Byla e2A-897-638/2019
Dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Mindaugo Šimonio,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2857-840/2019 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei G. D. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir pagal atsakovės G. D. priešieškinį ieškovei A. J. ir atsakovei R. D. dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė A. J. ieškinyje prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,3000 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir jame stovinčius gyvenamąjį namą, pažymėtą indeksu 1A1m, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, pažymėtą 2I1b, unikalus Nr. ( - ), garažą, pažymėtą indeksu 5G1m, unikalus Nr. ( - ), ir kitus inžinerinius statinius (šulinį, lauko tualetą, kiemo aikštelę, rūkyklą, stoginę, tvorą, skysto kuro rezervuarą), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - )(1 t., b. l. 40–42), 2) priteisti ieškovei A. J. – 1/8 dalį 0,3000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 1/8 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 1/8 dalį garažo, unikalus Nr. ( - ), ir 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių (šulinio, lauko tualeto, kiemo aikštelės, rūkyklos, stoginės, tvoros, skysto kuro rezervuaro), unikalus Nr( - ), priklausančių atsakovei G. D., 3) priteisti iš ieškovės A. J. atsakovei G. D. 2687,50 Eur dydžio kompensaciją, 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9A. G. D. pateikė teismui priešieškinį, prašydama nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr.( - ), naudojimo tvarką, pagal kurią atsakovė G. D. naudojasi šiomis gyvenamojo namo dalimis: patalpa, pažymėta plane „1–5“ (kambariu; 14,91 kv. m), ir bendro naudojimosi patalpa, pažymėta plane „1–10“ (virtuve; 9,79 kv. m), ieškovė A. J. ir atsakovė R. D. bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo dalimis: patalpa, pažymėta plane „1–1“ (koridoriumi; 8,22 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–2“ (kambariu; 21,47 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–3“ (sandėliu; 5,88 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–4“ (holu; 15,04 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–6“ (kambariu; 21,47 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–7“ (veranda; 4,19 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–8“ (koridoriumi; 4,36 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–9“ (koridoriumi; 2,73 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–10“ (virtuve; 9,79 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–11“ (sandėliu; 1,22 kv. m), patalpa, pažymėta plane „1–12“ (spinta; 0,45 kv. m), ir patalpa, pažymėta plane „1–13“ (kambariu; 18,21 kv. m), taip pat atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

103.

11Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje (1 t., b. l. 119–123; 2 t., b. l. 7–8, 28–29) patvirtino tarp ieškovės A. J. ir atsakovės R. D. 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys sutarė, jog ieškovei A. J. asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovei R. D. asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1/8 dalis 0,3000 ha dydžio žemės sklypo, , 1/8 dalis gyvenamojo namo, 1/8 dalis ūkinio pastato, 1/8 dalis garažo, ir 1/8 dalis kitų inžinerinių statinių (šulinio, lauko tualeto, kiemo aikštelės, rūkyklos, stoginės, tvoros, skysto kuro rezervuaro), esančių( - ), atsakovė G. D. atsisakė priešieškinio reikalavimo atsakovei R. D. dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo ir prašė šią civilinės bylos dalį nutraukti.

124.

13Ieškovė ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį nurodė ir paaiškino, kad ieškovei A. J. ir atsakovei G. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,3000 ha dydžio žemės sklypas, esantis( - ), ir jame esantys statiniai. Ieškovei A. J. priklauso 7/8 dalys nurodytų nekilnojamųjų daiktų, o atsakovei G. D. – tik 1/8 dalis. Nurodyto nekilnojamojo turto valdymas bendrosios dalinės nuosavybės teise yra susijęs su tam tikrais sunkumais. Ieškovė A. J., būdama didžiausios dalies nurodyto turto savininke, negali pilna apimtimi disponuoti jai priklausančiu turtu, t. y. ketina turtą parduoti, tačiau negali parduoti šio jai nereikalingo turto. Dėl to kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti bendrąją nuosavybę priteisiant ieškovei A. J. atsakovės G. D. 1/8 dalį žemės sklypo ir jame esančių statinių, atsakovei iš ieškovės priteisiant kompensaciją – 2687,50 Eur. Vadovaujantis nekilnojamojo turto teismo ekspertės G. B. parengta konsultacine išvada (1 t., b. l. 6–57) šalių nekilnojamojo turto – 0,3000 ha dydžio žemės sklypo, su 128,08 kv. m bendro ploto gyvenamuoju namu, 1A1m, 52,00 kv. m užstatyto ploto ūkiniu pastatu, 2I1b, 20,00 kv. m užstatyto ploto garažu, 5G1m, ir kitais inžineriniais statiniais (šuliniu, lauko tualetu, kiemo aikštele, rūkykla, stogine, tvora, skysto kuro rezervuaru), esančiais( - ), – rinkos vertė ekspertinio tyrimo atlikimo dieną (2018 m. kovo 30 d.) yra 21500 Eur, o atsakovei G. D. nuosavybės teise priklausančios nurodyto nekilnojamojo turto 1/8 dalies vertė yra 2687,50 Eur. Ieškovės nuomone, toks nuosavybės atidalinimo būdas nagrinėjamu atveju yra pats protingiausias, teisingiausias ir sąžiningiausias, kadangi jis mažiausiai varžys bendrasavininkių teises. Be to, šiuo būdu pasibaigus bendrajai nuosavybei ateityje bus išvengta ginčų ir nesutarimų, šalys gaus didžiausią įmanomą ekonominę naudą. Šalių nurodyta bendroji nuosavybė atidalintina ieškovės A. J. prašomu būdu dėl šių priežasčių: atsakovei G. D. priklauso tik 1/8 nurodyto nekilnojamojo turto dalis, kuri yra per maža, kad sklype būtų galima suformuoti atskirus nuosavybės teisės objektus ir, kad juos būtų galima patogiai, nepažeidžiant kito savininko interesų, naudoti ir valdyti. Iki šiol atsakovė G. D. nesinaudojo jai priklausančia turto dalimi, netvarko ir neišlaiko jai tenkančio turto dalies, neprisideda prie turto išsaugojimo, nemoka turto draudimo, nepadengia jai tenkančios komunalinių mokesčių išlaidų dalies. A. G. D. turi daug sveikatos problemų, yra visiškai nedarbinga, sunkiai vaikšto, t. y. jos sveikatos būklė objektyviai trukdo jai prižiūrėti ir tvarkyti seną gyvenamąjį namą ir/ ar prie jo esantį žemės sklypą, o jeigu ji jai tenkančios turto dalies neprižiūri, tai pažeidžia ieškovės A. J. teises ir teisėtus interesus. Ieškovės A. J. ir atsakovės G. D. santykiai yra priešiški, nors jos yra seserys, tačiau visiškai nebendrauja, nuolat pykstasi, nepalaiko jokių ryšių ir santykių.

145.

15Tai, kad atsakovė G. D. jai priklausančia nuosavybe nesinaudojo ir nesinaudoja šiuo metu, kad neprisidėjo ir neprisideda prie jos išlaikymo ir priežiūros, rodo, jog atsakovės priešieškinis yra pareikštas ne siekiant nuosavybės teisių gynybos, o tikslu apsunkinti ieškovės A. J. teisių realizavimą ir užvilkinti procesą.

166.

17A. G. D. atsiliepime į ieškovės A. J. ieškinį, priešieškinyje nurodė ir paaiškino, kad atsakovė G. D. nesutinka su ieškovės A. J. prašomu bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimu, kadangi atsakovė norėtų gyventi viename iš gyvenamojo namo, esančio( - ), Kaišiadorių r. sav., kurio 1/8 dalis priklauso atsakovei nuosavybės teise, kambarių. A. G. D. nuo 2014 metų yra pripažinta neįgalia, jai nustatytas tik 15 proc. darbingumas, ji serga išsėtine skleroze, dėl ko beveik nevaikšto. Šiuo metu atsakovė G. D. gyvena daugiabučio trečiame aukšte esančiame bute, kas labai apsunkina atsakovės gyvenimą, nes ji turi nuolat prašyti kitų asmenų pagalbos išnešti ją į lauką ir parnešti. A. G. D. norėtų persikraustyti gyventi į gyvenamąjį namą (jos vaikystės namus), kurio bendras plotas yra 128,08 kv. m. Taigi, atsakovei G. D. priklauso 16,01 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto. Pažymėtina, kad nustačius atsakovės prašomą bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, atsakovei G. D. tektų pasidaryti įėjimą, pro kurį ji galėtų patekti į jai priskirtą pastato dalį. Šis įėjimas galėtų būti per patalpą, plane pažymėtą „1–5“. A. G. D. įsipareigoja savo lėšomis pasidaryti įėjimą. Į bendro naudojimo patalpą, pažymėtą plane „1–10“, atsakovė pateks per jau esantį bendro naudojimo įėjimą. Papildomo įėjimo daryti nereikia. A. G. D. nuomone, jos prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra parengta atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų. A. G. D. nesutinka su ieškovės prašymu atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,3000 ha dydžio žemės sklypą ir jame esančius ūkinį pastatą, garažą ir kitus inžinerinius statinius (šulinį, lauko tualetą, kiemo aikštelę, rūkyklą, stoginę, tvorą, skysto kuro rezervuarą), esančius( - ), kadangi atsakovė nenori, kad būtų atidalintas žemės sklypas, nes jos įsitikinimu, tokiu būdu būtų suvaržyta jos teisė naudotis žemės sklypu, laisvai judėti kieme, kadangi, atsakovei gyvenant name, visi šie pastatai bus reikalingi tvarkantis buityje ir tenkinant atsakovės asmeninius poreikius. Šie statiniai, nustačius atsakovės prašomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, liktų bendraturčių bendro naudojimosi patalpomis.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priėmė atsakovės G. D. priešieškinio reikalavimo atsakovei R. D. dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo atsisakymą ir civilinės bylos Nr. e2-2857-840/ 2019 dalį dėl šio reikalavimo nutraukė. Teismas ieškovės A. J. ieškinį tenkino, atsakovės G. D. priešieškinį atmetė. Teismas atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,3000 ha dydžio žemės sklypą, ir jame esančius statinius: ( - ), teismas priteisė ieškovei A. J. 1/8 dalį 0,3000 ha dydžio žemės sklypo, 1/8 dalį gyvenamojo namo, 1/8 dalį ūkinio pastato, 1/8 dalį garažo ir 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių (šulinio, lauko tualeto, kiemo aikštelės, rūkyklos, stoginės, tvoros, skysto kuro rezervuaro) (( - ), priklausančių G. D., o atsakovei G. D. teismas priteisė iš ieškovės A. J. 2687,50 Eur kompensaciją. Teismas priteisė iš atsakovės G. D. ieškovei A. J. 60,50 Eur žyminį mokestį, 300 Eur nekilnojamojo turto vertinimo išlaidų ir 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

228.

23Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju labiausiai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei šalių interesų pusiausvyrą atitinka ieškovės A. J. reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, išmokant atsakovei G. D. piniginę kompensaciją už jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Teismas nurodė, kad abi šalys daugiau kaip dešimt metų negyvena bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje. Sodybą prižiūri ir ją išlaiko ieškovė A. J.. Ieškovei A. J. priklauso 7/8 dalys ginčo nekilnojamųjų daiktų, o atsakovei G. D. – tik 1/8 dalis, dėl ko atidalijimas natūra žemės ir visų statinių iš esmės yra neįmanomas, o atsakovės G. D. siūloma naudojimosi bendru turtu tvarka iš esmės pažeidžia ieškovės A. J. interesus – riboja galimybę parduoti ieškovei nereikalingą nekilnojamąjį turtą arba apskritai padaro tai nebeįmanomu. Ieškovės A. J. siūloma išmokėti 2687,50 Eur dydžio kompensacija atsakovei G. D. už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį yra pagrįsta kompetentingo nekilnojamojo turto teismo eksperto išvada – nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte, – o atsakovė G. D., nors teismo posėdžio metu nesutiko su tokia jai priklausančios nekilnojamojo turto dalies verte, tačiau nepateikė teismui nė vieno tai paneigiančio įrodymo. Tai, kad atsakovė G. D. turi didelių sveikatos problemų, nėra ir negali būti pagrindas atmesti ieškovės A. J. ir tenkinti atsakovės G. D. reikalavimus. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovės A. J. reikalavimų patenkinimas iš esmės atitinka ir atsakovės G. D. interesus, nes gavusi kompensaciją už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį, atsakovė galėtų pabandyti įsigyti norimą būstą pirmame aukšte arba pasigerinti turimą trečiame įsirengiant keltuvą ar prisidedant prie jo įrengimo. Teismas vertino, kad atsakovė G. D. turi ir kito nekilnojamojo turto - žemės ir butą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad norą gyventi vaikystės sodyboje atsakovė G. D. išreiškė ne iš karto, o maždaug po pusmečio nuo ieškovės A. J. ieškinio pareiškimo.

24III.

25Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

269.

27Apeliaciniu skundu atsakovė G. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281.1.

29Teismas ignoravo atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji nuo 2014 metų yra neįgali, nevaikštanti, serga išsėtine skleroze, kad šiuo metu atsakovė gyvena trečiame aukšte, kas labai apsunkina atsakovės padėtį, nes ji turi nuolat prašyti kitų asmenų pagalbos.

301.2.

31Teismas sprendime visiškai nepasisakė apie tai, kad atsakovė G. D. teismo posėdžio metu pažymėjo, jog sutiktų iš ieškovės A. J. įsigyti A. J. nuosavybės teise priklausančias 7/8 dalis nekilnojamojo turto. Tokį pasiūlymą atsakovė G. D. pateikė dėl to, kad, kaip ji ir buvo nurodžiusi atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje, ji pati nori likti gyventi tėviškėje.

321.3.

33Teismo posėdžio metu atsakydama į teisėjos klausimą, atsakovė G. D. nurodė, kad mokėjo mokesčius už jai priklausančio turto dalį. Tačiau teismas sprendime apie tai nepasisakė.

341.4.

35Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovė gautų 2687,50 Eur kompensaciją. Atsakovei tektų sumokėti teismo priteistą 60,50 Eur žyminį mokestį, 300 Eur nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas ir 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Sumokėjus teismo priteistas sumas, atsakovei liktų 1327 Eur. Už tokią sumą atsakovė neįstengtų nieko nusipirkti. Atsakovės įsitikinimu, toks teismo sprendimas tikrai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir akivaizdžiai pažeidžia neįgalaus asmens, kuris gauna tik neįgalumo pensiją, teises.

361.5.

37Ieškovei A. J. savo ketinimus gyventi vaikystės sodyboje atsakovė G. D. yra išreiškusi ir anksčiau. Atsakovė prieš kelis metus buvo nuvykusi su draugu į namą. Atsakovė norėjo čia apsistoti, pagyventi, tačiau ieškovė A. J. ją išvijo ir pasilikti neleido, nepaisant to, kad dalis minėtojo turto priklauso ir atsakovei. Šias aplinkybes atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu teismui nurodė, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir sprendime apie tai nepasisakė. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė ir į atsakovės G. D. nurodytas aplinkybes, kad vėliau, jai norint patekti į sodybą, ji pati prieš ten vykdama įspėdavo policiją, jog vyksta į savo tėviškę, kur yra jai priklausančio turto dalis. Atsakovė taip elgdavosi, nes bijodavo, kad ieškovė jos neįsileis.

381.6.

39Teismo sprendimas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas tik iš atsakovės yra neteisėtas, priimtas visiškai neatsižvelgus į atsakovės finansinę padėtį ir sveikatos būklę. Atsakovė yra neįgali, vienintelis jos pajamų šaltinis yra gaunama neįgalumo pensija, kuri sudaro vos 248 Eur per mėnesį. Pažymos apie gaunamas pajamas atsakovė nėra išsaugojusi. Todėl pateiktas prašymas VSDFV Kaišiadorių skyriui dėl naujos pažymos apie G. D. gaunamas pajamas pateikimo.

4010.

41Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. J. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

422.1.

43Bylos nagrinėjimo eigoje ne kartą buvo atsižvelgta į atsakovės sveikatos būklę, neįgalumą, judėjimo sunkumus, įvertinant šias aplinkybes atsakovei bylos nagrinėjimo eigoje buvo sudarytos išskirtinės sąlygos įgyvendinti savo procesines teises.

442.2.

45Valdoma nuosavybės dalis atsakovei realiai yra nereikalinga, ji ja nesinaudoja ir realiai neketina naudotis ateityje. Savo nuosavybės dalies ji netvarkė, neišlaikė ir neišlaiko, niekaip neprisideda prie turto išsaugojimo, nemoka už turto draudimą, nedengia jai tenkančios komunalinių išlaidų dalies. Šios aplinkybės, o taip pat duomenys apie atsakovės sveikatos būklę, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovė jai priklausančia dalimi ginčo turto realiai ne tik nesinaudos ateityje, bet ir negalės naudotis, nes jos sveikatos būklė, judėjimo galimybių nebuvimas objektyviai trukdys tai daryti.

462.3.

47Atsakovės argumentai, susiję su jos noru ir ketinimu išpirkti ieškovei priklausančią dalį ginčo turto, taip pat yra deklaratyvūs ir neatitinka tikrovės. Šių ketinimų ji niekaip neįgyvendino ir net nebandė įgyvendinti. Nei ankščiau, nei bylos nagrinėjimo eigoje ji nesikreipė į ieškovę su pasiūlymais nupirkti ieškovei priklausančią dalį turto. Atsakovė tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde akcentuoja sunkią savo finansinę būklę. Vadinasi, ji neturi realių galimybių išpirkti ieškovei priklausančią dalį turto.

482.4.

49Ginčo turto vertę nustatė specialių žinių ir tokią teisę turinti nekilnojamojo turto teismo ekspertė G. B.. Kitų įrodymų, kurie paneigtų ar sukurtų prielaidas abejoti teismo nustatytos kompensacijos teisingumu, byloje nėra.

502.5.

51Bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R- 85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, todėl nemažintinas.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5411.

55CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

5612.

57Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdų (CK 4.80-4.81 str.).

5813.

59Kasacinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad kilus bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui, kas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-401/2010).

6014.

61Nesant galimybės atidalinti dalį iš bendrosios nuosavybės, turi būti ieškoma būdų nustatyti naudojimosi tvarką (4.81 str.).

6215.

63Šioje byloje nustatyta, kad ieškovei A. J. priklauso 7/8 dalys žemės sklypo ir pastatų, esančių( - )., o atsakovei G. D. nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis ginčo valdoje. Atsakovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką ginčo valda nustatant, kad atsakovė naudosis gyvenamojo namo patalpa, pažymėta plane „1–5“ (kambarys14,91 kv. m), ir bendrai naudosis patalpa, pažymėta plane „1–10“ (virtuvė 9,79 kv. m.); o ieškovė A. J. naudosis gyvenamojo namo patalpa, pažymėta plane „1–1“(koridorius 8,22 kv. m.), patalpa, pažymėta plane „1–2“ (kambarys 21,47 kv. m.), patalpa, pažymėta plane „1–3“ (sandėlis 5,88 kv. m.), patalpa, pažymėta plane „1–4“ (holas 15,04 kv. m.), patalpa, pažymėta plane „1–6“ (kambarys 21,47 kv. m.), patalpa, pažymėta plane „1–7“ (veranda 4,19 kv. m.), patalpa, pažymėta plane „1–8“ (koridorius 4,36 kv. m.), patalpa, pažymėta plane „1–9“ (koridorius 2,73 kv. m.), patalpa, pažymėta plane „1–10“ (virtuvė 9,79 kv. m.), patalpa, pažymėta plane „1–11“ (sandėlis 1,22 kv. m.), patalpa, pažymėta plane „1–12“ (spinta 0,45 kv. m.), patalpa, pažymėta plane „1–13“ (kambarys 18,21 kv. m.) ( t.1, b.l. 186).

6416.

65Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės G. D. siūloma naudojimosi bendru turtu tvarka iš esmės pažeidžia ieškovės A. J. interesus – riboja galimybę parduoti ieškovei nereikalingą nekilnojamąjį turtą arba apskritai padaro tai nebeįmanomu.

6617.

67Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašą, išanalizavusi byloje pateiktus įrodymus, išnagrinėjusi atsakovės G. D. pateiktą naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu projektą, daro išvadą, kad atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi ginčo valda tvarka yra neatitinkanti jos nuosavybės teise turimos dalies, todėl nepagrįsta ir neįmanoma nustatyti. Gyvenamajame name yra 128,08 kv.m. bendrojo ploto (76,20 kv.m. gyvenamojo ploto) ( t.1, b.l. 41). Atsakovės turima nuosavybės teise dalis sudaro 16,01 kv.m. bendrojo namo ploto (128,08 kv.m. padalinta iš 8). Atsakovės pateiktame naudojimo tvarkos nustatymo projekte nurodyta, kad atsakovei paskirtinas naudotis kambarys yra 14,91 kv.m. Iš 16,01 kv.m. atėmus 14,91 kv.m., lieka 1,1 kv.m. Tačiau atsakovė dar prašo jai paskirti bendrai naudotis patalpa 1-10 (virtuve), kurios plotas yra 9,16 kv.m. ( t.1, b.l. 187). Akivaizdu, kad atskirti iš virtuvės 1,1 kv.m. plotą atsakovei nėra galimybės. Jeigu atsakovei būtų paskirta naudotis 9,16 kv.m. virtuve bendrai su ieškove, tai jau viršytų atsakovei priklausančią nuosavybės dalį, nes 9,16 kv.m. plotą naudojant dviems bendraturčiams, jiems tenka po 4,58 kv.m. Kaip reikėtų spręsti kompensacijos kitai bendraturtei klausimą tokio naudojimosi atveju, atsakovė nenurodė. Taip pat atsakovė nenurodė, kaip reikėtų spręsti namo apšildymo klausimą (iš kurios patalpos būtų kūrenamas atsakovei priskirtinas kambarys), kaip spręsti kitų komunalinių patogumų klausimą (elektros, vandentiekio, nuotekų šalinimo). Taip pat atsakovė nenurodė jokio varianto, kaip spręsti naudojimąsi kitais pastatais, žemės sklypu.

6818.

69Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovei priklausanti dalis bendroje nuosavybėje yra labai maža (1/8 dalis), sprendžia, kad nustatyti naudojimosi tvarką neviršijant atsakovei nuosavybės teise priklausančių dalių ir užtikrinant atsakovei galimybę realiai naudoti jai priskirtiną dalį, praktiškai neįmanoma. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra tokios, kad ginčo gyvenamojo namo negalima paskirstyti naudojimuisi be neproporcingos žalos jo paskirčiai; nes atsakovės dalis bendrojoje nuosavybėje yra gerokai mažesnė, negu kitos bendraturtės, nėra išspręsti naudotis priskirtinos dalies aptarnavimo klausimai, kompensavimo viena kitai už naudojimąsi klausimai, ir pan.

7019.

71Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyti naudojimosi tvarką bendrąja nuosavybe esamoje situacijoje yra neįmanoma. Vadinasi, esant bendraturčių tarpusavio nesantaikai, siekiant užtikrinti realų naudojimąsi nuosavybe abiems bendraturtėms, daikto dalies paėmimas iš bendraturčio ir piniginės kompensacijos jam/jai priteisimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas.

7220.

73Atsakovė apeliaciniame skunde argumentavo, kad jos teisė naudotis ginčo nuosavybės dalimi natūra yra labai svarbi, nes ji yra iš dalies neįgali, norėtų lankytis tėviškėje ar net joje gyventi, norėtų pabūti gryname ore, ant žemės, šiuo metu gyvena pastato trečiame aukšte, turi būti bute, sunku išeiti į lauką. Tačiau, kolegijos nuomone, tokie atsakovės argumentai nėra pagrįsti. Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, jos turima 1/8 dalis bendroje nuosavybėje ir iki šiol neužtikrino atsakovei galimybės atvykti į ginčo valdą ir joje praleisti laiką, nes kildavo nesutarimai su ieškove, paskutinį kartą atsakovė lankėsi valdoje 2016 metais (2019 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 31:34 min.). Vadinasi, net ir nustačius atsakovės prašomą naudojimosi tvarką, nesutarimai ir konfliktai nesibaigs, todėl tai nėra būdas, kuris galėtų palengvinti atsakovei sąlygas pabūti gryname ore ir naudotis ginčo turtu.

7421.

75Pažymėtina ir tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ne tik ginčo valdos 1/8 dalis, bet ir ¼ dalis 1,27 ha žemės sklypo( - )., taip pat ¼ dalis 0,48 ha žemės sklypo ( - )(Nekilnojamojo turto registro duomenys, tikrinti 2019 m. gegužės 20 d.). Tai reiškia, kad atsakovė, turėdama keletą nekilnojamojo turto vienetų, gali rasti variantų pertvarkyti savo nuosavybės struktūrą taip, kad ji tenkintų jos individualius poreikius.

7622.

77Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad vieno bendraturčio nuožiūros teisė nėra absoliuti. Šios teisės įgyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Tiek atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

7823.

79Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje byloje nebuvo kito pasirinkimo kaip tik atidalinti turtą iš bendrosios nuosavybės išmokant vienai iš bendraturčių kompensaciją pinigais. Ieškovė byloje pateikė teismo ekspertės konsultacinę išvadą dėl turto vertės, pagal kurią 0,30 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, dviem garažais ir kitais kiemo statiniais buvo įvertintas 21 500 Eur ( t. 1, b.l. 35). Atsakovė nepateikė duomenų apie kitokią ginčo turto vertę.

8024.

81Atsakovė, teikdama paaiškinimus 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje nurodė, kad ji galėtų parduoti savo butą, esantį( - ), ir sumokėtų ieškovei 10 000 Eur už visą ginčo valdą (posėdžio garso įrašo nuo 53:00 min.). Toks atsakovės paaiškinimas patvirtina, kad iš esmės ginčo turtas yra įvertintas teisingai ir atsakovei priteista piniginė kompensacija (2687 Eur už 1/8 dalį) yra pagrįsta ir teisinga.

8225.

83Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 - 4.81 str.) ir proceso teisės normas, paskirstančias įrodinėjimo pareigą ir nustatančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str. 218 str.), todėl priimto sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

8426.

85Teismas priteisė iš atsakovės G. D. visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas: 60,50 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur nekilnojamojo turto vertinimo išlaidų, 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tačiau atsakovei 2018 m. lapkričio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), sprendimas galioja iki 2019 m. lapkričio 12 d., bet ne ilgiau kaip iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (t.1, b.l. 170). Todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei 60,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 300 Eur nekilnojamojo turto vertinimo išlaidų. Šios sprendimo dalys naikintinos. Patenkinus ieškovės ieškinį, žyminis mokestis (60,50 Eur) jai grąžintinas iš biudžeto ( CPK 96 str. 4 d.).

8627.

87Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos proporcingai patenkintiems reikalavimams (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovei 2019 m. vasario 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba atleidžiant 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų ( t.2, b.l. 60). Apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (500 Eur). Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, sudaro 10,25 Eur, tačiau atsakovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, apmokamos iš biudžeto lėšų (CPK 96 str. 3,4 dalys).

88Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

89Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti pašalinant sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės G. D. ieškovei A. J. 60,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 300 Eur už nekilnojamojo turto įvertinimą. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

90Grąžinti iš biudžeto ieškovei A. J., a.k( - ) 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų ir 50 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

91Priteisti A. J., a.k. ( - ) iš atsakovės G. D., a.k. ( - ) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

92Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. D.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė A. J. ieškinyje prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės... 8. 2.... 9. A. G. D. pateikė teismui priešieškinį, prašydama nustatyti gyvenamojo... 10. 3.... 11. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje (1... 12. 4.... 13. Ieškovė ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį nurodė ir paaiškino, kad... 14. 5.... 15. Tai, kad atsakovė G. D. jai priklausančia nuosavybe nesinaudojo ir... 16. 6.... 17. A. G. D. atsiliepime į ieškovės A. J. ieškinį, priešieškinyje nurodė ir... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 22. 8.... 23. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju labiausiai teisingumo, protingumo ir... 24. III.... 25. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 26. 9.... 27. Apeliaciniu skundu atsakovė G. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 28. 1.1.... 29. Teismas ignoravo atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji nuo 2014 metų yra... 30. 1.2.... 31. Teismas sprendime visiškai nepasisakė apie tai, kad atsakovė G. D. teismo... 32. 1.3.... 33. Teismo posėdžio metu atsakydama į teisėjos klausimą, atsakovė G. D.... 34. 1.4.... 35. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovė gautų 2687,50 Eur kompensaciją.... 36. 1.5.... 37. Ieškovei A. J. savo ketinimus gyventi vaikystės sodyboje atsakovė G. D. yra... 38. 1.6.... 39. Teismo sprendimas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nekilnojamojo turto... 40. 10.... 41. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. J. prašo teismo sprendimą... 42. 2.1.... 43. Bylos nagrinėjimo eigoje ne kartą buvo atsižvelgta į atsakovės sveikatos... 44. 2.2.... 45. Valdoma nuosavybės dalis atsakovei realiai yra nereikalinga, ji ja nesinaudoja... 46. 2.3.... 47. Atsakovės argumentai, susiję su jos noru ir ketinimu išpirkti ieškovei... 48. 2.4.... 49. Ginčo turto vertę nustatė specialių žinių ir tokią teisę turinti... 50. 2.5.... 51. Bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir neviršija Lietuvos Respublikos... 52. Teisėjų kolegija... 53. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 54. 11.... 55. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 56. 12.... 57. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės... 58. 13.... 59. Kasacinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad kilus bendrosios dalinės... 60. 14.... 61. Nesant galimybės atidalinti dalį iš bendrosios nuosavybės, turi būti... 62. 15.... 63. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovei A. J. priklauso 7/8 dalys žemės sklypo... 64. 16.... 65. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės G. D. siūloma... 66. 17.... 67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi 2019 m. sausio... 68. 18.... 69. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovei priklausanti dalis bendroje... 70. 19.... 71. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyti... 72. 20.... 73. Atsakovė apeliaciniame skunde argumentavo, kad jos teisė naudotis ginčo... 74. 21.... 75. Pažymėtina ir tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ne tik ginčo... 76. 22.... 77. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad vieno bendraturčio nuožiūros... 78. 23.... 79. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje byloje... 80. 24.... 81. Atsakovė, teikdama paaiškinimus 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje... 82. 25.... 83. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 84. 26.... 85. Teismas priteisė iš atsakovės G. D. visas ieškovės turėtas bylinėjimosi... 86. 27.... 87. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos... 88. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 89. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti pašalinant... 90. Grąžinti iš biudžeto ieškovei A. J., a.k( - ) 60,50 Eur (šešiasdešimt... 91. Priteisti A. J., a.k. ( - ) iš atsakovės G. D., a.k. ( - ) 500 Eur (penkis... 92. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....