Byla 2K-319/2012
Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atmestas Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Greičiaus, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjui Vytautui Kupcikevičiui, išteisintajam A. U. , teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atmestas Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas.

2Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu A. U. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Civilinių ieškovų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą, prokuroro prašiusio skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4A. U. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2006 m. balandžio 13 d.–2008 m. vasario 29 d. nuo 1999 m. gruodžio 16 d. nuosavybės teise jam priklausančiame sklype, esančiame Panevėžio r., Trumpragio k. (kadastrinis Nr. 6617/0005:12 Eigirdų k.v.), tyčia, neteisėtai ir neturėdamas leidimo, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos. A. U. , pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo redakcija) 2 straipsnį, įtvirtinantį, kad žemės gelmės sausumoje yra išimtinė valstybės nuosavybė ir teisę jas naudoti gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, 12 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius gali naudoti juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis gavę leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutartį, 12 straipsnio 4 dalį, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius; 13 straipsnio 3 dalį, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius; 13 straipsnio 5 dalį, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius turi būti registruojami nustatyta tvarka juos išduodančioje institucijoje, Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija), 5 straipsnį, numatantį, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išduoda leidimus ir sudaro sutartis su juridiniais asmenimis ar šių asmenų grupėmis, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartis, t. y., neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklių – smėlio, žvyro, gruntsmėlio (smėlingas gruntas) ir grunto, kuris yra būtinas norint vykdyti šių naudingųjų iškasenų kasybos darbus, pasinaudodamas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2003 m. sausio 15 d. išduotu statybos leidimu Nr. 45.20030003 jam priklausančiame žemės sklype Panevėžio r., Trumpragio k. (kadastrinis Nr. 6617/0005:12 Eigirdų k.v.), 4800 m2, 120 m bendrojo ilgio ir 40 m skersmens kūdrai kasti, 2006 m. gegužės 22 d. su UAB „Geserga“, atstovaujama UAB „Geserga“ komercijos direktoriaus S. G. , sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2006-01, kurioje nurodoma, kad smėlis ir žvyras už atliktas paslaugas pateikiamas paslaugos teikėjui, 2007 m. gegužės 6 d. sudarė transporto priemonių paslaugų teikimo sutartį su UAB „Justrima“; šioms bendrovėms pagal sudarytas sutartis panaudojus savo techniką bei darbo jėgą ir iškasus valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 987 m3 žvyro, 1089 m3 smėlio, 42 139,58 m3 gruntsmėlio ir 11 174 m3 grunto – jis juos pardavė už 1 027 853,68 Lt.

5Be to, A. U. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. balandžio 13 d.–2008 m. vasario 29 d., iš jam nuosavybės teise priklausančio sklypo Panevėžio r., Trumpragio k. (kadastrinis Nr. 6617/0005:12 Eigirdų k.v.), kuriame esantys žemės gelmių ištekliai pagal 1995 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį yra išimtinė valstybės nuosavybė, pažeisdamas to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, neturėdamas leidimo naudoti jam nepriklausančių žemės gelmių išteklių ir nesudaręs su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutarties, iškasdamas bei išveždamas ir už 1 027 853,68 Lt UAB „Geserga“ bei UAB „Justrima“ parduodamas jam nepriklausančius žemės gelmių išteklius, pagrobė didelės vertės svetimą Lietuvos valstybei priklausantį turtą – 987 m3 7017,76 Lt vertės žvyro, 10 895 m3 75 684,41 Lt vertės smėlio, 42 139,58 m3 301 407,88 Lt vertės gruntsmėlio ir 11 174 m3 79 175,90 Lt vertės grunto, taip padarydamas 463 285,95 Lt žalą Lietuvos valstybei.

6Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos išvados nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas neišdėstė motyvuotų išvadų dėl esminių prokuroro skundo argumentų, neįvertino byloje esančių įrodymų, turinčių esminę reikšmę išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes. Taip buvo priimta nutartis, kuri neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalies, 386 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir kuri turėtų būti naikintina dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro skundą, padarė nepagrįstą išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pats priėmė neteisingą, bylos duomenimis nepagrįstą sprendimą, patvirtindamas, kad A. U. dėl jam pateiktų kaltinimų pagal BK 202 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 3 dalį išteisintas pagrįstai.

8Kasatoriaus teigimu, byloje surinkti duomenys rodo, kad kūdros kasimas buvo tik priedanga neteisėtai verstis komercine veikla. A. U. 2003 m. buvo išduotas leidimas 0,48 ha ploto kūdrai išsikasti. Tame pačiame leidime nurodyta, kad iškasamo grunto kiekis yra 17400 m3. Tuo tarpu iš Lietuvos geologijos tarnybos atlikto patikrinimo matyti, kad iškastas plotas yra tris kartus didesnis - 1,7 ha, o iš specialisto pateiktos išvados matyti, kad A. U. iškasė ir pardavė 66681,58 m3 grunto. Prie leidimo esančiame aiškinamajame rašte yra aiškiai nurodyta, kad iškastas gruntas turi būti panaudotas šlaitams užpilti bei lauko keliams pataisyti. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą apklaustas liudytojas S. Ž. P. patvirtino, kad jis sakė A. U. , jog negalima iškasto grunto išvežti už savo ūkio ribų bei jo parduoti. Apklausti pirmosios instancijos teisme liudytojai R. K. ir J. G. parodė, kad A. U. pats rodė, kokį plotą kasti, ir pats dalyvaudavo kasant gruntą, prižiūrėdavo išvežimo darbus. A. U. buvo žinoma, kad jis nesilaiko projekto reikalavimų, nes 2007 m. kovo 30 d. nutarimu buvo baustas administracine tvarka už aplinkos apsaugos įstatymų nesilaikymą. Šiame nutarime, be kitų jo padarytų pažeidimų, buvo nurodyta ir tai, kad grunto kasimas vykdomas ne pagal projektą - išrenkamas geresnis gruntas, iškastas gruntas išvežamas į kitus objektus. Todėl akivaizdu, kad A. U. buvo perspėtas, jog vykdo neteisėtą veiklą. Tačiau A. U. ir toliau vykdė kasimo darbus ir tai neabejotinai rodo, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

9Prokuroras pažymi, kad tai, jog buvo iškastas daug didesnis plotas, iškasti ir išvežti labai dideli kiekiai grunto, kad gruntas buvo kasamas pasirinktinai, kasimo darbai vyko pakankamai ilgą laiko tarpą (nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d.), darbus tuo pačiu metu atliko dvi įmonės, A. U. su UAB ,,Justrima“ atstovu vyko į Lietuvos geologijos tarnybą dėl leidimo išdavimo (toks leidimas kasant kūdrą nereikalingas), rodo, kad A. U. sąmoningai versliškai stambiu mastu neteisėtai vertėsi komercine veikla. Šios nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis buvo įrodinėjama A. U. neteisėta veikla, apeliacinės instancijos teismo motyvuotai nepaneigtos, nors prokuroras skunde tokius argumentus nurodė.

10Kasatoriaus manymu, nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad vien didesnio tvenkinio ploto nustatymas neapibrėžia A. U. vykdytos ūkinės veiklos apimties, ir tai, kad išteisintasis atsiskaitydamas valstybės turtu nesiekė ir neturėjo sau naudos. Tvirtinama, kad PVM sąskaitos faktūros patvirtina įvykusius pirkimo-pardavimo sandorius, pažymint, jog ir apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė patvirtino, kad buvo vykdoma komercinė ūkinė veikla. Visiškai nepagrįstu laikomas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad byloje nėra įrodymų, jog išteisintasis būtų grobęs svetimą turtą. Pažymėtina, kad šioje dalyje esminę reikšmę turi tai, kad pats naudingų iškasenų žvyro ir smėlio kasimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamoji atsakomybė kyla už tai, kad šie ištekliai neteisėtu būdu buvo realizuoti, o turėjo būti panaudoti sklypo savininko ūkio reikmėms, kaip buvo nurodyta prie leidimo buvusiame aiškinamajame rašte. Valstybė, leisdama žemės sklypo savininkui naudotis žemės gelmėmis savo reikmėms, nustato apribojimus ir neleidžia gamtos išteklių realizuoti bei iš to gauti pajamas.

11Prokuroro teigimu, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apygardos teismas neteisingai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius žemės gelmių išteklių naudojimo tvarką. Ši tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos (toliau - LR) žemės gelmių įstatyme (1995 m. liepos 5 d., Nr. 1-1034), LR Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio, pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“, „LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 393/285 „Dėl naudingųjų iškasenų mažųjų karjerų, esančių žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų sklypuose, įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarkos“. Remiantis šiais teisės aktais, smėlis ir žvyras priskiriami prie žemės gelmių išteklių ir yra išimtinė valstybės nuosavybė. Teisė juos išžvalgyti, nustatyti ir naudoti turi juridiniai asmenys, gavę Lietuvos geologijos tarnybos leidimą (Žemės gelmių įstatymo 6 straipsnio 1, 3 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis). Pagal Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalį žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Be to, LR Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 (nauja redakcija, patvirtinta 2005 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 621) 2 punkte nurodyta, kad tik žemės savininkas ar naudotojas jam nuosavybės teise suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius turi teisę naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) be leidimo kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Toks pat reikalavimas yra įtvirtintas ir Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 8 punkte. Taigi, jeigu A. U. būtų kasęs tik kūdrą, kasimo metu išgautas gruntas turėjo būti panaudotas pagal statybos projekto sąlygose nurodytą grunto panaudojimą. Todėl prokuroro darytina išvada, kad A. U. neturėjo teisės sudaryti paslaugų teikimo sutarčių ir atsiskaitinėti už tariamą kūdros kasimą valstybės turtu, tai pat neturėjo teisės iškasto grunto realizuoti. Nagrinėjamu atveju A. U. , nebūdamas žemės gelmių savininkas, vykdydamas veiklą, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys ir tik turėdami leidimą (t. y. veikdamas kitokiu neteisėtu būdu), leisdamas kasti gruntą kitiems asmenims, išgavo valstybei priklausantį turtą - naudingas iškasenas - ir jį realizavo, todėl apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl A. U. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį yra nepagrįsti.

12Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas.

13Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 386 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimų

14Šioje byloje kasacinės instancijos teismas 2011 m. birželio 7 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartį dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir perdavė šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

15Panaikindamas nuosprendį ar nutartį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodo aplinkybes, kurias būtina nustatyti ar ištirti iš naujo nagrinėjant bylą teisme. BPK 386 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą, t. y. kasacinės instancijos teismo nurodymai turi būti įvykdyti. Iš bylos duomenų matyti, kad, naikindamas apeliacinės instancijos teismo ankstesnę nutartį, kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir priimant sprendimą, teismas jame privalo pasisakyti dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių ir vertinti visus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus. Kasacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakartojo prokuroro apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus A. U. išteisinimo argumentus, o prokuroro skundą atmetė iš esmės apsiribodamas teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius teismo išvadą, kad A. U. nepadarė jam inkriminuojamų veikų; pažymėjo, jog teismas neišdėstė motyvuotų išvadų dėl esminių prokuroro skundo argumentų, dėl objektyviųjų bei subjektyviųjų A. U. inkriminuojamų nusikaltimų požymių buvimo, neįvertino byloje esančių įrodymų, turinčių esminę reikšmę išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, viseto. Atsižvelgdamas į tai, kasacinės instancijos teismas nustatė, kad buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatos, byla nepatikrinta tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, priimtoje nutartyje neatsakyta į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, o išvados dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo padarytos neišanalizavus ir neaptarus reikšmingų aplinkybių.

16Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas apeliacinį skundą, minėtų įstatymų reikalavimų nesilaikė ir neįvykdė kasacinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartyje išdėstytų nurodymų. Kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad šis teismas pakartotinai išnagrinėjęs apeliacinį skundą nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, sprendime padarytos išvados nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neįvertinti byloje esantys įrodymai, turintys esminę reikšmę išaiškinant faktines bylos aplinkybes, nebuvo atsižvelgta į teisės aktus, reglamentuojančius žemės gelmių išteklių naudojimo tvarką. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimas turi remtis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir sprendimų argumentavimu. Vertinant įrodymus svarbu įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti aiškios, vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

17Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog nenustatyta, kad A. U. tyčia versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, neteisėtu būdu bei neturėdamas leidimo naudojo žemės gelmių išteklius, o ta aplinkybė, jog buvo iškasta didesnio ploto kūdra, nepatvirtina, kad A. U. vykdė neteisėtą ūkinę veiklą. Tačiau teismas darydamas tokią išvadą neatsižvelgė į tai, kad A. U. buvo išduotas statybos leidimas su projektu 0,48 ha ploto kūdrai iškasti, kad leidime buvo nurodyta, jog iškasto grunto kiekis 17400 m3, kad iškastas gruntas turi būti panaudotas tik kūdros šlaitams užpilti bei lauko keliams pataisyti. Statybos leidime pateikta nuoroda, kad iškastas gruntas turi būti panaudotas kūdros šlaitų užpylimui bei lauko kelių pataisymui atitinka Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 (nauja redakcija, patvirtinta 2005 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 621) 2 punktą, kur nurodyta, kad žemės savininkas ar naudotojas priklausančiame jam nuosavybės teise, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius turi teisę panaudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) be leidimo kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, teismas, darydamas tokias išvadas, neatsižvelgė į liudytojo S. Ž. P. parodymus, kuris beje ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jis sakė A. U. , jog negalima iškasto grunto išvežti už savo ūkio ribų ir negalima jo parduoti. Šių aplinkybių kontekste teismas nevertino administracinės teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, kad kasimo darbai buvo vykdomi nesilaikant projekto, jame nurodytų išmatavimų, kad buvo išrenkamas geresnis gruntas ir išvežamas į kitus objektus, už tai A. U. buvo baustas administracine tvarka, tačiau, nepaisydamas to, jis toliau nesilaikydamas leidime nurodytų sąlygų vykdė kasimo ir grunto išvežimo darbus, iškastą gruntą realizuodamas kitiems asmenims.

18Kaip jau buvo minėta, pagal išduotą statybos leidimą A. U. galėjo iškasti 0,48 ha ploto kūdrą, o iškasto grunto kiekis galėjo būti 17400 m3; be to, leidime buvo nurodyta, kur iškastas gruntas turi būti panaudotas, tačiau šių reikalavimų nebuvo laikomasi, buvo iškastas daug didesnis - 1,7 ha plotas ir žymiai daugiau grunto - 66681,58 m3, kuris buvo išvežtas ir realizuotas kitiems asmenims. Jeigu apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl iškasto grunto kiekio ir vertės, tokiu atveju teismas galėjo atlikdamas tyrimą šias aplinkybes išsiaiškinti. Šis teismas padarė išvadą, kad A. U. gruntu atsiskaitė už suteiktas paslaugas, buvo iškasta grunto tik tiek, kiek jo reikėjo atsiskaitymui už suteiktas paslaugas - kasimo darbus, ir iš to A. U. nesiekęs jokios naudos. Teismas, darydamas tokias išvadas, iš viso nesvarstė, ar A. U. galėjo atsiskaityti iškastu gruntu už atliktus darbus, juo labiau kad gruntą išvežti ir realizuoti tam įstatymuose reglamentuoto leidimo neturėjo ir ar galėjo atsiskaityti už atliktus darbus jam nepriklausančiu svetimu turtu. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme bei kituose teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad žemės gelmės ir jos ištekliai yra išimtinė valstybės nuosavybė, ir įtvirtintos nuostatos, kas ir kokiomis sąlygomis gali naudotis žemės gelmių ištekliais. Byloje esantys duomenys rodo, kad A. U. kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą dėl leidimo parduoti žemės gelmių išteklius, tačiau jam toks leidimas nebuvo išduotas. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje pradėjus ikiteisminį tyrimą A. U. deklaravo savo pajamas, kad 2006-2007 m. parduodamas gamtos išteklius gavo 871 062,44 Lt pajamų. Teismo apklausti liudytojai R. K. ir J. G. parodė, kad A. U. pats rodė, kokį plotą kasti, pats dalyvavo prie kasimo ir grunto išvežimo darbų, pats prižiūrėjo kaip šie darbai atliekami. Kaip jau buvo minėta, išvežtas labai didelis grunto kiekis, vežamas buvo ilgą laiką. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl A. U. kaltės, jo veikos kvalifikavimo, šių aplinkybių ir jų visumos iš esmės neanalizavo, neaptarė ir dėl jų nepasisakė.

19Nustačius paminėtus tokius įrodymų vertinimų trūkumus, privalu konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą, nes toks įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, visų duomenų ir įrodymų analize, o tai ir buvo konstatuota ankstesnėje kasacinės instancijos teismo nutartyje bei BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą. Paminėti pažeidimai pripažįstami esminiais BPK pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl nutartis laikytina neteisėta ir naikintina.

20Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi įvertinti aplinkybių visumą, tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, atlikti įrodymų visumos analizę bei jų tarpusavio ryšį, atskirus įrodymus apibendrinti su visuma įrodymų ir konstatuoti objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikaltimų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ar kituose straipsniuose, požymių buvimą ar nebuvimą.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

22Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu A.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą, prokuroro... 4. A. U. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2006 m.... 5. Be to, A. U. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m.... 6. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 7. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje... 8. Kasatoriaus teigimu, byloje surinkti duomenys rodo, kad kūdros kasimas buvo... 9. Prokuroras pažymi, kad tai, jog buvo iškastas daug didesnis plotas, iškasti... 10. Kasatoriaus manymu, nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad... 11. Prokuroro teigimu, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apygardos teismas... 12. Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas... 13. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 386 straipsnio 2 dalies reikalavimų... 14. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas 2011 m. birželio 7 d. nutartimi... 15. Panaikindamas nuosprendį ar nutartį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti... 16. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas... 17. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog nenustatyta, kad A. U.... 18. Kaip jau buvo minėta, pagal išduotą statybos leidimą A. U. galėjo iškasti... 19. Nustačius paminėtus tokius įrodymų vertinimų trūkumus, privalu... 20. Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi įvertinti aplinkybių visumą,... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 22. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...