Byla e2-1725-178/2015
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietaus pasiuntiniai“, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Arnavilis“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietaus pasiuntiniai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-4504-781/2015 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „APM kompiuteriai“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietaus pasiuntiniai“, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Arnavilis“.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Lietaus pasiuntiniai“ iškėlimo.

5Ieškovas BUAB „APM kompiuteriai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Lietaus pasiuntiniai“ iškėlimo. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas 130 900 Lt pagal 2009 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą - faktūrą. Ieškovo teigimu, atsakovas yra nemokus, nes neatsiskaito už gautas prekes ir nėra įrodymų, kad ketintų tai padaryti. Be to, atsakovas 2009 metais paskutinį kartą teikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2008 metus. Ieškovas nurodo, kad atsakovo akcininkai yra bankrutavę arba nevykdantys veiklos.

6Atsakovas nurodė, kad ieškovas nėra net potencialus atsakovo kreditorius ir negali inicijuoti įmonei bankroto bylos. Atsakovas nurodo, kad yra mokus, mokumą patvirtina 2014 m. finansinė atskaitomybė, patvirtinta 2015 m. balandžio 20 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Ieškovas piktnaudžiauja savo teise, pridengdamas savo kitas ūkines operacijas, nuo 2013 m. siekia iškelti atsakovui bankroto bylą, nors joks kitas atsakovo kreditorius per tą laiką tokio ieškovo reikalavimo nepalaikė. Todėl atsakovas prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nepagrįsto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą skirti ieškovui 5 793,00 Eur baudą, kurios 50 procentų skirti atsakovui.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. V.. Teismas iš atsakovo 2014 m. spalio 15 d. balanso nustatė, kad įmonė turėjo nuosavo kapitalo už 1 003 115 Eur (3 463 556 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 84 359 Eur (291 275 Lt). Tuo tarpu paskutiniame pateiktame balanse už 2014 metus nurodyta, kad įmonė 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 844 039,62 Eur (2 914 300 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 105 277,17 Eur (3 816 301 Lt). 2014 m. spalio 15 d. balanse nurodyta, kad turtas yra 4 434 509 Lt vertės, kuri, lyginant su 2013 metų 6 486 113 Lt turto verte, yra sumažėjusi. Tuo tarpu 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad visas turtas sudaro 9 380 141 Lt, t. y. daugiau nei dvigubai (beveik 5 mln. Lt) didesnis lyginant su 2014 m. spalio 15 d. balansu. 2014 m. spalio 15 d. balanse nurodytą turtą sudarė 1 574 252 Lt vertės ilgalaikis turtas (1 500 000 Lt finansinis turtas ir 74 252 Lt kitas ilgalaikis turtas) ir 2 860 257 Lt vertės trumpalaikis turtas, kurio vertė, lyginant su 2013 metais buvusia 4 911 861 Lt verte, taip pat yra sumažėjusi. 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas 303 179 Lt vertės ilgalaikis turtas (150 000 Lt finansinis turtas ir 153 179 Lt kitas ilgalaikis turtas) ir 9 076 962 Lt vertės trumpalaikis turtas. Iš to matyti, kad vos per du mėnesius (nuo 2014 m. spalio iki gruodžio) įmonės ilgalaikis turtas sumažėjo 5 kartus (nuo 1 574 252 Lt iki 303 179 Lt), finansinis turtas sumažėjo 10 kartų (nuo 1 500 000 Lt iki 150 000 Lt), o viso turto bendros masės padidėjimą daugiau nei dvigubai sąlygojo iš esmės per vienerius metus gautinos sumos, padidėjusios 5 mln. Lt – nuo 2 738 325 Lt iki 7 154 048 Lt. Šią aplinkybę atsakovas iš esmės grindžia pajamomis, gautinomis iš debitoriaus Israfelma Trading Ltd. Tokiam savo teiginiui pagrįsti atsakovas pateikė 2014 m. gruodžio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriuo Israfelma Trading Ltd. pripažino 1 278 881,79 Eur (4 415 723,06 Lt) skolą atsakovui. Teismas pažymėjo, kad byloje atsirado dar du nauji debitoriai su ypatingai didelėmis skolomis – Dianar Holdings Limited su 1 686 000 Lt bei Mefister Limited su 1 000 000 Lt. Visi trys nauji didžiausi kreditoriai atsirado per labai trumpą laiką, nes atsakovas 2014 m. spalio 15 d. jokių duomenų apie juos nebuvo pateikęs, jie visi yra užsienyje registruoti juridiniai asmenys, jokių kitų duomenų, detalizuojančių šių debitorinių įsiskolinimų sudėtį ir realią vertę, atsakovas į bylą nepateikė. Dėl to teismui kilo pagrįstų abejonių, kad nurodomi debitoriai su jų skolomis yra realūs bei mokūs. Tą patį teismas sprendė ir apie kitus debitorius, nes jie buvo atsakovo nurodyti ir ankstesnėse debitorių sąrašuose, tačiau jokių duomenų, kad iš jų įmonė susigrąžino nors dalį skolos, nepateikta.

9Atsakovo pateiktame 2014 m. spalio 15 d. balanse nurodyta, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 970 953 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 291 275 Lt. 2014 m. gruodžio 31 d. balanse mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro jau 6 465 841 Lt, t. y. padidėjo beveik 7 kartus; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 3 816 301 Lt, t. y. padidėjo net 13 kartų. Be to, atsakovo pateikiamų duomenų nepatikimumą patvirtinta ir ta aplinkybė, jog jis 2014 m. spalio 15 d. balanse buvo nuslėpęs jo atžvilgiu pradėtus vykdymo veiksmus dėl itin didelių sumų.Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos taip pat kelia didelių abejonių dėl įmonės finansinės padėties bei jos dokumentų patikimumo: 2014 m. spalio 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje įmonės grynasis pelnas nurodytas 729 746 Lt, tuo tarpu 2014 m. gruodžio 31 d. nurodomas grynasis pelnas yra 4 kartus mažesnis – 180 490 Lt. Be to, abejose ataskaitose didžiąją dalį pelno sudaro grafoje „kita veikla“ nurodomos sumos, tačiau jokių duomenų apie šią veiklą, pelno šaltinius, dydžius ir pagrįstumą, byloje nepateikta. Atsakovui tinkamai nepagrindus savo paties balanse nurodytų duomenų, nepateikus nei debitorių, nei kreditorių tikslių ir pagrįstų duomenų, teismas vertino kaip siekį nuslėpti savo realią turtinę padėtį. Iš turimų duomenų teismas nurodė, kad galėtų spręsti, jog atsakovo 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas turtas yra žymiai pervertintas, nes į grafą „per vienerius metus gautinos sumos“ nepagrįstai įtraukta 7 154 048,06 Lt, o iš šios sumos atėmus didžiausių abejotinų debitorių skolas (Israfelma Trading Ltd. - 4 415 723,06 Lt; Dianar Holdings Limited - 1 686 000 Lt; Mefister Limited - 1 000 000 Lt), liktų tik 52 325 Lt debitorinių reikalavimų, kurių realumas taip pat nėra įrodytas. Tokiu būdu, atėmus abejotinus 3 didžiausių debitorių įsipareigojimus, atsakovo visas turtas geriausiu atveju sudarytų tik 2 226 093 Lt. Taigi, atsakovui net ir ginčijant ieškovo reikalavimo pagrįstumą, vien jo iš pradžių nutylėta ir finansinės atskaitomybės dokumentuose neatspindėta pradelsta skola bankui (2 686 323,06 Lt plius 15 proc. metinių palūkanų) ir skola antstolei (156 025,04 Lt) viršija įmonės realiai turimą turtą, ir jo nepakanka kompensuoti susidariusių skolų. Šios aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad atsakovas yra nemokus. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas yra nemokus ir jam iškėlė bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ 2 str. 8 p. ir 9 str. 7 d. 1 p.).

10Atsakovas prašė paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau teismas nurodė, kad klausimas dėl baudos skyrimo ieškovui buvo ne kartą nagrinėtas tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, kurie šiuo klausimu yra pasisakę. Todėl šio prašymo teismas plačiau nenagrinėjo ir jo netenkino.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

12Atsakovas UAB „Lietaus pasiuntiniai“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bylą nutraukti; prijungti prie bylos 2015 m. liepos 31 d. specialisto išvadą Nr. 07/31, 2014 m. gruodžio 19 d. papildomą susitarimą prie 2014 m. balandžio 20 d. sutarties dėl atsiskaitymo termino atidėjimo Nr. 14/04/20-02, 2014 m. gruodžio 19 d. papildomą susitarimą prie 2014 m. balandžio 20 d. sutarties dėl atsiskaitymo termino atidėjimo Nr. 14/04/20-02. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad ieškovas nėra apelianto kreditorius. 2009 m. kovo 24 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, kuria kaip savo reikalavimo pagrindu remiasi ieškovas, yra užfiksuotas realiai neįvykęs ūkinių prekių pirkimas-pardavimas. Tai patvirtina Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimas. Todėl ikiteisminio tyrimo institucijoms nustačius neįvykusios ūkinės operacijos užfiksavimą buhalterinės apskaitos dokumentuose ir perdavus bylą nagrinėti teismui, laikytina, kad ieškovo nurodoma reikalavimo teisė niekada neegzistavo. Apelianto teigimu, dėl šių aplinkybių byla turėjo būti nutraukta (CPK 293 str. 1 p.).
  2. Teismas, nagrinėdamas apelianto finansinės atskaitomybės dokumentus, pažeidė įrodymų tyrimo taisykles bei padarė nepagrįstas išvadas. Apelianto pateiktoje specialisto išvadoje 1-uoju klausimu nurodyta, kad skolos įmonės apskaitoje pripažįstamos beviltiškomis tik tam tikrais, teisės aktuose nustatytais atvejais, o jų pripažinimas beviltiškomis turi būti pagrįstas papildomais įrodymais. Byloje esantis 2014 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas tarp apelianto ir įmonės Israfelma Trading LTD patvirtina pastarosios 1 278 881,79 Eur įsiskolinimą atsakovui. Byloje nesant duomenų, galinčių paneigti šiame akte įtvirtintų duomenų teisingumą, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo išbraukti šį bei kitus debitorius iš apelianto debitorių sąrašo kaip „nepagrįstai įtrauktus“ ir vertinti apelianto pateiktą balansą be tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytos sumos. Vien ta aplinkybė, kad didžiausi apelianto debitoriai yra užsienyje registruotos įmonės, nėra pakankama išvadai, kad šie debitoriai yra abejotino mokumo. Specialisto išvada 2-uoju klausimu patvirtina, kad teismas negalėjo vertinti apelianto finansinės atskaitomybės dokumentų „nurašydamas“ du, jo manymu, abejotino mokumo apelianto debitorius. Apeliantas neprivalo ir neturi galimybės įrodinėti įmonės debitorių sąraše esančių skolininkų mokumo. Apeliantas pateikė visus ĮBĮ reikalaujamus dokumentus, o teismui suabejojus galimybe tinkamai nustatyti įmonės finansinę būklę, turėjo būti pareikalauta papildomų dokumentų arba skiriama pateiktų į bylą finansinių dokumentų ekspertizė.
  3. Teismas, spręsdamas dėl įmonės finansinės būklės, turėtų vadovautis vėliausiais duomenimis. Todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis į bylą daugiau nei prieš metus pateiktomis sutartimis su kreditoriais UAB „Vilniaus darna“ ir UAB „Gintreda“ dėl atsiskaitymo termino atidėjimo. Apeliantas, teikdamas 2015 m. gegužės 8 d. paaiškinimus raštu, pateikė ir aktualią informaciją apie kreditorius, nurodant, kad atsiskaitymo terminas su minėtomis įmonėmis atidėtas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tai patvirtina su skundu pateikiamos sutartys, kurias apeliantas prašo prijungti prie bylos.
  4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta finansinė atskaitomybė savaime neįrodo šių dokumentų patikimumo bei realumo. Apelianto teigimu, kol visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais, nėra teisinio pagrindo abejoti tokio susirinkimo priimtų nutarimų pagrįstumu ir teisėtumu (specialisto išvada 3-uoju klausimu).
  5. Nesutiktina su teismo išvada, kad neva apeliantas nuslėpė jo atžvilgiu vykdomus itin didelių sumų išieškojimus. Skola AB DNB bankui neatsispindėjo 2014 m. spalio 15 d. balanse, nes banko suteikta paskola buvo susijusi su jungtine apelianto ir kito partnerio veikla. Pagal 2009 m. liepos 22 d. jungtinės veiklos sutartį partneriai įsipareigojo vykdyti bendrą ūkinę komercinę veiklą - logistikos sandėlių projektavimas ir statyba. Minėtos sutarties 2 punktu apelianto įnašu buvo žemės sklypas (1 360 000 Eur vertės), kurio pirkimui ir buvo panaudota AB DNB banko paskola. Pagal sutarties 5 punktą už bendro turto (jungtinės veiklos) apskaitą atsakingu buvo paskirtas antrasis partneris, todėl minėta paskola 2014 m. spalio 15 d. finansinėje atskaitomybėje atsispindėjo ne apelianto, o antrojo partnerio buhalterinėje apskaitoje (Specialisto išvada 4-uoju klausimu).
  6. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nė vienas iš apelianto kreditorių neįstojo į bylą bei nereiškė jokio suinteresuotumo ja, kai tuo tarpu bankroto bylos apeliantui iškėlimu yra nepagrįstai suinteresuotas visiškai pašalinis asmuo – ieškovas.

13Ieškovas BUAB „APM kompiuteriai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą; priimti atskirąją nutartį apelianto atstovo R. J. atžvilgiu arba jam paskirti atitinkamo dydžio baudą, 50 proc. iš jos skiriant ieškovo naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apelianto pateikta 2015 m. liepos 31 d. specialisto išvada negali būti remiamasi nustatant jo mokumo faktą, nes specialistas nurodo, kad neatlikinėjo apelianto finansinių ataskaitų bei jungtinės veiklos audito, o atliko užduoties tyrimą, taikydamas dokumentų tikrinimo ir analizės metodą pagal pateiktus klausimus. Iš specialisto išvados ir dokumentų perdavimo priėmimo akto matyti, kad specialistui nebuvo perduoti apelianto buhalterinės apskaitos ar kiti pirminiai dokumentai. Be to, iš specialisto ir apelianto 2015 m. liepos 25 d. sutarties 2.1 punkto matyti, kad tyrimo procedūrų pobūdis – dokumentų tikrinimas ir analizė. Taigi, specialistas išvadas padarė neturėdamas buhalterinės apskaitos ar kitų pirminių dokumentų bei netyrė tų aplinkybių, kurias privalu ištirti nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą.
  2. Apeliantas neįrodė, jog į bylą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai ir juose nurodoma informacija yra patikima ir reali. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartyje patvirtino aplinkybę, jog iš Panevėžio apskrities VPK NTB 2014 m. lapkričio 10 d. rašto matyti, kad apelianto vadovas R. J. apskritai neturi apelianto buhalterinės apskaitos dokumentų. Todėl nesuprantama, pagal kokius duomenis apelianto vadovas sudarė finansinės apskaitos dokumentus, kreditorių ir debitorių sąrašus.
  3. Teismas, tirdamas apelianto pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, pagrįstai padarė išvadas, kad neaišku, iš kur ir kodėl staiga per du mėnesius apelianto turimas turtas išaugo daugiau nei dvigubai. Apeliantas pateikė naujus debitorius, kurių anksčiau 2014 m. spalio 15 d. balanse nebuvo, nors iš esamų susitarimų matyti, jog jie apelianto debitoriais jau turėjo būti iš daug ankstesnių metų. Paaiškėjus apie didelius turtinius įsipareigojimus AB DNB bankui ir antstolei V. M., apeliantas 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nepagrįstai padidino turimą turtą, t. y. apeliantas susigalvojo naujų debitorių, apie kuriuos anksčiau nebuvo žinoma vien tik tam, kad balansas neatitiktų ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies. Be to, apeliantas neįrodė, kad jo nurodomi debitoriai yra mokūs ir realūs.
  4. Apeliantas nepagrindė ir neįrodė kito jo turimo turto realumo, jo sudėties ir tikrosios vertės, nepateikė duomenų, kurie įrodytų 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodomo ilgalaikio turto (finansinis turtas, kitas ilgalaikis turtas) realumą, to turto sudėtį, likvidumą bei tikrąją jo rinkos (o ne balansinę) vertę. Taip pat nepateikė duomenų ir apie balanse nurodomą trumpalaikį turtą (atsargos). Ieškovo teigimu, apeliantas neįrodė aplinkybių, susijusių su turtu, kurio bendra balansinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta 2 216 772 Lt sumai.
  5. Apeliantas išgalvota jungtine veikla, apie kurią iki tol jokiuose savo procesiniuose dokumentuose nebuvo užsiminęs, bando paneigti teismo nustatytą aplinkybę, kad jo pateikti dokumentai yra nepatikimi ir jis realią savo finansinę padėtį slepia. Iš AB DNB banko 2014 m. lapkričio 21 d. rašo bei antstolės V. M. 2014 m. lapkričio 19 d. rašto matyti, jog priverstinis vykdymas iš apelianto pradėtas vienoje vykdomojoje byloje 2010 metais, kitoje – 2011 metais. Teisių perleidimo sutartis su Israfelma Trading Ltd pagal tariamai sudarytą 2009 m. liepos 22 d. jungtinės veiklos sutartį sudaryta 2011 m. spalio 19 d. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog jungtinės veiklos sutartyje minimas žemės sklypas iš apelianto išieškotas 2012 m. gegužės 11 d. turto perdavimo išieškotojui aktu, dar tuomet sklypo nuosavybės teisės perėjo hipotekos turėtojui AB DNB bankui.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. ir 2015 m. balandžio 2 d. nutartimis klausimą dėl ieškovo reikalavimo teisės į apeliantą pagrįstumo jau išsprendė bei pasisakė, kad ieškovas preliminariai yra apelianto kreditorius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimo pagrįstumo klausimo nenagrinėjo iš naujo (CPK 182 str.).
  7. Apelianto vadovas piktnaudžiauja procesinės teisės normomis, rodo nepagarbą teismui, nes teikia galimai klastojamus dokumentus (sutartis, aktus ir kt.), nuslepia tam tikras aplinkybes, sudaro realios turtinės padėties neatitinkančius finansinės atskaitomybės dokumentus. Dėl to yra pagrindas priimti atskirąją nutartį dėl apelianto atstovo R. J. veiksmų (CPK 300 str. 1 d.) arba paskirti baudą (CPK 95 str.).

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta UAB „Lietaus pasiuntiniai“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nes apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

17Atskirasis skundas netenkintinas.

18Dėl naujų įrodymų prijungimo

19Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 2015 m. liepos 31 d. specialisto išvadą Nr. 07/31, 2014 m. gruodžio 19 d. papildomą susitarimą prie 2014 m. balandžio 20 d. sutarties dėl atsiskaitymo termino atidėjimo Nr. 14/04/20-02 bei 2014 m. gruodžio 19 d. papildomą susitarimą prie 2014 m. balandžio 20 d. sutarties dėl atsiskaitymo termino atidėjimo Nr. 14/04/20-02, teigdamas, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po pirmosios instancijos teismo rašytinio proceso tvarka priimtos skundžiamos nutarties. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad pateikti įrodymai gali būti aktualūs vertinant įmonės mokumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.).

20Dėl ieškovo reikalavimo teisės į apeliantą pagrįstumo

21Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad ieškovas nėra jo kreditorius, nes 2009 m. kovo 24 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija VIL Nr.001, kuria kaip savo reikalavimo pagrindu remiasi ieškovas, yra užfiksuotas realiai neįvykęs ūkinių prekių pirkimas-pardavimas, todėl byla turėjo būti nutraukta. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

22Klausimas dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėtas jau tris kartus. Pirmąjį kartą Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė iškelti apeliantui bankroto bylą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi minėtą nutarties dalį panaikino ir bankroto bylos iškėlimo apeliantui klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi pakartotinai atsisakė kelti apeliantui bankroto bylą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi vėl panaikino nutarties dalį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, ir bankroto bylos iškėlimo apeliantui klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Trečiąjį kartą pirmosios instancijos teismui nagrinėjant apelianto (ne)mokumo klausimą, skundžiama nutartimi apeliantas pripažintas nemokiu ir jam iškelta bankroto byla.

23Pagal ĮBĮ 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreditorius, t. y. asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Lietuvos apeliacinio teismo tiek 2014 m. rugsėjo 4 d. ir 2015 m. balandžio 2 d. nutartyse jau buvo aptartas ieškovo argumentų, inter alia susijusių su apelianto nurodomu ikiteisminiu tyrimu, dėl reikalavimo teisės į apeliantą (ne)pagrįstumo klausimas ir jų reikšmė nagrinėjamam ginčui. Konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie ieškovo reikalavimo iškelti apeliantui bankroto bylą, grindžiamo neapmokėta PVM sąskaita – faktūra serija VIL Nr.001, akivaizdų nepagrįstumą, ir bankroto bylos iškėlimo klausimas gali būti nagrinėjamas iš esmės. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismo įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės laikytinos turinčiomis prejudicinę galią, t. y. tokiomis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.). Naujų argumentų, kurie nebuvo vertinami ankstesnėse nutartyse, apeliantas faktiškai nenurodo. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klausimo, susijusio su ieškovo reikalavimo teise į apeliantą, pagrįstai nebesvarstė, o apeliacinės instancijos teismas dėl tokio pobūdžio argumentų išsamiau dar kartą nebepasisako.

24Dėl atsakovo (ne)mokumo nustatymo

25Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantui UAB „Lietaus pasiuntiniai“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonei bankroto byla dėl jos nemokumo keltina tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą išvadai, jog įmonė faktiškai yra nemoki.

26Į bylą apeliantas yra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentus inter alia balansus laikotarpiui 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. spalio 15 d. ir už visus 2014 metus, taip pat debitorių ir kreditorių sąrašus 2014 m. kovo 31 d., 2014 m. spalio 15 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek šiuose dokumentuose fiksuotus duomenis, paimtus atskirai, tiek teiktų šioje byloje kitų įrodymų visumos kontekste Apeliantas teigia, kad teismas, nagrinėdamas finansinės atskaitomybės dokumentus, pažeidė įrodymų tyrimo taisykles bei, konstatuodamas apelianto nemokumą, padarė nepagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka ir sprendžia, kad teismo išvados yra pagrįstos.

27Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais dėl apelianto naujai teikiamų įrodymų vertinimo. Nustatant apelianto (ne)mokumo faktą 2015 m. liepos 31 d. specialisto išvada nėra pagrindo remtis. Visų pirma, specialistas atliko tyrimą pagal apelianto pateiktus klausimus, iš esmės nesusijusiais su jo finansinės padėties nustatymu. Taigi, specialistas nevertino apelianto (ne)mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies pagrindu. Antra, tyrimas atliktas ir konsultacija pateikta pagal apelianto pateiktus dokumentus (finansinės atskaitomybės dokumentai, kreditorių, debitorių sąrašai, visuotinio susirinkimo protokolai, sudaryti sandoriai ir kt.), kurie taip pat yra ir nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu iš specialisto išvados ir dokumentų perdavimo - priėmimo akto matyti, kad jam neperduoti apelianto buhalterinės apskaitos ar kiti pirminiai dokumentai, kurių pagrindu būtų padaryta išvada dėl sudarytos finansinės atskaitomybės duomenų pagrįstumo. Juo labiau, kad ir specialistas nurodo, kad neatlikinėjo apelianto finansinių ataskaitų audito bei jungtinės veiklos audito, o atlikto užduoties tyrimą, taikydamas dokumentų tikrinimo ir analizės metodą pagal pateiktus klausimus. Todėl minėtoje specialisto išvadoje specialisto pateikti atsakymai į apelianto pateiktus klausimus, kurie, kaip minėta, yra nesusiję su apelianto (ne)mokumo nustatymu, nelaikytini turinčiais esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo (CPK 185 str.).

28Apelianto 2014 m. spalio 15 d. balanso duomenimis jo turtas sudarė 4 434 509 Lt (ilgalaikis turtas 1 574 252 Lt, trumpalaikis turtas 2 860 257 Lt, kuriame gautinos sumos sudarė beveik 96 proc. - 2 738 325 Lt ), o per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 291 275 Lt (t. 2, b.l. 31). Tuo tarpu pateiktame balanse už 2014 metus nurodyta, kad turtas sudaro jau net 9 380 141 Lt (ilgalaikis turtas 303 179 Lt, trumpalaikis turtas 9 076 962 Lt, kuriame gautinos sumos sudarė beveik 79 proc. – 7 154 048 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 3 816 301 Lt (t. 2, b.l. 135). Taigi, sprendžiant pagal šiuos duomenis apelianto situacija pasikeitė labai ženkliai vos per du mėnesius - pagal minėtų balansų duomenis apeliantui priklausantis turtas yra žymiai padidėjęs. Tačiau, išsamiau jį išanalizavus, matyti, kad per du mėnesius įmonės ilgalaikis turtas sumažėjo net 5 kartus (nuo 1 574 252 Lt iki 303 179 Lt), finansinis turtas sumažėjo dar daugiau - 10 kartų (1 500 000 Lt/ 150 000 Lt). Tuo tarpu turto bendros masės padidėjimą daugiau nei dvigubai sąlygojo iš esmės net 21 kartą išaugusios atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, o taip pat gautinos per vienerius metus sumos, padidėjusios nuo 2 738 325 Lt iki 7 154 048 Lt. Tai patvirtina ir byloje esantys 2014 m. spalio 15 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pateikti apelianto debitorių sąrašai (t. 2, b.l. 33, 143). Tačiau apeliantas iš esmės nenurodo aplinkybių, kuo/kaip pagrindžiamos vos per du mėnesius net 21 kartą išaugusios atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Sulyginus debitorių sąrašus, matyti, kad per du mėnesius atsirado naujas debitorius Israfelma Trading LTD, būtent kurio įsiskolinimas (4 415 723,06 Lt) ir turi didžiausią reikšmę apelianto 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto turto vertei – beveik 47 proc. viso turto vertės. Taigi, vien skolos neatgavimas iš šio debitoriaus įmonei reikštų vos ne nemokumo būseną net neatsižvelgiant į visas kitas aplinkybes. Minėto debitoriaus reikalavimą apeliantas grindžia 2009 m. jungtinės veiklos sutartimi, 2011 m. spalio 19 d. teisių perleidimo sutartimi bei 2014 m. gruodžio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu (t. 2, b.l. 138-140, 141-142, 145). Kaip minėta, Israfelma Trading LTD į 2014 m. spalio 15 d. debitorių sąrašą apskritai nebuvo įtrauktas, nors visas teises, pareigas bei naudą, kylančias iš 2009 m. liepos 22 d. jungtinės veiklos sutarties, apeliantas į šį debitorių jau buvo įgijęs 2011 m. spalio 19 d. teisų perleidimo sutartimi. Todėl neaiškus ir logiškai nepagrįstas apelianto elgesys, kodėl, turėdamas daugiau kaip 4 mln. litų reikalavimo teisę į minėtą debitorių, jo nenurodė nei 2014 m. spalio 15 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose, nei 2014 m. spalio 15 d. sudarytame debitorių sąraše, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui bent jau antrą kartą nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo, aptariama jungtinės veiklos sutartis pirmosios instancijos teismui pateikiama tik prieš bylą nagrinėjant trečiąjį kartą. Taip pat apeliantas nenurodo jokių reikšmingų aplinkybių, kada toks reikalavimas dar 2009 m. liepos 22 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties atsirado apskritai ar kas lėmė jo atsiradimą būtent po 2014 m. spalio 15 d. (teikiamu 2014 m. gruodžio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu buvo tik suderintos skolos be jokių pirminių skolą patvirtinančių dokumentų). Todėl apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, pagrįstų abejonių kelia šio debitoriaus realumas apskritai. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad abejonių kelia ir kitų debitorių mokumas bei jų įsiskolinimų realumas, nes apeliantas nepateikė jų atgavimo realumą patvirtinančių įrodymų, pvz. debitoriaus Mefister Limited įsiskolinimas 2014 m. kovo m. 31 d. duomenimis nurodytas 1 300 000 Lt, nors atsiskaitymo terminas jau buvo pasibaigęs 2014 m. sausio 1 d. (t. 1, b.l. 68-70); 2014 m. spalio 15 d. duomenims debitorinis įsiskolinimas 1 000 000 Lt, terminas nenurodytas; 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis debitorinis įsiskolinimas vėl 1 000 000 Lt, bet terminas nurodytas jau 2015 m. gruodžio 31 d., nors jokių duomenų apie termino atidėjimą nepateikiama. Tas pat pasakytina apie debitorių Dianr Holdings Limited - 2014 m. kovo m. 31 d. duomenimis jo atsiskaitymo terminas jau buvo pasibaigęs 2015 m. sausio 1 d., šiuo metu jo 1 686 000 Lt skolos mokėjimo terminas nurodomas 2015 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad visų apelianto nurodytų debitorių atsiskaitymo terminai tapo vienodi – 2015 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b.l. 143). Kaip minėta, šiuo metu 4/5 apelianto turto sudaro jo nurodomos gautinos sumos. Šiame kontekste pastebėtina, kad paprastai visų gautinų sumų atgavimas dėl įvairių priežasčių (įmonių bankroto, nesąžiningumo, išieškojimo negalimumo ir pan.) ir šiaip jau ne visada yra realus. Tuo tarpu įvertinant pirmiau išdėstytus motyvus dėl šių įsipareigojimų pagrįstumo apskritai (jie nepagrįsti jokiais pirminiais duomenimis), o taip pat debitorių galimybes įvykdyti apelianto nurodomas prievoles (jos nebuvo įvykdytos anksčiau sutartais apelianto nurodytais terminais), apelianto teiginiai apie jo mokumą apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra daugiau nei abejotini. Tokią išvadą patvirtina ir kitos aplinkybės.

29Trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas, todėl net ir realiai šiuo metu egzistuojantis jis iš esmės pagal savo pobūdį gali keistis, dėl ko negali patikimai garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje. Vertinant apeliantui priklausantį ilgalaikį turtą, matyti, kad balanso už 2014 metus duomenimis apeliantui priklauso ilgalaikis turtas 303 179 Lt vertės, kurį sudaro finansinis turtas 150 000 Lt bei kitas ilgalaikis turtas 153 179 Lt (t. 2, b.l. 135). Byloje nėra jokių duomenų, kurie įrodytų apeliantui priklausančio finansinio turto ir kito ilgalaikio turto realumą bei likvidumą. Be to, apeliantas neturi jokio materialaus turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Kaip minėta, apelianto balanse už 2014 metus nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 291 275 Lt, t. y. per du mėnesius padidėjo net 13 kartų - iki 3 816 301 Lt, (t. 2, b.l. 135). Vertinant 2014 m. spalio 15 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis pateiktus kreditorių sąrašus matyti, kad tokį kreditorinių reikalavimų išaugimą lėmė AB DNB banko (2 689 323,06 Lt) ir antstolės V. M. (156 025,04 Lt) reikalavimai, kurie anksčiau apelianto teiktuose dokumentuose apskritai nebuvo nurodomi. Iš AB DNB banko 2014 m. lapkričio 21 d. bei antstolės V. M. 2014 m. lapkričio 19 d. raštų matyti, kad priverstinis vykdymas iš apelianto vienoje vykdomojoje byloje pradėtas 2010 metais, o kitoje – 2011 metais. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas, sudarant 2014 m. spalio 15 d. balansą ir į jį neįtraukęs AB DNB banko bei antstolės skolų į grafą „mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“, nuslėpė dėl itin didelių sumų jo atžvilgiu pradėtus vykdymo veiksmus. Šie kreditoriai nebuvo nurodyti ir 2015 m. spalio 15 d. sudarytame kreditorių sąraše, nors skolos tiek AB DNB bankui, tiek ir antstolei jau buvo pradelstos, apeliantas, 2014 m. kovo 31 d. teikdamas teismui dokumentus, taip pat nebuvo nurodęs AB DNB banko kaip kreditoriaus (t. 1, b.l. 68-69). Pastebėtina, kad 2014 m. kovo 31 d. kreditorių sąraše buvo nurodytas Nordea Bank AB su 2 100 000 Lt dydžio reikalavimu, kurio atsiskaitymo terminas 2013 m. gruodžio 31 d. Apeliantas, po pusės metų teikdamas teismui 2014 m. spalio 15 d. kreditorių sąrašą, nurodė, kad su Nordea Bank AB yra atsiskaitęs, tuo tarpu 2014 m. spalio 13 d. šio banko raštas patvirtina, kad bankas niekada jokių santykių su apeliantu net ir nėra turėjęs (t. 2, b.l. 50). Pažymėtina ir tai, kad visų apelianto nurodytų kreditorių atsiskaitymo terminai kaip ir debitorių yra vienodi – 2015 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b.l. 137). Taigi, visos šios aplinkybės tik patvirtina jau išreikštas itin dideles abejones dėl apelianto teikiamų duomenų patikimumo, kas, beje, jau buvo konstatuota ir anksčiau priimtose apeliacinės instancijos teismo nutartyse.

30Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, šalims numatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir atmesti prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė teismui įrodymų, iš esmės paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl apelianto nemokumo bei finansinių duomenų patikimumo. Pastebėtina, kad išbraukus vien debitoriaus Israfelma Trading LTD 4 415 723,06 Lt įsiskolinimą iš gautinų sumų apimties, net akivaizdžiai minimalūs pradelsti įsipareigojimai (bankui ir antstolei) kreditoriams jau viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

31Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog turto ir įsipareigojimų santykio kontekste nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas neatitinka nemokumo būsenos. Apeliantas neįrodo, jog realiai turi turto, kurio pakaktų finansiniams įsipareigojimams padengti, vykdo pelningą veiklą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo iškelti apeliantui bankroto bylą pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad įmonė bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

32Dėl baudos apeliantui skyrimo

33Ieškovas prašo skirtą apelianto vadovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis arba priimti atskirąją nutartį dėl jo veiksmų.

34Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).

35Iš esmės klausimas dėl apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis buvo keliamas jau ir nagrinėjant bylą anksčiau, šį klausimą pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apelianto argumentus nepagrįstais, svarstė ir skundžiamoje nutartyje, tačiau tenkinti ieškovo prašymą pagrindo nenustatė. Tokio pobūdžio nutartys negali būti skundžiamos apeliacine tvarka. Tuo tarpu tenkinti šį prašymą apeliacinės instancijos teisme vien tik todėl, kad yra pateiktas atskirasis skundas, nėra pakankamo pagrindo.

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

38Ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo arba atskirosios nutarties priėmimo atmesti.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Lietaus... 5. Ieškovas BUAB „APM kompiuteriai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą... 6. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nėra net potencialus atsakovo kreditorius ir... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi iškėlė atsakovui... 9. Atsakovo pateiktame 2014 m. spalio 15 d. balanse nurodyta, kad mokėtinos sumos... 10. Atsakovas prašė paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai... 12. Atsakovas UAB „Lietaus pasiuntiniai“ (toliau – apeliantas) atskirajame... 13. Ieškovas BUAB „APM kompiuteriai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 17. Atskirasis skundas netenkintinas.... 18. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 19. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė papildomus rašytinius... 20. Dėl ieškovo reikalavimo teisės į apeliantą pagrįstumo... 21. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad ieškovas nėra... 22. Klausimas dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo pirmosios instancijos... 23. Pagal ĮBĮ 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą pateikti teismui... 24. Dėl atsakovo (ne)mokumo nustatymo... 25. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantui UAB „Lietaus... 26. Į bylą apeliantas yra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentus inter... 27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais dėl apelianto... 28. Apelianto 2014 m. spalio 15 d. balanso duomenimis jo turtas sudarė 4 434 509... 29. Trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį... 30. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą,... 31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog turto ir įsipareigojimų... 32. Dėl baudos apeliantui skyrimo... 33. Ieškovas prašo skirtą apelianto vadovui baudą už piktnaudžiavimą... 34. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 35. Iš esmės klausimas dėl apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 37. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.... 38. Ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo arba atskirosios nutarties priėmimo...