Byla e2-1315-803/2017

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,

2sekretoriaujant Rūtai Morkūnaitei,

3dalyvaujant ieškovų T. S., R. S. atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei, atsakovams J. S., O. S., jų atstovui advokatui Mantui Valiukui, atsakovo akcinės bendrovės SEB banko atstovei advokatei Donatai Lapėnienei, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „NEGRESKO Investicijos“ atstovui advokato padėjėjui Jokūbui Vasilevskiui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje notarei E. V., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje notarės J. S. atstovui advokatui Edmundui Budvyčiui.

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. S., R. S. ieškinį dėl nuosavybės teisės pirkėjams pripažinimo, 2016 m. birželio 17 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-5153 pripažinimo negaliojančia, hipotekos panaikinimo ir vindikacijos taikymo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „NEGRESKO Investicijos“, akcinei bendrovei SEB bankas, J. S., O. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė J. S., Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notarė E. V..

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7

  1. Byloje sprendžiama dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pagal sudarytą preliminarią sutartį pripažinimo.
  2. Ieškovai, galutinai suformulavę savo reikalavimus (T.II, b.l.152-159), prašė pripažinti ieškovų T. S. ir R. S. bei atsakovo UAB „NEGRESKO investicijos“ sudarytą 2015 m. spalio 21 d. Preliminariąją statomo buto 8 pirkimo–pardavimo sutartį, pagrindine buto/patalpos – buto, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), pirkimo–pardavimo sutartimi; pripažinti, kad ieškovai T. S. ir R. S. 2015 m. lapkričio 5 d. įgijo nuosavybės teisę į butą/patalpą – butą, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esantį adresu: ( - ) (pastato kuriame yra butas unikalus Nr. ( - ); pažymėjimas plane – 3A8/b); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2016 m. birželio 17 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-5153; taikyti vindikaciją ir iš O. S. bei J. S. ieškovų T. S. ir R. S. naudai išreikalauti butą, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esantį adresu: ( - ); pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2016 m. liepos 15 d. Sutartinės hipotekos (jungtinė hipoteka ir maksimalioji hipoteka) sandorį, notarinio registro Nr. EV-1959; panaikinti Nekilnojamojo turto registre Valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos 2015 m. liepos 15 d. buto/patalpos – buto, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), hipoteką, įregistruotą remiantis 2015 m. liepos 15 d. Hipotekos registro pranešimu apie hipotekos įregistravimą Nr. ( - ).
  3. Ieškovai paaiškino, jog su atsakovu UAB „NEGRESKO Investicijos“ 2015 m. spalio 21 d. sudarė Preliminariąją statomo buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo, pasitelkdamas kitus asmenis, daugiabučiame aštuonių aukštų gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), kuris buvo statomas 1.32 ha atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame adresu: ( - ), pastatyti 2 (antrame) namo aukšte, 56,77 kv. m., 3 (trijų) kambarių, gyvenamosios paskirties, butą, buto Sutarties priede Nr. 2 pažymėtą indeksu 2.1 (toliau – Butas). Atsakovas iki 2015 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo: atlikti Buto statybos darbus, nurodytus Buto Sutarties priede Nr. 3; Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Butą, kaip atskirą ir nebaigtą statyti (užbaigtumas nemažesnis nei 85 proc.) turtinį vienetą; raštu pranešti ieškovams apie anksčiau numatytų įsipareigojimų įvykdymą. Atsakovui įvykdžius Buto Sutarties 3.1.p. nustatytas sąlygas, ieškovai ir atsakovas įsipareigojo Buto sutartyje nustatytais terminais sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.
  4. Ieškovai iš Buto Sutarties kylančią pareigą – apmokėti už buto pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą (Buto Sutarties 4.2.p.), 2015 m. spalio 21 d. Kasos pajamų orderio kvitu Serija 2015 Nr. 4 – 15 000,00 Eur sumai, 2015 m. spalio 21 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 0483820151021004200000010 – 14 000,00 Eur sumai, 2015 m. spalio 25 d. Vietinio mokėjimo nurodymu – 14 000,00 Eur sumai, 2015 m. lapkričio 2 d. Vietinio mokėjimo nurodymu – 14 000,00 Eur sumai bei 2015 m. lapkričio 5 d. Išeinančiu mokėjimu – 3 000,00 Eur, įvykdė visiškai.
  5. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tai patvirtina pateikiamos Ieškovų telefoninių skambučių išklotinės bei duomenys iš internetinio portalo www.rekvizitai.lt apie atsakovą, iš kurių matyti, kad į oficialiai nurodomą atsakovo tel. Nr. ( - ), ieškovai skambino bei kalbėjosi su atsakovo direktoriumi Z. Z. ne kartą, tačiau atsakovo atstovas nuolat dėl įvairių priežasčių atsisakydavo (išvyksta į komandiruotę, Lenkiją, užimtas asmeniniais reikalais, neturi reikiamų įgaliojimų) sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas neįvykdė pagrindinės preliminarios statomo buto pirkimo-pardavimo sąlygos, t.y. iki šiol atsisakant sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį bei patiems tai pripažįstant 2016-11-21 pateiktame teismui pranešime. Akivaizdu, jog dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų/galimai padarytų nusikalstamų veikų, ieškovams nuosavybės teise iš esmės perleistas statomas butas, jį užregistravus kaip daiktą, neteisėtai buvo įkeistas bei 2016 m. birželio 17 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JS-5153 perleistas nuosavybės teise O. S. bei J. S.. Šie sandoriai laikyti negaliojančiai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnį. Šiuo atveju ginčo turtas negali būti restitucijos tvarka grąžinamas asmeniui (UAB „NEGRESKO Investicijos“), kuris iki ginčijamo sandorio 2016 m. birželio 17 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-5153 sudarymo jau nebeturėjo nuosavybės teisės, nes tai prieštarautų nuosavybės teisės įgijimo teisės normoms. Todėl šiuo atveju, taikytina vindikacija ir turtas išreikalautinas iš svetimo neteisėto valdymo (O. S. bei J. S.), remiantis CK 4.95, 4.96 straipsnių nuostatomis, kaip prarastas dėl kito asmens padaryto nusikaltimo (dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, kt.).
  6. Ieškovai dublike nurodė, jog nesutinka su atsakovų O. S. ir J. S. atsiliepime į ieškinį nurodomu argumentu dėl netinkamai pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo – buto priteisimo natūra. Be to, iš atsakovų O. S. ir J. S. nurodomų aplinkybių, matyti, kad jie visiškai nesidomėjo atsakovu UAB „NEGRESKO Investicijos“ bei jo sudaromais sandoriais, t.y. pasikliovė vien tik juridinio asmens vadovo deklaratyviais teiginiais, nors viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje informuojama apie atsakovo buvusio direktoriaus Z. Z. neteisėtus veiksmus, todėl akivaizdu, kad atsakovai O. S. ir J. S. negali būti laikomi sąžiningais nekilnojamojo turto įgijėjais.
  7. Atsakovas UAB „NEGRESKO Investicijos“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovų reikalavimus atmesti. Paaiškino, jog šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Z. Z. galimai nusikalstamos veikos. Atkreipė dėmesį, jog ieškovai nesilaikė Preliminarios sutarties 4.3 punkto reikalavimo atlikti mokėjimus pavedimu, todėl atsakovas negali patvirtinti, kad su juo visiškai atsiskaityta, nes nėra duomenų apie 15 0000 Eur sumos perdavimą. Mano, kad ieškovų sudarytas sandoris prieštarauja atsakovo įstatų 5.3 punktui, suteikiančiam teisę direktoriui sudaryti ilgalaikio turto perleidimo sandorį iki 28 962 Eur. Taip pat atsakovas įrodinėja, jog ieškovai, prašydami taikyti CK 6.401 straipsnio 5 dalį turėjo daiktines teises registruoti, kaip tai numato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11, 13 straipsniai, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnis, 5 straipsnis (T.II, b.l.174-179).
  8. Atsakovai O. S. bei J. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad:
    1. ieškovų nurodytas Butas Preliminariosios statomo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jau buvo faktiškai pastatytas. Šias aplinkybes patvirtina pačių ieškovų į bylą pateiktas VĮ Registrų centro išrašas, kurio 10.4 punkte nurodyta, jog ginčo Butas Unikalus Nr. ( - )įregistruotas 2015-10-16 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu;
    2. ieškovų pateiktos sutarties turinys atskleidžia, kad realiai sutarties šalys ketino sudaryti preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovų preliminari sutartis sudaryta 2015-10-21, o jos 3.1.1. punkte įtvirtintas įsipareigojimas atsakovui UAB „NEGRESKO investicijos“ iki 2015-12-31„atlikti Buto statybos darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. 3“. Vadovaujantis sutarties 8.7.3. punktu nurodytas priedas turėjo būti detalizuoti buto apdailos darbai. Akivaizdu, jog sutartyje numatytas beveik 2 mėn. terminas yra nerealus pastatyti pastatą, tačiau gali būti siejamas su pastatyto buto apdailos atlikimu;
    3. vadovaujantis preliminarios sutarties 6.2.1. jei atsakovas UAB „NEGRESKO investicijos“ vėluoja įvykdyti įsipareigojimus numatytus 3.1. punkte ilgiau kaip 90 dienų, ieškovai įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir susigražinti sumokėtus pinigus. Tokią teisę ieškovai įgijo 2016-04-01, tačiau ja nepasinaudojo, preliminarios sutarties viešame registre neįregistravo;
    4. ieškovas T. S. teismui pateikė 2016-10-31 (praėjus 1 metams nuo sutarties sudarymo) telefono sąskaitos išklotinę, iš kurios matyti, jog jis skambino keletą kartų atsakovo telefonu Nr( - ). Kitos telefonų sąskaitų išklotinės sietinos su ne proceso dalyviu S. S. ir nepagrindžia ieškovų teiginių. Bet kokiu atveju, telefonų sąskaitų išklotinės siejamos su laikotarpiu po atsakovų Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jos išviešinimo įregistruojant VĮ „Registrų centras“;
    5. J. S. ir O. S. yra sąžiningi Buto pirkėjai, nieko nežinoję apie ieškovų pretenzijas į Butą. Jeigu ieškovai būtų įregistravę viešame registre preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovai nebūtų pirkę ginčo Buto. Po įsigijimo Bute buvo atliktas remontas (padaryti pagerinimai), dėl kurių atsakovai turėjo papildomų išlaidų. Ieškovų prašomos vindikacijos taikymo atveju, būtų neproporcingai pažeistos sąžiningų šalių teisės (T. II., b.l. 71-76).
  9. Atsakovas AB SEB bankas atsikirsdamas (T. III, b.l. 59-63) į ieškovų procesinius dokumentus nurodė, kad aplinkybės apie Preliminariosios sutarties egzistavimą AB SEB bankui nebuvo žinomos, AB SEB bankas šių aplinkybių negalėjo žinoti ir dėl tos priežasties, kad ši Preliminarioji sutartis nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre, todėl ji negali būti panaudota prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, šiuo atveju AB SEB banką. Dėl ginčo Buto su atsakovais O. Ir J. S. buvo sudaryti 3 sandoriai, iš kurių Pirkimo–pardavimo sutartis ir Hipotekos sutartis buvo patvirtinti notaro. Iš šiuose sandoriuose esančių patvirtinimų yra visiškai akivaizdu, jog atsakovas AB SEB bankas elgėsi sąžiningai, teisėtai, apdariai, o Pirkimo–pardavimo sandorį bei Hipotekos sandorį tvirtinę notarai patikrino visus šių sandorių įregistravimui reikšmingus dokumentus bei aplinkybes.
  10. Notarė E. V. atsiliepime (T.III., b.l. 2-7) į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes notaro pareiga užtikrinti sandorio teisėtumą yra patikrinti sandorio teisėtumą pagal valstybės registrų centrinių duomenų bankuose esančią informaciją. Tvirtindama hipotekos sandorį notarė nustatė, kad butas priklauso atsakovams O. Ir J. S.. Atsižvelgdama, jog Hipotekos sutarties pasirašymo momentu Butas buvo įkeistas kreditoriui UAB „CONRESTA“, patikrino ir įsitikino, jog yra pirmesnės eilės hipotekos kreditoriaus sutikimas.
  11. Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė J. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jai tvirtinant 2016 m. birželio 17 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-5153, pardavėjas UAB „NEGRESKO Investicijos“ direktorius Z. Z. pateikė 2016 m. kovo 29 dienos UAB „NEGRESKO Investicijos“ akcininkų sprendimą, kuriuo nuspręsta „Parduoti UAB Negersko investicijos priklausančius butus bei patalpas (su jiems tenkančia žemės sklypo dalimi) ir automobilių stovėjimo vietas, esančias adresu ( - ), pastate (citatos pabaiga)“. Ši aplinkybė patvirtina, kad UAB „NEGRESKO Investicijos“ direktorius, pasirašydamas 2016 m. birželio 17 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-5153, šio sandorio sudarymui turėjo visus įgalinimus, kurių reikėjo pagal bendrovės įstatus, galiojusius sandorio sudarymo metu. Sudarant ginčijamą sandorį, notarė nustatyta tvarka iš VĮ Registrų centras gavo nustatytos formos pažymą, skirtą sandorio sudarymui. Šis dokumentas patvirtino, kad ginčo butas Nr. ( - ), pastato, kuriame yra butas unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ) buto Nr. ( - ) jokių apribojimų neturi (T. III, b.l.64-67).
  12. Teismo posėdžio metu ieškovai, atsakovai ir tretieji asmenys palaikė savo reikalavimus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose. Ieškovas T. S. paaiškino, jog nuolat domėjosi statomo buto procesu, bendravo su atsakovo direktoriumi Z. Z.. Tačiau praėjus kuriam laiku, užsukus į butą, ieškovai pamatė, jog koridoriuje prie jų ketinamo įsigyti buto stovi triratukas ir jame gyvena kiti asmenys. Tuomet suprato, jog juos atsakovas UAB „NEGRESKO Investicijos“ apgavo. Ieškovų atstovė pateikė baigiamąją kalbą, kurią prašė prijungti. Ieškovų atstovė remiasi CK 6.401 straipsnio 1 dalimi, 6.165 straipsnio 4 dalimi, nurodydama, jog ieškovai neginčijamai anksčiau nei atsakovai O. ir J. S., t.y. nuo 2015-11-05 įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise Butą, pagamindami naują daiktą, nes tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, visada aktyviai domėjosi tiek buto statyba, tiek jo faktiniu bei teisiniu perėmimu nuosavybės teise. Atstovė nesutinka su atsakovo BUAB „NEGRESKO Investicijos“ argumentu, jog pirkėjas pagal Sutartį galėjo mokėti už butą tik mokėjimo pavedimu, nes Sutarties, kuri ieškovų su atsakovu buvo sudaryta prisijungimo būdu, paties atsakovo surašytoje 4.3.p. sąlygoje nustatyta, kad „pardavėjui priklausančias sumas, pirkėjas sumoka grynaisiais pinigais arba mokėjimo pavedimu“. Sudarant preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, buvo pastatytas tik trijų aukštų namo karkasas, t.y. liejamos ketvirto aukšto grindys. Dėl šios priežasties CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialus pirkėjo nuosavybės įgijimo būdas skiriasi nuo bendrosios CK 6.393 straipsnyje. 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkose. Ieškovai nesutinka su atsakovo UAB „NEGRESKO Investicijos“ nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog jie neatsiskaitė pagal sutartį dėl pasikeitusio ploto. 2015 m. spalio 21 d. Preliminarios statomo buto pirkimo-pardavimo sutarties 1.1.1.2. punkte nustatytas preliminarus bendras ginčo Buto plotas – 56,77 kv. m., kuris preliminariai apskaičiuotas, remiantis UAB „Veduta“ parengto projekto Nr. VED-TP-12-02 pagrindu. Buto plotas – 60.13 kv. m., buvo užfiksuoti tuo metu, kai buvo pradėta pastato, unikalus Nr. ( - ), kuriame yra ginčo Butas, statyba. Ieškovai pirmą kartą sudarė Sutartį dėl nekilnojamojo daikto įsigijimo, kad iki tol neturėjo nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto ir jo nevaldė, todėl neturėjo patirties, kaip sudarydami preliminarią statomo buto pirkimo pardavimo sutartį gali apginti savo teises. Priešingai nei teigia atsakovai O. S. ir J. S., ieškovų į bylą pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2016 m. gruodžio 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina faktą, kad 2015 m. spalio 21 d. Preliminariosios statomo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp ieškovų ir atsakovo UAB „NEGRESKO Investicijos“ metu ginčo Butas (preliminarios statomo buto pirkimo-pardavimo sutarties objektas) faktiškai negalėjo ir nebuvo pastatytas. Ieškovai turi visas teises į Butą, nes net jei atsakovų elgesys būtų teismo vertinamas kaip sąžiningų įgijėjų, nekilnojamasis turtas vis viena gali būti išreikalaujamas (taikoma vindikacija). Dėl UAB „NEGRESKO Investicijos“ direktoriaus Z. Z. galimai padarytų nuskalstamų veikų yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl egzistuoja privalomasis bylos sustabdymas. Ieškovai taip pat nesutinka su atsakovų O. ir J. S. argumentais, jog ieškovai negali ginti savo teisių, t.y. reikalauti prievolę įvykdyti natūra, dėl to, kad atsakovui UAB „NEGRESKO Investicijos“ buvo iškelta bankroto byla, nes jie gali ginti ir/ar gina savo teises, pareikšdami piniginį reikalavimą bankroto byloje. Bankroto byloje į kreditorių sąrašą ieškovus įtraukė pati BUAB „NEGRESKO Investicijos“, sumažindama finansinį reikalavimą 15 000 Eurų suma, kuri buvo sumokėta grynais pinigais. Atsakovė UAB „NEGRESKO Investicijos“ registruodama nuosavybės teisę į nebaigtus statyti pastatus, įkeisdama statomus pastatus, turėjo gauti ir ieškovų sutikimą, o 2016m. birželio 17d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-5153 dėl ginčo buto perleidimo tretiesiems asmenims O. S. ir J. S. iš viso nebegalėjo sudaryti, nes, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, nuosavybės teisė jau 2015-11-05 d. buvo perleista ieškovams. Akivaizdu, kad 2016m. birželio 17d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-5153 6.1.p. pardavėjo atstovo garantija, jog perleidžiami „Daiktai yra Pardavėjo nuosavybė, Pardavėjas Daiktus teisėtai valdo, naudoja ir jais disponuoja“ yra nesąžininga. Su notarės J. S. atsiliepimu pateiktas 2016-03-29 Akcininkų sprendimas savo turiniu patvirtina, kad notarė netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos notarų įstatymo keliamus imperatyvius reikalavimus. Sprendime vadovo įgaliojimų apimtis yra visiškai neapibrėžta, t. y. duotas sutikimas parduoti turtą, kurio neįmanoma identifikuoti, nėra numatyta pardavimo kaina. Ieškovai visą buto kainą sumokėjo 2015-11-05, į pastatytą Butą ieškovai nuosavybę įgijo anksčiau negu Buto atžvilgiu įsigaliojo atsakovų sudaryta 2016-07-15 hipoteka. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ginčijamas notariškai patvirtintas hipotekos sandoris notarės E. V. buvo atliktas neturint akcininkų sprendimo.

8Teismas

konstatuoja:

  1. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
  1. Byloje kilo ginčas dėl daiktinių teisių į 60,13 kv. m. ploto butą/patalpą, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esantį adresu: ( - ). Šis nekilnojamasis turtas nuo 2016-06-17 pagal pirkimo – pardavimo sutartį priklauso atsakovams O. S. ir J. S.. Nekilnojamojo turto registre įrašas apie jų nuosavybės teisinę registraciją galioja nuo 2016-06-20 (T.II., b.l.197,198). Ieškovai įrodinėja, kad jų bei atsakovo UAB „NEGRESKO investicijos“ 2015 m. spalio 21 d. sudaryta Preliminarioji statomo buto pirkimo-pardavimo sutartis (T.I, b.l. 208-212) turi būti pripažinta pagrindine buto/patalpos – buto, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), pirkimo-pardavimo sutartimi, nes jie yra buto statytojai, visą laiką domėjęsi statybos procesu ir siekę aktyviai įgyvendinti savo kaip pirkėjų teises, šią aplinkybę grįsdami telefoninių skambučių registracijos išklotine (T.I., b.l.12-196).
  2. Ieškovai įrodinėja, kad daiktines teises į butą prarado dėl UAB „NEGRESKO investicijos“ direktoriumi buvusio Z. Z. nusikalstamos veikos, pateikdami duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (T.I., b.l.201). Dėl šios aplinkybės ieškovai pateikė pasvarstymą dėl bylos stabdymo, baigiant ją nagrinėti iš esmės. Teismas sprendžia, jog toks prašymas neatitinka CPK 7 straipsnio, kai byloje dalyvaujantys asmenys neginčija atsakovo UAB „NEGRESKO Investicijos“ veikos neteisėtumo, pripažįsta, jog ieškovų mokėjimai pagal Preliminarią sutartį yra atlikti (T.I., b.l. 202-207). Nors UAB „NEGRESKO investicijos“ nesutinka, kad 15 0000 Eur buvo įmokėta, nes bankroto administratoriui ši suma nėra perduota, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje yra pateikta kasos pajamų orderio kvito 2015-10-21 kopija, kuri pasirašyta Z. Z., taip patvirtinant 15 0000 Eur sumos perdavimą (T.I, b.l.203), laiko, kad ieškovai įrodė atsiskaitymo pagal preliminarią sutartį faktą (CPK 178 straipsnis).
  3. Ieškovų ir atsakovo UAB „NEGRESKO investicijos“ 2015 m. spalio 21 d. sudaryta Preliminarioji statomo buto pirkimo-pardavimo sutartis (T.I, b.l. 208-212) numatė, jog iki 2015 m. gruodžio 31 d. turi būti atlikti buto statybos darbai (Sutarties 3.1. punktas). Ieškovai įsipareigojo sumokėti viso 60 000 Eur už Butą (Sutarties 4.1. punktas). Šalys sutarė, jog statybos darbai gali būti pratęsti iki 30 d. (Sutarties 5.2.1. punktas), o 90 kalendorinių dienų vėluojant atlikti statybos darbus, ieškovams buvo suteikta teisė vienašališkai nutraukti sutartį (Sutarties 6.2.1. punktas). Tokią teisę ieškovai įgijo 2016 m. balandžio mėnesį, tačiau ja nepasinaudojo, preliminarios sutarties viešame registre neįregistravo nors, kaip galima spręsti iš ieškovų procesinių dokumentų, save laiko Buto savininkais.
  4. Teismas atkreipia dėmesį, kad daiktines teises ieškovai galėjo registruoti, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 10.4. punktas patvirtina faktą, kad 2015 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei 2015 m. lapkričio 4 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ( - )pagrindu buvo suformuotas naujas, tačiau nebaigtas statyti, nekilnojamasis daiktas – butas Nr. ( - ). Registro įrašas galioja nuo 2015 m. lapkričio 18 d. tačiau, net ir 2016 m. balandžio mėnesį pasibaigus bet kokiam sutarties vykdymo terminui ieškovai nesiėmė veiksmų sutartinių santykių išviešinimui.
  5. Kita vertus, teismas turi pripažinti kaip tikėtiną atsakovų įrodinėjamą aplinkybę, jog ginčo Butas jau buvo pastatytas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai teigė, jog jų preliminarios sutarties sudarymo metu aukštas, kuriame turėjo būti suformuotas ginčo butas, tik pradėtas statyti. Tačiau Nekilnojamojo turto registro išrašas įrodo, kad 2015 m. spalio 16 d. statinys nebaigtas statyti, bet nuo 2015 m. lapkričio 18 d. jau yra duomenys apie ginčo Butą. Ieškovų pasirašytoje Preliminarioje sutartyje nurodytas visiško atsiskaitymo terminas už ginčo Butą yra mažesnis nei mėnuo, o nekilnojamojo turto objektą įsipareigojama visiškai užbaigti kiek daugiau nei per du mėnesius nuo preliminariosios sutarties pasirašymo dienos. Taigi šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad labiau tikėtina (CPK 185 straipsnis), jog buvo sudaryta preliminarioji sutartis ne pagal CK 6.401 straipsnio 1 dalies sąlygas, bet pagal CK 6.165 straipsnį.
  6. CK 6.401 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį preliminariojoje sutartyje gali būti numatyta, kad pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje numatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo.
  7. Ieškovai remdamiesi šiuo teisiniu reguliavimu nurodo, kad nuo to momento, kai jie 2015-11-05 sumokėjo sutartą kainą pagal Preliminarią sutartį, įgijo teisę į ginčo Butą, todėl atsakovas UAB „NEGRESKO Investicijos“ registruodamas nuosavybės teisę į nebaigtus statyti pastatus, įkeisdamas statomus pastatus, turėjo gauti ir ieškovų sutikimą. Šiuo argumentu negali būti paneigtas atsakovų O. S. bei J. S. 2016 m. birželio 17 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-5153 teisėtumas, nes įstatymas nenumato tokio teisinio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.
  8. Be to, akivaizdu, kad kol Butas ieškovams nėra perduotas pagal sudarytą ir notarine tvarka patvirtintą sutartį, ieškovai, pirmiausia turi „įrodyti savo teises į daiktą, o tik tada šios teisės pažeidimą“ (E. B., K. L., V. P., D. V.. Daiktinė teisė, 2010, Vilnius. P.53). Vindikacinis ieškinio dalykas yra savininko reikalavimas išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Nuosavybės teisė pagal tokį ieškinio nurodytą teisinį pagrindą reiškia, kad savininkas turėjo daiktinę teisę – valdymą (valdymo titulas). Taigi vindikacinio reikalavimo esmė yra valdymo teisės pažeidimo padėties atkūrimas. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovams Butas nebuvo perduotas.
  9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovų Preliminarioje sutartyje nėra sąlygos, jog nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo jie įgyja nuosavybės teisę į Butą. Minėtos sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad kai bus atlikti 3.1 punkte rangos darbai, bus sudaryta pagrindinė sutartis. Taigi labiau tikėtina, nekartojant sprendimo 17 punkte nustatytų aplinkybių, jog ieškovai sudarė preliminarią sutartį dėl Buto įsigijimo (CK 6.165 straipsnyje 1 dalis).
  10. Ieškovai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016, kurioje išaiškinta, jog pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių. Tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Sutarties šalis – pardavėjas – įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą. Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik remdamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį Nr. 3K-3-460/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  11. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovų prašomo taikyti pagal šią kasacinio teismo nutartį jų pažeistų teisių gynimo būdo – pripažinti preliminarią sutartį pagrindine, įvertina, jog atsakovai J. S. ir O. S. įsigijo Butą pagal 2016-06-17 pirkimo – pardavimo sutartį (T.II., b.l.78-100) už 73 000 Eur sumą. Sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinta notarine forma, įregistruota viešame registre. Taigi skirtingai nei ieškovai, atsakovai pagal visus teisės aktų reikalavimus yra ne tik įgiję teisę į Butą (CK 6.393 straipsnio 4 dalis) ir yra sąžiningi jo įgijėjai, bet ir įforminę juridiškai savo daiktines teises. Pardavėjas jiems Butą yra perdavęs. Pagal CK 6.398 straipsnio 2 dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo.
  12. Vadovaujantis CK 6.393 straipsnio 3 dalimi prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.
  13. Teismas įvertindamas tai, jog ieškovai pagal Preliminarią sutartį turėjo paskutinę įmoką sumokėti iki 2015-11-06 (Sutarties 4.2.4 punktas), t.y. visą sutartą kainą, praėjus nuo sutarties sudarymo 15 dienų, sprendžia, jog jei, anot ieškovų, tai buvo pagrindas laikyti juos ginčo Buto savininkais, tai jie privalėjo pasirūpinti daiktinių teisių išviešinimu. Kai sumokama visa kaina, atsiranda pagrindas pirkėjui reikalauti pripažinti nuosavybės teisę į butą (CK 6.401 straipsnio 5 dalis) ir nuo to momento atsiranda pareiga pasirūpinti tinkamu sutartinių santykių formalizavimu per notarinę formą (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo nėra atleistas nuo pareigos veikti pagal teisės aktų reikalavimus, nesvarbu, ar jis yra vartotojas. Pažymėtina, kad bendroji norma dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties reikalauja notarinės formos, išimtis daroma tik bankroto proceso metu sudaromoms nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartims.
  14. Teismas, atsižvelgdama į ieškovų pasyvų elgesį, susijusį su savo interesų užtikrinimu, daro išvadą, kad nepaisant jų sąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CK 4.95, 4.96 straipsnių.
  15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 59 punkte nurodyta, jog kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad veiklos rizikos prisiėmimas reiškia, jog asmuo suvokia, kad tam tikri reiškiniai ir objektai nėra visiškai prognozuojami, tačiau sutinka prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, nežinodamas tikslios jų baigties. Veiklos rizikos prisiėmimas dar nereiškia ieškovo kaltės dėl nagrinėjamos žalos jam atsiradimo, taip pat negali būti vertinamas kaip aplinkybė, atleidžianti padariusį žalą asmenį nuo civilinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-119/2005).
  16. Teismas, įvertindamas šią kasacinio teismo išvadą, sprendžia, jog ieškovų teisės turi būti ginamos per nuostolių atlyginimą reglamentuojančias normas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nes jie prisiėmė riziką finansuoti būsimo buto statybą. Ieškovai turėjo ir galėjo suvokti, kad prievolių įvykdymas priklauso nuo pardavėjo gebėjimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovai, žinodami Preliminarios sutarties sąlygas dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino (2015-12-31) privalėjo veikti aktyviai ir daryti visus nuo jų priklausomus veiksmus, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Net tuo atveju, kai pardavėjas pateikdavo įvairias priežastis dėl kurių negalima sudaryti pagrindinės sutarties, ieškovai jau nuo buto suformavimo kaip atskiro nekilnojamojo turto vieneto (2015-11-18), elgdamiesi protingai ir apdairiai, Preliminarią statomo buto pirkimo-pardavimo sutartį 2015-10-21 turėjo įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
  17. Ieškovai nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl jų teisių gynybos būdo turi atsižvelgti į tai, jog jie pirmą kartą sudarė Sutartį dėl nekilnojamojo daikto įsigijimo, kad iki tol neturėjo nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto ir jo nevaldė, todėl neturėjo patirties, kaip sudarydami preliminarią statomo buto pirkimo pardavimo sutartį gali apginti savo teises. Pasisakant dėl šio argumento teismas norėtų atkreipti dėmesį, jog ieškovai nesudarė smulkaus buitinio sandorio, bet siekė įsigyti didelės vertės turtą. Tai reiškia, kad bet kuris vidutiniškai protingas asmuo, jei neišmano teisės aktų ir asmens teises saugančios sukurtos teisinės sistemos, pasikonsultuotų su šios srities profesionalu. Atsakovai J. S. ir O. S. kreipėsi dėl buto pirkimo per tarpininkus. Sudarė sandorį taip, kad būtų išviešintos jų daiktinės teisės į ginčo Butą. Sutartį patvirtinęs notaras patikrino viešųjų registrų duomenis. Tokiu atveju, teismo vertinimu, sprendžiant dėl teisių į butą, turi būti taikomas konstitucinis principas: įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Ieškovų sudaryto sandorio rizikos prisiėmimas ir pasyvaus elgesio padarinys negali būti perkeltas atsakovams J. S. ir O. S.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta ieškovų argumentą, jog atsakovų O. ir J. S. elgesys buvo visiškai identiškas.
  18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-361/2009; kt.).
  19. Nors ieškovai ginasi argumentu, jog atsakovai J. S. ir O. S. taip pat neregistravo daiktinių teisių sudarę preliminarią Buto pirkimo sutartį, tačiau nuosavybės teisės išviešinimo įgyvendinimas tarp ieškovų ir atsakovų išsidėstymo laike yra iš esmės skirtingas. Atsakovai sudarė 2016-06-17 pirkimo – pardavimo sutartį (T.II., b.l.78), kurią patvirtino notarė J. S. (T.II.,b.l. 103), praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po preliminarios sutarties sudarymo (T.II., b.l.104). Kita vertus, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nekilnojamo daikto kaip vertybės esmę, numatė pareigą išviešinti daiktines teises, nustatydamas taisyklę, suteikiančią garantiją tretiesiems asmenims pagal CK 6.393 straipsnio 3 dalį.
  20. Ieškovai įrodinėja, kad jie yra statytojai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalį statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai).
  21. Pagal byloje esančius įrodymus ieškovai yra pirkėjai, mokėję dalimis už ginčo Butą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 nurodyta, kad pagal CK 6.401 straipsnyje reglamentuotą sutartį, pirkėjas siekia patenkinti savo gyvenamojo būsto poreikį. Tais atvejais, kai jis finansuoja gyvenamojo namo ar būsto statybą (CK 6.401 straipsnio 5 dalis), jis aktyviai savo lėšomis prisideda prie naujo nuosavybės objekto sukūrimo (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Dėl šios priežasties CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialus pirkėjo nuosavybės įgijimo būdas skiriasi nuo bendrosios CK 6.393 straipsnio 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos metu kuriamo objekto užsakovas yra statytojas. Jis, pagamindamas naują daiktą, ketina sukurti sau nuosavybės teisę. Taip jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį Nr. 3K-3-261/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  22. Taip pat kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.
  23. Sprendžiant, ar ieškovai galėtų turėti daugiau teisių kaip pirkėjai investavę į statomą Butą, tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje buvo nurodyta, kad nuostolių atlyginimas yra pakankama teisinė priemonė apginti sąžiningos savininkės teises, kai buvo parduotas jai priklausantis nekilnojamasis daiktas. Be to, kiekvienas pirkėjas turi ekonominį poreikį turėti daiktą, tačiau jis šį poreikį privalo įgyvendinti pagal teisės aktų reikalavimus, veikdamas apdairiai, rūpestingai, vadovaudamasis geros moralės ir atsakomybės už savo veiksmus principais. Daiktinių teisių įgijimas negali būti diferencijuojamas kitaip nei teisės aktų pagrindu ir visuomet atsižvelgiant į konstitucinę vertybę - nuosavybės neliečiamumą.
Dėl sutartinės hipotekos sandorio teisėtumo
  1. Piniginių prievolių įvykdymui atsakovai J. S. ir O. S. yra sudarę kredito sutartį su AB SEB banku (T. II., b.l. 109-112). AB SEB bankui ginčo butas yra įkeistas (T.II., b.l. 125-132), hipotekos sandorį patvirtino notarė E. V.. Nors ieškovai įrodinėja, kad notarės, tvirtinusios sandorius su atsakovais O. S. ir J. S. veikė ne pagal Notariato įstatymo normas, tačiau būtent ieškovų pasyvus elgesys paveikė aplinkybę, dėl ko notarė E. V. objektyviai negalėjo nustatyti aplinkybių dėl įrodinėjamų ieškovų daiktinių teisių į butą, kurių išviešinimu patys ieškovai ir nepasirūpino. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog nėra pagrindo panaikinti Sutartinės hipotekos sandorio, kaip negaliojančio, todėl šis ieškovų reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).
  2. Ieškovai įrodinėja, kad ginčijamas notariškai patvirtintas hipotekos sandoris notarės E. V. buvo atliktas neturint akcininkų sprendimo, nors remiantis atsakovo UAB „NEGRESKO Investicijos“ Įstatų 5.3 punktu (T. II., bl.l 60-62), kad vadovo sprendimai, kurių suma yra virš 100 000 Lt, gal būti priimami tik su visuotiniu akcininkų susirinkimo pritarimu. Teismas atkreipia dėmesį, kad šio sandorio šalis nėra atsakovas UAB „NEGRESKO Investicijos“, o atsakovai J. S. ir O. S. su AB SEB banku, todėl nevertina prieš tai nurodytos aplinkybės dėl šio sandorio atitikties atsakovo UAB „NEGRESKO Investicijos“ Įstatų 5.3 punktui.
  3. Ieškovai mano, kad jų teisių gynybos būdas nėra žalingas atsakovams, nes atsakovų O. ir J. S. ir AB SEB banko sudarytoje Hipotekos sutartyje (T. II., b.l. 129) 8.1p. pagrindu įkeičiamas turtas yra draudžiamas kaip tai numatyta „Užtikrintoje prievolėje“. 2.1.p. susitarta (b.l. 127,128), kad „šia Sutartimi sukurta hipoteka užtikrina visų Kreditoriaus reikalavimų Skolininkui, kylančių iš Užtikrintos prievolės, įvykdymą, įskaitant visų pagal Užtikrintą prievolę mokėtinų palūkanų sumokėjimą, taip pat netesybų, nuostolių ir kitų mokėtinų sumų sumokėjimą ir atlyginimą Kreditoriui“. Tačiau tai, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai galimai ir būtų draudžiamuoju atveju, nereiškia, jog atsakovai atgautų į ginčo būstą investuotas lėšas, nes ieškovai pripažįsta, jog perkant Butą statinio baigtumas buvo 80 proc.
Dėl sandorio negaliojimo pagal CK 1.82 straipsnį
  1. Ieškovai mano, kad su notarės J. S. atsiliepimu pateiktas 2016-03-29 akcininkų sprendimas savo turiniu (T. III., b.l. 67) patvirtina, kad notarė netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos notarų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje keliamus imperatyvius reikalavimus. Sprendime vadovo įgaliojimų apimtis yra visiškai neapibrėžta, t. y. duotas sutikimas parduoti turtą, kurio neįmanoma identifikuoti, nėra numatyta pardavimo kaina. Sprendimo turinys akivaizdžiai leidžia vadovui viršyti savo įgaliojimus, kuriuos riboja Bendrovės įstatų 5.3 punktas (T. II., b. l. 60-62). Tuo pačiu ieškovai sutinka su notarės atstovo dėstoma pozicija, kad sprendimui nėra nustatytos formos, tačiau ieškovai remdamiesi kitu, t.y. 2015-03-11 akcininkų sprendimu (T. I., b. l. 55-59). Mano, jog įmonėje buvo praktika aptarti vadovui išduoto įgaliojimo/sutikimo ribas, todėl yra pagrindas pripažinti 2016 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-5153 negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį, numatantį, jog sandoris prieštaraujantis juridinio asmens teisnumui negalioja.
  2. Teismas atmeta ieškovų argumentą, kad 2016 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-5153 galima pripažinti negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnis suteikia akcininkams kompetenciją spręsti dėl turo perleidimo, įgaliojimo įforminimas taip pat priklauso jų diskrecijai (CK 2.137 straipsnis). Bet kuriuo atveju, akcininkų sprendimas, kuriuo suteikta teisė parduoti turtą, nėra nuginčytas CK 2.82 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka. Pagal CK 2.137 straipsnio 2 dalį atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. Ginčyti sandorį, jei įgaliotinis veikė viršydamas įgaliojimą, gali tik pats atstovaujamasis. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalis numato, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Taigi teisnumas akcininkų ir vadovo yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, o veiksnumas pasireiškė įgyvendinant akcininkų sprendimą pagal suteiktą kompetenciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovų atstovė, kaip argumentą dėl sandorio negaliojimo pagal CK 1.82 straipsnį, nurodo teiginį: jog sprendimo turinys akivaizdžiai leidžia vadovui viršyti savo įgaliojimus. Tai yra nuginčijamo sandorio argumentas, kuriuo galima remtis taikant CK 1.92 straipsnį.
  3. Kadangi bylos objektu nėra ieškovų tinkamas atsiskaitymas už Butą, teismas nevertina aplinkybių dėl atsakovo UAB „NEGRESKO Investicijos“ argumento dėl apmokėjimo už padidėjusį jo plotą 3,36 kv. m. po atliktų kadastrinių matavimų bei ieškovų atsikirtimų dėl 3 551,15 Eur mokėtinos kainos skirtumo (CPK 13 straipsnis).
  4. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog ieškovų ieškinys turi būti atmesta kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

9Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad „Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu“. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovų T. S. ir R. S. reikalavimams užtikrinti areštuotas UAB „NEGRESKO Investicijos“ 62 160,00 Eur sumos nekilnojamasis turtas, taip pat nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti areštuotas atsakovo nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, turtinės teisės arba piniginės lėšos, esančios atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu. Taip pat teismas sprendė areštuoti atsakovų O. S. bei J. S., nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – 60,13 kv. m. ploto butą/patalpą, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esantį adresu: ( - ). Sprendimus įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, vadovaujantis CPK 150 straipsniu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovų reikalavimai atmesti. Atsakovas AB SEB bankas pateikė įrodymus apie patirtas 762 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinant, kad atsakovas iš esmės buvo suinteresuotas tik nedidele bylos nagrinėjimo apimtimi, įvertinant, jog ieškovai yra vartotojai, nors bylinėjimosi išlaidos ir atitinka rekomenduojamas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“), tačiau jos mažinamos iki 400 Eur, vadovaujantis teisingumo principu (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Atsakovai O. ir J. S. prašo priteisti O. S. iš atsakovų 1100 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamoje byloje šie atsakovai yra vartotojai kaip ir ieškovai, tačiau ieškovai yra pateikę ieškinį, dubliką, patikslintą ieškinį. Šių procesinių dokumentų gausa ir poreikis atsikirsti atitinka bylinėjimosi išlaidų rekomenduojamus priteisti dydžius, todėl iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiama 1100 Eur išlaidų O. S. (CPK 98 straipsnio 1 dalis)
  2. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurai sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

10Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas,

Nutarė

11ieškovų T. S. ir R. S. ieškinį atmesti.

12Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų T. S. (asmens kodas ( - ) ir R. S. (asmens kodas ( - ) 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo O. S. (asmens kodas ( - )) naudai.

13Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų T. S. (asmens kodas ( - ) ir R. S. (asmens kodas ( - ) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo AB SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238) naudai.

14Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

15Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai