Byla 2-3689-772/2012
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių m. apylinkės teismo teisėjas J. Stubrys,

2sekretoriaujant Erikai Andrulienei, dalyvaujant ieškovo VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra atstovui adv. M. Šatui ir atsakovui L. J. bei jo atstovei adv. D. Bajorinienei,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūros ieškinį atsakovui L. J. dėl skolos priteisimo.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5Ieškovas VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo L. J. 7 265,00 Lt skolą, 2 754,98 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, 301,00 Lt žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2011 m. liepos 12 d. ieškovas (toliau vadinamas Paslaugų teikėju) ir atsakovas (toliau vadinamas Klientu) sudarė Paslaugų sutartį Nr. S 110712-2 (toliau vadinama Sutartimi).

6Pagal Sutartį Klientas pavedė Paslaugų teikėjui parengti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ (toliau - Paraiška). Klientas už Paraiškos paruošimą įsipareigojo sumokėti Paslaugų teikėjui 6 500 Lt, pridedant PVM, viso suma su PVM 7 865,00 Lt.

7Paraiškos rengimo metu Klientas bendradarbiavo su Paslaugų teikėju, teikdamas Paraiškos rengimui reikalingą informaciją ir buvo supažindintas su visais Paraiškos rengimo etapais. Paslaugos teikėjas Paraišką parengė ir perdavė Klientui 2011 m. rugpjūčio 2 d. Paraiškos parengimo ir perdavimo Klientui faktas buvo užfiksuotas Paslaugų teikėjo ir Kliento pasirašytu 2011-08-02 Perdavimo - priėmimo aktu (prie 2011-07-12 Paslaugų sutarties Nr. 110712-2). Paraiškos perdavimo metu Paslaugų teikėjas supažindino Klientą su parengta Paraiška ir pasirašydamas perdavimo priėmimo aktą Klientas patvirtino, kad neturi pretenzijų Paslaugų teikėjui dėl suteiktų paslaugų kokybės. Už suteiktą paslaugą Paslaugų teikėjas išrašė ir Klientui pateikė 2011-08-02 PVM sąskaitą faktūrą SRP 002719, kurios suma su PVM 7 865,00 Lt. Klientas priimdamas ir pasirašydamas šią PVM sąskaitą faktūrą patvirtino, kad sutinka sujoję nurodyta suma už suteiktas paslaugas.

82011 m. lapkričio 5 d. Paslaugų teikėjas papildomai konsultavo Klientą projekto rengimo klausimais ir už šią paslaugą išrašė ir Klientui pateikė 2011-11-05 PVM sąskaitą faktūrą SRP 002789, kurios suma su PVM 200,00 Lt. Klientas priimdamas ir pasirašydamas šią PVM sąskaitą faktūrą patvirtino, kad sutinka su joje nurodyta suma už suteiktas paslaugas.

9Kadangi Sutartyje atsiskaitymo už suteiktas paslaugas terminas nebuvo nustatytas, todėl, Paslaugų teikėjas 2011 m. gruodžio 16 d. pateikė Klientui Reikalavimą dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas 2011-12-16 Nr. 111216-1. Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.53 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Klientas šį reikalavimą privalėjo įvykdyti per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos.

102012 m. vasario 01 d Paslaugų teikėjas Klientui pateikė antrąjį Reikalavimą dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas 2012-02-01 Nr. 120201-3.

112012 m. vasario 6 d. Klientas sumokėjo Paslaugų teikėjui dalį sumos pagal 2011-08-02 PVM sąskaitą faktūrą SRP 002719 - 800 Lt.

122012 m. kovo 07 d. Paslaugų teikėjas Klientui pateikė trečiąjį reikalavimą dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas 2012-03-07 Nr. 120307-3.

132012 m. kovo 12 d. iš Kliento buvo gautas Siūlymas deryboms, kuriame Klientas pareiškė pretenzijas dėl suteiktų paslaugų kokybės ir priskaičiuotų delspinigių. Į 2012-03-12 Siūlymą deryboms Paslaugų teikėjas pateikė atsakymą 2012-03-15 Nr. 120315-1, kuriame pateikė paaiškinimus dėl suteiktų paslaugų kokybės ir suteikė galimybę nemokėti priskaičiuotų delspinigių, jei už suteiktas paslaugas bus atsiskaityta iki 2012 m. kovo 23 d.

14Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą neatsiskaitė su ieškovu, teikia šį ieškinio pareiškimą dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles.

15Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas suteikė atsakovui sutartas paslaugas, o atsakovas iki galo neatsiskaitė už gautas paslaugas, iš atsakovo turėtų būti priteista nesumokėta suma už suteiktas paslaugas.

16Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais.

17Ieškovas savo pareigas pagal Sutartį įvykdė tinkamai, t. y. parengė Paraišką pagal atsakovo suteiktą informaciją ir pateiktus dokumentus. Į atsakovo pretenziją dėl paslaugos kokybės, pareikštą 2012-03-12 Siūlyme deryboms, Ieškovas pateikė atsakymą raštu 2012-03-15 Nr. 120315-1. Naujų pretenzijų dėl paslaugos kokybės atsakovas nepateikė.

18Dėl konsultavimo projekto rengimo klausimais paslaugų, suteiktų 2011-11-05, kokybės atsakovas ieškovui pretenzijų nepateikė.

19Apibendrinant šioje dalyje išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas tinkamai suteikė Sutartyje nurodytas paslaugas (parengė Paraišką) ir tinkamai suteikė konsultavimo projekto rengimo klausimais paslaugas, o atsakovas savo prievolės atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas neįvykdė. Dėl šios priežasties, remiantis tinkamu prievolių vykdymo principu, iš atsakovu turėtų būti priteista ieškovui 7 265,00 Lt skolos.

20Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą delspinigius). Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

21Pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 dalies 1 punktą jei sutartyje mokėjimo data arba terminas nenustatyti, palūkanos už pavėluotus mokėjimus skaičiuojamos be atskiro pareikalavimo jas mokėti praėjus 30 dienų po datos, kai skolininkas gauna sąskaitą arba kitą lygiavertį reikalavimą apmokėti.

22Remiantis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, delspinigiai už Paraiškos parengimo paslaugą, suteiktą pagal Sutartį 2011-08-02, pradedami skaičiuoti nuo 2011-09-01. Šalys dėl konkretaus dydžio delspinigių susitarė Sutartyje, kurioje sulygo, kad Klientas moka Paslaugų teikėjui delspinigius - po 0,2 % už kiekvieną uždelsta dieną nuo nesumokėtos sumos.

23Delspinigiai už konsultavimo projekto rengimo klausimais paslaugą, suteiktą 2011-11-05, pradedami skaičiuoti nuo 2011-12-05. Delspinigių dydis nustatomas pagal LR Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 punktą - 6 % dydžio metinės palūkanos ( po 0,016 % už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos).

24Delspinigiai buvo apskaičiuoti iki 2012 m. kovo 26 d., t.y. iki Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo Teismui.

25Apibendrinant šioje dalyje išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovas turi sumokėti ieškovui netesybas (delspinigius) – 2 754,98 Lt (delspinigių apskaičiavimo pažyma - priedas Nr.7).

26Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų dydis yra nustatytas Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

27Vadovaujantis minėtu Civilinio kodekso 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsniu, ieškovo reikalavimu iš atsakovo turėtų būti priteistos ieškovui 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 str. 6 p. informuojame, jog byla bus vedama ne per advokatą.

29Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 str. 7 p. neprieštarausime taikos sutarties sudarymui, jei atsakovas pageidaus ją sudaryti.

30Ieškovas teismo prašė:

311. Priteisti ieškovui Všį „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ iš atsakovo ūkininko L. J. 7 265,00 Lt (septyni tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt penki litai) dydžio skolą.

322. Priteisti ieškovui Všį „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ iš atsakovo ūkininko L. J. 2 754,98 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt keturi litai 98 ct) dydžio delspinigius.

333. Priteisti ieškovui VŠĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ iš atsakovo ūkininko L. J. 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

344. Priteisti ieškovui Všį „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ iš atsakovo ūkininko L. J. 301,00 Lt (trys šimtai vienas litas) dydžio žyminio mokesčio išlaidas.

35Ieškovas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

36Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimo motyvus dėl ieškovo ieškinio reikalavimo.

37Atsakovas pareiškė, kad su ieškinio reikalavimais ir nurodytomis aplinkybėmis nesutinka.

38Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2011 m. liepos 12 d. su juo, t.y. kaip atsakovu paslaugų teikėjas sudarė Paslaugų sutartį Nr. S 110712-2.

39Pagal šią sutartį jis kaip paslaugos teikėjas įsipareigojo parengti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Atsakovas pripažįsta, kad kaip klientas už paraiškos paruošimą įsipareigojo sumokėti paslaugų teikėjui 6 500 Lt sumą, o iš viso suma su PVM, įsipareigojo sumokėti 7 865,00 Lt sumą.

40Neginčija, kad VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ parengė paraišką ir perdavė ją atsakovui 2011 m. rugpjūčio 2 d. Apie tai atsakovas pasirašė perdavimo - priėmimo akte. Tuo metu atsakovas neturėjo pretenzijų VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ dėl suteiktų paslaugų kokybės, kadangi apie paraiškos trūkumus dar nežinojo. Tik 2011-09-13, gavus pirmąjį paklausimą dėl projekto buvo identifikuoti esminiai trūkumai dėl paslaugų teikėjo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, kaltės. Tai netinkamai užpildyta paraiškos II dalis, IV dalies 2 lentelė ir VIII dalies lentelė. Tai pasirinktas netinkamas prognozinis laikotarpis, o prognoziniai finansiniai dokumentai užpildyti netinkamai ir tarpusavyje nesusieti. Kadangi paraiškos rengimo metu atsakovas bendradarbiavo su VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ ir teikė paraiškos rengimui visą reikalingą informaciją, todėl atsakovą nemaloniai nustebino nepalankūs jam rezultatai. Susisiekus su VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ projekto rengėjas ėmėsi taisyti klaidas, tačiau 2011-10-07 gavus antrąjį paklausimą, o 2011-11-14 gavus trečiąjį paklausimą dėl projekto paaiškėjo, kad VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ kaip paslaugų teikėjas ištaisė ne visas savo padarytas klaidas ir projekto prognozės vis dar neatitiko reikalavimų.

41Nors paslaugų teikėjas naudojosi jo pateiktomis 2009-2010 metų finansinėmis ataskaitomis, tačiau neinformavo atsakovo, kad šiose ataskaitose yra klaidų. Kadangi atsakovas nėra finansų specialistas, todėl jis negalėjo žinoti, ar gerai yra parengta finansinė atskaitomybė. Tuo tarpu paslaugų teikėjas, VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, dirbdamas verslo planų rengimo srityje, o tuo pačiu ir finansinių ataskaitų rengime, kaip kompetentingas toje srityje profesionalas, mano, kad privalėjo informuoti jį apie tai, kad jo pateiktose ataskaitose yra netikslumų. Kadangi VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ to nepadarė, todėl atsakovas yra įsitikinęs, kad tokiu būdu sąmoningai buvo parengtos neatitinkančios reikalavimų projekto prognozės. Maža to, VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, vėliau šių prognozių tinkamai nepatikslino pagal gautus užklausimus. Atsakovas mano, kad VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, kaip profesionalus šios konkrečios paslaugų srities teikėjas turėjo matyti, jog projektas neatitinka tinkamumo paramai kriterijų ir informuoti atsakovą, kad toliau šiuo klausimu nebėra tikslinga dirbti. Arba pareikalauti iš atsakovo, kad jis pateiktų reikiamus dokumentus. Todėl tai, kad žinodama šias aplinkybes VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ toliau teikė aplaidžiai parengtą projektą, atsakovas mano, jog ji veikė ne jo interesų labui, tačiau priešingai jiems. Dėl to, ką išdėstė, atsakovas yra įsitikinęs, kad dėl aplaidaus paslaugų teikėjo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ darbo, jo užsakymu rengtam projektui nebuvo skirta parama. Iš to seka, kad atsakovas patyrė nuostolius, nes negavo paramos, sugaišo laiko. Maža to, dar sulaukė reikalavimo iš VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ apmokėti už nekokybišką paslaugą, kuri jam nedavė pageidaujamo rezultato. Atsakovo įsitikinimu šios aplinkybės reiškia tai, kad VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, kaip paslaugų teikėjas suteikė netinkamai paslaugas, todėl neturi pagrindo teigti, kad uždirbo sutartyje numatytą 7 865,00 Lt su PVM, pinigų sumą, pagal 2011-08-02 PVM sąskaitą faktūrą SRP 002719.

42Vis dėl to, turėdamas omenyje, kad VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ vis tik dirbo rengdama projektą, nors jis ir nepavyko, atsakovas 2012 m. vasario 6 d. sumokėjo dalį sumos, 800 Lt pagal 2011-08-02 PVM sąskaitą faktūrą SRP 002719. Kadangi atsakovas buvo nepatenkintas paslaugos rezultatu, nes negavo paramos, o ieškovas reikalavo atsiskaityti už jo manymu nekokybišką ir jam netgi žalingą paslaugą, todėl dar po mėnesio atsakovas pasiūlė ieškovui atsikaitymo klausimus išspręsti derybų būdu. Deja, ieškovas į ženklesnį kompromisą nesileido.

43Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.64 str. 3 d. yra numatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas pažeidusiu. Skolininkas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl to, kad kreditorius pažeidė prievolę, atlyginimą (LR CK 6.64 str. 4 d.). Šiame ginče atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovas, kaip kreditorius pažeidė prievolę, kadangi nesuteikė sutartyje numatytos paslaugos kokybiškai, todėl atsakovas negavo paramos ir negalėjo įgyvendinti projekto. Tai, kad negalėjo realizuoti šio savo plano, atsakovas patyrė nuostolius. Dėl to mano, kad negali būti laikomas skolininku, pažeidusiu prievolę sumokėti sutartyje numatytą sumą, kadangi kaip užsakovas negavo kokybiškos paslaugos.

44Ieškovas savo reikalavimą grindžia LR Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Taip pat LR Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalies nuostata, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais.

45Atsakovas mano, kad tos pačios nuostatos galioja ir ieškovui, nes visų pirma ieškovas privalėjo tinkamai įvykdyti savo pareigas pagal Sutartį Nr. S 110712-2.

46Kadangi ieškovas netinkamai suteikė Sutartyje nurodytas paslaugas, nes parengė paraišką, kuri neatitiko reikalavimų ir to pasėkoje paraiška nebuvo patenkinta, todėl atsakovas neturi pareigos sumokėti 7 265,00 Lt sumą už nekokybišką darbą. Juo labiau neturi pareigos mokėti 2 754,98 Lt netesybų (delspinigių) sumos ir procesinių palūkanų.

47Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 str. 6 p. informuoju, jog byla nebus vedama per advokatą.

48Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 str. 7 p. atsakovas neprieštarauja taikos sutarties sudarymui, jei ieškovas pageidaus ją sudaryti.

49Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą atsakovas teismo prašė:

501. Ieškovo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ ieškinį atsakovui ūkininkui L. J. dėl 7 265,00 Lt (septynių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt penkių litų) dydžio skolos priteisimo, atmesti.

512. Ieškovo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovo ūkininko L. J. 2 754,98 Lt (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt keturis litus 98 ct) dydžio delspinigių, atmesti.

523. Ieškovo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovo ūkininko L. J. 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmesti.

534. Ieškovo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovo ūkininko L. J. 301,00 Lt dydžio žyminio mokesčio išlaidas, atmesti.

54Atsakovas savo reikalavimus ieškovui grindė rašytiniais ir šiais įrodymais.

55Liudytojas V. G. parodė teismui, jog teikia paslaugas pagal individualios veiklos pažymą, nes konsultuoja asmenis kurie nori gauti paramą. Teigė, kad atsakovas kreipėsi į jį tada, kai buvo atmestas jo ankstesnis projektas paramai gauti. Tada jis susipažino su atsakovo jam pateikta informacija. Mano, jog ankstesni konsultantai ne visai tinkamai atliko konsultavimo pareigas, tai yra, kai ko neįvertino, nors jie turi analizuoti ir matyti visus dalykus. Teigė, jog pats kaip konsultantas darau tuos pačius darbus kaip ir ieškovas. Mano, kad konsultantas kai ruošia ataskaitą, ją turi išanalizuojami iki smulkmenų, tuo labiau kai matosi kai kurie neatitikimai. Su paraiška yra teikiamas ir verslo planas. Jeigu užsakovas jam atneša ir toliau duomenis, kurie yra negeri, tai tada jis sako žmogui, kad nieko nebus. Su tokiu žmogumi toliau nebedirba. Paraiškos paruošimo pagrindinis tikslas yra paramos gavimas. Jei klientas paramos negauna, tai jis paima tik avansą ir viskas, nes gali ir jis būti kaltas, o gal ir užsakovas. Jei netikslumai pastebimi iš pradžių, tuomet reikia kviestis užsakovą. Jei taisai eilutes, tai keičiasi skaičiai. Jei ką keiti, tai turi pagrįsti kodėl pakeitei. Jei buvo vieni skaičiai, paskui buvo jie koreguoti, tai turi pagrįsti kodėl. Agentūra turi paklausti užsakovo kodėl jis keičia. Jis analizuoja visus galimus variantus. Jei gauni blogą medžiagą, tai pirma atlieki jos analizę. Jei darbą nori padaryti gerai, turi dokumentus vertinti. Konsultantas turi viską įvertinti ką vertins ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. Reikia į viską žiūrėti iš agentūros pusės. Teigė, kad toje srityje dirba 5 m., o jo konsultuoti asmenys 100 procentų gaudavo paramą. Pripažino, kad už duomenis yra atsakingas klientas, o jis jų be kliento neturi teisės koreguoti. Atsakovo atžvilgiu duomenys keisti buvo, juos keitė jo buhalterė. Nurodė, kad skaitė atsakovo sutartį su ieškovu ir pastebėjo, kad ieškovas neatsako už duomenis. Mano, kad tokią situaciją reikia vertinti kaip negalėjimą įvykdyti kito sutarties punkto dėl veikimo kliento interesais. Jis mano, kad klientas galėjo visko nežinoti, todėl jam atrodo, kad minėta sąlyga liko neįvykdyta, nors pretenzijų klientas negali turėti.

56Jis mano, kad tokiu atveju pagrindinis dalykas, jog klientas gautų paramą ir jis nebuvo įgyvendintas. Nurodė, kad parengė atsakovui kitos rūšies projektą, kuris buvo supaprastintas. Šio projekto mažesnė suma ir NMA greičiau vertina. Parama atsakovui buvo skirta. Parodė, jog prieš tai dirbo UAB „Projekto gama“. Teigė, jog jei blogas balansas kliento buhalterijoje, konsultantas neatsako. Konsultantas tik perkelia pateiktus rodiklius ir mato kas gaunasi. Jei duomenys blogi tai gerai apskaičiuoti negalima, tuo labiau, kad yra minusas. Jei apskaičiuoji blogą rodiklį, ar minusą, tai be abejo, kad paramos negausi.

57Teismas vertindamas šalių pateiktus įrodymus ir atsižvelgdamas į atsakovo atstovės prašymą pateikė ir paklausimą Nacionalinei mokėjimų agentūrai, vertinusiai ieškovo pateiktą paraišką.

58Institucija pateikė teismui atsakymą į bylą nurodydama šiuos motyvus.

59Atsakydami į Jūsų raštą, teikiame informaciją dėl pareiškėjo L. J. (toliau -Pareiškėjas) 2011 m. rugpjūčio 2 d. pateiktos paraiškos Nr. 3VĮ-KS-11-1-006982-PR001 (toliau -Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.

601. Informuojame, jog pagal Pareiškėjo pateiktą Paraišką parama nebuvo paskirta, nes Paraiška neatitiko Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-368 (Žin., 2011, Nr. 50-2457) (toliau Taisyklės), 21.17 punkte nustatyto tinkamumo kriterijaus paramai gauti.

61Vadovaudamasis Taisyklių 21.17 punktu, pareiškėjas verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 (Žin., 2009, Nr. 59-2335; 2010, Nr. 48-2364) (toliau - Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės). Vadovaujantis Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.1 punktu, ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, jei ataskaitiniais ir (arba) praėjusiais ataskaitiniais metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta, o minėtų taisyklių 13.2.1 punkte įvardyta, kad ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, jei po gauto atsakymo į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) paklausimą planuojamojo laikotarpio metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta.

62Agentūra Pareiškėjui išsiuntė tris paklausimus: 2011 m. rugsėjo 13 d. Nr. PPD-(SD)-309; 2011 m. spalio 7 d. S-PP-0049551; 2011 m. lapkričio 14 d. Nr. S-PP-0050931, dėl neatitikimų, nustatytų finansinės atskaitomybės ataskaitose. Atsakydamas į trečiąjį paklausimą, pareiškėjas pateikė balansą, pelno (nuostolių) ataskaitas ir pinigų srautų ataskaitas už 2009 ir 2010 metus, kuriose pateikiama informacija žymiai skyrėsi nuo kartu su paraiška pateiktose finansinės atskaitomybės ataskaitose esančios informacijos. Taip pat ataskaitiniais (2010) ir praėjusiais ataskaitiniais (2009) metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikta informacija buvo tarpusavyje nesusieta, t. y. 2010 m. nuosavo kapitalo suma metų pabaigoje nesutampa su suma, kuri gaunama įvertinus nuosavo kapitalo sumą metų pradžioje, tais metais gautą nuostolį, ūkininko įnašus ir pinigų išmokėjimus ūkininkui. Nesusieta informacija ir 2010 metų pinigų srautų ataskaitos straipsnyje „Investicinės veiklos pinigų srautai“ bei balanso straipsnyje „Ilgalaikis turtas“. Dotacijos ir subsidijos 2010 metais balanse apskaitomos su minuso ženklu. Pinigų srautų, balanso, pelno nuostolio prognozių lentelėse pateikiami duomenys nesutampa su ataskaitinių bei praėjusių (2009, 2010) metų duomenimis, 2014-2015 metų balanso prognozėse apskaitomas nematerialus turtas su minuso ženklu. Pareiškėjas verslo plane koregavo pirminių finansinių prognozinių ataskaitų sudarymo prielaidas, kurių Agentūros paklausimuose nebuvo prašoma koreguoti, ir nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl prielaidos keičiamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei vadovaujantis Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.1 ir 13.2.1 punktais, Paraiška pripažinta neatitinkančia Taisyklių 21.17 punkte įvardinto tinkamumo kriterijaus.

632. Pažymime, kad pagal Pareiškėjo pateiktą Paraišką parama nebuvo paskirta, nes Paraiška neatitiko Taisyklių 21.17 punkte įvardinto tinkamumo kriterijaus. Kaip buvo minėta šio rašto 1 punkte, Pareiškėjo pateiktos finansinės atskaitomybės už praėjusius (2009) ir ataskaitinius (2010) metus ataskaitos buvo sudarytos nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymą, o jose pateikta informacija buvo tarpusavyje nesusieta. Su Paraiška pateiktas verslo planas, kurio forma yra nustatyta Taisyklių 3 priede, turėjo trūkumų: neteisingos, tarpusavyje nesusietos sudarytos finansinės ataskaitos (balanso, pelno (nuostolių) bei pinigų srautų prognozes).

643. Informuojame, kad dėl Paraiškos tinkamumo vertinimo metu nustatytų trūkumų Pareiškėjui buvo išsiųsti net trys paklausimai dėl reikiamų duomenų pateikimo/duomenų tikslinimo, bet Pareiškėjas, atsakydamas į Agentūros paklausimus, visų trūkumų nepašalino. Agentūra nė karto nesikreipė tiesiai į VšĮ Šiaulių plėtros agentūrą dėl Pareiškėjo Paraiškos taisymo. VšĮ Šiaulių plėtros agentūra taip pat nė karto nesikreipė į Agentūrą dėl duomenų, reikalingų Pareiškėjo Paraiškai parengti.

65Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

66Dėl šalių sudarytos Paslaugų sutarties teisinio kvalifikavimo.

67CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateikiamas legalus paslaugų sutarties apibrėžimas. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi paslaugų sutarties dalykas yra paslaugos (veiksmai, veikimas). Būtent paslaugų sutarties dalykas tiksliausiai leidžia atriboti ją nuo kitų, giminingų jai sutarčių, todėl teismas mano būtinu jį aptarti detaliau, nes šalys tai aiškina skirtingai.

68Veiksmų rezultatas gali skirtis, nelygu koks rezultatas gali būti pasiektas tam tikra veikla ir apskritai ar tam tikras veiksmas gali sukelti materialių, apčiuopiamų pokyčių realiame pasaulyje. Kiekvienas veiksmas palieka tam tikrą atspindį, tačiau jo padariniai nebūtinai turi būti aiškiai matomi. Veiksmais gali būti pasiekiamas materialus ar (ir) nematerialus rezultatas, todėl pagal sutarties dalyką yra skiriamos materialios ir nematerialios paslaugos. Materialios paslaugos turi tam tikrą objektyvią išraišką ir ji būdinga daiktams arba pačiam paslaugos vartotojui (klientui). Todėl materialios paslaugos suteikiamos sukuriant tam tikrą naują daiktą, pakeičiant jau esamą, perkeliant jį, suteikiant jam naują formą ir panašiai arba pakeičiant paslaugos gavėjo išvaizdą ar kitaip veikiant jo asmenį. Tačiau kad ir kaip būtų išreikštos materialios paslaugos, jų rezultatas, rezultato kokybė gali būti garantuoti teikėjo. Prievoliniai santykiai dėl materialaus pobūdžio paslaugų suteikimo dažniausiai yra išreiškiami ir reguliuojami rangos sutartimis (CK XXXIII skyrius). Tuo tarpu CK 6. 716 straipsnio dalyje kalbama apie nematerialias (nematerialių poreikių tenkinimo) paslaugas, kurios paprastai gali ir neturėti objektyvios išraiškos, pavyzdžiui, konsultanto ir panašias. Paslaugų sutartimi gali būti įsipareigojama suteikti tik tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu. Paslaugų sutarties dalykas yra tik tokie veiksmai, kuriais nesiekiama sukurti konkretaus materialaus objekto ar pasiekti kito materialaus rezultato. Nematerialių paslaugų suteikimo sutarčių vykdymas nesuponuoja vienokio ar kitokio kiekiu ar išorine forma apibrėžto rezultato pasiekimo. Būtent dėl tokio rezultato šalys susitarė 2011-07-12 sudarydamos dvišalę Paslaugų sutartį Nr. S 110712-2 (32-34 b.l.).

69Atskirai žymėtina, kad teisės doktrina išskiria du atlygintinų paslaugų teisinių santykių ypatumus: 1) paslaugos teikėjas neturi pareigos pasiekti tam tikrą daiktinį ar kitokį objektyvią išraišką turintį rezultatą, 2) paslaugos teikėjas negarantuoja tam tikro rezultato, o tik įsipareigoja suteikti tinkamos kokybės paslaugas. Tačiau antrą ypatumą sudaranti taisyklė gali turėti išimčių. Minėta taisyklė yra skirta veikiau paslaugos teikėjo interesų apsaugai, nes iš pačios paslaugų, kurios yra atlygintinų paslaugų sutarties dalykas, prigimties išplaukia, kad rezultatas negali būti garantuotas, tačiau paslaugų teikėjui, kuris mano galįs pasiekti tam tikrą rezultatą, suteikiama galimybė aptarti šitai sutartyje (CK 6.718 str. 5 d.).

70Iš minėtos Paslaugų sutarties Nr. S 110712-2 (32-34 b. l.), seka, kad ieškovas įsipareigojo atsakovui parengti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ (sutarties 1 str. 1.1. d.). Be to šalys nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neginčijo, kad jos sudarė nematerialaus pobūdžio paslaugų sutartį, kuria buvo siekiama tam tikro rezultato (CK 6. 716str.) (15-17, 56-57 b.l.).

71Pagal paslaugų sutartį klientu (užsakovu) gali tapti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Pastebėtina, kad asmuo tampa klientu (užsakovu ir pan.) tik sudarius sutartį. Kai paslaugų sutarties šalis - klientas, yra fizinis asmuo vartotojas, CK 6.716 straipsnio 4 dalis numato specialų teisinį reguliavimą. Atlygintų paslaugų sutarčiai tokiais atvejais mutatis mutandis bus taikomos vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus nustatančios normos (CK 6.188 str.) ir vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių ypatumus nustatančios normos (CK 6.350-6.370 str.), t. y. atlygintinų paslaugų sutartis, kurios šalis - klientas, yra fizinis asmuo, bus prilyginama vartojimo sutarčiai. Šiuo atveju taikoma didesnė kliento teisių ir interesų civilinė teisinė apsauga. CK 6.350-6.370 straipsniai nustato vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties ypatumus, atitinkamai šios normos gali būti taikomos, kiek tai įmanoma, ir fizinio asmens vartojimo tikslais įsigyjamoms paslaugoms. Tačiau remiantis byloje esančiais duomenimis pripažintina, kad šalių sudaryta sutartis nėra skirta atsakovo ir jo šeimos vartojimo poreikiams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad vartojimo sutarčių ypatumus nustatančios normos atlygintinų paslaugų santykiams gali būti taikomos tik tiek, kiek tinka šiems santykiams. Kita vertus, minėto teisinio reguliavimo taikymo ribas siaurina ir reikalavimai subjektui (klientui) - jis turi būti vartotojas, t. y. CK 6.716 straipsnio 4 dalis bus taikoma tik kai klientas paslaugas įgyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti (CK 1.39 str. 1 d.). Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas rengė projektą ,,Akmens apdirbimo verslo vystymas L. J. ūkyje“ (96 b.l.). Savo ruožtu minėtos nuostatos taip pat patvirtina, kad atlygintinų paslaugų sutartis nėra visais atvejais vartojimo sutartis, t. y. paslaugos netaikant ribojimų gali būti įsigyjamos ir kitiems tikslams. Todėl darytina išvada, kad atsakovas nesiekė su vartojimo poreikiais susijusių tikslų.

72Atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo susitarimo momento, kai susitarimas išreiškiamas įstatymo numatyta forma, o kad atsirastų sutartyje numatytos teisės ir pareigos, nebūtina perduoti kokius nors daiktus. Pagal prigimtį paslaugų sutartys gali būti vienkartinės ir ilgalaikės. Tiesa, tai, paslaugų sutartis vienkartinė ar ilgalaikė, nekeičia jos teisinės esmės ir teisinio reguliavimo. Pastebėtina, kad šalys susitarė, jog sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos iki visiško jos sąlygų įvykdymo, nenurodant konkretaus termino (sutarties 9 str. 9.1.d.). Dėl to pripažintina, kad sutarties galiojimo laikotarpiu abiejų šalių veiksmai turėjo būti aktyvūs, motyvuoti ir pagrįsti bendradarbiavimu (kooperavimusi) numatytam tikslui pasiekti.

73Atlygintinų paslaugų sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam atsirasti būtina suderinta dviejų šalių - paslaugų teikėjo ir kliento (užsakovo), valia, ir dvišalė sutartis, nes tiek paslaugos teikėjas, tiek klientas turi tarpusavio teisių ir pareigų. Įstatymas numato, kad paslaugos teikėjas privalo suteikti tinkamą paslaugą, o klientas privalo už ją sumokėti (CK 6.716, 6.718 str.), klientas turi teisę gauti visą su paslaugos teikimu susijusią informaciją (CK 6.719 str.), paslaugos teikėjas turi teisę gauti informaciją, reikšmingą paslaugai teikti (CK 6.720 str.). Šalys 2011-07-12 ne tik sudarė dvišalę Paslaugų sutartį, bet ir pradėjo jos vykdymą, tai yra atsakovas teikė ieškovui duomenis paraiškos rengimui (sutarties 2 str. 2.2d. 2.2.1. ir 2.2.2. papunktis), o ieškovas pradėjo paraiškos rengimo darbus (sutarties 2 str. 2.1.d. 2.1.6. punktas). Sutarties vykdymo laikotarpiu šalys keitėsi informacija, dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo reikalingi įsipareigojimams įvykdyti ir jų bendradarbiavimas nutrūko tik 2011-12-16, kuomet buvo pateiktas atsakovui reikalavimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas (38 b.l.). Minėtu laikotarpiu šalys jokių pretenzijų viena kitai dėl netinkamo sutarties vykdymo nepareiškė. Atsakovas atsižvelgiant į 2012-02-10 atrankos komisijos posėdyje priimtą jam nelankų sprendimą, tik 2012-03-12 pateikė ieškovui siūlymą deryboms dėl prievolių kylančių iš sudarytos sutarties (45 b.l.). Ieškovas 2012-03-15 pateikė atsakovui atsakymą dėl pateikto siūlymo, sutikdamas su nuolaidomis atsižvelgiant į ankstesnius reikalavimus (46-47 b.l.). Remiantis paminėtu pripažintina, jog abi sutarties šalys pripažino sutartinių įsipareigojimų iš dalies netinkamą vykdymą.

74Paslaugų sutartis yra atlygintina, t. y. klientas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas. Kaip jau nurodyta, mokėjimas už suteiktas paslaugas (atliktus veiksmus) nėra siejamas su rezultatu. Paslaugos teikėjui mokama už tam tikros kokybės ir turinio veiksmus, o ne už veiksmų rezultatus. Dėl to atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas iš vis neturi teisės į atlyginimą, kadangi atsakovui nebuvo suteikta sutartyje nurodytą paramą (sutarties 1 str. 1.1. p.). Toks atsakovo argumentas pirmiausia, neatitinka ieškovo prisiimto įsipareigojimo pagal jų sudarytą sutarties nuostatą, kadangi paraiškos rengimas vyko pagal kliento pateiktą informaciją ir dokumentus. Antra, ieškovas iš dalies įvykdė prisiimta sutartyje įsipareigojimą atsakovui, o pastarasis tik po 2012-02-10 komisijos posėdžio, pareiškė ieškovui rašytinę pretenziją (45 b.l.).

75Dėl sutarties šalių pareigų pagal sudarytą paslaugų sutartį.

76Ieškovas ir atsakovas skirtingai aiškina savo teises ir pareigas, kylančias iš jų sudarytos sutarties. Teisinė paslaugų teikėjo ir kliento santykių analizė galima tik nagrinėjant jų pareigas ir jas atitinkančias teises. Šią analizę tikslinga pradėti nuo paslaugų teikėjo pareigų, nes pirmiausia pareigų jis turi daugiau nei klientas, o ir paslaugų sutarties esmę tokiu būdu paprasčiau atskleisti. Kadangi atlygintinų paslaugų sutarties dalykas yra nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (atlikimas tam tikrų veiksmų arba vykdymas tam tikros veiklos), pagal sutartį paslaugų teikėjo atliekami veiksmai dažniausiai siejami su tam tikros srities žiniomis ar patirtimi, gebėjimais ir profesionalumu. Paslaugos teikėjo ir kliento teisiniai santykiai yra grindžiami pasitikėjimu. Šį paslaugų sutarties bruožą lemia jau minėta aplinkybė - paslaugos teikėjas paprastai turi daugiau tam tikros srities patirties, žinių, gebėjimų nei klientas ir negali būti šio visiškai kontroliuojamas. Pagal bylos duomenis pats atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl atlygintinos paslaugos suteikimo, dalyvavo derybose su jo darbuotojais, todėl pripažintina, kad jam buvo reikalingos ne tik paslaugos, bet ir trūko profesionalumo, sprendžiant jo sumanymo įgyvendinimą. Neturėdamas žinių, klientas negali ir profesionaliai vertinti atliekamo darbo bei duoti nurodymų visais klausimais. Dėl šios priežasties paslaugų sutarties vykdymas dažnai susijęs su klausimu, kokia apimtimi paslaugų teikėjas turi vykdyti kliento nurodymus. Tai, kad paslaugų sutartis grindžiama pasitikėjimu, lemia labai daug teisinių paslaugos teikėjo pareigų (pvz., veikti tik kliento interesais, saugoti kliento perduotą konfidencialią informaciją ir pan.). Atsakovas nurodė ir pateikė teismui įrodymus, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) tris kartus kreipėsi į jį, kadangi jo pateiktoje paraiškoje buvo rasta daug trūkumų. Pirmiausia, NMA 2011-09-13 paklausime atsakovui nurodė, kad paraiškoje ir verslo plane pastebėti netikslumai, kuriuos siūlė pašalinti per nustatytą terminą (64-67 b.l.). Po to NMA 2011-10-07 pakartotinai kreipėsi į atsakovą su paklausimu, jog po ankstesnio paklausimo vėl liko netikslumai faktinėje ir prognozinėje finansinėje atskaitomybėje bei paraiškoje, siūlant juos pašalinti per nurodytą terminą (58-60 b.l.). NMA 2011-11-14 trečią kartą kreipėsi į atsakovą siūlydama dar kartą pašalinti likusius netikslumus per nustatytą terminą (61-63 b.l.). Remiantis paminėtu seka išvada, kad tiek ieškovo parengta paraiška, tiek jo teikiamos konsultacijos verslo plano rengime, tiek atsakovo pateikti ieškovui duomenys buvo netikslūs, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, dėl ko atsakovui nebuvo suteikta parama (94-94, 146, 153-184 b.l.). Visuma faktų leidžia teismui konstatuoti, kad ir ieškovas ginčo atveju vykdydamas sutartinius įsipareigojimus bei įstatymo nuostatas veikė netinkamai ir neatstovavo kliento interesų. Nepagrįstas ir ieškovo motyvas, kad dėl atsakovo pateiktų duomenų jis nėra atsakingas, nes priešingai, kaip jau minėta, byloje pakanka duomenų apie ieškovo netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą (91 b.l.). Viena iš esminių paslaugų teikėjo pareigų, susijusių su aplinkybe, kad sutarčiai būdingi pasitikėjimo santykiai, dėl to pripažintina, kad atsakovas kreipdamasis į ieškovą dėl paslaugos suteikimo, suprato ne tik jam reikalingos paslaugos pobūdį, bet ir ieškovo veiklos rūšį, jog pastarasis šiuo atveju yra kompetentinga įstaigą. Todėl remiantis byloje esančiais įrodymais pripažintina, kad paslaugos teikėjas irgi netinkamai vykdė prisiimtą įsipareigojimą atsakovui, bet ir teikdamas paslaugas atsakovui nepasitelkė į pagalbą trečiojo asmens, pavyzdžiui, nesikreipė į NMA ar kitą subjektą, iškilusiems neatitikimams pašalinti. Be to į paslaugų teikėjo pareigas reikia žiūrėti sistemiškai, kadangi atitinkamai pareiga teikti paslaugas pačiam derintina su kitomis paslaugų teikėjo pareigomis. Paslaugų teikėjas sutarties sudarymo metu suvokdamas, kad dėl vienų ar kitų priežasčių negalės pats vienas tinkamai suteikti užsakomų paslaugų ar jų dalies, pagrįstai turi numatyti, kad atsižvelgiant į faktines aplinkybes paslaugos teikėjas vykdydamas pareigą veikti tik kliento interesais, gali pasitelkti ir trečiuosius asmenis. Dėl to pripažintinas iš dalies pagrįstu atsakovo motyvas, kad ieškovas ne tik įsipareigojo suteikti jam kokybišką paslaugą, bet ir dėl jos suteikimo jam nebuvo kliūčių tartis su trečiaisiais asmenimis, tuo labiau, jog tokio draudimo nei šalių sudaryta sutartis, nei įstatymas nenumato.

77Aukščiau nurodyta teismo išvada neprieštarauja CK 6.717 straipsnio 1 daliai, kuri nustato specialiąją taisyklę, t. y., kad pagal atlygintinų paslaugų sutartį paslaugų teikėjas paslaugas turi teikti pats, jeigu sutartis nenumato ko kita. Paslaugų sutarties dalykas iš esmės nėra dalus, o paslaugų teikėją, su kuriuo sudaroma paslaugų sutartis, dažniausiai lemia jo žinios, gebėjimai, pasirengimas teikti paslaugas ir panašios aplinkybės. Klientui svarbu, kas teikia paslaugas, o ne vien pats paslaugos suteikimas. CK 6. 717 straipsnio 1 dalis suteikia galimybę paslaugų sutartyje numatyti, kad paslaugas ar tam tikrą jų dalį suteiks ne pats sutartyje įvardytas paslaugų teikėjas, o kitas esant paslaugos gavėjo sutikimui asmuo. Kadangi šalių sudarytoje paslaugų sutartyje nenumatoma, jog paslaugas ar dalį jų suteiks kitas, o ne tik sutartį sudaręs paslaugų teikėjas, dėl to konstatuotina, kad paslaugos teikėjas (ieškovas) galėjo ir po NMA paklausimu atsakovui, toliau tęsti bendradarbiavimą su atsakovu arba susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų. Ieškovas to nepadaręs turi prisiimti iš dalies ir civilinę teisinę atsakomybę dėl netinkamai parengtos paraiškos (CK 6.717 str. 3 d., 6.256 str.). Be to nors atsakovas atsikirtimuose rėmėsi absoliučiai šiomis aplinkybėmis, tačiau tokiu atveju atsiranda ir jo sutartinė atsakomybė ieškovui dėl apmokėjimo už iš dalies suteiktas paslaugas. Todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui tas paslaugų dalies išlaidas, kurias pastarasis yra patyręs dėl parengtos paraiškos ir konsultacijų verslo planui, kuris yra sudedamoji paraiškos dalis (153-184 b.l.). Tuo pačiu kaip jau minėta, atmestinas iš dalies atsakovo motyvas, kad jam negavus paramos, neatsiranda ir jo pareiga mokėti ieškovo ieškinyje nurodytos ieškinio sumos. Pažymėtina, kad atsakovas užsakė paraiškos parengimą ieškovui, dėl to šalys susitarė sutartyje (1 str. 1.1.d.), o be to atsakovas ją priėmė ir naudojasi (32-35 b.l.).

78Atkreiptinas šalių dėmesys, kad reikia skirti paslaugų teikėjo teisę dalies paslaugų teikimą „perleisti“ kitam asmeniui ir paslaugų teikėjo teisę pasitelkti trečiuosius asmenis teikiant paslaugas. Paminėta, kad paslaugų teikėjas galėjo paslaugas pavesti ar leisti teikti kitiems asmenims, kadangi šitai aiškiai nėra aptarta paslaugų sutartyje. Tuo pačiu paslaugų teikėjas gali pasitelkti trečiuosius asmenis teikdamas paslaugas, jis tai gali visais atvejais, kai šito tiesiogiai nedraudžia sutartis (CK 6.717 str. 3 d.), o būtent tokio draudimo irgi nėra šalių sudarytoje sutartyje. Toks teisinis reguliavimas yra visiškai logiškas. Sutartis su paslaugų teikėju sudaroma dėl jo turimų savybių, todėl jis pats ir turi suteikti paslaugas, tačiau jas teikdamas jis gali naudotis kitų asmenų pagalba, nes ne visada vienas asmuo gali tinkamai atlikti visus veiksmus, nors ir turi reikiamų žinių ar jų kompleksą. Tikslas pasitelkti trečiuosius asmenis reiškia siekį suteikti reikiamos kokybės paslaugas panaudojant trečiųjų asmenų žinias, gebėjimus, praktinius įgūdžius, fizinę jėgą ir panašiai.

79Minėta, kad iš paslaugų sutarties prigimties išplaukia, jog paslaugų teikėjas turi daugiau žinių, patirties, gebėjimų, susijusių su jo teikiamomis paslaugomis, nei klientas. Dėl šios priežasties numatomas reikalavimas teikti paslaugas pačiam paslaugos teikėjui, tačiau kartu suteikiama teisė savo nuožiūra rinktis sutarties vykdymo būdus ir priemones. CK 6.717 straipsnio 2 dalis nustato taisyklę, kad paslaugų teikėjas, laikydamasis sutarties, turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones, tačiau šitai darydamas negali pažeisti sutarties sąlygų, jeigu sutartis numato konkrečius vykdymo būdus ir priemones arba, nors vykdymo būdai ir priemonės nėra aptarti, sutarties objektas lemia juos. Šalys vykdydamos prisiimtus įsipareigojimus bandė taisyti NMA paklausimuose ieškovui nurodytus paraiškos netikslumus ir trūkumus, o taip pat ieškovas papildomai dar ir konsultavo atsakovą už nustatytą mokestį nurodydamas, jog tai susiję su šalių sudaryta paslaugų sutartimi (37 b.l.). Nė viena iš šalių nepataikė teismui į bylą duomenų dėl ko nutrūko jų bendradarbiavimas pagal sudarytą paslaugų sutartį. Vien tai, kad jos sudarė priėmimo - perdavimo aktą, pagal sutarties pobūdį ir jos sąlygas nelaikytina visiškų įsipareigojimų įvykdymu (35 b.l.). CK 6.39 straipsnis įtvirtina bendrąją normą, kad skolininkas neturi teisės įvykdyti prievolę kitu, nei aptarta sutartyje, būdu, tačiau gali šitai padaryti kreditoriaus sutikimu. Minėta CK 6.717 straipsnio 2 dalis paslaugų sutartims numato kitokią nei bendroji taisyklę, o būtent kad paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones nepažeisdamas sutarties, atsižvelgdamas į jos prigimtį, sąlygas ir veikdamas pagal rūpestingumo ir protingumo reikalavimus. Aptariama paslaugų teikėjo teisė derintina su pareiga suteikti tinkamas paslaugas, atitinkančias sutartį, profesinius, praktikoje susiklosčiusius standartus, protingumo ir rūpestingumo kriterijus. Sutarties laikymasis nėra vien aiškiai išreikštų sutarties sąlygų vykdymas, šią sąvoką būtina aiškinti plačiau Atkreiptinas dėmesys, kad paslaugų teikėjas turi teisę parinkti kitus sutarties įvykdymo būdus ir priemones, net jeigu konkretūs būdai ir priemonės yra numatyti sutartyje, tačiau atsižvelgiant į CK 6.718 straipsnio 4 dalies nuostatas pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti.

80Remiantis aukščiau paminėtu teismas konstatuoja, kad abi šalys vykdydamos prisiimtus sutartinius ir įstatymo nustatytus įsipareigojimus, juos iš dalies pažeidė.

81Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas netinkamai įvykdė savo įsipareigojimą, tačiau pripažintina, jog ir atsakovas taip pat. Tokiu netinkamu įsipareigojimo įvykdymu laikytini jo ieškovui pateikti duomenys susiję su finansinę atskaitomybe. Be to teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jo buvusi buhalterė netinkamai vykdė jai pavestas pareigas, kas tuo pačiu suponuoja atsakovo civilinę atsakomybę ieškovui dėl apmokėjimo iš dalies už suteiktas paslaugas.

82Dėl šalių teisių ir pareigų, tinkamai vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

83Įstatymas numato, kad paslaugų teikėjas privalo ne tik pats teikti paslaugas, bet ir suteikti jas tinkamai. Pareigą tinkamai teikti paslaugas lemia keletas kokybinių kriterijų. Šiuos kriterijus galima suskirstyti į tris grupes: į nustatytus teisės normų ar sutarčių, į kylančius iš profesinės ar verslo praktikos ir į kylančius iš bendrųjų tai veiklos rūšiai keliamų protingumo, sąžiningumo reikalavimų. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Ši norma nustato kliento interesų prioritetą. Vienas iš pagrindinių civilinės teisės tikslų yra užtikrinti sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir šalių lygiateisiškumą. Įstatymų leidėjas nurodė, kad paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių, patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada privalo teikti pirmumą kliento interesams, veikti vien jo naudai. Norma neapibrėžia konkrečių elgesio variantų, veikimo modelių, tačiau įtvirtina bendrąjį principą. Todėl kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui teismas vadovaudamasis šiuo principu pripažįsta, jog įvertinus bylos duomenis, paslaugos teikėjas nesielgė taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtą normą būtina aiškinti plečiant, o būtent atsižvelgiant į CK 6.4 straipsnį: paslaugų teikėjas normoje įtvirtinto principo turi laikytis ne tik vykdydamas jau sudarytą sutartį, bet ir iki sudarydamas ją, t. y. jis turi kritiškai, sąžiningai ir protingai vertinti savo galimybes suteikti paslaugas ir atsisakyti sudaryti sutartį, jeigu nėra užtikrintas, jog galės jas tinkamai suteikti, atsižvelgiant į kliento užsakymo pobūdį. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad ne tik paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai - ši jo pareiga derintina su kliento pareiga teikti visą reikiamą pagalbą. Dėl to pripažintina, kad abi šalys netinkamai reagavo į NMA atsakovui pateiktus paklausimus ir siūlymus, ištaisyti paraiškoje ir verslo projekte pastebėtus, atsižvelgiant į paraiškos priėmėjo nustatytus terminus (58-67 b.l.). Pastebėtina, kad paslaugų teikėjo pareigų apimčiai tiesioginę įtaką darė ir kliento (atsakovo) veiksmai, nes jis irgi nebuvo visiškai rūpestingas teikdamas ieškovui reikalingus duomenis. Todėl atmestini atsakovo motyvai, kad tik ieškovas netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Paslaugų teikėjo pareiga veikti rūpestingai ir sąžiningai yra ir vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant, ar paslaugų sutartis vykdoma tinkamai. Paslaugų teikimas yra sudėtingas procesas, be to, dėl ekonominių, finansinių ypatumų, Kaimo paramos fondo veiklos praktikos, ne visada galima šį procesą reglamentuoti teisės aktais ar aptarti sutartyje, todėl bendrasis rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijus leidžia kelti paslaugos teikėjui reikalavimus atsižvelgiant į žinių lygį, profesinę praktiką ir panašius kriterijus teikiant paslaugas. Paslaugų sutarties vykdymui keliami ir bendrieji tinkamo prievolių vykdymo reikalavimai. Kita kriterijų grupė, kurią galima išskirti, susijusi su paslaugos teikėjo profesiniu statusu. CK 6.38 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad šalis, kuriai prievolės vykdymas yra ir profesinė veikla, turi vykdyti prievolę ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. CK 6.718 straipsnio 2 dalyje ši nuostata pakartojama. Paslaugų teikėjas, paprastai būdamas tam tikros profesijos atstovas, teikia jo profesijai būdingas paslaugas, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovas veikė ne visai taip, kaip tam tikroje situacijoje pasielgtų protingas ir sąžiningas žmogus (principas bonus pater familias), o taip pat ir ne taip, kaip veiktų patyręs ir savo darbą išmanantis profesionalas, atsižvelgiant į jo įstaigos veiklos tikslus, uždavinius bei veiklos sritis (24-26 b.l.). Kita vertus, paslaugų teikėjas visada turi teisę suteikti aukštesnės, nei reikalaujama teisės aktuose, kokybės paslaugas (šiuo atveju galima subsidiariai taikyti CK 6.663 straipsnį (CK 6. 724str.). Tačiau atsižvelgiant ir į atsakovo prašymą ir į jo ieškovui pateiktus duomenis, pripažintina, kad atsiranda abiejų sutarties šalių atsakomybė dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Paslaugų teikėjo profesinei veiklai keliami reikalavimai gali būti nustatyti ne tik teisės aktuose. Jie gali būti nustatomi analizuojant žinių lygį, įprastą veiksmų atlikimo tvarką ir būdus veikiant. Tačiau kilus ginčui tarp atsakovo ir ieškovo dėl atliekant pastarajam veiksmus su tai profesinei veiklai keliamais reikalavimais, pripažintina, kad atsakovas pateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nors paslaugos gavėjas neįrodė paslaugos teikėjo veiksmų neteisėtumo, tačiau byloje pakanka įrodymų dėl paprasčiausio ieškovo aplaidumo ar nerūpestingumo. Vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų paslaugų teikėjui, yra ir iki sudarant sutartį informuoti potencialų klientą apie savo turimas žinias, patirtį, gebėjimus. Tačiau ieškovas ir šiuo atveju nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas prieš šalims sudarant paslaugų sutartį (32-34 b.l.).

84Nors paslaugų sutartis yra grindžiama pasitikėjimu, klientui CK suteikia plačias teises dalyvauti teikiant paslaugas, duoti nurodymus. CK 6.718 straipsnio 3 dalyje nustatyta paslaugų teikėjo pareiga teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Paslaugų teikėjui ir klientui sudarius sutartį atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai, todėl paslaugų teikėjas privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tiksliai vykdyti. Atsižvelgiant į CK 6.718 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas kliento interesų pirmumo principas, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi vadovautis ne tik sutarties sąlygomis, bet ir ją sudariusio kliento keliamais reikalavimais. Kliento ir paslaugų teikėjo teisiniams santykiams vadovaujantis CK 6.724 straipsniu subsidiariai gali būti taikoma CK 6.658 straipsnio 1 dalies nuostata, suteikianti klientui teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų eigą. O kaip jau minėta šalių bendradarbiavimas nutrūko tik 2011-12-16, kuomet ieškovas pareiškė atsakovui reikalavimą atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Minėta norma numato tam tikrus kliento keliamų reikalavimų ribojimus. Pagal CK 6.718 straipsnio 3 dalį paslaugų teikėjui suteikiama teisė atsisakyti vykdyti tokius kliento nurodymus, kurie prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms. Visą sutarties galiojimo laikotarpį nė viena iš šalių nepateikė kitai šaliai jokių reikalavimų, susijusių su netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Be to kai klientas duoda netinkamus nurodymus, paslaugų teikėjui suteikiama teisė nutraukti jų sudarytą sutartį. Kliento nurodymai, kurie prieštarauja sutarties sąlygoms, turi būti laikomi siūlymu arba sudaryti naują, arba pakeisti esamą paslaugų sutartį. Tuo pačiu nė viena iš šalių nepateikė teismui jokių įrodymų, jog būtų siūliusi kitai šaliai sudaryti naują sutartį ar pakeisti esamą, nors jų sudarytoje sutartyje toks įsipareigojimas buvo numatytas (Sutarties 8 str. 8.3. d.). Klientas, nebūdamas tam tikros srities profesionalas ar specialistas, gali reikšti bet kokius reikalavimus, todėl nėra protinga tikėtis, kad konkrečiomis aplinkybėmis jis veiks kaip profesionalus ar patyręs paslaugų teikėjas. Atitinkamai paslaugos teikėjas privalo vertinti kliento duodamus nurodymus ir informuoti jį, kai duodami netinkami, neteisėti ir kitokių trūkumų turintys nurodymai. Minėta norma paslaugų teikėjo pareigą elgtis protingai, rūpestingai ir profesionaliai įtvirtina kaip jo teisę atsisakyti vykdyti nepagrįstus ir (arba) neteisėtus kliento reikalavimus.

85Remiantis aukščiau išdėstytais teisiniais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis pripažintina, kad abi šalys netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytą paslaugų sutartį (CK 6.720 str.).

86Dėl šalių sutartinės atsakomybės pagal sudarytą paslaugų sutartį.

87Paslaugų teikėjas, vadovaudamasis CK 6.720 straipsnio nuostatomis, kur numatyti atvejai, kai sutarties negalima įvykdyti dėl kliento kaltės, gali reikalauti iš pastarojo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip. Šalys sutartyje atskiro susitarimo nenumatė, kad užsakovui nepagrįstai atsisakius vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, pastarasis privalo atlyginti paslaugos teikėjo patirtus nuostolius.

88Paslaugos teikėjas turi teisę ne tik atsisakyti vykdyti kliento reikalavimus, bet ir vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau jis gali ir nepasinaudoti šia savo teise, t. y. jeigu atsisakęs vykdyti nepagrįstus ir (arba) neteisėtus kliento reikalavimus jis gali toliau vykdyti sutartį ir turi teisę tai daryti. Ieškovo reikalavimas atsakovui remiasi 2011-08-02 priėmimo - perdavimo aktu, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus šis reikalavimas visa apimtimi negali būti tenkinamas (35 b.l.). Nors vienašališkai nė viena iš šalių nenutraukė sudarytos sutarties, tačiau teismas konstatuoja, kad ieškovas iš dalies įgijo teisę reikalauti iš atsakovo turėtų nuostolių atlyginimo. Paslaugų teikėjas taip pat gali reikalauti iš kliento ne tik atlyginti jam padarytus nuostolius, bet ir sumokėti palūkanas. Šio reikalavimo patenkinimui ieškovas remiasi LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu. Teismas sutinka, kad šalys sudarė komercinį sandorį, todėl pagal minėto įstatymo nuostatas jų santykiams jis gali būti taikomas. Tuo pačiu ieškovas turi teisę savo reikalavimui patenkinti remtis ir CK 6.37, 6.210 str. nuostatomis. Todėl atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistinos ir įstatyminės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už vėlavimą apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas.

89Pagal bendrąją taisyklę asmuo, nesilaikęs sutarties sąlygų, laikomas pažeidusiu sutartį ir yra atsakingas už sutarties pažeidimą. Ginčo atveju abi šalys laikytinos atsakingomis už netinkamą sutartinių įsipareigojimų įvykdymą.

90Atskirai pažymėtina, kad paprastai paslaugų sutarties dalykas yra paslaugos arba tam tikrais kokybiniais kriterijais apibrėžta veikla. Ši norma leidžia sutartyje nustatyti vieną specifinį kokybinį paslaugų teikėjo veiklos kriterijų. Paslaugas dar galima apibrėžti kaip gėrį, turintį veiklos, o ne daiktinę formą. Nors paslaugų sutarties dalykas nėra daiktai, jų sukūrimas, tačiau paslaugos taip pat gali turėti tam tikrą rezultatą. Ir nors įstatymo norma leidžia sutartyje numatyti pareigą pasiekti rezultatą, tačiau tam tikrais atvejais tokios sąlygos apskritai negalima numatyti dėl sutarties prigimties. Pagal paslaugų sutartį pasiektinam rezultatui paprastai negali būti keliami tokie reikalavimai, kokie keliami veiklai, kurios rezultatas yra daiktų sukūrimas, jų kokybės pakeitimas ir panašūs materialią išraišką turintys dalykai. Tačiau paslaugų rezultatui gali būti keliami kokybiniai turinio reikalavimai. CK paslaugų teikėjui nedraudžiama paslaugų sutartyje numatyti ir formos, ir turinio kokybiniais reikalavimais apibrėžto rezultato. Tačiau dėl to paslaugų sutartis netampa rangos ar kokia kita sutartimi. Tiesa, paslaugų teikėjas turi būti itin atsargus ir rūpestingas sutartyje aptardamas konkretų rezultatą, nes iš paslaugų sutarties prigimties išplaukia, kad numatyti rezultatą jai nėra būdinga.

91Tačiau visada reikia prisiminti, kad pagal sutartį kiekviena šalis privalo maksimaliai stengtis tinkamai įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus (CK 6.200 str. 4 d.), atsižvelgiant į jos prigimtį ir esmę. Bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas yra vienodai svarbus abiem sutarties šalims, jos privalo laikytis šio principo, abiem sutarties šalims tenka pareiga atlikti konkrečius veiksmus įgyvendinant nurodytą principą, taigi atsakovas taip pat privalėjo bendradarbiauti su ieškovu (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai). Teismas pripažįsta, kad sutarties vykdymo metu ieškovas iš dalies įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus atsakovui, todėl jam taikytinos CK 6. 720 str. 6d. nuostatos.

92Pagal CK 6.720 straipsnio 6 dalį atsakovas privalo atlyginti paslaugų teikėjui šio turėtas išlaidas dėl paslaugos suteikimo tiek, kiek tų išlaidų nepadengia paslaugų kaina. Taigi kuomet abi sutarties šalys laikytinos atsakingomis už prisiimtų sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, atsiranda abiejų šalių atsakomybė (CK 6. 248 str. 4d., 6. 259 str.). Tokiu atveju teismui atsiranda teisė mažinti ieškovo ieškinio reikalavimą, ji tenkinant iš dalies. Teismui įvertinus kiekvienos iš šalių kaltus veiksmus ir kitus byloje nustatytus faktus, nustatytina, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 60 procentų ieškinio sumos, o kitoje dalyje jo reikalavimas atmestinas. Kaip jau minėta, tai, jog šalys pasirašė perdavimo - priėmimo aktą, pagal šalių sudarytą paslaugų sutartį, dar nereiškia, kad neatsiranda ieškovo atsakomybė atsakovui už iš dalies nekokybiškai suteiktas paslaugas, atsižvelgiant į sutarties sąlygas. Kaip jau teismas yra nurodęs dėl sutarties įsipareigojimų netinkamo vykdymo pagal bylos duomenis yra atsakingas ir ieškovas. Dėl to pastarajam iš atsakovo nuostolių atlyginimui priteistina 4 039,00 Lt suma už suteiktas paslaugas. Apskaičiuojant šią sumą pagal ieškovo atsakovui pateiktas apmokėjimui sąskaitas, pirmiausia atliekamas perskaičiavimas, o po to iš gautos sumos atimama atsakovo ieškovui jau sumokėta 800 Lt sumą. Šį gauta 4 039,00 Lt suma pripažintina ieškovo nuostoliais ir jam priteistina iš atsakovo.

93Dėl ieškovo reikalavimo priteisti netesybas ir palūkanas.

94Atsakovas neįvykdė iš dalies sutarties sąlygų, todėl vadovaujantis CK 6.256 str. 1 d. ir 2 d. bei sudarytos sutarties sąlygomis, atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovui netesybas. Kaip nurodyta delspinigių paskaičiavimo akte (42 b.l.), atsakovas už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovui mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius. Tuo pagrindu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 754,98 Lt delspinigių už 208 dienas (nuo 2011-09-01 iki 2012-03-26) pagal 2011-08-02 PVM sąskaitą faktūrą serija SRP Nr. 002719. Sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą, pabrėžtina, kad pagal CK 6.73 str., teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. CK 6.73 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad, jei netesybos yra aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra konstatavęs, jog, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi nuostatomis, teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Įvertinus tai, kad atsakovas yra ūkininkas, sutartis sudaryta siekiant gauti paslaugas, o po to ir paramą, dėl to teismas daro išvadą, kad ieškovo apskaičiuota delspinigių suma yra gana didelė, atsižvelgiant ir į kitus aukščiau nurodytus argumentus, todėl remiantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai, yra nepagrįstai dideli. Todėl pripažintina, kad ieškovo pagal aukščiau nurodytą PVM sąskaitą faktūra ir atsakovui jos laiku neapmokėjus apskaičiuota bei reikalaujama priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Atsižvelgiant į aptartus argumentus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, pagal šią PVM sąskaitą priteistinų delspinigių dydis mažinamas iki 0,1 procento dydžio už kiekvieną pradelstą dieną ir tokiu būdu ieškovui iš atsakovo priteistiną delspinigių sumą, sudaro 1 394,10 Lt. Todėl šis ieškovo ieškinio reikalavimas irgi tenkintinas iš dalies. Tačiau nemažintina ieškovui priteistinų materialinių palūkanų 37,20 Lt suma pagal kitą 2011-11-05 PVM sąskaitą faktūrą serija SRP Nr. 002789, remiantis CK 6. 210 str. nuostatas (42 b.l.). Dėl to bendra ieškovui netesybų forma iš atsakovo priteistina suma yra 1 431,30 Lt.

95Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, tenkintinas ir ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsižvelgiant į priteistą nuostolių sumą bei netesybų dydį (CK 6. 210 str. 2 d.). Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo nurodyto dydžio palūkanos priteistinos nuo 5 470,30 Lt sumos nuo procesinio dokumento pateikimo teismui dienos (2012-03-28) iki visiško skolos ir netesybų sumokėjimo.

96Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

97Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį iš dalies. Taip pat ieškovui priteistinos iš atsakovo ir su bylinėjimusi susijusios išlaidos: 181,00 Lt žyminio mokesčio, ir 2 460, 00 Lt už atstovavimą, kadangi byla sudėtinga, vyko keli posėdžiai, surinkta įrodymų, todėl ieškovo išlaidos advokato pagalbai atitinka Teisingumo ministro įsakymu patvirtintiems dydžiams. Visos nurodytos ieškovo išlaidos tenkintinos proporcingai patenkintai ieškinio sumai.

98Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 268 – 270 str.,

Nutarė

99Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1001. Priteisti ieškovui VšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ (į/k 110062478) iš atsakovo ūkininko L. J. (a/k ( - ) 4 039,00 Lt (keturis tūkstančius trisdešimt devynis litus 00 ct) nuostolių atlyginimui už suteiktas paslaugas, 1 431,30 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt vieną litą 30 ct) netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5 470,30 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2013-03-28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 181,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir 2 460,00 Lt (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.

1012. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

102Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių m. apylinkės teismo teisėjas J. Stubrys,... 2. sekretoriaujant Erikai Andrulienei, dalyvaujant ieškovo VšĮ Šiaulių... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. Ieškovas VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra pateikė ieškinį,... 6. Pagal Sutartį Klientas pavedė Paslaugų teikėjui parengti paraišką pagal... 7. Paraiškos rengimo metu Klientas bendradarbiavo su Paslaugų teikėju,... 8. 2011 m. lapkričio 5 d. Paslaugų teikėjas papildomai konsultavo Klientą... 9. Kadangi Sutartyje atsiskaitymo už suteiktas paslaugas terminas nebuvo... 10. 2012 m. vasario 01 d Paslaugų teikėjas Klientui pateikė antrąjį... 11. 2012 m. vasario 6 d. Klientas sumokėjo Paslaugų teikėjui dalį sumos pagal... 12. 2012 m. kovo 07 d. Paslaugų teikėjas Klientui pateikė trečiąjį... 13. 2012 m. kovo 12 d. iš Kliento buvo gautas Siūlymas deryboms, kuriame Klientas... 14. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą... 15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas suteikė atsakovui sutartas paslaugas, o... 16. Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo... 17. Ieškovas savo pareigas pagal Sutartį įvykdė tinkamai, t. y. parengė... 18. Dėl konsultavimo projekto rengimo klausimais paslaugų, suteiktų 2011-11-05,... 19. Apibendrinant šioje dalyje išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad... 20. Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar... 21. Pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius,... 22. Remiantis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, delspinigiai už... 23. Delspinigiai už konsultavimo projekto rengimo klausimais paslaugą, suteiktą... 24. Delspinigiai buvo apskaičiuoti iki 2012 m. kovo 26 d., t.y. iki Pareiškimo... 25. Apibendrinant šioje dalyje išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog... 26. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas taip pat... 27. Vadovaujantis minėtu Civilinio kodekso 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsniu,... 28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 str. 6 p.... 29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 str. 7 p.... 30. Ieškovas teismo prašė:... 31. 1. Priteisti ieškovui Všį „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ iš... 32. 2. Priteisti ieškovui Všį „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ iš... 33. 3. Priteisti ieškovui VŠĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ iš... 34. 4. Priteisti ieškovui Všį „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ iš... 35. Ieškovas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 36. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimo motyvus... 37. Atsakovas pareiškė, kad su ieškinio reikalavimais ir nurodytomis... 38. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2011 m. liepos 12 d. su juo, t.y. kaip... 39. Pagal šią sutartį jis kaip paslaugos teikėjas įsipareigojo parengti... 40. Neginčija, kad VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ parengė... 41. Nors paslaugų teikėjas naudojosi jo pateiktomis 2009-2010 metų finansinėmis... 42. Vis dėl to, turėdamas omenyje, kad VšĮ „Šiaulių regiono plėtros... 43. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.64 str. 3 d. yra numatyta, kad jeigu... 44. Ieškovas savo reikalavimą grindžia LR Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1... 45. Atsakovas mano, kad tos pačios nuostatos galioja ir ieškovui, nes visų pirma... 46. Kadangi ieškovas netinkamai suteikė Sutartyje nurodytas paslaugas, nes... 47. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 str. 6 p.... 48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 str. 7 p.... 49. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą atsakovas teismo prašė:... 50. 1. Ieškovo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ ieškinį... 51. 2. Ieškovo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ reikalavimą... 52. 3. Ieškovo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ reikalavimą... 53. 4. Ieškovo VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ reikalavimą... 54. Atsakovas savo reikalavimus ieškovui grindė rašytiniais ir šiais... 55. Liudytojas V. G. parodė teismui, jog teikia paslaugas pagal individualios... 56. Jis mano, kad tokiu atveju pagrindinis dalykas, jog klientas gautų paramą ir... 57. Teismas vertindamas šalių pateiktus įrodymus ir atsižvelgdamas į atsakovo... 58. Institucija pateikė teismui atsakymą į bylą nurodydama šiuos motyvus.... 59. Atsakydami į Jūsų raštą, teikiame informaciją dėl pareiškėjo L. J.... 60. 1. Informuojame, jog pagal Pareiškėjo pateiktą Paraišką parama nebuvo... 61. Vadovaudamasis Taisyklių 21.17 punktu, pareiškėjas verslo plane įrodo, kad... 62. Agentūra Pareiškėjui išsiuntė tris paklausimus: 2011 m. rugsėjo 13 d. Nr.... 63. 2. Pažymime, kad pagal Pareiškėjo pateiktą Paraišką parama nebuvo... 64. 3. Informuojame, kad dėl Paraiškos tinkamumo vertinimo metu nustatytų... 65. Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.... 66. Dėl šalių sudarytos Paslaugų sutarties teisinio kvalifikavimo.... 67. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateikiamas legalus paslaugų sutarties... 68. Veiksmų rezultatas gali skirtis, nelygu koks rezultatas gali būti pasiektas... 69. Atskirai žymėtina, kad teisės doktrina išskiria du atlygintinų paslaugų... 70. Iš minėtos Paslaugų sutarties Nr. S 110712-2 (32-34 b. l.), seka, kad... 71. Pagal paslaugų sutartį klientu (užsakovu) gali tapti tiek fizinis, tiek... 72. Atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta... 73. Atlygintinų paslaugų sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam atsirasti... 74. Paslaugų sutartis yra atlygintina, t. y. klientas įsipareigoja sumokėti už... 75. Dėl sutarties šalių pareigų pagal sudarytą paslaugų sutartį.... 76. Ieškovas ir atsakovas skirtingai aiškina savo teises ir pareigas, kylančias... 77. Aukščiau nurodyta teismo išvada neprieštarauja CK 6.717 straipsnio 1... 78. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad reikia skirti paslaugų teikėjo teisę... 79. Minėta, kad iš paslaugų sutarties prigimties išplaukia, jog paslaugų... 80. Remiantis aukščiau paminėtu teismas konstatuoja, kad abi šalys vykdydamos... 81. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas netinkamai... 82. Dėl šalių teisių ir pareigų, tinkamai vykdant prisiimtus sutartinius... 83. Įstatymas numato, kad paslaugų teikėjas privalo ne tik pats teikti... 84. Nors paslaugų sutartis yra grindžiama pasitikėjimu, klientui CK suteikia... 85. Remiantis aukščiau išdėstytais teisiniais argumentais ir nurodytomis... 86. Dėl šalių sutartinės atsakomybės pagal sudarytą paslaugų sutartį.... 87. Paslaugų teikėjas, vadovaudamasis CK 6.720 straipsnio nuostatomis, kur... 88. Paslaugos teikėjas turi teisę ne tik atsisakyti vykdyti kliento reikalavimus,... 89. Pagal bendrąją taisyklę asmuo, nesilaikęs sutarties sąlygų, laikomas... 90. Atskirai pažymėtina, kad paprastai paslaugų sutarties dalykas yra paslaugos... 91. Tačiau visada reikia prisiminti, kad pagal sutartį kiekviena šalis privalo... 92. Pagal CK 6.720 straipsnio 6 dalį atsakovas privalo atlyginti paslaugų... 93. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti netesybas ir palūkanas.... 94. Atsakovas neįvykdė iš dalies sutarties sąlygų, todėl vadovaujantis CK... 95. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, tenkintinas ir ieškovo prašymas... 96. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.... 97. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad yra pagrindas... 98. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 268 – 270 str.,... 99. Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.... 100. 1. Priteisti ieškovui VšĮ ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ (į/k... 101. 2. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.... 102. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą...