisijos antspaudu. Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas ir nariai, kurie nagrinėjo mokesčių mokėtojo skundą Komisijos posėdyje ir dalyvavo priimant sprendimą pasitarimų kambaryje. Komisijos priimto sprendimo mokestiniame ginče patvirtintas nuorašas įteikiamas mokesčių mokėtojui ir centriniam mokesčių administratoriui bei segamas į mokesčių mokėtojo skundo bylą. Komisijos priimto sprendimo mokestiniame ginče originalas segamas į atskirą bylą ir saugomas Komisijos archyve.

75Teismui pateiktoje MGK byloje yra pridėtas ginčijamo MGK sprendimo nuorašas, patvirtintas MGK Bendrųjų reikalų skyriaus spaudu ir atsakingo darbuotojo parašu. Teismui abejonių dėl MGK sprendimo priėmimo ir galiojimo nekyla.

76Prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

77Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

78Atmestus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 punktą, todėl jos reikalavimas priteisti šias išlaidas netenkintinas.

79Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

Nutarė

80uždarosios akcinės bendrovės „Nord Service“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

81Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

82Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 5. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos... 6. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti MGK 2018... 7. Pareiškėja skunde nurodė, kad UAB „Gromus“ (būsimas pirkėjas 1), UAB... 8. Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2017 m. lapkričio mėn. gaunamų PVM... 9. Nesutikdama su ginčijamu MGK sprendimu, visų pirma pareiškėja atkreipia... 10. Taip pat nurodo, kad ginčijamas MGK sprendimas laikytinas nepagrįstu ir... 11. Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog mokesčių administratorius privalėjo... 12. Taip pat pažymi, kad atskaitytas 168 000 Eur PVM buvo atstatytas dar iki... 13. Be to, pareiškėja skunde dėsto argumentus dėl to, jog, jos nuomone,... 14. Nurodo, kad jai papildomai apskaičiuota itin didelė – 229 257,92 Eur PVM... 15. Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus tariamai nustatytomis... 16. Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip... 17. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėja savo... 18. Dėl pareiškėjos skunde akcentuojamų aplinkybių, kad visi PVM deklaravimo... 19. Dėl kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo 2017 m. lapkričio 17 d.... 20. Pažymi, jog PVM įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu po... 21. Atsakovė, atsižvelgdama į patikrinimo metu surinktų įrodymų visumą, daro... 22. Atsakovė taip pat nesutinka su skundo argumentais, kad pareiškėjai... 23. Dėl pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141... 24. Nurodo, kad vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies... 25. Dėl pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo delspinigių mokėjimo... 26. Atsakydama į skundo teiginius, kad mokesčių administratorius netinkamai... 27. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjos skundo reikalavimais... 28. Teismas konstatuoja:... 29. Ginčas byloje yra kilęs dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuoto PVM,... 30. Nustatyta, kad pagal 2017 m. spalio 25 d. užduotį atlikti mokestinį tyrimą... 31. VMI mokestinio patikrinimo rezultatus pateikė 2018 m. kovo 6 d. patikrinimo... 32. Nr. (21.60-32)FR0680-97, kuriame konstatavo, kad pareiškėja pažeidė PVM... 33. Pareiškėja VMI 2018 m. birželio 1 d. sprendimą dėl patikrinimo akto... 34. Nr. (21.131-31-5)FR0682-182 apskundė MGK, kuri 2018 m. rugpjūčio 8 d.... 35. 10 857,92 Eur PVM delspinigių (MGK byla, II t., b. l. 157-173).... 36. PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo... 37. Šio ginčo kontekste svarbu paminėti, jog teisė atskaityti apskaičiuotą... 38. PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo PVM gali būti... 39. Nagrinėjamu atveju mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta ir ginčo dėl... 40. VMI, įvertinusi tiek pareiškėjos skunde, tiek ginčijamuose sprendimuose... 41. Tai, kad ginčo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta ūkinė operacija realiai... 42. Pareiškėja pripažįsta, kad realiai neįvykus ginčo PVM sąskaitoje... 43. Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka.... 44. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pagrįstai... 45. Nagrinėjamu atveju yra neginčytinai nustatyta, kad ūkinė operacija,... 46. Pareiškėjos veiksmų, kuomet ji 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė 2017 m.... 47. Pažymėtina, kad MAĮ 80 straipsnio nuostatos suteikia mokesčių mokėtojui... 48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja žinojo, jog neįsigijo... 49. Bylos duomenys rodo, kad mokesčių administratorius kontrolės veiksmus... 50. Pareiškėjos skundo argumentai, kad ji PVM deklaracijos netikslumus (klaidas)... 51. Apibendrinus aukčiau aptartų faktinių aplinkybių visumą, bei... 52. Pareiškėja skunde nesutinka su jai priskaičiuotų delspinigių ir baudos... 53. Pagal MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 dalį, mokesčių mokėtojas privalo laiku... 54. PVM įstatymo 123 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, pažeidusiems šio... 55. MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249... 56. MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atleidimo nuo pagal šio... 57. Šiuo atveju, atsižvelgiant į MAĮ įtvirtintą delspinigių paskirtį,... 58. Pareiškėja nagrinėjimo ginčo atveju neįrodė, jog nėra kalta dėl... 59. LVAT, aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, yra... 60. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie minėtų... 61. Pareiškėja skunde teismui teigia, kad nuo dalies delspinigių ji turi būti... 62. Nustatyta, kad mokesčių administratorius ne tik 2017 m. gruodžio 11 d. Turto... 63. Pareiškėja, PVM deklaracijoje nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis,... 64. Pareiškėja prašo vadovautis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais... 65. Kaip matyti, MGK ginčijamame sprendime įvertino pareiškėjos argumentus dėl... 66. Teismas atkreipia dėmesį, kad delspinigių apskaičiavimas yra pateiktas... 67. Pareiškėja nesutinka su paskirtos PVM baudos dydžiu, prašo ją mažinti.... 68. MAĮ 140 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, pažeidusiems mokesčių... 69. LVAT, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio... 70. Iš ginčijamo VMI sprendimo turinio matyti, kad mokesčių administratorius,... 71. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VMI pagrįstai... 72. Pareiškėjas ginčijamo MGK neteisėtumą grindžia ir tuo, kad jis nėra... 73. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų,... 74. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės daro... 75. Teismui pateiktoje MGK byloje yra pridėtas ginčijamo MGK sprendimo nuorašas,... 76. Prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.... 77. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos... 78. Atmestus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų... 79. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87... 80. uždarosios akcinės bendrovės „Nord Service“ skundą atmesti kaip... 81. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.... 82. Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos...