Byla N-62-1657-11
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarties D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarties D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. gegužės 3 d. nutarimu D. Ž. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 513 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jai skirta 400 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad D. Ž. 2010 m. balandžio 19 d., 10.45 val. savo privačioje valdoje ( - ), Semeliškių k., netinkamai, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Atliekų tvarkymo taisyklėse nenumatytu būdu tvarkė atliekas. Įvairios nerūšiuotos atliekos (apie 1 m3): buitinės, statybinės, buvo pilamos į sklype iškastą duobę, kur ruoštasi tas atliekas užpilti žemėmis. Iškastos duobės šonai buvo juodos spalvos, tikrinimo metu iš duobės sklido specifinis degėsių kvapas, iš ko buvo galima daryti išvadą, kad duobėje atliekos degintos. D. Ž. nevykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytos pareigos ir Elektrėnų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 8, 22, 24 punktų reikalavimų. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1-2 dalių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 44, 48, 50 ir 51 punktų reikalavimus.

5D. Ž. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos nutarimu paskirtą baudą.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 9 d. nutarimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – Institucijos nutarimu paskirtą 400 litų baudą sumažino iki 50 litų.

7Apeliaciniu skundu D. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog protokolas surašytas ir nuobauda skirta ne tam asmeniui. Teigia jokiems asmenims nurodymų nedavusi, tačiau Institucija neapklausė sklype dirbusių dviejų jaunuolių liudininkais, jų nenurodė protokole. Teismui paaiškino, jog jokios duobės nekasė, atliekų ten nevertė, niekam kitam to daryti neliepė, be to, duobė iškasta ne jai priklausančiame žemės sklype.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9II.

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11D. Ž. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 513 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad netinkamai tvarkė atliekas. Apeliantė neigia savo kaltę, motyvuodama tuo, kad atliekos buvo tvarkomos ne jai priklausančiame sklype, be to, ji jokių nurodymų niekam nedavė, o priešingas išvadas teismas padarė netinkamai įvertinęs įrodymus bei neapklausęs papildomų liudytojų.

12ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina faktą, jog duobė iškasta ir šiukšlės joje tvarkomos buvo būtent apeliantės valia. Tą patvirtina Institucijos atstovo V. M. paaiškinimai (b. l. 49), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 8-9), nuotraukos (b. l. 13-18). Iš V. M. paaiškinimų matyti, kad apie tai, jog nurodymas tvarkyti atliekas buvo duotas būtent D. Ž., jie sužinojo iš ten besidarbavusių jaunuolių, kurie nepanoro fotografuotis. Šį faktą kartu stebėjo ir Semeliškių seniūnas V. B. bei Institucijos pareigūnas H. P., patvirtinę aplinkybių tikrumą savo parašais protokole (b. l. 9). Pažymėtina, kad V. M. parodymai nuoseklūs, logiški, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Netikėti jo paaiškinimais teismas neturi pagrindo – jis nesusijęs su apeliante jokiais ryšiais, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Pažymėtina, kad pirminis D. Ž. paaiškinimas taip pat tam tikra dalimi patvirtina teismo pripažintas nustatytomis aplinkybes (b. l. 11).

13Apeliantė neigia savo kaltę motyvuodama ir tuo, jog žemės sklypas, kuriame buvo tvarkomos atliekos, jai nuosavybės teise nepriklauso. Tačiau įvertinus ATPK 513 straipsnio 1 dalies dispoziciją (vieno kubinio metro ar mažesnio negu vienas kubinis metras atliekų kiekio šalinimas ir (ar) naudojimas pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka), darytina išvada, kad nėra svarbu, kam nuosavybės teise priklausančioje valdoje yra atliekama veika, svarbus veikos neteisėtumo faktas bei tai, kad veiką vykdo pats atsakomybėn traukiamas asmuo arba kiti asmenys, veikiantys jo nurodymu. Šiuo atveju nustatyta, jog atliekas tvarkę jaunuoliai dirbo D. Ž. nurodymu, atliekos buvo tvarkomos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl darytina išvada, kad ji atsakomybėn patraukta pagrįstai.

14Dėl būtinybės apklausti liudytojais atliekas tvarkiusius vaikinus, pažymėtina, kad tokio pageidavimo apeliantė nebuvo išreiškusi pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 48-50). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo ir Institucijos surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad D. Ž. veikoje yra ATPK 513 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

15Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

18Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

19Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai