Byla 2S-480-524/2015
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei ,,Palangos kredito unija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas E. P. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies dalyko padidinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo prašo priteisti E. P. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2012-01-09 iki 2012-11-07 ir nuo 2012-11-07 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant po 141,52 Lt už kiekvieną darbo dieną. Be to, prašė taikyti atsakovei kooperatinei bendrovei „Palangos kredito unija“ laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre apie draudimą atsakovei perleisti turto nuosavybės teisę bei sudaryti kitus sandorius su trečiaisiais asmenimis, kurių objektas būtų šis turtas, bei areštą atsakovės kooperatinės bendrovės „Palangos kredito unija“ turtui ir lėšoms, esančioms bendrovės sąskaitose, neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2014-10-30 nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre – paprastai taikoma daiktams, dėl kurių tarp šalių vyksta ginčas. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektas – ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumas ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimas ieškovui, yra piniginės lėšos, o ne konkretus turtas, todėl ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre – yra perteklinis. Pažymėjo, kad ieškovo prašymu Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas ir (arba) turtinės teisės, o jų nesant – piniginės lėšos, priklausančios atsakovei, neperžengiant išieškotinos skolos ribų –

462 200,00 Lt. Nurodė, kad ieškovas 2014-10-21 pareiškime dėl ieškinio dalies dalyko padidinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė ieškinio reikalavimo dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio įvykdymo reikalavimas užtikrintas.

5Ieškovas atskiruoju skundu prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Pažymi, kad ieškinio suma yra labai didelė, todėl yra tikimybė, jog galbūt ieškovo naudai priimtino sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teigia, kad atsakovės finansinė padėtis yra pakankamai bloga, atsakovės veikla vertinama nuostolingai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

8Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos,aplinkybės.

9Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo

102014-10-30 nutartyje nurodytos aplinkybės dėl atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovo prašymu Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas ir (arba) turtinės teisės, o jų nesant – piniginės lėšos, priklausančios atsakovei, neperžengiant išieškotinos skolos ribų – 62 200,00 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio įvykdymo reikalavimas užtikrintas. Pažymėtina, kad dėl minėtos teismo 2013-10-01 nutarties atsakovo buvo paduotas atskirasis skundas Klaipėdos apygardos teismui. Pastarasis, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, teismo 2013-10-01 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo E. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Taigi teigti, jog ieškovo ieškinio įvykdymo reikalavimas užtikrintas, nėra pagrindo.

11Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš dalies neteisingai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą – ieškovo prašymo netenkinti.

12Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovas nurodo, kad ieškinio suma yra labai didelė (viršija 150 000,00 Lt), todėl yra tikimybė, jog galbūt ieškovo naudai priimtino sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Toks ieškovo argumentas yra nepakankamai pagrįstas. Ar suma yra didelė, būtina vertinti atsižvelgiant į ginčo subjektus ir kitas aplinkybes, susijusias (lemiančias) su konkretaus subjekto turtine padėtimi, nes objektyvus didelės sumos slenksčio nustatymas negalimas.

13Ieškovas nurodo, kad atsakovės finansinė padėtis yra pakankamai bloga, atsakovės veikla vertinama nuostolingai, prideda minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Iš minėtų įrodymų matyti, kad atsakovė iki 2014-06-30 dienos dirbo nuostolingai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2014-12-31 dieną atsakovės nuostolių dydis, remiantis Lietuvos banko interneto puslapyje pateiktais Pagrindiniais kredito unijų sektoriaus veiklos rodikliais, yra sumažėjęs. Minėtų rodiklių pagrindu konstatuojama, kad atsakovės turimų piniginių lėšų bankuose ir Lietuvos centrinėje kredito unijoje, atsakovei priklausančio turto vertės, atsižvelgiant į ieškovo pareikštų piniginių reikalavimų sumą, ieškinio tenkinimo atveju užtektų atsakovei atsiskaityti su ieškovu. Be to, atsakovas priklauso asociacijai Lietuvos kredito unijos, jos veiklą prižiūri Lietuvos bankas ir Lietuvos centrinė kredito unija. Minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė ieškovui palankaus sprendimo priėmimo atveju bus pajėgi įvykdyti ieškinyje keliamus reikalavimus.

14Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

15Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pateiktus įrodymus, prašytų taikyti ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, faktines ginčo situacijos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo atsakovei taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

16Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo 2014-10-30 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

17Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

18Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai