Byla 1A-40-361-2010

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Daliaus Jocio, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui, nukentėjusiajai R. Š., gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, nuteistajam M. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. B., a. k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę 1 metams.

2Nuosprendžiu nukentėjusiajai R. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4M. B. nuteistas už tai, kad 2009-03-16, apie 12 val. 25 min. ( - ), nelygiareikšmių kelių sankryžoje, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 300 metrų, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį sustojo praleisti juo važiuojančių transporto priemonių, o pradėdamas važiuoti nedavė kelio pėsčiajai R. Š. ėjusiai per važiuojamąją kelio dalį ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. Š. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) bei 106 p. ( prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

5Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-26 m. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, vadovautasi tik prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina ištirti įrodymai, neišsiaiškintos visos aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pareikštais kaltinimais, ir nepašalinti akivaizdūs prieštaravimai tarp ištirtų įrodymų, taip pat teismas pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo LAT suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suvaržė įstatymais garantuotas teises.

6Apeliantas teigia, kad jo kaltė nuosprendyje grindžiama jo paties parodymais, nukentėjusiosios bei liudytojų A. K., R. S. bei eksperto R. Pečkaus parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir schema, specialisto išvada. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad jo, M. B., vairuojamas automobilis „Renault Lagūna“, valst. Nr. ( - ) po autoįvykio buvo sustojęs Klaipėdos m., Daržų gatvėje prie sankryžos su Tiltų gatve. Nuo priekinio dešinio rato ašies iki dešiniojo gatvės krašto buvo 0,34 m atstumas, o nuo priekinio dešinio rato ašies iki Tiltų g. kelkraščio - 0,60 m atstumas. Byloje buvo pateikta automobilio serviso knygutė, iš kurios matoma, kad nuo minėtos ašies iki priekinio bamperio yra 0,916 m atstumas, todėl galima teigti, kad automobilis sustojo įvažiavęs į Titų g. 0,316 m atstumą. Automobilio priekinės dalies plotis yra 1,40 m. Kaip teigia apeliantas, pagal jo ir liudytojo parodymus, nukentėjusiosios koja kontaktavo su automobilio priekiniu bamperiu dešiniuoju kampu, o pagal nukentėjusiosios parodymus ties viduriu. Iš to seka, kad nukentėjusioji iki kontakto su automobiliu buvo nuėjusi nuo 0,5 iki 1 m atstumą, t. y. nuo šaligatvio nužengė daugiausiai du žingsnius. Taigi galima teigti, kad nukentėjusioji į važiuojamąją kelio dalį įžengė tuo pat metu kaip ir automobilis pajudėjo. Prieš pradedant judėti nukentėjusioji dar nebuvo įžengusi į važiuojamąją kelio dalį ir tik todėl jos nesimatė gatvėje prieš pradedant judėti. M. B. nurodo, kad tai, jog prieš pradėdamas važiuoti jis pažiūrėjo į kairę, atitinka KET 106 p. reikalavimus ir jis šio reikalavimo nepažeidė, o kadangi suko į dešinę pusę, be abejo, pradėdamas važiuoti į tą pusę ir pažiūrėjo. O kadangi pėsčioji įžengė į važiuojamąją kelio dalį tuo pat metu kaip ir pajudėjo automobilis, tai jis tik tuo metu ją pamatęs ir galėjo pradėti stabdyti, tačiau techninės galimybės sustoti iki kontakto su nukentėjusiąją neturėjo, nes, kaip pripažįstama ekspertinėje praktikoje, jo reakcijos laikas sudaro 0,8 sekundės, o automobilio stabdžių pavaros suveikimo laikas sudaro 0,2 sekundes, todėl šį laiką - 1 sekundę, automobilis judėjo ir tik po to galėjo sustoti. Kaip matyti iš nustatytų autoįvykio aplinkybių, to užteko, kad automobilio priekinis bamperis kliudytų nukentėjusiosios koją ir padarytų nustatytus kūno sužalojimus. Apeliantas teigia, kad laikėsi visų įmanomų saugos priemonių, o tai, jog pėsčioji nebuvo parblokšta ir tik suklupo prie automobilio, įrodo kad jis, M. B., reagavo labai greitai ir kontaktas buvo minimalus.

7Byloje neabejotinai nustatyta, kad pėsčioji R. Š. šiurkščiai pažeidė KET 49, 51 p. reikalavimus, ji, neįsitikinusi, kad tai bus saugu, įžengė į važiuojamąją dalį ne Daržų g. pagal šaligatvio liniją, o į Tiltų g. važiuojamąją dalį. Šiuo atveju, kad nesukeltų pavojaus saugiam eismui, Tiltų g., ji privalėjo eiti per Daržų gatvę pro sustojusio ir besiruošiančio pajudėti automobilio galinę dalį ir tokiu atveju šis autoįvykis nebūtų kilęs.

8Šiame eismo įvykyje dalyvavo du dalyviai - automobilio „Renault Lagūna“ vairuotojas ir pėsčioji R. Š.. Kiekvienam iš jų keliami reikalavimai laikytis KET. Taigi, jeigu teismas nustato, kad KET reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykyje dalyvavę dalyviai, tokiu atveju išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių (šiuo atveju - nukentėjusiosios R. Š. sužalojimo) padaryti, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Jeigu eismo įvykyje dalyvauja du dalyviai ir kiekvienas iš jų pažeidžia KET, tokia būtinąja padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno eismo įvykio dalyvio pažeidimai arba abiejų eismo dalyvių KET reikalavimų pažeidimai. Todėl teismas turėjo ypač atidžiai ir visapusiškai išnagrinėti priežastinio ryšio buvimą tarp jo, M. B., ir R. Š. nustatytų eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių (LAT 2008-02-28 nutartis baudžiamoji byla Nr. 2K-6/2008). Teismas nuosprendyje konstatuodamas, kad „nenustatė objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių kaltinamajam įvertinti susidariusią situaciją ir laiku sustabdyti automobilį“ padarė nepagrįstą išvadą, kadangi iš nustatytų objektyvių įvykio aplinkybių matyti, kad prieš pradėdamas važiuoti jis, M. B., buvo įsitikinęs, kad nesudaro kliūčių kitiems eismo dalyviams, t.y. transporto priemonėms važiuojančioms Tiltų gatve, o, prieš pradedant judėti, pėsčioji dar nebuvo įžengusi į važiuojamąją kelio dalį ir sutinkamai su KET reikalavimais ji net negalėtų šioje vietoje žengti į važiuojamąją kelio dalį, todėl jo veiksmuose nebuvo KET 106 p. reikalavimų pažeidimo, o KET 9 p. numatytą pareigą imtis visų būtinų priemonių siekiant išvengti nuostolingų padarinių įvykdė, kadangi, įžengus pėsčiajai į važiuojamąją kelio dalį, iš karto stabdė automobilį, tačiau nebeturėjo techninės galimybės sustoti, taigi mano, kad pačios pėsčiosios padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.

9Siekiant nustatyti objektyvią tiesą, patvirtinti nurodytus paskaičiavimus, galima būtų paskirti byloje teismo autotechninę ekspertizę, kurios metu ekspertas galėtų nustatyti techniniu požiūriu pagrindinę sąlygą šiam autoįvykiui kilti ir ar buvo techninė galimybė išvengti kontakto su nukentėjusiąją pėsčiąją.

10Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai paskyrė bausmę. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes net ir pripažinus jį kaltu, nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. BK 281 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta viena iš bausmės rūšių - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, todėl šalia paskirtos laisvės atėmimo bausmės paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, tokią pat, kaip numatyta sankcijoje, ir nenurodant jokių motyvų, buvo visiškai nepagrįsta.

11Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė bylą nutraukti, nukentėjusioji bei prokuroras taip pat prašė bylą nutraukti, kadangi nukentėjusioji ir nuteistasis susitaikė.

12Nuosprendis naikintinas, byla nutrauktina.

13M. B. kaltė dėl padaryto nusikaltimo įrodyta byloje surinktais ir apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pats nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje savo kaltę pripažino. Nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, jog nuteistasis atlygino jai padarytą žalą, sutinka, jog byla būtų nutraukta.

14M. B. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, dirba, tad yra pagrindas manyti, jog ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms M. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina ( BK 38 str. 1 d.).

15Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. M. B. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra šiurkštus, dalis kaltės dėl eismo įvykio tenka ir nukentėjusiajai, kuri, neįsitikinusi, kad bus saugu, norėdama pereiti gatvę, ėjo pro sustojusio automobilio priekį (galėjo jį saugiai apeiti pro automobilio galą), todėl kolegija baudžiamojo poveikio priemonių (pavyzdžiui atėmimo teisės vairuoti transporto priemones) M. B. netaiko.

16Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendį panaikinti.

18M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. jam ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Ryšiai