Byla eI-6082-643/2016
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

2dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui, Krašto apsaugos ministerijos atstovei A. Ž.-G. ir Lietuvos kariuomenės atstovui A. Ū.,

3uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Nustatė

4pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti krašto apsaugos ministro 2016-01-11 įsakymą Nr. PRN-2RN; 2) įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją nutraukti su pareiškėju sudarytą 2001-06-23 Profesinės karo tarnybos sutartį Nr. 1350 Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nuo 2016-01-20; 3) įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją išmokėti pareiškėjui atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio 36 mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinę kompensaciją KASOKTĮ 67 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatyta tvarka; 4) įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją skirti pareiškėjui karių valstybinę pensiją už tarnybą arba karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, paskiriant pareiškėjui tą pensiją, kuri yra didesnė; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas nurodo, kad pagal 2001-06-23 profesinės karo tarnybos sutartį Nr. 1350 neterminuotai buvo priimtas į profesinę karo tarnybą. Tarnybos metu jis patyrė įvairių pobūdžių traumas, tačiau siekiant nesukelti problemų tarnybai ir jos neprarasti, vadovybei žinant, kai kurios patirtos traumos būdavo slepiamos. Dėl patirtų traumų buvo pakenkta R. K. sveikatai, 2015-10-30 jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, darbo ribojimai: vengimas visą kūną veikiančios vibracijos, didesnio nei 15 kg svorio kėlimo, darbo, susijusio su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniu liemens palenkimu, draudimas dirbti viršvalandinį darbą. Apie nustatytus apribojimus pareiškėjas informavo vadovybę ir kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karinę medicinos ekspertizės komisiją dėl jo sveikatos būklės įvertinimo, kuri 2015-11-19 pareiškėjui nustatė E sveikatos grupę ir nurodė, kad jis tinkamas profesinei karo tarnybai, tačiau netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose.

6Kadangi pareiškėjo sveikatos būklės pasikeitimas yra susijęs išimtinai su jo karine tarnyba, vadovybei vengiant dėl to priimti atitinkamus sprendimus, pareiškėjas teigia asmeniškai kreipęsis į Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisiją dėl sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statuso nustatymo. Sprendimas dar nėra priimtas.

7Kadangi realus tarnybos pareigų atlikimas pareiškėjui kėlė didelius skausmus ir nepatogumus, pareiškėjas kreipėsi pakartotinai į vadovybę, kuo greičiau spręsti nurodytus klausimus. Vadovybės nurodymu pareiškėjas užpildė vadovybės jam pateiktą standartinę prašymo nutraukti profesinę karo tarnybos sutartį formą ir 2015-12-21 pateikė prašymą nuo 2016-01-08 nutraukti su juo sudarytą Profesinės karo tarnybos sutartį Nr. 1350 dėl sveikatos būklės.

8Pareiškėjo teigimu, Profesinės karo tarnybos sutartis su juo turėjo būti nutraukiama vadovybės iniciatyva pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl to, kad jo sveikatos būklė dėl tarnybos pablogėjo taip, jog jis nebegali atlikti tarnybos pareigų, ir jam nustatytas neįgalumas. Tačiau krašto apsaugos ministro 2016-01-11 įsakymu Nr. PRN-2RN Profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu – pareiškėjo iniciatyva. Pareiškėjo nuomone, toks sutarties nutraukimo pagrindas prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir pareiškėjo prašymo turiniui. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2015-12-21 prašyme nurodė konkrečias sąlygas, kuriomis su juo turėtų būti nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis, be to, vienkartinės kompensacijos išmokėjimas bei pensijos skyrimas galimas tik nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teisę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartis šiuo pagrindu turi tik krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kiti asmenys. Todėl, vien iš pareiškėjo prašymo buvo akivaizdu, kad jis siekė nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ne savo iniciatyva, o kreipėsi į vadovybę, kad būtų atsižvelgta į jo sveikatos būklę, sudarančią pagrindą vadovybei nutraukti sutartį KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Be to, jis jau buvo kreipęsis į Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisiją dėl priežastinio ryšio tarp tarnybos ir jo sveikatos būklės pablogėjimo nustatymo, todėl vadovybei turėjo būti aiškiai suprantama, kokiu pagrindu pareiškėjas siekia tarnybos sutarties nutraukimo.

9Pareiškėjo nuomone, krašto apsaugos ministras, nesutikdamas tenkinti pareiškėjo 2015-12-21 prašymo visa apimtimi, privalėjo apie tai informuoti bei nurodyti nesutikimo argumentus, pareikalauti patikslinti prašymą, o ne savo iniciatyva nuspręsti, kokiu pagrindu bus nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis.

10Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad karys KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu Profesinės karo tarnybos sutartį gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, tačiau tarp krašto apsaugos ministro 2012-03-06 įsakymu Nr. V-231 patvirtintame Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos apraše nurodytų svarbių priežasčių sveikatos būklė nenurodyta, kadangi tokiu atveju karys turi būti atleidžiamas iš tarnybos KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

11Skunde teigiama, kad nutraukus profesinės karo tarnybos sutartį pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį, atsakovas išvengė pareigos mokėti pareiškėjui vienkartinę kompensaciją bei paskirti pensiją. Ši prašymo dalis iš viso buvo ignoruota, nors pareiškėjo sveikatos būklė netinkama tarnybai atlikti tapo tik dėl pačios karinės tarnybos.

12Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

13Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu prašo skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, siekdamas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį, 2015-12-21 pateikė nustatytos formos prašymą, kuriame nurodė priežastis (dėl sveikatos būklės, nes turi rimtų sveikatos problemų), dėl kurių jis nenori tęsti tarnybos ir paprašė išleisti į atsargą. Be to, pareiškėjas šį prašymą nustatyta tvarka suderino su savo tiesioginiu vadu, kuris pateikė siūlymą pareiškėjo prašyme nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis. Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) yra numatyti tik du galimi siūlymai dėl galimo sprendimo – pripažinti kario prašyme nurodytas priežastis svarbiomis ir nutraukti tarnybos sutartį arba ne. Kitų sprendimų, pareiškėjui pateikus prašymą savo iniciatyva nutraukti sutartį, nesant KASOKTĮ 38 straipsnyje numatytiems pagrindams, būti negalėjo.

14Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas, kad jis nesiekė nutraukti sutarties savo iniciatyva, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir jo prašymui, kuris pateiktas vadovaujantis Aprašu, įgyvendinančiu KASOKTĮ 37 straipsnio nuostatas.

15Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2015-12-21 prašyme pats nurodė, kad pagal Karo medicinos tarnybos Karinės medicininės ekspertizės komisijos išvadas yra pripažintas tinkamu toliau tarnauti profesinėje karo tarnyboje, taigi žinodamas, kad negali būti atleistas iš tarnybos kitu teisiniu pagrindu (pvz. pagal KASOKTĮ 38 str. 1 d. 9 p. ar 2 d. 5 p., numatančiu sutarties nutraukimą dėl sveikatos būklės), apsisprendė sutartį nutraukti kitu pagrindu – savo iniciatyva.

16Dėl pareiškėjo reikalavimo nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atsakovas pažymėjo, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas yra imperatyvaus pobūdžio ir nesiejamas su kario apsisprendimu. Pagrindinė atleidimo iš tarnybos šiuo pagrindu sąlyga yra ne paties fakto (šiuo atveju neįgalumo) buvimas, o konstatavimas (nustatymas), kad karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl nustatyto neįgalumo ar kitų šioje normoje nurodytų aplinkybių. Nesant kompetentingos institucijos sprendimo, darbdavys neturėjo pagrindo spręsti pareiškėjo atleidimo iš tarnybos klausimo nurodytu pagrindu. Šiuo atveju Karinė medicinos ekspertizės komisija, įvertinusi pareiškėjo sveikatos būklę, priėmė ekspertinį nutarimą, kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu tolimesnei profesinei karo tarnybai. Pareiškėjas nurodyto sprendimo neskundė, todėl nutarimas yra galiojantis ir juo buvo privaloma vadovautis, sprendžiant kario tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą.

17Atsakovo teigimu pareiškėjo prašomos vienkartinės kompensacijos mokėjimas nėra susijęs su kario atleidimu iš profesinės karo tarnybos. Atleidimas iš profesinės karo tarnybos ir kompensacijos, numatytos KASOKTĮ 67 straipsnyje, mokėjimas yra du skirtingi ir nesusiję institutai. Be to, vien tik neįgalumo turėjimas nėra pagrindas išmokėti vienkartinę kompensaciją KASOKTĮ 67 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju vienkartinės kompensacijos sumokėjimas galimas tik nustačius priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo ir jo tarnybinių pareigų vykdymo bei esant papildomoms sąlygoms, numatytoms šiame straipsnyje. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Tarnybinio tyrimo komisija dar nėra priėmusi sprendimo dėl pareiškėjo prašymų nustatyti sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu, todėl laiko, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo kelti kompensacijos išmokėjimo klausimus šioje byloje.

18Atsakovas taip pat pažymėjo, kad dėl pensijos pareiškėjui skyrimo apskritai dar nėra ginčo, nes jokie sprendimai (administracinis aktas), kurie galėtų būti skundžiami teismui, pareiškėjo atžvilgiu nėra priimti. Be to, pareiškėjas neatitinka minėtame įstatyme keliamų reikalavimų pensijai gauti, atsižvelgiant į atleidimo iš tarnybos pagrindą bei ištarnautų metų skaičių.

19Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko. Prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teigiama, kad profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo paties kario valia pagrindus nustato KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalis. Nurodoma, kad pareiškėjas dėl sutarties nutraukimo kreipėsi savo iniciatyva, Apraše nustatyta tvarka, pateikdamas jame nustatytos formos prašymą, bei nurodydamas, kad nors Karinė medicinos ekspertizės komisija pripažino jį tinkamu tęsti profesinę karo tarnybą, dėl sveikatos būklės jis nori būti atleistas iš tarnybos ir išleistas į atsargą. Pagal pareiškėjo pateiktą objektyvią informaciją jis buvo tinkamas vykdyti profesinę karo tarnybą, tačiau sutartį prašė nutraukti dėl pareiškėjui svarbių subjektyvių priežasčių, susijusių su jo sveikata. Krašto apsaugos ministras laikė pareiškėjo nurodytas subjektyvias priežastis svarbiomis (Aprašo 3 p.) ir 2016-01-11 įsakymu Nr. PRN-2RN tenkino pareiškėjo prašymą atleisti iš profesinės karo tarnybos anksčiau įsipareigoto tarnauti laiko paties kario iniciatyva.

21Lietuvos kariuomenė pažymi, kad 2015-11-19 Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisija pripažino pareiškėją tinkamu profesinei karo tarnybai pagal nustatytą E sveikatos grupę, netinkamu tarnybai tarptautinėse operacijose. Jo sveikatos būklė buvo vertinta po neįgalumo jam nustatymo, todėl į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pareiškėjui 2015-10-30 išduotus dokumentus, atliekant pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę buvo atsižvelgta. Atsiliepime pabrėžiama, kad Karinės medicinos ekspertizės komisija yra vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys tinkamas tęsti karo tarnybą. Sumažėjusio darbingumo nustatymo faktas profesinės karo tarnybos kariui savaime nesuponuoja pagrindo būti atleistam iš profesinės karo tarnybos dėl neįgalumo, būtina, kad po neįgalumo nustatymo minėta komisija pripažintų karį netinkamu tarnybai. Šiuo atveju pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu tarnybai, todėl jo atleidimui pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

22Dėl vienkartinės išmokos pareiškėjui skyrimo atsiliepime nurodyta, kad kol pareiškėjo prašymas jo sveikatos sutrikimą susieti priežastiniu ryšiu su tarnybinių pareigų vykdymu dar yra tiriamas, reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui vienkartinę kompensaciją neturėtų būti nagrinėjamas.

23Lietuvos kariuomenė nesutiko su pareiškėjo reikalavimo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Nurodė, kad šios pensijos skyrimą, be kita ko, reglamentuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, tačiau duomenų, kad pareiškėjas dėl pensijos skyrimo kreipėsi nuostatuose nustatyta tvarka Lietuvos kariuomenė neturi. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymą susieti jo sveikatos sutrikimus priežastiniu ryšiu su tarnybinių pareigų vykdymu, priklausomai nuo priimto sprendimo, jam skiriamos valstybinės kario netekto darbingumo pensijos dydis gali skirtis. Dėl nurodytų priežasčių Lietuvos kariuomenė mano, kad šis skundo reikalavimas taip pat neturėtų būti bylos nagrinėjimo dalyku.

24Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti.

25Skundas atmestinas.

26Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

272001-06-23 Krašto apsaugos ministerijos vardu Lietuvos kariuomenės vadas ir pareiškėjas pasirašė neterminuotą Profesinės karo tarnybos sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo tarnauti profesinėje karo tarnyboje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Sutarties 6 punkte nustatyta, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus 1 punkte nustatytam laikotarpiui („neterminuotai“).

282015-11-19 Karinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 276a/2015 konstatuota, kad pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai, tačiau netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose.

  1. 12-21 pareiškėjas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą su prašymu nuo 2016-01-08 nutraukti su juo 2001-06-23 sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį Nr. 1350 ir išleisti į atsargą, dėl sveikatos būklės. Nors pagal Karo medicinos tarnybos Karinės medicininės ekspertizės komisijos išvadas pripažintas tinkamu tolimesnei karinei tarnybai, pareiškėjas prašyme nurodė turintis rimtų sveikatos sutrikimų, esantis III grupės invalidu (45 proc. darbingumo). Tuo pačiu prašymu pareiškėjas prašė skirti pensiją, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenėje ištarnautus metus, išmokėti 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinę kompensaciją bei leisti dėvėti karinę uniformą iškilmingomis progomis. Kovinių narų tarnybos vadas ir Specialiųjų operacijų pajėgų vadas siūlė pripažinti kario nurodytas priežastis svarbiomis ir atleisti jį pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį.
  2. 01-11 įsakymu Nr. PRN-2RN krašto apsaugos ministras atleido pareiškėją nuo 2016-01-18 iš Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Kovinių narų tarnybos Žvalgybos grupės žvalgybos karininko pareigų, nutraukė su pareiškėju sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą bei suteikė pareiškėjui teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su atsargos kario skiriamaisiais ženklais. Pareiškėjas šiuo įsakymu paskirtas atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją Lietuvos kariuomenės parengtojo rezervo kariniuose vienetuose.

29Byloje spręstinas ginčas dėl krašto apsaugos ministro 2016-01-11 įsakymo Nr. PRN-2RN pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo, redakcija galiojusi iki 2016-07-01 (toliau - ABTĮ) 3 str. 2 d.). Be to, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčo sprendimą ir įsakymus pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamų aktų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami aktai turėtų būti panaikinti.

30Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, Karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu bei Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2012-03-06 įsakymu Nr. V-231 (Aprašas), 3 punktu.

31Karo prievolės įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja tarnybos rezerve atlikimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnyba rezerve atliekama tarnaujant kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, taip pat parengtojo rezervo kariniuose vienetuose. O 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad karo prievolininkai atrenkami ir skiriami tarnybą rezerve atlikti parengtojo rezervo kariniuose vienetuose nuo 19 metų (o pareiškę norą raštu – nuo 18 metų) iki 55 metų, atsargos karininkai, generolai (admirolai), atsargos kariai, turintys gydytojo ar gydytojo padėjėjo specialybę, – iki 60 metų. Pažymėtina, kad ginčo tarp proceso šalių dėl šios įstatyminės nuostatos taikymo nagrinėjamu atveju ir ginčijamo įsakymo 4 punkto teisėtumo nėra.

32KASOKTĮ 37 straipsnio, reglamentuojančio profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos tarnybos aktyviajame rezerve nutraukimą kario iniciatyva prieš terminą, 1 dalyje nustatyta, kad karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, sudaręs kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.

33Aprašo, kuris reglamentuoja kario, sudariusio profesinės karo tarnybos sutartį, tarnybos nutraukimo savo iniciatyva prieš kario sutartyje įsipareigotą terminą priežastis ir procedūras, 3 punkte nustatyta, kad kariams, išskyrus nurodytiems šio Aprašo 18 punkte, svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos priežastys dėl kurių kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą.

34Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu įsakymu, nurodo, kad iš profesinės karo tarnybos jis turėjo būti atleistas ne KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, o 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. KASOKTĮ 38 straipsnis reglamentuoja profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties nutraukimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintinta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, be kita ko, ir kai karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl neįgalumo, nustatytos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų (9 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada atsakovui kyla pareiga su kariu nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį. Įvertinus šio straipsnio 9 punkte įtvirtintą sutarties nutraukimo pagrindą svarbu pažymėti, kad šio punkto taikymui yra būtina sąlyga – išvada, jog karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl neįgalumo. Šio punkto taikymui nepakanka kario valios išraiškos, jog dėl sveikatos būklės jis negali tarnauti krašto apsaugos sistemoje. Tam, kad atsakovui kiltų pareiga nutraukti su kariu sudarytą sutartį, reikalinga kvalifikuota išvada, jog karys negali tarnauti būtent dėl sveikatos būklės.

35Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad šiuo atveju Karinės medicinos ekspertizės komisija 2015-11-19 ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 27672015 konstatavo, jog pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai. Todėl pareiškėjo argumentas ir skundo reikalavimas, jog šiuo atveju krašto apsaugos ministras turėjo įstatyminę pareigą nutraukti su juo (pareiškėju) sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas.

36Byloje nustatyta, kad 2015-12-21 pareiškėjas krašto apsaugos ministrui pateikė prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį. Pareiškėjas paprašė nutraukti su juo 2001-06-23 sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį Nr. 1350 ir išleisti jį į atsargą dėl sveikatos būklės. Pareiškėjas nurodė turintis rimtų sveikatos sutrikimų. Tame pačiame prašyme pareiškėjas nurodė žinantis, jog Karo medicininės tarnybos Karinė medicininė ekspertizė pripažinusi jį tinkamu tolesnei karinei tarnybai. Pareiškėjo 5 vertinime. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus, jog jis neprašė nutraukti su juo sudarytos profesinės karo tarnybos sutarties savo iniciatyva. Pareiškėjo argumentas, kad jis 2015-12-21 prašymu tik informavo vadovybę apie sveikatos būklę, tikėdamasis, kad vadovybė imsis iniciatyvos sutartį nutraukti KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, vertintinas, kaip nepagrįstas nei fakto prasme, nei teisės taikymo - pareiškėjas akivaizdžiai deklaravo ketinimus netęsti profesinės karo tarnybos, o KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymui kario valia nereikalinga. Be to, kritiškai vertintinas ir pareiškėjo argumentas, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymą turėjo nulemti jo prašyme suformuluoti pageidavimai gauti vienkartinę kompensaciją bei pensiją. Kaip sprendime jau minėta, KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymui pareiškėjo prašymo turinys įtakos neturi ir negali turėti, kadangi tam reikalingi objektyvūs duomenys, t.y. medicininė išvada, jog karys dėl sveikatos būklės nėra tinkamas tolesnei karo tarnybai.

37Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2015-11-21 prašymas atsakovo buvo tinkamai įvertintas, pagrįstai pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su pastarojo sveikatos būkle, pripažintos svarbiomis, tinkamai buvo pritaikytos aktualios teisės aktų nuostatos, todėl krašto apsaugos ministras teisėtai nutraukė su pareiškėju sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu.

38Nagrinėjamoje byloje nevertintini pareiškėjo argumentai kvestionuojantys Karo medicinos ekspertizės komisijos 2015-11-19 ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 276a/2015, kaip nesusiję su nagrinėjamu dalyku – ginčijamo krašto apsaugos ministro įsakymo teisėtumu.

39Skundu teismui pareiškėjas prašo įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją išmokėti pareiškėjui 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinę kompensaciją KASOKTĮ 67 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas prašo įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją skirti ir karių valstybinę pensiją už tarnybą arba karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, paskiriant tą pensiją, kuri iš jų yra didesnė.

40KASOKTĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 45-55 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 36 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18 mėnesių.

41Kompensacijų, mokamų kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintas krašto apsaugos ministro 2005-04-12 įsakymu Nr. V-420, nustato vienkartinės kompensacijos kariui ar jo šeimos nariams kariui žuvus (mirus), tapus neįgaliam arba netapus neįgaliam, bet likus sveikatos sutrikimo liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjus kario tinkamumui tarnybai pagal sveikatos būklę, dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, dydžio nustatymo, įforminimo ir išmokėjimo sąlygas.

42Tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl vienkartinės kompensacijos dydžio nustatymo ir išmokėjimo priimamas vadovaujantis Tarnybinio tyrimo komisijos arba teismo sprendimu, kuriuo nustatomas kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. O 3 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo įforminamas krašto apsaugos ministro įsakymu, kurį pasirašo krašto apsaugos ministro įgaliotas Krašto apsaugos ministerijos kancleris.

43Paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad sprendimas dėl pareiškėjo reikalaujamos vienkartinės kompensacijos yra priimamas kitu administraciniu aktu, nei krašto apsaugos ministro įsakymas dėl profesinės karo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš profesinės karo tarnybos. Be to, toks aktas priimamas tik esant Tarnybinio tyrimo komisijos arba teismo sprendimui, kuriuo nustatomas kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Tarnybinio tyrimo komisija sprendimo pareiškėjo atžvilgiu dar nėra priėmusi, nors tokia administracinė procedūra yra pradėta ir tebevyksta. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ, redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto individualaus administracinio akto keliamu klausimu, konstatuotina, kad tarp proceso šalių nėra ginčo, nagrinėtino ABTĮ tvarka. Todėl, šioje dalyje administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

44Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją skirti jam karių valstybinę pensiją už tarnybą arba karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, pastebėtina, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo. Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti (12 str. 4 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį (12 str. 5 d.). Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-02-11 nutarimu Nr. 128 (Nuostatai), 6 punkte nustatyta, kad kartu su prašymu skirti pensiją už tarnybą pateikiama: 6.1. personalo tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) lapas; 6.2. darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas); 6.3. žinybinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, jeigu pareigūnas ar karys atleidžiamas dėl sveikatos būklės. O 7 punkte nustatyta, kad artu su prašymu skirti netekto darbingumo pensiją pateikiama: 7.1. žinybinės medicininės ekspertizės komisijos išvada; 7.2. darbingumo lygio pažyma, išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 7.3. personalo tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) lapas; 7.4. darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas).

45Į nagrinėjamą administracinę bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas į Krašto apsaugos ministeriją būtų kreipęsis su prašymu Nuostatų 6 punkte reglamentuota tvarka. Byloje nėra ir duomenų, jog pareiškėjui būtų buvę atsisakyta skirti pensiją, todėl konstatuotina, kad tarp šalių šiuo klausimu nėra ginčo nagrinėtino Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 3 str.). Todėl šioje dalyje administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

46Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

47Nutraukti administracinę bylą pagal pareikėjo R. K. reikalavimus įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją išmokėti atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio 36 mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinę kompensaciją Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatyta tvarka ir skirti karių valstybinę pensiją už tarnybą arba karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, paskiriant pareiškėjui tą pensiją, kuri yra didesnė.

48Likusioje dalyje pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

49Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,... 2. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui, Krašto... 3. uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 4. pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu... 5. Pareiškėjas nurodo, kad pagal 2001-06-23 profesinės karo tarnybos sutartį... 6. Kadangi pareiškėjo sveikatos būklės pasikeitimas yra susijęs išimtinai su... 7. Kadangi realus tarnybos pareigų atlikimas pareiškėjui kėlė didelius... 8. Pareiškėjo teigimu, Profesinės karo tarnybos sutartis su juo turėjo būti... 9. Pareiškėjo nuomone, krašto apsaugos ministras, nesutikdamas tenkinti... 10. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad karys KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies... 11. Skunde teigiama, kad nutraukus profesinės karo tarnybos sutartį pagal... 12. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė jį... 13. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu prašo skundą atmesti.... 14. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas, kad jis nesiekė nutraukti sutarties... 15. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2015-12-21 prašyme pats... 16. Dėl pareiškėjo reikalavimo nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį... 17. Atsakovo teigimu pareiškėjo prašomos vienkartinės kompensacijos mokėjimas... 18. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad dėl pensijos pareiškėjui skyrimo... 19. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko. Prašė jį... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu prašo skundą... 21. Lietuvos kariuomenė pažymi, kad 2015-11-19 Karo medicinos tarnybos Karinės... 22. Dėl vienkartinės išmokos pareiškėjui skyrimo atsiliepime nurodyta, kad kol... 23. Lietuvos kariuomenė nesutiko su pareiškėjo reikalavimo skirti pareigūnų ir... 24. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti.... 25. Skundas atmestinas.... 26. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:... 27. 2001-06-23 Krašto apsaugos ministerijos vardu Lietuvos kariuomenės vadas ir... 28. 2015-11-19 Karinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinio nutarimo... 29. Byloje spręstinas ginčas dėl krašto apsaugos ministro 2016-01-11 įsakymo... 30. Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalimi,... 31. Karo prievolės įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja tarnybos rezerve... 32. KASOKTĮ 37 straipsnio, reglamentuojančio profesinės karo tarnybos,... 33. Aprašo, kuris reglamentuoja kario, sudariusio profesinės karo tarnybos... 34. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu įsakymu, nurodo, kad iš profesinės... 35. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad šiuo atveju... 36. Byloje nustatyta, kad 2015-12-21 pareiškėjas krašto apsaugos ministrui... 37. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad... 38. Nagrinėjamoje byloje nevertintini pareiškėjo argumentai kvestionuojantys... 39. Skundu teismui pareiškėjas prašo įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją... 40. KASOKTĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kariui žuvus (mirus) ar... 41. Kompensacijų, mokamų kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju,... 42. Tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl vienkartinės... 43. Paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad sprendimas dėl... 44. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją skirti... 45. Į nagrinėjamą administracinę bylą nėra pateikta jokių objektyvių... 46. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 47. Nutraukti administracinę bylą pagal pareikėjo R. K.... 48. Likusioje dalyje pareiškėjo R. K. skundą atmesti.... 49. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...