Byla 2-1828/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Adolfas ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties, kuria pripažinta uždaroji akcinė bendrovė ,,Raidaja“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, uždarosios akcinės bendrovės ,,Raidaja“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-149-324/2010).

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Raidaja“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisnių paslaugių biuras“.

5BUAB ,,Raidaja“ administratorius kreipėsi į teismą su prašymais patvirtinti patikslintus BUAB ,,Raidaja“ kreditorių finansinius reikalavimus bei pripažinti UAB „Raidaja“ bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto.

6Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartimi pripažino UAB „Raidaja“ bankrutavusia ir nurodė likviduoti ją dėl bankroto, patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas nurodė, kad 2010 m. birželio 3 d. įvykęs kreditorių susirinkimas nutarė įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo, kitokių pasiūlymų dėl bankroto procedūros vykdymo nebuvo. Bendrovės mokumas neatstatytas. Teismo teigimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 30 str. 1, 2 d.).

7Suinteresuotas asmuo UAB ,,Adolfas ir Ko“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties dalį, kuria BUAB ,,Raidaja“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti, panaikinti. Skunde nurodo, kad teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties, kadangi teisme nėra išspręsta civilinė byla, kurioje BUAB ,,Raidaja“ yra atsakovas ir jam pareikštas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Civilinė byla pagal UAB ,,Adolfas ir Ko“ ieškinį atsakovui UAB ,,Raidaja“ turėjo būti prijungta prie bankroto bylos ir joje nagrinėjama, tačiau tai nebuvo padaryta.

8Atsakovas BUAB ,,Raidaja“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo sprendimą dėl UAB ,,Adolfas ir Ko“ atskirajame skunde nurodytų reikalavimų priimti savo nuožiūra.

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas ĮBĮ, kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kita, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).

12Įmonių bankroto instituto tikslas – siekiant apsaugoti visuomenės interesus, sumažinti neigiamus dėl įmonių bankroto kylančius socialinius padarinius, kiek įmanoma operatyviau ir objektyviau spręsti tarpusavyje susijusių ūkio subjektų turtinius ginčus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ v. BUAB „Revi“, bylos Nr. 3K-7-326/2007, inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti individuali įmonė V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007 ).

13Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti.

14Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad yra ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto.

15Suinteresuotas asmuo UAB ,,Adolfas ir Ko“ atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties dalį, kuria BUAB ,,Raidaja“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti, nurodydamas, kad tokios nutarties teismas negalėjo priimti, nes teisme nėra išspręsta civilinė byla, kurioje BUAB ,,Raidaja“ yra atsakovas ir jam pareikštas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tokie apelianto argumentai atmestini.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ normose nenustatyta draudimo tikslinti kreditorių reikalavimus po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto priėmimo. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį gali būti tvirtinami teismo nutartimi, kuria teismas pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti, ar po to atskirai priimta nutartimi dėl kreditoriaus reikalavimo ar patikslinto reikalavimo. Tokia nutartis gali būti priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d., 30 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti individuali įmonė V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-3-591/2008).

17Teisėjų kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė, jog teisme nėra išnagrinėta byla pagal UAB ,,Adolfas ir Ko“ ieškinį atsakovui UAB ,,Raidaja“, negali būti pakankamas, juolab besąlyginis, pagrindas atsisakyti pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto, nes tai neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos paskelbimo likviduojama dėl bankroto išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

20Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai