Byla 2A-125/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant V. Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovams R. J. G. , adv. K. Motiekai, atsakovo atstovams E. B. , T. Šliogeriui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Karolinos HES“ ieškinys ir priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovui 741 933,81 Lt nuostolių, civilinėje byloje Nr. 2-1680-48/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Karolinos HES“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos žemės ūkio universitetui, A. Ž. , L. K. , A. Š. , J. Č. , A. D. , A. Z. , A. A. B., T. V. , G. M. , R. T. , Z. B. , R. V. , L. J. , A. F. V., VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai, A. G. firmai, VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, Geologijos ir geografijos institutui, UAB „Hidroprojektas“, dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Karolinos HES“ pareišė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausybės, 1 686 587,80 Lt nuostolių ir teismo išlaidas. Nurodė, kad bendrovės akcininkų susirinkimas 2001 m. lapkričio 5 d. nusprendė pritarti hidroelektrinių (toliau – HE) ant Nemuno upės statymo planui. Sprendimas neprieštaravo galiojantiems teisės aktams ir jis pradėjo rengti reikiamą dokumentaciją: poveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą su detaliuoju planu. Pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau - PAVĮ) reikalavimus ieškovas savo lėšomis privalėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurioms atlikti ieškovas sudarė 30 sutarčių, pagal kurias tretieji asmenys (vykdytojai) atliko darbų už 1 686 587,80 Lt. Pagal galiojančius teisės aktus jis parengė Poveikio aplinkai vertinimo programą ir Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Šioms vertinimo procedūroms Aplinkos apsaugos agentūra 2003 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą „Dėl hidroelektrinių ant Nemuno poveikio aplinkai vertinimo programos“, kurią patvirtinus, ieškovas išnagrinėjo joje nurodytus klausimus ir pateikė jų alternatyvų analizę, aplinkos monitoringo planą ir kitus duomenis. Tačiau poveikio aplinkai vertinimo subjektai šios išsamiai parengtos ataskaitos negalėjo išnagrinėti, nes Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2004 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. IX-2089 (Žin., 2004, Nr. 54-1833) pakeitė Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, kuria uždraudė statyti užtvankas Nemuno upėje. Ieškovo teigimu, Seimas minėtą įstatymą priėmė, nesilaikydamas Seimo statuto 135 straipsnio 3 d. 6 ir 8 punktų reikalavimų. Dėl šio įstatymo priėmimo ieškovas buvo priverstas nutraukti parengiamuosius tyrimus dėl poveikio aplinkai vertinimo atliktų ir besitęsiančių darbų, t. y. ieškovo darbai nutraukti ne nuo jo priklausančių aplinkybių, ir jis patyrė nuostolių. Ieškovo nuomone, atlikti poveikio aplinkai vertinimo veiklos darbai ir rezultatas yra jo nuosavybė, o Seimui pakeitus Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalį laikytina, kad valstybė paėmė iš jo nuosavybę dalies visuomenės poreikiams tenkinti ir turėtų kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius (CK 4.100 straipsnio 1-3 dalys.; Konstitucijos 23 straipsnis) (1 t., b. l. 2-7, 177-184; 4 t., b. l.105-112).

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 731 933,81 Lt nuostolių atlyginimo. Teismas sprendime nurodė, kad:

51. Ieškovo pradėta veikla buvo naudinga visuomenei bei atitiko asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sampratą, neprieštaravo įstatymams ir buvo kuriama siekiant padidinti energetinius šaltinius, o jo sąskaita ir lėšomis parengti projektiniai tyrimai nenustatė esminių priežasčių, kliudančių realizuoti šį verslo projektą. Nors buvo pareikštos neigiamos išvados dėl kultūros vertybių ir gamtos paminklų išsaugojimo, tačiau poveikio aplinkai vertinimo programa su sąlyga buvo patvirtinta. Programos patvirtinimo faktas leidžia konstatuoti, kad minėtų neigiamų išvadose nurodytų padarinių buvo galima išvengti ar juos kompensuoti. Teismo posėdyje ieškovo atstovas bei tretysis asmuo patvirtino, jog yra galimi net ir tokie techniniai sprendimai, kurie nepadarytų jokios žalos aplinkai, ji nebūtų didesnė, nei dėl natūraliai atsirandančių potvynių, susijusių su metų laikų kaita ir natūraliu upės vandens svyravimu, o visuomenėje kilo neigiama reakcija, susijusi tik su vienu iš pradiniame etape siūlytu variantų - statant vieną HE prie Alytaus. Ieškovas šiuos klausimus sprendė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, kurią PAV įstatymo 9 str. ir 10 str. nustatyta tvarka bei terminais buvo privalu įvertinti tokio vertinimo subjektams. Todėl pripažintini nepagrįstais ir neįrodytais atsakovo atstovo argumentai, ginčijant priežastinį ryšį tarp minėto įstatymo pakeitimo ir atsiradusių pasekmių – ieškovo negalėjimo tęsti projektinių, vėliau ir statybinių darbų (kuriems jau buvo išleistos ženklios lėšos), teigiant esą ieškovas bet kuriuo atveju nebūtų gavęs leidimo statyboms, o priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo, galima tik atlikus įstatymo reglamentuotas procedūras (PAV įstatymo 9 str. 6 d., 10 str.1 d. ir 4 d.).

62. Byloje visiškai įrodyta, kad projektiniai darbai buvo sustabdyti, o vėliau ir nutraukti priėmus įstatymą, uždraudžiantį hidroelektrinių statybą ant Nemuno, ko pasekoje ieškovas prarado galimybę susigrąžinti į PAV procedūras investuotas lėšas per produkcijos realizavimą, mokesčių lengvatas ir kt. (ieškovo atstovo paaiškinimai teisme). Ieškovo patirtos išlaidos šioje konkrečioje faktinėje situacijoje vertintinos kaip ūkinės veiklos teisinio reglamentavimo pakeitimo rezultatas CK 6.247 str. prasme, kaip jo nuostoliai, negalint niekur kitur pasinaudoti jo lėšomis įgytu rezultatu (dokumentais).

73. Ieškovas, pradėdamas realizuoti hidroelektrinės ant Nemuno upės statybos projektą, veikė skatinamas aukščiausių valstybės institucijų deklaruojamu pritarimu tokios elektrinės statybai, visi ieškovo veiksmai atlikti laikantis PAV įstatymo nustatytos tvarkos. Ieškovas, pradėjęs atlikti darbus pagal galiojančius įstatymus, negalėjo numatyti, kad Seimas uždraus pabaigti pradėtus darbus. Jo verslo rizika apėmė tik leidimo statyti HE negavimą, esant nepalankioms PAV vertinimo išvadoms, kuomet nerandami ar nepasirenkami tokie techniniai sprendiniai, kurie leistų išvengti planuojamos ūkinės veiklos žalos aplinkai padarymo arba jos minimalizavimo.

84. Ieškovo subjektinės teisės PAV įstatymo nustatyta tvarka ir būdu verstis planuota ūkine veikla pasirinktose vietose ( PAV įstatymo 10 str. 1 d. ir 4 d. ) pažeidimą sąlygojo įstatymų leidėjas, atsisakęs anksčiau valstybės deklaruojamos paramos tokių hidroelektrinių statybai bei nauju įstatymu imperatyviai uždrausdamas hidroelektrinių statybą ant Nemuno upės bei tokiu būdu pažeisdamas ieškovo teisėtų lūkesčių principą. Teismas atsižvelgia ir į tokias faktines aplinkybes, jog 2004 m. sausio 14 d. Seime užregistruotas nutarimas, kuriuo siūloma uždrausti statyti hidroelektrinę ant Nemuno (t.1, b. l. 194-197), buvo taikomas vienam ūkio subjektui, nors realiai egzistavo priemonės ir svertai kitu įstatymo numatytu būdu - pagal PAV įstatymo normas spręsti dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo ar neleistinumo.

95. Sprendžiant dėl atsakovo pareigos atlyginti nuostolius ieškovui, atsižvelgiama į nuostolių atsiradimo priežastį, priežastinio ryšio buvimo tarp nuostolių atsiradimo ir atsakovo veiksmų, pakeičiant teisinį reglamentavimą, o kartu ir verslo sąlygas, be to, tai siejant su konkrečiomis šalimis ir konkrečia situacija (ieškovo ketinamomis vykdyti statybomis konkrečioje vietoje). Nors susiklosčiusius teisinius santykius tarp bylos šalių visiškai atitinkančios teisės normos nėra, tačiau įstatymų leidėjas tokiais atvejais leidžia taikyti įstatymų ir teisės analogiją (CK 1.8 str.), o CK 1.2 str. įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo bendrieji principai atlieka ir interpretavimo (kuomet visos teisės normos aiškinamos bei taikomos kartu su bendraisiais civilinės teisės principais), ir teisės spragų užpildymo funkcijas (CK 1.8 str. 2 d.). Konstatuotina, kad labiausiai atsakovo veiksmus atitinka nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams institutas (CK 4.100 str.), numatantis galimybę visuomenės poreikiams paimti asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį turtą (pagal teisės analogiją šiuo atveju – lėšas, investuotas į PAV programos bei ataskaitos rengimą, CK 4.38 str., arba verslo galimybę, garantuojamą Konstitucijos 46 str.), ir suponuoja pareigą teisingai atlyginti atsiradusius nuostolius (Konstitucijos 23 str. 3 d., CK 4.100 str. 3 d.). Vandens įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius, jo pakeitimo priėmimas vertintinas kaip visuomenės interesų apsauga. Tokią išvadą patvirtina ir atsakovo atsikirtimų pozicija, grindžiama Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimu dėl nuosavybės teisės ribojimo visuomenės interesų labui (t. 4, b. l. 116-120), ir minėtos įstatymo pataisos priėmimo bei svarstymo aplinkybės. Priimant įstatymo pataisą ir neabejotinai žinant, jog ji nutrauks ieškovo pradėtą ūkinę veiklą, kartu buvo privalu apsvarstyti galimų neigiamų pasekmių šalinimo priemones, numatyti tam tikslui skirtas biudžeto lėšas (Seimo Statuto 19 skirsnio 135 str. 7 p.), bet šie klausimai nebuvo svarstomi.

10Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir ieškovo UAB ,,Karolinos HES“ ieškinį atmesti. Skunde apeliantas nurodo šiuos argumentus:

111. Poveikio aplinkai vertinimo procedūrų laikymasis nereiškia, kad atlikus poveikio aplinkai vertinimą būtinai priimamas teigiamas sprendimas. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (redakcija, galiojusi poveikio vertinimo procedūrų metu) 4 str., vienas iš poveikio aplinkai vertinimo tikslų „nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai leistina pasirinktoje vietoje“. To paties įstatymo 10 str. numatė, kad atsakinga institucija gali priimti ir neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje ir, esant tokiam sprendimui, ūkinė veikla pasirinktoje vietoje negalima. Tai, kad ieškovas laikėsi procedūrų, negalėjo būti pagrindas priimti teigiamą sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, nes pati planuojama ūkinė veikla prieštaravo įstatymams. Nepagrįstas teismo teiginys, kad išpildžius tris pirmas poveikio aplinkai vertinimo proceso sąlygas, kurias pagal įstatymą ieškovas buvo įpareigotas atlikti, suponavo valstybės institucijų pareigą priimti sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla yra leistina. Ieškovas nurodė, kad į įgaliotas priimti sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo institucijas nustatyta tvarka nesikreipė. Tad valstybės įgaliotos institucijos negalėjo ir neturėjo priimti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos ieškovo pasirinktoje vietoje, nes ieškovas, pats savo valia nutraukė poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir nepateikė dokumentų, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros būtų užbaigtos, ir valstybės įgaliotos poveikio aplinkai vertinimą atlikti institucijos neatliko ir negalėjo atlikti veiksmų (neveikimo), kurie būtų užkirtę kelią ieškovui jas atlikti iki galo.

122. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo pradėta veikla neprieštaravo įstatymams ir buvo naudinga visuomenei; šie teismo teiginiai paremti tik ieškovo nuomone. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, pradėjus procedūras dėl poveikio vertinimo, draudė draustiniuose bei nacionaliniuose parkuose reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas, įrengti naujus su draustinių paskirtimi nesusijusius, didesnius, kaip 0,1 hektaro vandens telkinius ir kt. Planuojama ūkinė veikla prieštaravo Dzūkijos nacionalinio parko nuostatams (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1273 (5 p.), Specialiosioms žemės ir miško naudojimo sąlygoms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (136 p.). Taigi įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose buvo nustatyti imperatyvūs draudimai, neleidę ieškovui vykdyti jo planuojamą veiklą. Ieškovas apie šiuos draudimus žinojo arba privalėjo žinoti, be to, apie tai ieškovas buvo informuotas Aplinkos apsaugos agentūros 2003 m. kovo 19 d. raštu Nr, 11-4-206 bei Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Alytaus teritorinio padalinio 2003 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2A-02. Teismas nurodė, kad ieškovo planuojama ūkinė veikla (elektrinių statyba) buvo naudinga visuomenei, tačiau šioje situacijoje teismas neįvertino ir galimo visuomenės intereso pažeidimo, o būtent šios veiklos neigiamų padarinių aplinkai.

133. Teismas nepagrindė sprendimo išvados, jog „programos patvirtinimo faktas leidžia konstatuoti, kad minėtų neigiamų išvadose nurodytų padarinių buvo galima išvengti ar juos kompensuoti“, juolab, kad pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą bei Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatus, patvirtintus Aplinkos ministro 2000-06-30 įsakymu Nr. 262 (redakcija galiojusi programos rengimo metu), poveikio aplinkai vertinimo programa tik nustato planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinį ir apimtį bei joje nagrinėtinus klausimus.

144. Pagal Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą jo organizatorius poveikio vertinimą atlieka savo lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimas). Poveikio vertinimas siejamas su verslo rizika ir jį vykdantis asmuo, prieš jį pradėdamas, privalo pats įvertinti galimybes vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą tam tikroje vietoje, o jei jis to nepadaro ir dėl teisės aktų ar kitų priežasčių planuojama ūkinė veikla neleidžiama, lėšų, investuotų į poveikio aplinkai vertinimą, valstybė nekompensuoja; ir ieškovas UAB „Karolinos HES“ tai atliko savo lėšomis, veikė savo rizika, neatsižvelgdamas į planuojamos ūkinės veiklos prieštaravimus galiojantiems teisės aktams. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, negalėjo sustabdyti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, o ieškovas jų nebaigė savo valia ir į kompetentingas institucijas nesikreipė, kad jos būtų užbaigtos. Vandens įstatymo pakeitimai taip pat neuždraudė toliau vykdyti poveikio aplinkai procedūrų, verslo sąlygų nepakeitė, o tik nustatė draudimą statyti hidroelektrines konkrečioje vietoje, t. y. ant Nemuno upės, visiems be išimties ūkio subjektams. Kadangi planuojama ūkinė veikla ir taip prieštaravo galiojantiems įstatymams ir teisės aktams, minėti Vandens įstatymo pakeitimai neturėjo įtakos faktinei ieškovo padėčiai ir bet kuriuo atveju, ar jie būtų Seime priimti ar ne - ieškovas visas poveikio aplinkai vertinimo išlaidas būtų turėjęs padengti pats. Todėl nepagrįstas teismo teiginys, jog „byloje visiškai įrodyta, kad projektiniai darbai buvo sustabdyti, o vėliau ir nutraukti priėmus įstatymą, uždraudžiantį hidroelektrinių statybą ant Nemuno, ko pasėkoje ieškovas prarado galimybę susigrąžinti į PAV investuotas lėšas per produkcijos realizavimą, mokesčių lengvatas“.

155. Nuosavybės teisė realizuojama per valdymą, naudojimą ir disponavimą. Šiuo atveju ieškovui nė viena šių teisių nebuvo apribota. Jo žinioje yra visa su poveikio vertinimo procedūromis susijusi medžiaga tiek daiktinės, tiek intelektinės teisės prasme. Kitaip tariant, valstybė nėra įgijusi jokių teisių (nei valdo, nei disponuoja, nei naudojasi) į poveikio aplinkai vertinimo procedūrų sukurtą produktą nei kaip į daiktą, nei kaip į intelektinės teisės objektą.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Karolinos HES“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime ieškovas nurodo:

171. Kompetentingų institucijų 2003 m. sausio 3 d. rašte Nr.2A-02 ir 2003 m. kovo 19 d. rašte Nr.11-4-260 nenurodyti jokie imperatyvūs draudimai, neleidę ieškovui vykdyti jo planuojamą ūkinę veiklą, be to, šie raštai buvo adresuoti ne ieškovui.

182. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė nė vieno teisės akto, kuris uždraustų ieškovo pasirinktoje vietoje statyti hidroelektrinę. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog planuojamos hidroelektrinės statybos vieta patenka į saugomas teritorijas, kad jos statyba pažeistų tokių teritorijų dalis.

193. Galutinį sprendimą leisti ar neleisti statyti hidroelektrinę priima atsakinga institucija — Aplinkos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija. Atskirų institucijų raštai yra tiktai informaciją suteikiantys dokumentai, atliekant atranką ir atsakingai institucijai priimant išvadą dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo (PAV įstatymo 2000 m. red. 7 str. 5 d., 7 d., 8 d.). Informaciniai dokumentai planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus atžvilgiu negali turėti imperatyvios reikšmės ir negali pakeisti atsakingos institucijos atliktos atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo.

204. Poveikio aplinkai vertinimo procedūras nutraukė ne ieškovas, bet dėl jo planuojamos ūkinės veiklos valdžios sluoksniuose sukelta neigiama opinija. Šią aplinkybę patvirtina LR Vyriausybės 2004 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 251 bei LR Vandens įstatymo 14 str. 3 d. pakeitimo įstatymo svarstymo ir priėmimo dokumentai.

215. Vadovaujantis PAV įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, įvertinimą ir sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priima ne teismas, bet PAV proceso dalyvių atsakinga institucija. Todėl galimų neigiamų padarinių aplinkai įvertinimas negali būti priskiriamas teismo kompetencijai.

226. Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo priėmimas buvo nukreiptas prieš ieškovo planuojamą ūkinę veiklą – hidroelektrinės ant Nemuno statybą. LR Konstitucijos 76 straipsnyje nurodyto Seimo statuto įstatymo 135 straipsnio 3 dalis numato, kad kartu su įstatymo projektu būtų pateiktas nustatyto turinio aiškinamasis raštas apie galimas neigiamas priimto įstatymo pasekmes ir apie biudžeto lėšas, reikalingas įstatymo įgyvendinimui (135 str. 3 d. 4 p. ir 8 p.). Šios LR Seimo statuto nuostatos patvirtina ieškovo teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų jo turėtas išlaidas, patirtas įgyvendinant teisėtai planuotą ūkinę veiklą.

23Apeliacinis skundas tenkintinas.

24Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

25Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir neteisingai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai taikydamas civilinio proceso taisykles, padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių, ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

26Pagal CPK 176 straipsnio dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą.

27CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.

28Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas aukščiau nurodytų CPK taisyklių, netinkamai įvertino esmines faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, reikšmingus teisingam bylos išsprendimui, neteisingai nustatęs reikšmingas bylos aplinkybes, nepagrįstais motyvais konstatuodamas, jog ieškovas dėl atsakovo atlikto ūkinės veiklos teisinio reglamentavimo pakeitimo, įstatymų leidėjui pažeidus ieškovo teisę PAVĮ nustatyta tvarka verstis planuota ūkine veikla pasirinktose vietose, padarė ieškovui 731933,81 Lt nuostolių, ir kuriuos priteisdamas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

29Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. VIII-1348 patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje buvo nurodyta ir galima Nemuno vidurupio naujų hidroelektrinių statyba, o 2002 m. spalio 10 d. Seimo nutarimu Nr. IX-1130 buvo patvirtinta atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija. 2001 m. lapkričio 5 d. nutarimu UAB „Karolinos HES“ akcininkų susirinkimas, priėmęs hidroelektrinių ant Nemuno upės statybos planą, įgaliojo bendrovės direktorių pradėti tinkamų statyboms vietų paiešką, tvarkyti visus su šiais planais susietus projektus ir kitą reikalingą dokumentaciją, pasirašyti sudaromas sutartis (b. t. 3, b. l. 168).

30Turint omenyje, kad Hidroelektrinių statyba turi strateginę reikšmę, ypatingai reikšmingi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai tyrimai, kuriuos reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymas ir kiti teisės aktai. Pagal PAVĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 - 2 punktus, poveikio aplinkai vertinimo procesą koordinuoja Aplinkos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija, o vertinant planuojamos veiklos poveikį aplinkai, dalyvauja valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ūkio plėtrą ir žemės ūkio plėtrą, bei vietos savivaldos institucijos. Nurodyto įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, vienas iš poveikio aplinkai vertinimo tikslų - nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. To paties įstatymo 10 str. numatyta, kad atsakinga institucija gali priimti ir neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje, o esant tokiam sprendimui, ūkinė veikla pasirinktoje vietoje negalima.

31Apygardos teismas be pagrindo nurodė, kad ieškovo pradėta veikla neprieštaravo teisės aktams, kad programos patvirtinimo faktas leidžia konstatuoti, jog išvadose nurodytų minėtų neigiamų padarinių buvo galima išvengti ar juos kompensuoti, o valstybė pažeidė ieškovo teises, teisėtų lūkesčių principą, padarydama jam nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas, kadangi šios išvados paremtos netinkamai įvertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir netinkamu įstatymo aiškinimu.

32Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Dzūkijos nacionalinio parko nuostatų (patvirtintų Vyriausybės 1997 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1273) 5 p., Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343) 136 p. (kurie galiojo pradėjus procedūras dėl poveikio vertinimo) nuostatas, buvo draudžiama draustiniuose bei nacionaliniuose parkuose reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas, įrengti naujus su draustinių paskirtimi nesusijusius, didesnius, kaip 0,1 hektaro vandens telkinius, ir kt.

33Bylos duomenimis, ieškovas žinojo arba privalėjo žinoti apie jo planuojamos ūkinės veiklos vykdymo draudimus, nustatytus įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Beje, apie tokius draudimus buvo nurodyta ir Aplinkos apsaugos agentūros 2003 m. kovo 19 d. išvadoje dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo Nr.11-4-206 bei Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Alytaus teritorinio padalinio 2003 m. sausio 3 d. rašte Nr. 2A-02, tarp jų ir dėl to, kad gali būti priimtas neigiamas sprendimas dėl ieškovo planuojamos veiklos leistinumo, jeigu ji prieštaraus teisės aktų nustatytiems aplinkosaugos reikalavimams, o PAV ataskaitą rengti pagal nuostatus, patvirtintus Aplinkos ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 262 (Agentūros 2003 m. kovo 19 d. išvados 5.2-3 p.), kad įgyvendinus HE statybą bus padaryta nepataisoma žala Lietuvos istoriniam, archeologiniam, urbanistiniam paveldui (Kultūros vertybių apsaugos departamento Alytaus padalinio išvada dėl PAV programos; b. t. 3, l. 63).

34Be to, 2003 m. balandžio 28 d. Aplinkos apsaugos agentūra, patvirtindama hidroelektrinių ant Nemuno upės poveikio aplinkai vertinimo programą, nustatė sąlygą, kad poveikio aplinkai vertinimo programa turi būti papildyta ir PAV ataskaitoje turi būti išnagrinėti šiame konkrečiame sprendime nurodyti klausimai, tarp jų dėl statinio statybos pagrindimo pagal STR 1.05.04:1998, dėl buvimo alternatyvos nurodytai energijos gamybai, dėl numatomų sprendimo būdų prieštaravimų tarp LR aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų numatomai veiklai, tarptautinių įsipareigojimų aplinkosaugos srityje ir HE statybos, ir kt. (b. t. 3, b. l. 64-65). Beje, HE statybai ant Nemuno upės nepritarė ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 2003-02-28 raštu teigdama, jog būtų pažeistos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos, nurodytos rašte, būtų sunaikinti valstybės saugomi gamtos objektai, o LR Valstybinė paminklosaugos komisija 2004-01-30 sprendime dėl planuojamų HE ant Nemuno statybos nurodė, jog tokia statyba prieštarauja Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Saugomų teritorijų įstatymams, Teritorijos bendrajam planui, ratifikuotoms Europos kraštovaizdžio, Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijoms, ir kt. (b. t. 3, l. 66, 69).

35Pagal bylos duomenis, ieškovas buvo įvykdęs tris poveikio aplinkai vertinimo proceso sąlygas, ir šio proceso neužbaigė, bei neįrodė planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo, t. y., kad bus leidžiama HE statyba pasirinktoje vietoje. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad įvykdžius nurodytą dalį poveikio aplinkai vertinimo proceso sąlygų, kurias pagal įstatymą ieškovas buvo įpareigotas atlikti, valstybės institucijoms atsirado pareiga priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo. To nepaneigia ir faktai, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą su sąlygomis patvirtino Aplinkos apsaugos agentūra ar jai pritarė savivaldybių merai (t. 3, b. l. 176, 179 – 180). Juo labiau, kad pagal PAVĮ bei Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatus poveikio aplinkai vertinimo programa tik nustato reikalavimus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turiniui ir apimčiai bei joje nagrinėtinus klausimus. Be to, ieškovas ir nesikreipė nustatyta tvarka į kompetentingas institucijas dėl priėmimo sprendimo, susijusio su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, bei nepateikė įrodymų, kad nepriėmus Vandens įstatymo pakeitimo, būtų buvęs priimtas teigiamas sprendimas dėl poveikio aplinkai ataskaitos ir išduotas leidimas statyti hidroelektrinę ieškovo pasirinktoje vietoje. Ieškovui nepateikus įrodymų apie nurodytas aplinkybes, ieškovo laikymasis nustatytų procedūrų negali būti pagrindu priimti teigiamą sprendimą dėl pasirinktos veiklos leistinumo bei išduoti leidimo HE ant Nemuno statybai.

36Beje, pagal poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas (Įstatymo 6 str. 2 d.), aplinkos poveikio vertinimas atliekamas jį vykdančio asmens lėšomis, nes poveikio vertinimas siejamas su verslo rizika, ir apdairus asmuo, prieš pradėdamas vykdyti nurodytas procedūras, privalo pats įvertinti galimybes vykdyti konkrečią pasirinktą ūkinę veiklą konkrečioje vietoje, įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų reikalavimus planuojamai ūkinei veiklai, o to nepadarius, ir kai dėl teisės aktų pažeidimo ar kitų priežasčių planuojama ūkinė veikla neleidžiama, nenumatyta valstybės pareiga kompensuoti lėšas, investuotas į poveikio aplinkai vertinimą.

37Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas UAB „Karolinos HES“, savo iniciatyva ir lėšomis nusprendęs vykdyti planuojamos ūkinės veiklos (strateginio objekto – HE ant Nemuno statybos) organizavimo darbus, prisiėmė tyrimo darbų ir jų galimų rezultatų riziką, t. y., atlikdamas minėtą PAV tyrimą, veikė savo rizika, suprasdamas reikalavimus, keliamus planuojamos ūkinės veiklos sąlygoms pasirinktoje vietoje, tačiau reikiamai jų neįvertinęs. Pagal teisės aktų nuostatas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai negalėjo sustabdyti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, o ieškovas tyrimo veiklos neužbaigė, nes Aplinkos apsaugos agentūra nepriėmė motyvuoto sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo. Tačiau apygardos teismas, konstatuodamas valstybės padarytą pažeidimą ir jos atsakomybę dėl nuostolių ieškovui, neįvertino paminėtų aplinkybių, tarp jų, fakto, jog nebuvo nustatytas nurodytos veiklos leistinumas pagal PAVĮ. Beje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 5 d. nutartyje (b. t. 4, l. 92 - 97) nurodė, kad minėtus tyrimus ieškovas pradėjo savo asmenine iniciatyva ir prisiėmė galimų darbų ir jų rezultatų riziką, bei nebuvo pašalintos sąlygos tyrimui, ar bus leidžiama nurodyta HE statyba pagal Poveikio aplinkai įstatymą.

38Be to, apygardos teismas, iš dalies patenkindamas ieškinį, be pagrindo sprendime nurodė, jog pagal teisės analogiją valstybė paėmė iš ieškovo nuosavybę visuomenės reikmėms. Juolab, kad neužbaigtos PAV procedūros ir nenustatytas veiklos leistinumas pagal PAVĮ, o ieškovo atliktų tyrimų rezultatai nebuvo nusavinti, jie liko ieškovo, kaip tyrimo užsakovo, žinioje, t. y. ieškovo žinioje yra visa medžiaga, susijusi su poveikio vertinimo procedūromis, ir valstybė nėra įgijusi teisių į poveikio aplinkai vertinimo procedūrų sukurtą produktą nei kaip į daiktą, nei kaip į intelektinės nuosavybės objektą.

39Atsižvelgiant į paminėtus argumentus bei faktines aplinkybes, neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, jog Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pakeitimu buvo neteisėtai uždrausta hidroelektrinių statyba ant Nemuno upės, jog buvo pažeistas ieškovo teisėtų lūkesčių principas, jog Seimo (valstybės) veiksmais padaryta nuostolių ieškovui, kuriuos privalo atlyginti atsakovas CK 4.100 straipsnio pagrindu. Apygardos teismas neįvertino paminėtų reikšmingų bylos aplinkybių, ir be pagrindo paminėtą Vandens įstatymo pakeitimą priskyrė prie neteisėtų veiksmų, sukėlusių apygardos teismo sprendime nurodytas pasekmes ieškovui, o ieškovo sprendimo statyti hidroelektrines ant Nemuno upės nepriskyrė paties ieškovo verslo rizikai, ir nepagrįstai patenkino dalį ieškinio valstybės atžvilgiu teismo sprendime nurodytais pagrindais. Tai, kad įstatymo pakeitimas buvo priimtas ieškovui pradėjus PAV darbus, sąlyginai patvirtinus PAV programą ir pradėjus rengti PAV ataskaitą, o iki minėto įstatymo pakeitimo ieškovo veiksmai buvo teisėti ir patirtos išlaidos pagrįstos, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog įstatymo pakeitimu buvo padaryti neteisėti veiksmai, jog ieškovo patirtų išlaidų neatlyginimas vertintinas kaip CK 4.100 straipsnio 1 dalies reikalavimų nevykdymas. Turėtina omenyje, kad ir patvirtinus minėtą PAV ataskaitą, ir jos nepatvirtinus dėl įvairių priežasčių, ieškovas būtų turėjęs padengti poveikio aplinkai vertinimo išlaidas, kurių neprivalo kompensuoti ieškovo nurodytas atsakovas. Juo labiau, kad nepatvirtinus PAV ataskaitos ir UAB „Karolinos HES“ neturint leidimo statyti užtvanką (HE) Nemuno upėje, o tik įvykužius dalį nustatytų PAV procedūrų, ieškovas ir negalėjo būti tikras, kad kompetentingos valstybės institucijos priims teigiamą sprendimą dėl veiklos leistinumo, suteikiantį teisę statyti HE ant Nemuno upės ir užsiimti planuojama ūkine veikla. Taigi, ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, t. y., kad valstybė veikė neteisėtai, Seimo 2004-03-30 įstatymu pakeitusi Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, ir, neatlygindama ieškovui jo turėtų PAV išlaidų, paėmė jo nuosavybę visuomenės reikmėms (CPK 12, 178str.), o apygardos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui jo turėtas išlaidas CK 4.100 straipsnio 3 dalies, 1.2, 1.5 straipsnių pagrindu (CPK 185 str., 263 str.).

40Beje, turėtina omenyje, kad minėtas Vandens įstatymo pakeitimas nėra pripažintas antikonstituciniu, apygardos teismo sprendime taip pat teigiama, jog minėta įstatymo nuostata nėra pakeista ir nepripažinta prieštaraujančia Konstitucijai; ieškovas šio klausimo nebekėlė įstatymo nustatyta tvarka bei nepadavė apeliacinio skundo, ir teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako (CPK 320 str.).

41Atkreiptinas dėmesys, kad 2003-07-14 raštais Varėnos ir Druskininkų merai neprieštaravo, jog Alytaus rajono savivaldybės taryba būtų planuojamos veiklos ir detaliojo plano organizatoriumi (b. t. 3, l. 201-204), tačiau Druskininkų meras rašte nurodė, kad detalusis planas galėtų būti pradėtas rengti tik esant PAV ataskaitai, kuriai pritartų visi suinteresuoti subjektai, kad rengiant detalųjį planą, būtina atsižvelgti į Turizmo departamento projektą, į tai, jog detalusis planas negali prieštarauti rašte išvardintiems teisės aktams. Tačiau dar negavus paminėtų savivaldybių raštų, jų neįvertinus, nenustačius nurodytos veiklos leistinumo pagal PAVĮ, Alytaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 24 d. įsakymu buvo pradėtas rengti hidroelektrinės detalusis planas (t. 3, b. l. 192), o Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2003-07-07 patvirtino hidroelektrinės detaliojo plano ir specialiojo planavimo dokumentų rengimo sąlygas. Beje, Aukščiausiasis Teismas 2007-03-05 nutartyje pažymėjo, kad Seimo priimtas Vandens įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas galbūt galėjo turėti įtakos ieškovo patirtiems nuostoliams, nes ieškovas pradėjo rengti detalųjį planą, kurio organizatoriais, be ieškovo, tapo savivaldybės, tačiau neišaiškinta, ar, rengiant detalųjį planą, savivaldybė laikėsi Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio reikalavimų, ir nurodė, jog tikslintini ieškinio reikalavimai ir svarstytinas klausimas dėl Lazdijų rajono, Alytaus rajono, Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybių įtraukimo šalimis į bylą (b. t. 4, l. 92-97). Tačiau ieškovui patikslintame ieškinyje nurodžius, kad ieškinio pagrindimas siejamas su PAV įstatymo reikalavimais, be kurių įvykdymo, negalimas detalaus plano parengimas ir jo tvirtinimas, o detalusis planas nebuvo paruoštas ir savivaldybės taryboje nebuvo svarstomas ar tvirtinamas, todėl Alytaus rajono savivaldybė, kaip detalaus plano organizatorė, neįtraukta dalyvauti šioje byloje (4 t., b. l. 105-112), nė viena iš nurodytų savivaldybių nebuvo įtraukta dalyvauti byloje, o teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo skundą, neturi pagrindo išeiti už skundo, o taip pat ieškinio, ribų (CPK 320 str.).

42Dėl nurodytų motyvų, apygardos teismas, be pagrindo patenkindamas ieškinio dalį ieškinyje nurodytu pagrindu nurodyto atsakovo atžvilgiu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant jo dalį, kuria patenkintas ieškinys, jį atmetant ir pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant iš ieškovo valstybei žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, bei paliekant nepakeistą sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys (CPK 329-330 str., 80, 93, 96 str.). Be to, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 88, 92-93, 96 str.).

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

Nutarė

44Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą.

45Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Vyriausybės, 731 933,81 Lt nuostolių atlyginimo ieškovui UAB ,,Karolinos HES“, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo UAB ,,Karolinos HES“ ieškinio dalį dėl 731 933,81 Lt nuostolių atlyginimo, pareikštą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Vyriausybės.

46Priteisti iš ieškovo UAB „Karolinos HES“ (įmonės kodas 4513095) į valstybės biudžetą 20 865,90 Lt (dvidešimt tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis litus 90 centų) žyminio mokesčio ir 350,30 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų 30 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

47Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

48Priteisti iš ieškovo UAB „Karolinos HES“ (įmonės kodas 4513095) į valstybės biudžetą 11 319,30 Lt (vienuolika tūkstančių tris šimtus devyniolika litų 30 centų) žyminio mokesčio ir 73,70 Lt (septyniasdešimt tris litus 70 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „Karolinos HES“ pareišė ieškinį dėl nuostolių... 4. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį... 5. 1. Ieškovo pradėta veikla buvo naudinga visuomenei bei atitiko asmens... 6. 2. Byloje visiškai įrodyta, kad projektiniai darbai buvo sustabdyti, o... 7. 3. Ieškovas, pradėdamas realizuoti hidroelektrinės ant Nemuno upės statybos... 8. 4. Ieškovo subjektinės teisės PAV įstatymo nustatyta tvarka ir būdu... 9. 5. Sprendžiant dėl atsakovo pareigos atlyginti nuostolius ieškovui,... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės,... 11. 1. Poveikio aplinkai vertinimo procedūrų laikymasis nereiškia, kad atlikus... 12. 2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo pradėta veikla neprieštaravo... 13. 3. Teismas nepagrindė sprendimo išvados, jog „programos patvirtinimo faktas... 14. 4. Pagal Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą jo... 15. 5. Nuosavybės teisė realizuojama per valdymą, naudojimą ir disponavimą.... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Karolinos HES“ prašo... 17. 1. Kompetentingų institucijų 2003 m. sausio 3 d. rašte Nr.2A-02 ir 2003 m.... 18. 2. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė nė vieno teisės akto, kuris... 19. 3. Galutinį sprendimą leisti ar neleisti statyti hidroelektrinę priima... 20. 4. Poveikio aplinkai vertinimo procedūras nutraukė ne ieškovas, bet dėl jo... 21. 5. Vadovaujantis PAV įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, įvertinimą ir... 22. 6. Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo priėmimas buvo... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 25. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir neteisingai nustatė... 26. Pagal CPK 176 straipsnio dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, tik... 27. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 28. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas aukščiau nurodytų CPK... 29. Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr.... 30. Turint omenyje, kad Hidroelektrinių statyba turi strateginę reikšmę,... 31. Apygardos teismas be pagrindo nurodė, kad ieškovo pradėta veikla... 32. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Dzūkijos... 33. Bylos duomenimis, ieškovas žinojo arba privalėjo žinoti apie jo planuojamos... 34. Be to, 2003 m. balandžio 28 d. Aplinkos apsaugos agentūra, patvirtindama... 35. Pagal bylos duomenis, ieškovas buvo įvykdęs tris poveikio aplinkai vertinimo... 36. Beje, pagal poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas (Įstatymo 6 str. 2... 37. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas UAB „Karolinos HES“, savo iniciatyva... 38. Be to, apygardos teismas, iš dalies patenkindamas ieškinį, be pagrindo... 39. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus bei faktines aplinkybes, neturi... 40. Beje, turėtina omenyje, kad minėtas Vandens įstatymo pakeitimas nėra... 41. Atkreiptinas dėmesys, kad 2003-07-14 raštais Varėnos ir Druskininkų merai... 42. Dėl nurodytų motyvų, apygardos teismas, be pagrindo patenkindamas ieškinio... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 44. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą.... 45. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo Lietuvos... 46. Priteisti iš ieškovo UAB „Karolinos HES“ (įmonės kodas 4513095) į... 47. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 48. Priteisti iš ieškovo UAB „Karolinos HES“ (įmonės kodas 4513095) į...