Byla e2S-722-856/2019
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-13582-476/2019, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų D. Y. ir M. Y. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. Y. ir M. Y. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-13582-476/2019, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų D. Y. ir M. Y. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Pareiškėjai D. Y. ir M. Y. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

72.

8Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą.

93.

10Teismas iš pateiktų duomenų nustatė, jog pareiškėjų D. Y. ir M. Y. bei jų nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, D. Y. yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos Respublikos, neturi čia jokio registruoto turto.

114.

12Teismas nurodė, kad sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“, kuris dar vadinamas reglamentu „Briuselis II bis“. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutarties 110 str. 2 d. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Reglamento „Briuselis II bis“ preambulės 11 p. nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001; teismai, turintys jurisdikciją pagal reglamentą „Briuselis II bis“, paprastai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 str. 2 d. Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos atveju reiškiami reikalavimai yra susiję su tėvų teisėmis ir pareigomis. Reglamento „Briuselis II bis“ I skyriaus 1 str. 1 p. numatyta, kad šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, tėvų pareigų skyrimu, naudojimosi jomis. Šio Reglamento II skyriaus 3 str. nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams dėl santuokos nutraukimo. Reglamento 3 str. a punkte išvardinti šeši alternatyvūs jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamąja vieta. Tačiau reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (Reglamento 2 skirsnio 8 str.) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai su nepilnamečiu vaiku nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl šiuo atveju byloje keliamiems klausimams turi būti taikoma Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcija.

135.

14Teismas konstatavo, jog pareiškėjų bei jų nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet Jungtinėje Karalystėje, dėl ko byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, kadangi prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduotas nesilaikant teritorinio teismingumo taisyklių.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

166.

17Atskiruoju skundu pareiškėjai D. Y. ir M. Y. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartį ir pripažinti, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo yra teismingas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

186.1.

19Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar byla teisminga Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumą, taip pat nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino faktinius duomenis apie šalių nuolatinę gyvenamąją vietą.

206.2.

21Byloje yra pateikta Gyventojų registro tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad D. Y. paskutinę savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu: ( - ). Ši vieta ir turi būti laikoma paskutine pareiškėjos nuolatine gyvenamąja vieta. Pareiškėjos išvykimo fakto iš Lietuvos Respublikos deklaravimas sietinas su siekiu užsidirbti, o ne pakeisti nuolatinę gyvenamąja vietą ir visam laikui įsikurti Jungtinėje Karalystėje. CK 2.12 straipsnyje nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamąja vieta laikoma valstybė ar jos teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Pareiškėja didžiąją savo gyvenimo dalį gyveno Lietuvos Respublikoje ir ketina į ją grįžti. Taigi, tai, kad viešuosiuose registruose pareiškėja yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos, nėra jokio pareiškėjos vardu įregistruoto turto kitose valstybėse ir nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų pareiškėjos nuolatinį gyvenimą užsienyje, laikytina, kad pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

226.3.

23Pareiškėja pareiškime aiškiai nurodė, kad savo nuolatine gyvenamąja vieta laiko Lietuvos Respubliką. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad nagrinėjant teismingumo klausimą tokio pobūdžio bylose teismas privalo tirti, kokiu tikslu šalis išvyko iš šalies ir ar tai išvykimas nuolat gyventi ir nuolatinai dirbti. Pareiškėja dar kartą patvirtina, kad savo ir vaiko nuolatine gyvenamąja vieta laiko Lietuvos Respubliką ir savo ateitį bei nuolatinį gyvenimą sieja su Lietuvos Respublika. Teismų praktikoje yra aiškiai formuojama pozicija, kad tas faktas, jog asmenys išvyksta dirbti į užsienį ir laikinai ten gyvena, nereiškia, kad tokie asmenys pakeitė savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir jų santuokos nutraukimo bylos neteismingos Lietuvos Respublikos teismams.

246.4.

25Faktą, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui, patvirtina ir 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo“ (toliau Tarybos reglamentas Nr. 44/2001). Reglamento 2 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose. Pagal Reglamento 5 straipsnio 2 dalį, valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl išlaikymo gali būti iškelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia byla yra susijusi su byla dėl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam taikomą įstatymą turi jurisdikciją nagrinėti minėtas bylas, jeigu tokia jurisdikcija nėra pagrįsta vien tik vienos iš šalių pilietybe. Taigi, šio Reglamento nuostatos numato alternatyvųjį teismingumą, t.y. pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vieta arba pagal kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją vietą.

26Teismas

konstatuoja:

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

28teisiniai argumentai ir išvados

29Atskirasis skundas netenkinamas.

307.

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

328.

33Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta.

349.

35CPK 784 straipsnyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taip pat, jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai. Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

3610.

37CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

3811.

39Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: - yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba - yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba – yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta. Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio taikymui svarbu nustatyti ne tik sutuoktinių nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau ir tai, kiek laiko iki pareiškimo padavimo asmenys toje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje gyveno. Nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą vertintina, kurioje šalyje pareiškėjai deklaravę gyvenamąją vietą, kaip toje šalyje jie yra prisitaikę gyventi, ar moka kalbą, ar turi darbą, taip pat privaloma įvertinti, kokia yra pareiškėjų pilietybė, koks yra jų ryšys su Lietuva (šeimos ir socialiniai ryšiai).

4012.

41Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatos klausimams, susijusiems su tėvų pareigomis vaikams – šiuo atveju reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, bendrąją jurisdikciją nustato valstybės narės teismui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje (8 straipsnio 1 dalis). Specialiosios bendrosios jurisdikcijos taikymo sąlygos, priklausančios nuo subjektyvių kriterijų, numatytos reglamento „Briuselis II bis“ 9, 10, 12, 13 straipsniuose. Pažymėtina, jog bendroji jurisdikcija reikalavimui dėl išlaikymo nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a, b punktai). Paprastai jurisdikciją dėl išlaikymo priteisimo turi kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t.y. asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos.

4213.

43Kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016) yra išaiškinęs, jog reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktikoje nurodytus principus: būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37 punktas); sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10 PPU, 51 punktas).

4414.

45Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis klausimas sprendžiant dėl bylos teismingumo yra pareiškėjų nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas.

4615.

47Byloje nustatyta, jog pareiškėja su savo nepilnamečiu vaiku šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, neturi turto. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos darbo santykius, susijusius su Lietuvos Respublika, pareiškėja nėra įregistruota užimtumo tarnyboje. Tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde pareiškėja nenurodė, kada išdeklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nepateikė duomenų apie savo reguliarų lankymąsi Lietuvos Respublikoje. Iš pareiškėjų nepilnamečio vaiko R. Y. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad vaikas gimė (data neskelbtina) Didžioje Britanijoje. Apeliantai nepateikė duomenų apie pareiškėjų nepilnamečio vaiko, kuris yra beveik 11 metų amžiaus, Lietuvos Respublikoje lankytas ugdymo įstaigas ar kitų duomenų, patvirtinančių buvimo Lietuvos Respublikoje reguliarumą. Taigi, apeliantai nei kartu su pareiškimu, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių aplinkybę apie nepilnamečio vaiko esminį ryšį su Lietuvos Respublika, kas sudarytų prielaidas spręsti apie Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos taikymą vadovaujantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio ar Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b, c, d punktų nuostatomis sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo klausimus.

4816.

49Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota (adresu: duomenys neskelbtini), bei kad pati pareiškėja savo nuolatine gyvenamąja vietą laiko Lietuvos Respubliką ir savo ateitį bei nuolatinį gyvenimą sieja su Lietuvos Respublika, nesuponuoja išvados, jog ši gyvenamoji vieta gali būti laikoma pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko nuolatine gyvenamąja vieta, juolab, kad pati pareiškėja neneigia fakto, jog šiuo metu dirba ir gyvena Didžiojoje Britanijoje. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjų nepilnamečio vaiko gimimo metus (2008 m.), darytina išvada, kad pareiškėja su nepilnamečiu vaiku Didžiojoje Britanijoje galimai gyvena jau ne mažiau nei 10 metų.

5017.

51Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko socialiniai ir ekonominiai interesai sietini su gyvenimu Didžiojoje Britanijoje, todėl laikytina, kad jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

5218.

53Dėl kitų apeliantų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

5419.

55Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Pareiškėjai D. Y. ir M. Y. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. 2.... 8. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. spalio 18 d. nutartimi... 9. 3.... 10. Teismas iš pateiktų duomenų nustatė, jog pareiškėjų D. Y. ir M. Y. bei... 11. 4.... 12. Teismas nurodė, kad sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų... 13. 5.... 14. Teismas konstatavo, jog pareiškėjų bei jų nepilnamečio vaiko nuolatinė... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 16. 6.... 17. Atskiruoju skundu pareiškėjai D. Y. ir M. Y. prašo panaikinti Šiaulių... 18. 6.1.... 19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar byla teisminga... 20. 6.2.... 21. Byloje yra pateikta Gyventojų registro tarnybos pažyma, iš kurios matyti,... 22. 6.3.... 23. Pareiškėja pareiškime aiškiai nurodė, kad savo nuolatine gyvenamąja vieta... 24. 6.4.... 25. Faktą, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui, patvirtina ir 2000 m.... 26. Teismas... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 28. teisiniai argumentai ir išvados... 29. Atskirasis skundas netenkinamas.... 30. 7.... 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 32. 8.... 33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.16 straipsnio 1... 34. 9.... 35. CPK 784 straipsnyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos... 36. 10.... 37. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu... 38. 11.... 39. Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose,... 40. 12.... 41. Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatos klausimams, susijusiems su tėvų... 42. 13.... 43. Kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d.... 44. 14.... 45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis klausimas sprendžiant... 46. 15.... 47. Byloje nustatyta, jog pareiškėja su savo nepilnamečiu vaiku šiuo metu... 48. 16.... 49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog pareiškėjos... 50. 17.... 51. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog... 52. 18.... 53. Dėl kitų apeliantų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos... 54. 19.... 55. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 56. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 57. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartį...