Byla A-662-3184-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. Ž. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl administracinių aktų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Z. B., R. B., O. M. K., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja J. B. Ž. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 28-30) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2011 m. rugsėjo 29 d. išduotą leidimą Nr. 36-6-544 (toliau – ir Leidimas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD) 2011 m. lapkričio 23 d. raštą (toliau – ir Raštas) neteisėtais ir juos panaikinti.

5Paaiškino, kad ji yra namų valdos, esančios ( - ), Kaune, savininkė. Namų valda yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Tai yra nepriklausomos Lietuvos veikėjo Juozo Vanago-Simonaičio palikimas. Nurodė, kad 2011 m. spalio 18 d. atvykę darbininkai pjovė paminėtame sklype augusį ąžuolą, teigdami, jog yra išduotas leidimas medžiui nupjauti. Pareiškėjos sutikimo medžiui nupjauti niekas neprašė, todėl 2011 m. spalio 23 d. raštu ji kreipėsi į atsakingas institucijas, prašydama įvertinti asmenų, leidusių nupjauti šimtametį ąžuolą sklype ( - ), Kaune, veiksmus. Kauno RAAD, išnagrinėjęs 2011 m. spalio 23 d. jos pareiškimą, 2011 m. lapkričio 23 d. raštu informavo, kad pareiškime nurodomu laiku buvo vykdomi ąžuolo pjovimo darbai pagal Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. išduotą leidimą Nr. 36-6-544, kuris suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu, leidimo derinti su pareiškėja nereikėjo, nes medis auga ne jos valdoje. Pažymėjo, kad su tokiomis išvadomis pareiškėja nesutinka. Plane nurodyta, kad ąžuolas, kurį sugalvojo nupjauti kaimyninio sklypo gyventojai Z. ir R. B., auga ne jų teritorijoje, o būtent šalia namo, kuris yra pareiškėjos ir pastarųjų dukros O. K. nuosavybė. Žemės sklypas plane pažymėtas kaip bendro naudojimo, kur auga ąžuolas ( - ). Pažymi, kad vyko teisminiai procesai pagal bendraturtės O. B.-K. (Z. B. dukters) ieškinius dėl žemės sklypų padalijimo. Pareiškėjos įsigyto sklypo teisinės registracijos neliko, todėl ji daug kartų kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, prašydama įteisinti nuosavybę į žemės sklypą, esantį šalia gyvenamojo namo. Seimo kontrolierių įstaigos kontrolierius Augustinas Normantas pagal jos pareiškimą atliko patikrinimą, nustatė pažeidimus ir įpareigojo pareigūnus nevilkinti bei sutvarkyti jos žemės nuosavybės dokumentus, tačiau nežiūrint į tai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius ir toliau vilkino nuosavybės dokumentų tvarkymą, kol ji sužinojo, jog ąžuolas auga ne žemės sklypo dalyje ( - ), kuri teismo paskirta bendram naudojimui, o Z. ir R. B. priklausančioje sklypo dalyje. Manydama jog tai yra nusikalstami tarnautojų veiksmai, kreipėsi į prokuratūrą, kad išsiaiškintų tikrąją padėtį, kodėl iki šiol nesutvarkyti jos nuosavybės teises į sklypą patvirtinantys dokumentai ir kaip nuosavybę į šį sklypą įgijo gretimo sklypo gyventojai B.. Paaiškino, kad ąžuolas niekam jokios grėsmės nekelia ir nėra jokios būtinybės niokoti ir taip jau sudarkytą kultūros paveldą. Ąžuolas atlaikė 2010 m. vasaros audras, kai kiti medžiai buvo išvartyti, tad jeigu jis būtų išpuvusiu kamienu, jis šios audros tikrai nebūtų išlaikęs. Iš nuotraukų matyti, jog ąžuolas turi žalią lapiją, todėl nepagrįstai teigiama, kad į medį buvo trenkęs žaibas. Taip pat nurodė, jog ąžuolas neserga ligomis, o jeigu ir buvo nustatyti pavieniai puviniai, niekas net nebandė medžio gydyti. Pažymėjo, kad jos, kaip namo savininkės, net nebuvo atsiklausta, ar gali nupjauti šimtametį ąžuolą, augusį prie jai nuosavybės teise priklausiusio namo, jau nekalbant apie tai, kad jis yra saugotinas ir augo namų valdoje, įrašytoje į kultūros paveldo registrą.

6Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 35-39) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Nurodė, kad 2011 m. birželio 22 d. R. B. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriui prašymą, kuriame nurodė, kad ( - ) tarp namo ( - ) ir ( - ) auga ąžuolas, kurio vidus yra išpuvęs, yra galimybė, kad siaučiant didelei vėtrai gali nuvirsti ant namo bei prašė ąžuolą nugenėti. Taip pat minėtame prašyme R. B. nurodė, kad ąžuolas auga valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į minėtą R. B. prašymą, Administracijos specialistai apžiūrėjo medį ir nustatė, kad medis yra išpuvęs ir kelia grėsmę žmonių gyvybei ir turtui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 26 punktu, savivaldybėms priskirta savarankiškoji funkcija – savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2011 m. rugsėjo 29 d. Administracijos Miesto tvarkymo skyriui buvo išduotas Leidimas medį nupjauti. Nurodė, kad pareiškėja šioje byloje nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad ji yra žemės sklypo ( - ), kuriame auga medis, bendrasavininkė, ar dokumentų, įrodančių, kad ji valdo žemės sklypą, kuriame auga medis, kitu teisiniu pagrindu, todėl ir Leidimo derinti su pareiškėja nereikėjo, nes medis auga ne pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad išduotas Leidimas nepažeidžia pareiškėjos teisių ir įstatymų saugomų interesų ir pareiškėja neturi teisės kreiptis į teismą su skundu. Teigė, kad keldama klausimą dėl kultūros paveldo suniokojimo bei žalos gamtai padarymo, pareiškėja gina viešąjį interesą. Tačiau, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant administracines bylas dėl viešojo intereso gynimo į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Įstatymai ar kiti teisės aktai šiuo atveju nesuteikia pareiškėjai teisinės galimybės kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą, net jeigu ir iš tikrųjų Leidimas būtų išduotas neteisėtai ir suniokotas kultūros paveldas ar padaryta žala gamtai, todėl darė išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir todėl pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas. Paaiškino, kad išduodama Leidimą, Kauno miesto savivaldybė Leidimą suderino su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad ąžuolas neserga ir jo būklė nekelia jokios grėsmės. Išduodant leidimą kompetentingi Kauno mieto savivaldybės atstovai ištyrė ir nustatė, kad ąžuolas yra išpuvusiu kamienu, ką patvirtina prie atsiliepimo pridedamos nuotraukos.

8Atsakovas Kauno RAAD atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 45-46) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Administracija Leidimą išdavė teisėtai ir pagrįstai. Buvo nustatyta, kad ąžuolas auga žemės valdoje, kurios adresas ( - ), Kaune, o pareiškėja nėra šios valdos savininkė.

9Kultūros departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 47-48) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja skunde klaidingai nurodo, jog namų valda ( - ), Kaune, į Kultūros vertybių registrą įtraukta kaip atskiras kultūros objektas.

10II.

11Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu (b. l. 85-90) pareiškėjos J. B. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Teismas rėmėsi ABTĮ 5 ir 22 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-308/2009, kurioje konstatuota, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą – dvi skirtingos sąvokos, taip pat vadovavosi išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-64/2007. Išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad ąžuolas, dėl kurio nupjovimo iškilo ginčas, auga žemės valdoje, nuosavybės teise priklausančioje Z. ir R. B., ( - ), Kaune, ir šis žemės sklypas su pareiškėjos valdomis net nesiriboja, o ribojasi su sklypais, priklausančiais nuosavybės teise O. M. K. ir Lietuvos Respublikai, todėl išduotas Leidimas medžiui nupjauti ir pareiškėjai adresuotas ginčijamas Raštas, negali pažeisti jos teisių. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis nustato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtina juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: valstybės institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; paveldėjimo teisės liudijimas, rašytiniai sandoriai; nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas). Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai ir teisės į juos registruojami pateiktų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pagrindu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str.). Nurodė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, 16 straipsnį ir 4 straipsnį. Pažymėjo, kad būtina sąlyga pripažinti skundą pagrįstu yra asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimo konstatavimo faktas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama panaikinti administracinius aktus (Leidimą nupjauti ąžuolą ir Raštą), nėra šių teisinių santykių dalyvė, kadangi ąžuolas auga kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris su pareiškėjos valda nesiriboja. Ginti viešąjį interesą pareiškėjai teisė nesuteikta. Darė išvadą, kad pareiškėja šioje byloje negali reikalauti pašalinti jos teisės ar įstatymu saugomų interesų pažeidimą, kadangi ji tokių teisių nėra įgijusi.

13III.

14Pareiškėja J. B. Ž. apeliaciniu skundu (b. l. 96-98) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

15Mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė skubotai, neįsigilinęs į faktines aplinkybes, nukrypo nuo formuojamos praktikos panašiose bylose. Remiasi ABTĮ 5 straipsniu ir pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teigia, jog teismas buvo suklaidintas atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, dėl to nesiaiškino reikšmingų faktinių aplinkybių ir rėmėsi ne tomis teisės normomis. Pabrėžia, kad namų valda, esanti ( - ), Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir O. M. K., jos yra bendrasavininkės, o namų valda, esanti ( - ), Kaune, priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. ir R. B.. Pažymi, kad Z. ir R. B., kreipdamiesi į Administraciją leidimo ąžuolui apgenėti, nurodė, kad ąžuolas auga ne jų sklype, kaip rašoma teismo sprendime, o tarp namo ( - ) ir namo esančio ( - ). Taip pat šiame prašyme pastarieji nurodė, jog ąžuolas auga valstybinėje žemėje. Teigia, jog namų valdos sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas: tai ne tik statiniai, pastatai, bet ir žemės sklypas, esantis prie pastatų. Paaiškina, kad 2000 m. balandžio 10 d. su O. M. K. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Teigia, kad pareiškėjai žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir kiti ją lydintys dokumentai nėra parengti iki šiol, sutarties pasirašyti negali dėl valstybės institucijų aplaidaus ir jai nesuprantamo noro vilkinti žemės dokumentų paruošimą sutarčiai sudaryti. Į tai, kad pareiškėja yra faktinė teisėta žemės sklypo valdytoja, o ne Lietuvos Respublika, kaip, remiantis formaliais pagrindais, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, teismas neatkreipė dėmesio. Nurodo, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.), tačiau teismas nepasisakė, kodėl ji nėra pripažįstama teisėta žemės sklypo esančio ( - ), Kaune, valdytoja, o valstybės institucijos nesutvarko jos žemės sklypo pirkimo-pardavimo dokumentų. Teigia, kad jos interesai leidus nupjauti ąžuolą pažeidžiami tiesiogiai. Jai nuosavybės teise priklauso namo, esančio ( - ) pirmas aukštas ir rūsys. Pirmajame aukšte yra žiemos sodui skirta patalpa, kuri yra su stikliniais langais. Ąžuolas auga apie pusantro metro atstumu nuo jos namo. Ąžuolas užstoja saulę vidudienio metu, be to, jis užstoja ir matomumą iš kaimynų Z. ir R. B. namo. Ąžuolo nauda jai, kaip namo dalies savininkei, yra neabejotina – vasaros metu sudaro pavėsį, grynina orą. Mano, jog šios aplinkybės yra ir taip žinomos, todėl jų įrodinėti nereikia. Tai, kad savo pareiškime nurodė, jog namų valda yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą ir tai, kad tai yra nepriklausomos Lietuvos veikėjo Juozo Vanago-Simonaičio palikimas, nereiškia, jog ji gina viešąjį interesą. Teismas privalėjo atsižvelgti į jos nurodytas aplinkybes ir atidžiau, o taip pat ir pats siekdamas apginti ne tik jos interesus, bet kartu ir viešąjį interesą, užkirsti kelią kultūros paveldo niokojimui, valstybės institucijų savivaliavimui. Skundžiamame teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl pagrindinių reikalavimų, Leidimo išdavimo teisėtumo, o taip pat ir Rašto nurodytais skunde argumentais, todėl mano, jog dalis jos skunde nurodytų aplinkybių tiesiog liko neištirtos ir neįvertintos.

16Tretieji suinteresuoti asmenys Z. B., R. B. ir O. M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 112-113) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, nustatė visas aplinkybes. Pabrėžia, kad pareiškėja nėra žemės sklypo savininkė. Be to, pareiškėja neteisingai nurodo, kad medis buvo nupjautas, nes jis buvo tik apgenėtas. Pareiškėja nurodo adresą ( - ), Kaunas, tačiau faktiškai šiuo adresu negyvena, tai rodo, kad pareiškėja nėra sąžininga ir klaidina teismą.

17Kauno RAAD atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 114) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad teismas nagrinėdamas administracinę bylą ištyrė įvykio aplinkybes ir mano, kad toks teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

18Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 116-118) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

19Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad Leidimas buvo išduotas Administracijos Miesto tvarkymo skyriui, o ne žemės sklypo, kuriame auga ąžuolas, savininkams. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2012 m. gegužės 15 d. sustabdė ginčo Leidimo galiojimą. Papildomai nurodo, jog šiuo metu Leidimas yra negaliojantis, todėl ir sukelti teisinių pasekmių pareiškėjai negali. Pažymi, kad vadovaujantis Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbas išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu, 14 punktu, išduotas leidimas galioja vienerius metus nuo jo išdavimo. Leidimo galiojimas baigėsi 2012 m. rugsėjo 29 d., todėl nėra prasmės nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme dėl Leidimo panaikinimo. Be to, Leidimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių pareiškėjai ar kitiems asmenims.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 29 d. išduoto leidimo Nr. 36-6-544 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. lapkričio 23 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos skundo, konstatavo, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės.

24Byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėja gali būti laikoma suinteresuotu asmeniu ir turi reikalavimo teisę kreiptis dėl atsakovų priimtų Leidimo ir Rašto panaikinimo. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Įstatymas nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės valdymo institucijos, įmonės įstaigos, organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys, kuriems įstatymai suteikia teisę tai daryti (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p.). Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisės kreiptis gynybos į teismą principas nėra absoliutus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

26Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi teisminės gynybos dėl Administracijos išduoto Leidimo ir Kauno RAAD Rašto. Byloje nustatyta, kad ąžuolas, dėl kurio šioje byloje kyla ginčas, auga ( - ), Kaune (b. l. 63). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis ( - ), Kaune, nuosavybės teise priklauso Z. ir R. B. (b. l. 62). Taigi įvertinus tai, jog ąžuolas, dėl kurio kyla ginčas, auga žemės valdoje, nuosavybės teise priklausančia Z. ir R. B. (( - ), Kaunas), darytina išvada, jog Administracijos išduotas Leidimas ir Kauno RAAD Raštas negali pažeisti pareiškėjos teisių, t. y. pareiškėja, neturi materialiosios reikalavimo teisės, ką nustatęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, žemės sklypas, esantis ( - ), Kaune, ribojasi su žemės sklypais ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso O. M. K. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, b. l. 58, žemės sklypo planas, b. l. 59) ir ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, b. l. 60, žemės sklypo planas, b. l. 61). Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypas, esantis ( - ), kuriame auga ąžuolas, su pareiškėjos valdomis net nesiriboja, o ribojasi su žemės sklypais, kurie nuosavybės teise priklauso O. M. K. ir Lietuvos Respublikai. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, pagal kurį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

27Pareiškėjos argumentas, jog žemės sklypas, esantis ( - ), Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir O. M. K., yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, o pareiškėjos keliami klausimai, kodėl ji nėra pripažįstama teisėta žemės sklypo, esančio ( - ), Kaune, valdytoja ir kodėl valstybės institucijos nesutvarko jos žemės sklypo pirkimo-pardavimo dokumentų, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

28Nors pirmosios instancijos teismas atskirai ir nepasisakė dėl Kauno RAAD Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nenustatė, jog Kauno RAAD Raštas pažeidžia pareiškėjos teisės, yra neteisėtas ar turėtų būti panaikintas. Pareiškėja, ginčydama šio Rašto neteisėtumą, jokių papildomų argumentų, nurodančių, kodėl šiuo Raštu jos teisės buvo pažeistos, nepateikė, išskyrus tai, jog pareiškėja nesutinka su Rašte nurodytais motyvais, kuriais teigiama, kad Leidimo derinti su pareiškėja nereikėjo, kadangi medis auga ne jos valdoje. Konstatavus, jog ginčyti Leidimą pareiškėja neturi materialiosios reikalavimo teisės (ąžuolas auga ne pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype), šiuo aspektu teisėjų kolegija nemano, kad pareiškėjos teisės yra pažeidžiamos, kitų pagrindų, sudarančių pagrindą naikinti Kauno RAAD Raštą, byloje taip pat nenustatyta.

29Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Administracija, išduodama ginčijamą Leidimą ir Kauno RAAD, priimdamas Raštą, pareiškėjos subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė, todėl J. B. Ž. reikalavimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovai pareiškėjos subjektinių teisių nepažeidė, jos skundas pagrįstai atmestas. Juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi pareiškėja galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti, vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos J. B. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja J. B. Ž. (toliau – ir pareiškėja) skundu... 5. Paaiškino, kad ji yra namų valdos, esančios ( - ), Kaune, savininkė. Namų... 6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b.... 7. Nurodė, kad 2011 m. birželio 22 d. R. B. pateikė Kauno... 8. Atsakovas Kauno RAAD atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 45-46) su... 9. Kultūros departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos... 10. II.... 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu (b. l.... 12. Teismas rėmėsi ABTĮ 5 ir 22 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo... 13. III.... 14. Pareiškėja J. B. Ž. apeliaciniu skundu (b. l. 96-98)... 15. Mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė skubotai,... 16. Tretieji suinteresuoti asmenys Z. B., 17. Kauno RAAD atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 114) prašo... 18. Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą... 19. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės... 24. Byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėja gali būti laikoma suinteresuotu... 25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra... 26. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi teisminės gynybos dėl... 27. Pareiškėjos argumentas, jog žemės sklypas, esantis ( - ), Kaune, bendrosios... 28. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai ir nepasisakė dėl Kauno RAAD... 29. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 31. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti... 32. Nutartis neskundžiama....