Byla A-822-1797-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei prokurorei Editai Mikalainienei, atsakovo Neringos savivaldybės tarybos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, trečiųjų suinteresuotų asmenų – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Žydrei Stirbienei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergejui Juzik (Sergej Juzik), viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neringos savivaldybės tarybos apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens SP UAB „Neringos komunalininkas“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovui Neringos savivaldybės tarybai dėl administracinio akto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, su prašymu ir patikslintu prašymu (t. 1, b. l. 6 – 10, 50 – 55) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 108 “Dėl teritorijos, adresu Taikos g. Nr. 45a, Kopų g. Nr. 45(SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“) Nidos gyvenvietėje, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) dalį, liečiančią detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo B2 sprendinius.

5Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2006 m. lapkričio 10 d. iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. V3-2.8-2074 gauti duomenys apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su teritorijos, adresu Taikos g. 45a, Kopų g. Nr. 45, Nidos gyvenvietėje, Neringoje, detaliojo plano patvirtinimu.

6Surinkus duomenis nustatyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 „Dėl teritorijos, adresu Taikos g. 45a, Kopų g. Nr. 45 (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“) Nidos gyvenvietėje, Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai A, B, C, D, F, G, H teritorijoje adresu Taikos g, 45a, Kopų g. 45, Neringos mieste. Suformuotiems žemės sklypams F, G, H parengti atskiri detalūs planai. Pareiškėjas nurodė, kad šio detaliojo plano sprendiniams pritarė ir suderino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Neringos miesto vyriausias architektas bei kitos institucijos.

7Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip institucija, Teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pagrindu atliekanti teritorijų planavimo priežiūrą, patikrinusi detaliojo plano projektą, pateikė išvadą, kad detaliojo plano projektas gali būti teikiamas tvirtinti nustatyta tvarka.

8Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 1-1244 įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, juo Lietuvos Respublikos Vyriausybei deleguota teisė nustatyti Kuršių nerijos nacionalinio parko režimą. Toks režimas nustatytas 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijo nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau –KNNP schema), kuri įregistruota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, bei 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais. Šie norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Nurodė, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir KNNP planavimo schema (generaliniu planu) (5 punktas); planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius (4.1 punktas); gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais (14 punktas). Nidos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos, jų ribos bei reglamento numeriai yra nustatyti KNPP schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje. Pažymėjo, jog nagrinėjama teritorija yra pietinėje komunalinėje ūkinėje zonoje.

9Nurodė, kad KNNP planavimo schemos Nidos ir jos apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies 4 skyriuje – Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamente nustatyta, kad pietinės komunalinės zonos plotas yra per didelis, į šios zonos ribas patenka daug želdinių, kuriuos būtina išsaugoti. Šios zonos ribos sumažintos, miško parkui atitekusioje teritorijoje statybos nenumatytos. Pareiškėjas nurodė, kad didžioji dalis detaliuoju planu suplanuotos teritorijos Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje yra teritorijoje, grafiškai pažymėtoje kaip esamos komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritorijos. Tačiau detaliuoju planu suplanuotas sklypas Nr. B2 patenka į teritoriją, grafiškai pažymėtą kaip naikinamos komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritorijos, atiduodamos miškų ūkiui. Pareiškėjas mano, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklype Nr. B2 naujų statinių statybą, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento nuostatoms bei Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemai, nes šis sklypas patenka į teritoriją, KNNP planavimo schemoje pažymėtą kaip naikinamą komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritoriją, atiduodamą miškų ūkiui, ir kurioje naujos statybos nenumatytos.

10Prokuroras pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu – iki 2004 m. birželio 20 d.) 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“. Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal KNNP planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas); Kuršių nerijos gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas nustato, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius planus) (25 straipsnio 6 dalis). Teigia, kad priėmus ginčijamą 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 108, pažeisti teisės aktų reikalavimai ir imperatyvios nuostatos (Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) Pagrindiniai teiginiai (5, 4.1, 14 punktai), Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento nuostatos, Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo principinio plano 5 brėžinyje numatytos tvarkymo priemonės, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalis bei Kuršių nerijos parko nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktai.

11Atsakovas Neringos savivaldybės atsiliepime (t. l, b.l. 145-150) nurodė, jog su Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymu nesutinka, nes prašymas teismui pateiktas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

12Pabrėžė, kad prokuroras prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė praėjus daugiau negu šešiems metams nuo ginčijamo akto priėmimo dienos, todėl mano, kad įstatymo nuostatos dėl kreipimosi į teismą termino yra akivaizdžiai pažeidžiamos. Be to, prašymas grindžiamas nepaskelbtu, todėl negaliojančiu teisės aktu. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymas netinkamai grindžiamas aplinkybėmis, neva Neringos savivaldybės administraciniai sprendimai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Nurodė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema nustatyta tvarka nebuvo paskelbta, todėl mano, kad jos taikymas nagrinėjant ginčą, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio nuostatas.

13Pažymėjo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra tik rekomendacinio pobūdžio, šias aplinkybes įrodo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1999 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 02-05-3819 pateiktas išaiškinimas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. spalio 7 d. išvadose nurodė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai galiojo iki 2005 metų, todėl atsakovas daro išvadą, kad prašymas grindžiamas nebegaliojančia teisės norma.

14Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašymą padavė praėjus daugiau negu šešiems metams nuo ginčijamo akto priėmimo dienos, todėl yra praleistas LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas terminas. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, byla turi būti nutraukta.

15Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (t. 1, b. l. 117 - 120) prašė pareiškėjo prašymą tenkinti. Nurodė, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklype Nr. B2 naujų statinių statybą, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento nuostatoms bei Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemai, nes šis sklypas patenka į teritoriją, KNNP planavimo schemoje pažymėtą kaip naikinamą komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritoriją, atiduodamą miškų ūkiui, ir kurioje naujos statybos nenumatytos. Teigė, jog priėmus ginčijamą sprendimą buvo pažeisti 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1269 patvirtintos KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 punktas, Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos, Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės-planinės dalies nuostatos, Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalis bei Kuršių nerijos parko nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktai.

16Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime (t. 1, b. l. 113 - 115) nurodė, jog sutinka su pareiškėjo prašymu. Teigė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) 1994 m. gruodžio 19 d. yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, todėl Neringos miesto savivaldybė negali koreguoti Nidos gyvenvietės bendrojo plano sprendinių. Nurodė, jog didžioji dalis detaliuoju planu suplanuotos teritorijos Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje yra teritorijoje, grafiškai pažymėtoje kaip esamos komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritorijos. Ginčijamu sprendimu patvirtinus detalųjį planą ir jo sprendiniuose numatant naujų statinių statybą, akivaizdžiai pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Nurodė, jog direkcijos žiniomis, detaliojo plano sprendinių pagrindu 2002 m. birželio 28 d. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 26 kūrybinių dirbtuvių perplanavimui į gyvenamąjį namą, adresu Kopų g. 43, 2001 m. liepos 5 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas 6 sekcijų poilsinei, Taikos g. 45b, 2001 m. liepos 17 d. suderintas šių poilsinių techninis projektas. Pažymėjo, jog tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pagrįstai atsisakė išduoti šiems objektams projektavimo sąlygų sąvadą, kol vyksta tyrimas.

17Tretieji suinteresuoti asmenys A. K., K. Š., A. R. S., V. M., J. Š., UAB „Aposta“ atsiliepime (t. 1, b. l. 171 - 176) nurodė, jog byloje nėra teisinio pagrindo laikyti juos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nes neturi teisinio suinteresuotumo dalyvauti byloje, kai nėra ginčijamas sprendimas Nr. 108 visa apimtimi.

18Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime (t. l, b. l. 127 - 129) nurodo, jog sutinka su pareiškėjo prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo.

19II.

20Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 18 d. sprendimu (t. 2, b. l. 166 – 177) pareiškėjo prašymą patenkino ir panaikino Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 108 “Dėl teritorijos, adresu Taikos g. Nr. 45a, Kopų g. Nr. 45 (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“) Nidos gyvenvietėje, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) dalį dėl detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo B2 sprendinių patvirtinimo.

21Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba 1999 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 281 „Dėl detaliųjų planų rengimo organizavimo“ 1.4 punktu nusprendė organizuoti teritorijos Taikos g. 45a, Kopų g. 45, Nidos gyvenvietėje, Neringos mieste detalaus plano rengimą, planavimo organizatoriaus funkcijas pavesdama vykdyti Neringos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui. Sąlygos teritorijų planavimo dokumentui – teritorijos Taikos g. 45a, Kopų g. 45 (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Steigė“) Nidos gyvenvietėje, Neringos mieste detaliajam planui rengti buvo išduotos 1999 m. lapkričio 29 d. (t. 2, b. l. 4). Išduotose planavimo sąlygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai inter alia taikomi Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas). Detaliojo planavimo organizatorius 1999 m. lapkričio 29 d. patvirtino planavimo užduotį, pagal kurią planavimo tikslas – nustatyti ir įteisinti atliktus procedūrinius veiksmus, planuojamoje teritorijoje esamų ir naujai formuojamų sklypų ribas, jų dydžius, architektūrinius, urbanistinius apribojimus, paskirtį, paminklotvarkinius bei aplinkosauginius reikalavimus, galimybę rekonstruoti esamus pastatus (t. 2, b. l. 3). Neringos miesto savivaldybės taryba 2000 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 20 patvirtino minėtos teritorijos detaliojo plano raidos programą (t. 1, b. l. 60, 61), kurioje, be kitų sprendinių, numatyta formuoti žemės sklypą Nr. B2 (SP UAB „Neringos komunalininkas“), kurio plotas 22 449 kv. m., numatant statinių statybą. Neringos savivaldybės taryba 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 patvirtino teritorijos Taikos g. 45a, Kopų g. 45 (SP UAB Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“) Nidos gyvenvietėje, Neringoje detalųjį planą (t. 1, b. l. 15, 16, 17 – 20). Detaliojo plano aiškinamajame rašte esama padėtis įvertinta taip: planuojama teritorija yra Nidos gyvenvietės pietinėje dalyje, prie Taikos gatvės. Tai Nidos komunalinė zona ir greta esančių įmonių komunaliniai sklypai. Planuojamos žemės sklypas nėra įsisavintas inžineriniu požiūriu, teritorijos dalis apaugusi kalnapušėmis, beržais ir pušimis. Teritorijoje pradėta poilsio namų su ūkiniais statiniais statyba (t. 1, b. l. 17). Šio detaliojo plano sprendiniuose numatyta:

  1. koreguoti Neringos kurorto Nidos gyvenvietės bendrojo plano sprendinius planuojamai teritorijai, keičiant dalies planuojamos teritorijos pagrindinę žemės naudojimo tikslinę paskirtį iš kitos specialiosios paskirties į smulkaus verslo, rekreacinę ir gyvenamąją;
  2. formuoti rekreacinės paskirties žemės sklypą (sklypas Nr. A), numatant esamų, nebaigtų statyti, statinių rekonstrukciją ir naujų statinių statybą;
  3. tikslinti esamų žemės sklypų plotus (sklypai Nr. B ir Nr. C);
  4. formuoti žemės sklypą Nr. Bl. Šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties naudojimo būdas - teritorijos inžinerinės infrastruktūros aptarnavimo įmonėms statyti ir eksploatuoti;
  5. formuoti žemės sklypą Nr. B2, numatant statinių statybą. Formuojamo žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo būdas - infrastruktūros teritorija, galima rekreacinės paskirties objektų statyba;
  6. sklypo Nr. C (Cl, C2) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties naudojimo būdas: teritorijos smulkios gamybos įmonėms įrengti, statyti ir eksploatuoti;
  7. formuoti sodybinio užstatymo žemės sklypą (sklypą Nr. D), numatant esamų statinių rekonstrukciją ir naujų statinių statybą.

22Kaip minėta, šiuo detaliuoju planu, be kitų sprendinių, suformuotas žemės sklypas Nr. B2 (SP UAB „Neringos komunalininkas“), numatant statinių statybą. 2000 m. spalio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atlikdama teritorijų planavimo priežiūrą, patikrino teritorijos Taikos g. 45a, Kopų g. 45 (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“) detalųjį planą parengtą 2000 m. uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų projektai“ Neringos savivaldybės užsakymu, ir pateikė išvadą, kad parengtą detalųjį planą galima tvirtinti nustatytąja tvarka (t. I, b. l. 28).

23Išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypas, adresu Taikos g. 45, Neringa, pažymėtas indeksu B (B1, B2), yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Detaliuoju planu suformuotas sklypas B2, kurio plotas 22 449 kv. m., yra valstybės nuosavybė, jį patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėtame sklype B2 yra automobilių parkavimo aikštelė (t. I, b. l. 94 - 101). Išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad faktiniu žemės sklypo naudotoju yra savivaldybės kontroliuojama bendrovė UAB „Neringos komunalininkas“, eksploatuojanti automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau juridiškai žemės naudojimo teisė nėra įforminta. 2002 m. spalio 21 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr.176 įrodo, kad automobilių parkavimo aikštelė iš SP UAB „Neringos komunalininkas“ perduota Neringos savivaldybės nuosavybėn (t. I, b. l. 13 - 14). Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai. Šis įstatymas ginčijamu detaliuoju planu suplanuoto sklypo teisinio statuso požiūriu yra specialus bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje. Saugomų teritorijų įstatymo (1993 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. 63-1188 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu), 25 straipsnio 6 dalis numatė, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius projektus). Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. 1-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, įsigaliojusį 1991 m. gegužės 1 d. Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 1-1244, siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą, buvo inter alia nutarta įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas): „<...> Kuršių nerijos nacionalinį parką - 19 tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos)“ (1 punkto 2 papunktis) bei „įpareigoti <...> Vyriausybę iki 1991 m. lapkričio 1 d. patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatus“ (2 punkto 1 papunktis). Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (toliau – Nuostatų), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu – iki 2004 m. birželio 20 d.), 4 punktas numato, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, ir ja remiantis parengtais bei nustatytąja tvarka patvirtintais gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinierinių komunikacijų ir kitus projektus. Nuostatų 6.6 punktas numato, kad nacionaliniame parke urbanizacijos plėtra vykdoma pagal KNNP planavimo schemą, o Nuostatų 11 punkte nustatyta, jog gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuriuo patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą)(toliau - KNNP planavimo schema (generalinis planas). Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas turėjo priedą „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ (toliau Pagrindiniai teiginiai), kuris buvo paskelbtas kartu kaip sudėtinė minėto teisės akto dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1378 buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ priedo „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ 2 punktas, pagal kurį nebeliko nuostatos, kad Schema yra parengta laikotarpiui iki 2005 m. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre - registro Nr.: 100002000006 (t. 1, b. l. 65). Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad planavimo schemą parengęs Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas du jos originalius egzempliorius (tekstinę ir grafinę dalis) perdavė tuometinei Statybos ir urbanistikos ministerijai, vienas egzempliorius liko šiame institute, o Statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. liepos 12 d. perdavė Neringos miesto merui vieną originalų planavimo schemos egzempliorių. Aplinkybę, jog atsakovui planavimo schema buvo žinoma, patvirtina ir Vyriausybės Kanclerio 2006 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. 22-8074 „Dėl informacijos pateikimo“ bei siuntinėjimo rodyklė (t. 2, b.l. 9, 10-11), iš kurių matyti, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) 1994 m. gruodžio 19 d. buvo išsiųstas Neringos miesto savivaldybei. Pirmosios instancijos teismo manymu, akivaizdu, kad atsakovui ir plano rengėjui buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl jų buvo būtina laikytis rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus. Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimo (kartu su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negali būti priimami neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negali prieštarauti Schemos nuostatoms. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis rėžimas, yra visuotinai žinomas faktas. 1972 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija, prie kurios Lietuva prisijungė 1992 m. kovo 31 d. Lietuva, prisijungusi prie Konvencijos, tapo Konvencijos nare ir kartu įsipareigojo globoti kultūros ir gamtos paveldą, gavo teisę siūlyti įtraukti šalies teritorijoje esančius objektus į Pasaulio paveldą. Šios Konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė – Konvencijos narė pripažįsta, kad jos teritorijoje esančio kultūros ir gamtos paveldo identifikavimas, globa, išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms yra, visų pirma, tos valstybės pareiga. Konvencijos 5 straipsnyje suformuoti uždaviniai paveldui globoti, išsaugoti, paruošti veiksmingas priemones, kurios įgalintų valstybę neutralizuoti grėsmę, iškilusią kultūros ir gamtos paveldui, imtis tinkamų įstatyminių, mokslinių, techninių, administracinių ir finansinių priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui. 2000 m. lapkričio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posėdyje Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė. Lietuvos valstybė Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Taigi šiai vietovei galioja visos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse numatytos apsaugos priemonės. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Taigi minėtame punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą. Pagrindinių teiginių 14 punktas numato, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatytąja tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 6 punktą, nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas: 1) konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai); 2) apsauginę; 3) rekreacinę; 4) gyvenamąją; 5) ūkinę. Nacionalinio parko ūkinė zona - esamos komunalinės zonos ir joms plėsti numatytos teritorijos Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Alksnynės gyvenvietėse (Pagrindinių teiginių 15 punktas). KNNP planavimo schemos Nidos ir jos apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies 4 skyriuje - Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento XXXV punkte nustatyta, kad pietinės komunalinės zonos plotas yra per didelis, į šios zonos ribas patenka daug želdinių, kuriuos būtina išsaugoti. Šios zonos ribos sumažintos, miško parkui atitekusioje teritorijoje statybos nenumatytos (t. I, b.l. 75). Didžioji dalis detaliuoju planu suplanuotos teritorijos Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje yra teritorijoje, grafiškai pažymėtoje kaip esamos komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritorijos. Tačiau detaliuoju planu suplanuotas sklypas Nr. B2 patenka į teritoriją, grafiškai pažymėtą kaip naikinamos komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritorijos, atiduodamos miškų ūkiui (t. I, b.l. 66). Darytina išvada, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklype Nr. B2 naujų statinių statybą, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento nuostatoms bei Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemai, nes šis sklypas patenka į KNNP planavimo schemoje pažymėtą kaip naikinamą komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritoriją, atiduodamą miškų ūkiui, ir kurioje naujos statybos nenumatytos. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko administravimu (tame tarpe su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į KNNP planavimo schemą ir prieštarauti jos sprendiniams. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamo akto dalis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl prašymą dėl jo panaikinimo tenkino (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovo atstovų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) atitikties Teritorijų planavimo įstatymo 25, 26 ir 28 straipsnių nuostatoms netenkino, nes pastarasis nebuvo pagrįstas teisiniais argumentais. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 108 “Dėl teritorijos, adresu Taikos g. Nr. 45a, Kopų g. Nr. 45(SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“) Nidos gyvenvietėje, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) dalis, liečianti detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo B2 sprendinius, yra neteisėta ir naikintina, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą, Konstitucinio Teismo nutarimus (1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d.), Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį, pabrėžė, jog tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo bei padarė išvadą, jog nagrinėjama administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų.

25Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A17 – 742/2007, A8-660/2007 ir kt.), faktu, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra 2006 m. lapkričio 10 d. gavo Saugomų teritorijų tarnybos pranešimą apie galimus teisės aktų pažeidimus, o į teismą kreipėsi 2006 m. gruodžio 11 d. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad termino prašymui paduoti pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Skaičiuodamas termino eigą, teismas atsižvelgė į ABTĮ 66 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra nedarbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, konstatavo, kad kreipimosi į teismą su prašymu terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, nebuvo praleistas, o atsakovo argumentai dėl šio termino praleidimo laikytini nepagrįstais.

26III.

27Atsakovas Neringos savivaldybės taryba apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 181 – 189) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

28Teigia, kad KNNP (generalinis planas) yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Tą patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1999 m. rugsėjo 6 d. raštas Nr. 02-05-3819. Išraše apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, registro Nr. 100002000006, 4 p. nurodyta, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra specialusis planavimo dokumentas, bei 11 p. nurodyta, kad originalo saugojimo vieta yra LR Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kancleris 2006 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 22-8074 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai pripažino, kad valstybės institucijoms buvo išsiųstas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 su priedu, kuriame išdėstyti Kuršių nerijos nacionalinio parko (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai.

29Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 108 patvirtintas ginčijamas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, todėl ginčijamo detalaus plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnės galios teisės aktams.

30Nei vienas teisės aktas imperatyviai nenumato, kad derinamo ir vėliau tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai turi absoliučiai atitikti jau egzistuojančius planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu derinimo procedūrų metu nustatomi derinamo detalaus plano neatitikimai galiojantiems planavimo dokumentų sprendiniams, už atitinkamų teisės aktų (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos ir kt.) įgyvendinimą atsakingos institucijos (Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas, Aplinkos apsaugos departamento teritoriniai padaliniai ir kt.), derindamos detaliojo plano sprendinius ir išsprendžia klausimą dėl šių prieštaravimų pašalinimo; jeigu detalusis planas suderinamas, tai reiškia, kad jokio prieštaravimo nėra.

31Be to, 2000 m. spalio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija patikrino ginčijamą detalųjį planą, tačiau jokio akto dėl pažeidimų surašyta nebuvo, tuo metu Neringos savivaldybės teritorijoje patvirtinto ir galiojančio bendrojo plano nebuvo, šio plano nėra ir dabar, todėl akivaizdu, kad Neringos savivaldybės taryba LR teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 4 d. imperatyvių nuostatų nepažeidė ir negalėjo pažeisti.

32Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas 2008 m. sausio 18 d. sprendimą, neatsižvelgė į LR teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 4 d., Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas ir tuo metu galiojusias detaliųjų planų rengimo taisykles, todėl administracinė byla nėra ištirta visapusiškai ir objektyviai.

33Teigia, kad teismas nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje ir 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

342005 m. spalio 13 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip institucija, įgaliota vykdyti teritorijų planavimo priežiūrą Klaipėdos apskrityje, pateikė 2005 m. rugsėjo 08 d. įsakymu Nr. K-200 sudarytos komisijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadas, kuriose nurodyta, kad nustatyti detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo ir tikrinimo pažeidimai yra neesminiai, nelemiantys detaliųjų sprendinių ir planavimo procedūrų rezultatų, todėl inicijuoti jų naikinimo nerekomenduojama.

352000 m. spalio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija patikrino ginčijamą detalųjį planą, ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas siūlo šį Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įrašą vertinti kaip galiojantį administracinį aktą. Be to, ginčijamo detaliojo plano sprendiniai buvo suderinti su visomis įstatymų įgaliotomis institucijomis, todėl šie sprendiniai taip pat laikytini kaip galiojantys administraciniai aktai.

36Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. gegužės 31 d. pažyma parodo, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba tyrė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklą, susijusią su statybų plėtra nuo 2000 m., tačiau nei vienas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos administracinis aktas, kuriuo buvo derinti detalieji planai, nebuvo atšauktas. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nesivadovavo KNNP planavimo schema (generaliniu planu). Kadangi tiesiogiai už Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos ir tvarkymo organizavimą atsakinga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nesivadovavo KNNP planavimo schema (generaliniu planu), atsakovui nesuprantama, pagal kokius kriterijus Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė, jog ši schema yra imperatyvaus pobūdžio.

37Atsakovas mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos parengto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projekto sprendinius.

38Nesutinka su teismo išvada dėl viešojo intereso buvimo. Mano, kad viešasis interesas šioje byloje realiai nėra ginamas, o gynimas yra tik imituojamas, bei siekiama sutrikdyti jau susiklosčiusius, ilgą laiką egzistuojančius teisinius santykius.

39Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo praktiką. Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimą, atsakovas daro išvadą, kad įstatymo pripažinimas atitinkama apimtimi prieštaraujančia Konstitucijai nereiškia ir negali būti interpretuojamas kaip pagrindas peržiūrėti valstybės ar savivaldybių institucijų jau priimtus ir įgyvendintus sprendimus.

40Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui įsiteisėjus, būtų nepagrįstai apribotos nuosavybės teisės ir pažeistas teisėtų lūkesčių principas, būtų pakirstas pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pačia valstybe. Remiasi Konstitucinio Teismo (2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

41Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepraleido ABTĮ nustatyto termino. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, bendrasis, detalusis ir specialusis planavimas yra viešas, Neringos savivaldybės taryba ginčijamo detalaus plano niekada neslėpė, todėl atsakovui akivaizdu, kad galioja Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalies prezumpcija, kad apie viešą administracinį aktą žinoma nuo jo paskelbimo. Be to, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pažyma rodo, kad apie galimus pažeidimus Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba sužinojo 2005 m. rugpjūčio 31 d., tačiau beveik metus nei į teismą, nei į prokuratūrą nesikreipė.

42SP UAB „Neringos komunalininkas“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo Neringos savivaldybės tarybos apeliacinio skundo (t. 3, b. l. 5 – 6). Pareiškime prašo tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

43Pareiškėjas atsiliepimu (t. 3, b. l. 2 – 4) į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

44Pabrėžia, kad atsakovui buvo žinoma apie KNNP schemą. Teigia, kad Statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. liepos 12 d. vieną planavimo schemos egzempliorių perdavė atsakovui. Be to, rengdama sąlygas detaliajam planui rengti Neringos savivaldybės taryba žinojo, kad planuojamai teritorijai taikomas šiai teritorijai galiojantis dokumentas – KNNP schema.

45Teigia, kad KNNP yra specialaus planavimo dokumentas, to neneigia ir atsakovas, tačiau Prokuroras nesutinka su atsakovo pozicija, kad KNNP yra rekomendacinio pobūdžio. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo (įsigaliojo 1996 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 3 dalimi, Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, kuris patvirtino, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko schemą (generalinį planą).

46Nesutinka su atsakovo argumentu, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams dėl to, kad patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis.

47Sutinka su teismo išdėstyta pozicija dėl termino kreiptis į teismą bei viešojo intereso nustatymo.

48Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (t. 3, b. l. 8 – 10) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, todėl plano sprendiniai neprieštarauja jokiems aukštesnės galios teisės aktams. Sutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, pagrįstai kreipėsi į teismą ir nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, priimtas išanalizavus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

49Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (t. 3, b. l. 11 – 16) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

50Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 p., 6.6. p.). Neringos savivaldybės taryba, nepaisant to, kad teisės aktų numatytos institucijos detaliojo plano projektą suderino, turėjo patikrinti, ar tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normas.

51Nurodo, kad viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas sprendimą teritorijos, priskirtos saugomoms teritorijoms, pertvarkymo atžvilgiu, privalo įsitinkinti, ar nėra pažeidžiamos taisyklės, reglamentuojančios saugomos teritorijos tvarkymą. Be to, savivaldybė taryba turi netvirtinti detaliojo plano, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalis (1995-12-12 redakcija).

52Privalomą KNNP schemos pobūdį patvirtina tiek Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, tiek Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai. Be to, tą patvirtina ir Konstitucinio teismo praktika.

53Nesutinka su atsakovo pozicija, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada turėtų būti vienintelis tinkamas įrodymas nagrinėjamoje byloje. Tarnyba sutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs įstatymo nustatyto termino.

54Teisėjų kolegija

konstatuoja:

55IV.

56Atsakovas Neringos savivaldybės taryba tarp kitų argumentų, kuriais remiantis, jos teigimu, skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti panaikintas, nurodo viešojo intereso nebuvimą bei teigia, jog Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą dėl sprendimų panaikinimo. Todėl, prieš pradedant nagrinėti minėtų individualių aktų teisėtumą, būtina įvertinti šiuos atsakovų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų procesinio pobūdžio argumentus, nes nuo jų vertinimo priklausytų, ar administracinės bylos nagrinėjimas apskritai yra prasidėjęs teisėtai.

57Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas), be kita ko, nustatančio prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

58Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą, o taip pat siekiant iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, o šio nacionalinio parko įsteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, viešąjį interesą sieja su visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės – valstybės saugomos teritorijos apsaugos ir gamtos išteklių racionalaus naudojimo užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismas pritarė pareiškėjo argumentams dėl Kuršių Nerijoje vykdomos urbanizacijos visuomeninės reikšmės, konstatuodamas, kad visuomenė suinteresuota, kad gamtos objektai, ypač vertingos vietovės būtų tinkamai saugomos bei racionaliai naudojamos, nepažeidžiant įstatymų, priimant teisės aktus ir laikantis nustatytų procedūrų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikosi nuostatos, kad viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti valstybės ir savivaldybės institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams. Todėl administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų, o neteisėtų sprendimų panaikinimas laikytinas valstybės ir tuo pačiu viešuoju interesu.

59Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies sąvoką „ypač vertingos teritorijos“, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).

60Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Kadangi prokuroro ginčijamas Neringos savivaldybės tarybos priimtas aktas dėl jame įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomų teritorijų atžvilgiu, konstatuotina, jog šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu.

61Pažymėtina, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjekto priimtą individualų aktą, nustatantį tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik ginčijamų aktų teisėtumo klausimas, neribojant žemės sklypų savininkų teisių naudotis jiems priklausančiais nuosavybės objektais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, teisėjų kolegijos nuomone, asmens teisės ir teisėti interesai ir viešasis interesas šiuo atveju nėra priešpriešinami.

62Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijamas sprendimas, priimtas galimai neteisėtų teisės aktų pagrindu bei, prokuroro nuomone, pažeidžiant imperatyvias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į teismą.

63Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos (vietos savivaldybių administracijos, apskričių viršininkų administracijos). Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos sprendimą, t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino savivaldybės institucija, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą. Šioje byloje Neringos savivaldybės taryba dalyvauja kaip atsakovas. Galima vertinti kaip dar vieno viešojo intereso aspektą tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes. Kadangi Neringos savivaldybės taryba, privalanti užtikrinti, kad jos veikla bei visais jos veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 8 p.), nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimtas ginčijamas sprendimas, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą.

64Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, todėl apeliantų argumentai, susiję su viešojo intereso nebuvimu, atmestini kaip nepagrįsti.

65Dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą. Kadangi apeliantai, be kita ko, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą, būtina nustatyti minėtoje nuostatoje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momentą, kai į teismą kreipiasi prokuroras, gindamas viešąjį interesą.

66ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550-07 ). Laikytina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5 – 8/2006).

67Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007, 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008, 2008 m. spalio 17 d. nutartis Nr. A822 – 1575/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą.

68Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t.y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

69Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas 2000 m. lapkričio 10 d. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. V3-2.8-2074, kurį Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo 2006 m. lapkričio 10 d., pateikė duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus ir paprašė ginti viešąjį interesą. Apelianto minima Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. V-3-1.10-1132 buvo surašyta šios institucijos vadovo sudarytos komisijos, jai atlikus Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklos tyrimą. Šio tyrimo metu buvo tiriama atrankos būdu pasirinkta direkcijos dokumentacija, susijusi su direkcijos dalyvavimu teritorijų planavimo ir statinių projektavimo procedūrose. Ši komisija minėtoje 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje siūlė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai detaliai išnagrinėti teritorijų planavimo dokumentus bei techninius statinių projektus ir pateikti konkrečius pasiūlymus dėl detaliųjų planų ir statinių projektų sprendinių koregavimo, statybos sustabdymo ir kt. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. V-3-1.10-1132 negali būti laikoma termino prokurorui paduoti skundą teisme dėl detaliojo plano panaikinimo pradžia. Įvertus šį laikotarpį ir atsižvelgus į prokuratūros teisinę padėtį, suteikiančią jai kontrolės funkcijų, konkrečiu atveju negalima būtų teigti, kad viešojo administravimo subjektai nepateisinamai delsė informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus. Tuo tarpu, apelianto nurodomos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados (t. I, b. l. 152 – 159), kurios buvo išsiųstos Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, negali būti pagrindu manyti, kad pareiškėjas tuo metu gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, nes šioje išvadoje ginčijamas detalusis planas iš viso nebuvo tikrintas ir aptartas.

70Išanalizavus byloje esančius dokumentus darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą. Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui paduoti, atsižvelgiant į ABTĮ 66 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra nedarbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, nurodo 2006 m. lapkričio 10 d., t. y. datą, kurią gavo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. V3-2.8-2074 duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus. Kadangi į teismą pareiškėjas kreipėsi 2006 m. gruodžio 11 d. (I tomas, b. l. 6), konstatuotina, kad pareiškimas teismui paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

71VI.

72Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis ir veiklą jose, reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko ūkinei zonai. Todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai.

73Saugomų teritorijų įstatymo (aktualios redakcijos nuo 2000 m. birželio 27 d. iki 2001 m. gruodžio 3 d.) 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas ir jų pagrindu parengtus detaliuosius planus). Nagrinėjamu atveju taikytina Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtinta Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymu (aktualia redakcija nuo 2000 m. spalio 12 d. iki 2001 m. balandžio 18 d.), Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, nes ją rengiant ir tvirtinant šio įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais ši schema reikėtų derinti. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema buvo parengta ir patvirtinta Teritorijų planavimo įstatymui dar neįsigaliojus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo” patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus (toliau - ir Laikinieji nuostatai). Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui Schemos teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams”, pagal kurio 1 punktą miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jei jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Minėti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame teritorijų planavimo dokumentų registre. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

74Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra didelės apimties ir ją sudaro 18 tomų, ji turi ne tik tekstinę, bet ir grafinę dalį. Dėl techninių galimybių ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”.

75Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”, tačiau minėtame Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Remdamasi anksčiau išdėstytu ir atsižvelgdama į tai, kad minėtame Konstitucinio teismo nutarime buvo patvirtinta, kad su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams ir į tai, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo manyti, kad byloje taikytini aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad netikslinga kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, nuo kada taikomas Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas ir nuo kada nebegalioja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), galėtų būti skelbiami ne “Valstybės žiniose”.

76Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) kaip sudėtinė šio teisės akto dalis, buvo paskelbti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai. Pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Pagrindinių teiginių 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai vadovavosi ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nacionalinio parko tvarkymą.

77Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Nidos ir apylinkių principinio plano (architektūrinė ir planinė dalis) 4 skyriaus (skyriaus dalis „Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamentas”) XXXV reglamentas, įvardintas kaip „Rūtos“ ir „Auksinių kopų“ komplekso namų bei vandenvietės pastatų ir jų aplinkos komplekso sutvarkymas nustato, kad pietinės komunalinės zonos plotas yra per didelis, į šios zonos ribas patenka daug želdinių, kuriuos būtina išsaugoti. Šios zonos ribos sumažintos, miško parkui atitekusioje teritorijoje statybos nenumatytos (t. I, b.l. 75).

78Didžioji dalis ginčijamu detaliuoju planu suplanuotos teritorijos KNNP planavimo schemos Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje yra teritorijoje, grafiškai pažymėtoje kaip esamos komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritorijoje. Tačiau detaliuoju planu suplanuotas sklypas Nr. B2 patenka į teritoriją, grafiškai pažymėtą kaip naikinamos komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritorija, atiduodamos miškų ūkiui (t. I, b.l. 66).

791999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, nustatančių Parko režimą, 4 p. nustato, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus; 11 p. Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai ir kiti projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai.

80Atsižvelgdama į anksčiau minėtą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 108 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklype Nr. B2 naujų statinių statybą, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, Nidos ir apylinkių principinio plano 4 skyriaus Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento nuostatoms bei Nidos ir jos apylinkių perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemai, nes šis sklypas patenka į KNNP planavimo schemoje pažymėtą kaip naikinamą komunalinės ūkinės bei techninės paskirties teritoriją, atiduodamą miškų ūkiui, ir kurioje naujos statybos nėra numatytos.

81Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kad esant tokioms aplinkybėms, kai esminiai pažeidimai nustatyti ne viso detaliojo plano atžvilgiu, o tik tam tikroje jo dalyje, yra naikintina tik ta detaliojo plano dalis, dėl kurios yra nustatyti pažeidimai (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 10 d. nutartis Nr. A438-1905/2008), laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymą, ir pagrįstai konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 108 „Dėl teritorijos, adresu Taikos g. Nr. 45a, Kopų g. Nr. 45 (SP UAB „Neringos komunalininkas“, UAB „Nidos Stiegė“), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, susijusi su detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo B2 sprendinių patvirtinimu, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pagrįstai šią sprendimo dalį panaikino.

82Dėl to, kas pasakyta, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

83Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

84Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Neringos savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

85Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2006 m.... 6. Surinkus duomenis nustatyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000 m.... 7. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip institucija, Teritorijų... 8. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991... 9. Nurodė, kad KNNP planavimo schemos Nidos ir jos apylinkių principinio plano... 10. Prokuroras pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d.... 11. Atsakovas Neringos savivaldybės atsiliepime (t. l, b.l. 145-150) nurodė, jog... 12. Pabrėžė, kad prokuroras prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam... 13. Pažymėjo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra tik... 14. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašymą padavė praėjus daugiau negu... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 16. Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 17. Tretieji suinteresuoti asmenys A. K., K. Š., A. R. S., V. M., J. Š., UAB... 18. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 19. II.... 20. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 18 d. sprendimu (t.... 21. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos... 22. Kaip minėta, šiuo detaliuoju planu, be kitų sprendinių, suformuotas žemės... 23. Išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas... 24. Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros... 25. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19... 26. III.... 27. Atsakovas Neringos savivaldybės taryba apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 181 –... 28. Teigia, kad KNNP (generalinis planas) yra specialiojo teritorijų planavimo... 29. Neringos savivaldybės tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 108 patvirtintas... 30. Nei vienas teisės aktas imperatyviai nenumato, kad derinamo ir vėliau... 31. Be to, 2000 m. spalio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija... 32. Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas 2008 m.... 33. Teigia, kad teismas nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 81... 34. 2005 m. spalio 13 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui... 35. 2000 m. spalio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija patikrino... 36. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m.... 37. Atsakovas mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė... 38. Nesutinka su teismo išvada dėl viešojo intereso buvimo. Mano, kad viešasis... 39. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į Konstitucinio... 40. Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui įsiteisėjus,... 41. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą,... 42. SP UAB „Neringos komunalininkas“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo... 43. Pareiškėjas atsiliepimu (t. 3, b. l. 2 – 4) į apeliacinį skundą prašo... 44. Pabrėžia, kad atsakovui buvo žinoma apie KNNP schemą. Teigia, kad Statybos... 45. Teigia, kad KNNP yra specialaus planavimo dokumentas, to neneigia ir atsakovas,... 46. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai... 47. Sutinka su teismo išdėstyta pozicija dėl termino kreiptis į teismą bei... 48. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 49. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 50. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo... 51. Nurodo, kad viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas sprendimą... 52. Privalomą KNNP schemos pobūdį patvirtina tiek Lietuvos Respublikos saugomų... 53. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad Klaipėdos apskrities viršininko... 54. Teisėjų kolegija... 55. IV.... 56. Atsakovas Neringos savivaldybės taryba tarp kitų argumentų, kuriais... 57. Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju. Lietuvos Respublikos... 58. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, atkreipdamas... 59. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 60. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota... 61. Pažymėtina, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia... 62. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijamas sprendimas, priimtas galimai... 63. Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių,... 64. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas... 65. Dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą.... 66. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas... 67. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 68. Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo... 69. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas... 70. Išanalizavus byloje esančius dokumentus darytina išvada, jog nėra pagrindo... 71. VI.... 72. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis... 73. Saugomų teritorijų įstatymo... 74. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m.... 75. Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo... 76. Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu... 77. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Nidos... 78. Didžioji dalis ginčijamu detaliuoju planu suplanuotos... 79. 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos... 80. Atsižvelgdama į anksčiau minėtą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 81. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Vyriausiojo administracinio... 82. Dėl to, kas pasakyta, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios... 83. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo... 84. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. 85. Nutartis neskundžiama....